Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė, sekretoriaujant L. S. ,

institucijos teikiančios išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus atstovei L. Ž.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Marijampolės savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M., V. M., neveiksniam asmeniui T. M. , institucijos teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriui dėl neveiksnumo peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos atstovė L. Ž. prašo pareiškimą dėl neveiksnumo peržiūrėjimo tenkinti . T. M. yra neįgalus nuo vaikystės. Bėgant laikui naujų gebėjimų neįgijo. Dėl globėjos atliekamų funkcijų nusiskundimų skyriuje nėra gauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas dalinai.

Pareiškėjas prašo peržiūrėti T. M. neveiksnumą, nurodant, kokiose srityse jis nesugeba ar sugeba iš dalies savarankiškai atlikti veiksmų ar juos suprasti. Nurodo, kad tokį prašymą teikia vadovaujantis socialinės darbuotojos išvada, kad T. M. nesugeba apsirengti rūbus, nesugeba pasirūpinti asmens higiena, nesugeba pats pavalgyti. Jis nepažįsta pinigų, jų vertės, nesupranta , kad turi sveikatos problemų, nesugeba pilnavertiškai ir objektyviai įvertinti gaunamos informacijos, nesupranta ir nesidomi politika, nesupranta kas tai yra šeima, nesidomi jokiais įvykiais, nesuprastų darbo prasmės ir reikšmės. Nurodo, jog realiai, nuo sprendimo, kuriuo pripažintas neveiksniu , praktiškai niekas nepasikeitė, o T. M. naujų gebėjimų neįgijo, ką patvirtina ir socialinės darbuotojos išvada.

Byloje pateikta Marijampolės socialinės pagalbos centro išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

CKPĮ 72 straipsnis nustato, kad iki CKPĮ įstatymo įsigaliojimo (CKPĮ, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo CKPĮ įsigaliojimo dienos CPK nustatyta tvarka. Dėl iki CKPĮ įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti CKPĮ 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo T. M. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, siekdamas, kad teismas nustatytų sritis, kuriose jis būtų pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006m. spalio 18d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2006-301/2006 T. M. pripažintas neveiksniu. Byloje nėra duomenų, kad T. M. psichinė būklė po 2006 m. sprendimo priėmimo pagerėjo .

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti T. M. neveiksniu keistinas ir jis pripažintinas neveiksniu tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad T. M. psichikos sutrikimas egzistuoja nuolat ir yra progresuojantis, o jo sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis yra visiškai apatiškas bet kokiai veiklai ir bijo pokyčių, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus, nes dirbti jis iš esmės negali dėl psichikos sutrikimo pobūdžio ir vidinės demotivacijos. Todėl pripažinti jį neveiksniu šioje srityje, kuri jam nėra aktuali, ir kurioje jam nekyla jokių pavojų nepripažinus jo neveiksniu, nėra būtinybės. Tuo tarpu riboti T. M. veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją.

Taip pat nėra prasmės riboti T. M. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje jis galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad T. M. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse jis pripažintinas neveiksniu, nes nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir negalėdamas jų valdyti jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimų T. M. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis, jis negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka, nesuvokia, kad jo priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas gali turėti neigiamų pasekmių jam pačiam. Todėl kitose srityse T. M. pripažintinas neveiksniu.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

T. M. globėju 2006m.lapkričio 20d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi yra paskirta V. M. , kurie tinkamai atlieka savo pareigas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti dalinai.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2006-301/2006, kuriuo T. M. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu, ir pripažinti T. M. a.k(duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose srityse:

- gebėjimų priimti kasdieninius sprendimus turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais – maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo-nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje.

-gebėjimų priimti sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan..

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.