Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, susipažinęs su pareiškėjų V. Č. (V. Č.), A. Z. ir G. Č. skundu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, rašytinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-01-29 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-285; 2) panaikinti NŽT direktoriaus 2014-04-04 sprendimą Nr. 1T-(7.5.)-17; 3) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių suformuoti visiems paveldėtojams žemės sklypą iš laisvo fondo 0,0851 ha, remiantis Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-1184-41 papunkčiu 4.1; 4) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių sudaryti su paveldėtojais valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisis šių santykių subjektas, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas, t. y. viešojo administravimo institucija veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl tokia veikla nelaikytina viešuoju administravimu ir iš jos kylantys ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014-07-28 nutartis byloje Nr. T-72-2014, 2014-05-05 nutartis byloje Nr. T-51-2014, 2013-07-09 nutartis byloje Nr. T-74-2013 ir kt.).

NŽT direktoriaus 2004-02-27 įsakymo Nr. 2.3-1184-41 4.1. papunkčiu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui buvo pavesta suteikti V. Č. iš laisvos žemės fondo 0,0851 ha ploto žemės sklypą ir sudaryti su pirkėju valstybinės žemės pirkimo padavimo sutartį (4.2 papunktis). Pareiškėjų ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-01-29 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-285 buvo pakeistas NŽT direktoriaus 2004-02-27 įsakymas Nr. 2.3-1184-41, išbraukiant 4 punkto 4.1. papunktį.

Įvertinus skunde išdėstytus argumentus, matyti, kad pareiškėjai iš esmės kelia ginčą dėl atsisakymo parduoti valstybinę žemę, jų reikalavimai, be kita ko, grindžiami Civilinio kodekso nuostatomis, todėl, nežiūrint į tai, kad pareiškėjai prašo panaikinti atitinkamus administracinius aktus, keliamame ginče dominuoja civilinio pobūdžio teisiniai santykiai. Šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pareiškėjų skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Analogiško teisės aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-04-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-493/2014.

Pareiškėjams išaiškintina, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 29 straipsniu, pareiškėjų ginčas nagrinėtinas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Teismui atsisakius priimti pareiškėjų skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjui V. Č. grąžintinas 100 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2014-12-18 mokėjimo pavedimu Nr. 38. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija (ABTĮ 42 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105-106 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų V. Č., A. Z. ir G. Č. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjams.

Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjui V. Č. (V. Č.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) grąžinti 100 Lt (vieną šimtą litų, tai atitinka 28,96 eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2014-12-18 mokėjimo pavedimu Nr. 38.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.