- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-27
- Bylos Nr.
- 1S-218-366/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09662-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. A. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria pratęsta J. A. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi J. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri pratęsta skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi Pareiškėjas pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo pakeisti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
2.1. Skunde nurodoma, kad turi lėtinį psichikos sutrikimą (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. iki 2058 m. Apmąsto savo veiksmus ir jam nepasireiškia nei paūmėjimas, nieko neatsitinka. Bendrauja, drovisi, brandos amžius, nepakelia darbe didelio dažnio ir vibracijos.
2.2. Pateikdamas aplinkybes kaip buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nurodo, kad ne savo noru disponavo kortele, o apgavęs kambariokas juo pasinaudojo kaip kurjeriu, jam to nesuprantant.
2.3. Teigia, kad psichikos būklė stabili, nes pakoreguotas gydymas. Vaistus vartoja per burną ir į raumenį. Skyriuje bendrauja su pacientais, lanko užimtumą. Ligai nėra kritiškas. Stovi eilėje dėl socialinio būsto. Su artimaisiais ryšį palaiko.
Motyvuojamoji dalis
3. Skundas atmetamas.
4. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi pagrįstai pratęsta J. A. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.
5. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Jokių kitų kriterijų ar sąlygų įstatymas nenumato.
6. Pirmosios instancijos teismas pratęsdamas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymo terminą padarė išvadą, kad J. A. psichikos būsena dar nėra pakankamai pagerėjusi ir yra nestabili, vyrauja ryškūs mąstymo sutrikimai, nepakankama impulsų kontrolė, emocijos stokoja raiškos, adekvatumo, mąstymas netolygaus tempo, nenuoseklus, paralogiškas, stebėtas būklės pablogėjimo epizodas. Be to, jis nepakankamai kritiškas savo ligai ir įstatymo uždraustoms veikoms.
7. Komisijos išvadoje dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2024 m. spalio 31 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma (b. l. 3-4), kad per stebimą laikotarpį J. A. psichikos būsena buvo nestabili. Klinikiniame vaizde vyrauja ryškūs mąstymo sutrikimai, stokojantis adekvatumo afektas, nepakankama impulsų kontrolė. Jis išlieka nekritiškas psichikos sutrikimui, būtinumui tęsti gydymą. Komisijos metu išvaizda tvarkinga, bendrauja noriai, pokalbio metu įsitempęs, nerimastingas, bando sėdėti pabrėžtinai taisyklingoje pozoje, žvilgsnis fiksuotas į pašnekovą. Į klausimus atsako trumpai, labai formaliai, dažnai ne pagal prasmę. Orientacija savyje, vietoje ir laike nesutrikusi. Nuotaika kiek lėkštai pakylėta, šiuo metu be ryškesnės disforijos, emocijos stokoja raiškos, adekvatumo. Mąstymas netolygaus tempo, nenuoseklus, paralogiškas, epizodais dezorganizuotas, kartais nutrūkstantis. Suvokimo sutrikimų, kliedesių šiuo metu nekonstatuota. Impulsų kontrolė silpna, stebėtas neadekvataus, agresyvaus elgesio epizodas, buvo koreguotas gydymas. Skyriuje daugiau laiko atsiribojęs, mažai bendraujantis, siaurų interesų. Susirgimo atžvilgiu nekritiškas, psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir įvykdytos neteisėtos veikos atžvilgiu kritika nepakankama. Socialiniai ryšiai su artimaisiais nutrūkę (gyveno nakvynės namuose).
8. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino gydytojų komisijos išvados aprašomąją dalį, atstovo paaiškinimus, kad stebimu laikotarpiu J. A. psichikos būsena buvo permaininga, nepakankamai stabili, stebėtas būklės pablogėjimo epizodas, kurio metu jis buvo sujaudintas, įsitempęs, nerimastingas, agresyvus, vengė vartoti skiriamus vaistus, puldinėjo kitus pacientus, koreguotas gydymas. Klinikoje vyrauja ryškūs mąstymo sutrikimai, stokojantis stabilumo, adekvatumo afektas, išlieka nekritiškas susirgimui. Skyriuje buvo atsiribojęs, mažai bendraujantis, kartais žaidžia kompiuterinius žaidimus, gana noriai lanko užimtumo veiklas. Ryšiai su artimaisiais silpni, šiuo metu artimųjų, kurie galėtų prižiūrėti jį nėra, gyveno nakvynės namuose. Jo išvaizda tvarkinga, bendrauja gana noriai, išreikšto nerimo, įtampos nestebima. Nusiskundimų sveikata neišsako, pabrėžtinai formaliai trumpai atsako, kad jaučiasi gerai. Teisingai orientuotas savyje, vietoje ir laike, į klausimus atsako formaliai, ne visada pagal prasmę, nepakankamai atvirai, stengiasi save pateikti tik iš gerosios pusės. Nuotaika indiferentiška, be ryškesnės disforijos, emocijos blankios, be pastebimo dirglumo. Mąstymas vidutinio tempo, nenuoseklus, paralogiškas, epizodais padrikas, minčių verbalizacija sutrikusi. Suvokimo sutrikimų, kliedesių šiuo metu neišsako. Dėmesio koncentracija pokalbiui nepakankama, silpnėjanti. Suicidinių minčių neišsako. Šiuo metu elgesys skyriuje ramus, nekonfliktiškas. Interesų ratas siauras, mažai bendraujantis. Miegas ir apetitas geri. Psichikos sutrikimui nekritiškas, įvykdytos neteisėtos veikos ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo atžvilgiu kritika nepakankama. Medikamentus vartoja prižiūrimas. Ryšių su artimaisiais nepalaiko. Artimųjų kurie galėtų rūpintis ir prižiūrėti jį nėra. Gyveno nakvynės namuose.
9. Minėtais duomenimis apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad J. A. šioje stadijoje dar reikalingas tolesnis stebėjimas ir gydymas tomis pačiomis sąlygomis.
10. Taigi, vertindamas asmens psichinę sveikatą, pirmosios instancijos teismas klaidos dėl stebėjimo sąlygų parinkimo nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. A. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.