Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, kaltinamajam E. B. ir jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, teistas: 1) 2007-06-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 8 metams; 2) 2009-10-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė; ši bausmė,vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta su 2007-06-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs 2013-04-24, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekių psichotropinių medžiagų, t.y. 2017 m. liepos 17 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, nuo (duomenys neskelbtini) namo vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį V. G., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šio automobilio bagažinėje tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis buvo įdėta labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų, t.y. 3561,09 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 649,498 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurias gabeno (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kur 9 val. 40 min. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

2017-08-31 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad rankos piršto pėdsakas, rastas ant automobilio „Opel Vectra“ bagažinės dangčio, yra tinkamas asmeniui identifikuoti, jis paliktas ne E. B. rankomis. Ant tyrimui pateiktų maišų, kuriuose yra milteliai, yra rankų pėdsakai, kurie netinkami asmeniui identifikuoti (1 t., b. l.53-55).

Dėl įrodymų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Liudytojai A. V. ir R. A. patvirtino, kad jie 2017 m. liepos 17 d. apie 9.40 val. prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltinamasis E. B.. Patikrinus automobilį, bagažinėje rastas maišelis su miltelių pavidalo medžiaga, skleidžiančia aitrų į acetoną panašų kvapą. Įtarė, kad tai metamfetaminas, iškvietė kriminalinės policijos pareigūnus. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis E. B.. 2017-07-17 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūros metu automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje rastas mėlynas plastmasinis maišas kuriame yra vakuuminis maišas su ištrauktu oru. Vakuuminiame maiše yra mėlynos spalvos maišas su milteliais turinčiais specifinį amfetamino kvapą, apie 4200 g svorio (1 t., b. l. 9-15). Išdžiovinus ir ištyrus rastą medžiagą, nustatyta, kad 3561,09 g bendros masės baltos spalvos medžiagos iš 2 vnt. vienas į kitą įdėtų mėlynos spalvos maišų, esančių bespalvėje plastikinėje pakuotėje, 2017-07-17 apžiūros metu rastoje automobilyje „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra I-os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (sinonimas: BMK) pėdsakai ir psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurio masė yra 649,498 g (specialisto išvada Nr. 140-(4466)-IS1-4995, 1 t. b. l. 49-51).

Taigi byloje surinktų įrodymų pagrindu neginčijamai nustatyta, kad E. B. 2017 m. liepos 17 d. automobiliu „Opel Vectra“ (duomenys neskelbtini) mieste gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. 3561,09 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 649,498 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. Nusikalstamos veikos objektyvioji pusė įrodyta.

Tačiau norint konstatuoti veikoje nusikaltimo sudėtį, būtina įrodyti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad gabena draudžiamas medžiagas ir siekia tai daryti. Apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes, kurių šaltinis gali būti tiek kaltinamo asmens parodymai, tiek kiti įrodymai, objektyvi bylos aplinkybių visuma.

Kaltinamasis E. B. pateikė versiją, kad jis pasiėmė draugo automobilį, norėdamas su juo važiuoti tvarkyti kapų, o apie rastas psichotropines medžiagas nieko nežinojo. Ši kaltinamojo versija atmestina kaip prieštaraujanti byloje nustatytoms aplinkybėms ir vertintina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje, išskyrus neginčijamai nustatytą faktą, kad E. B. vairuojamame automobilyje rastas labai didelis kiekis metamfetamino, tiesioginių kaltinamojo kaltės įrodymų nesurinkta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas įvykio vietoje paimtų objektų tyrimas, tačiau kaltinamąjį kaltinančių įrodymų negauta. Ant psichotropinių medžiagų pakuočių (tyrimui pateiktų maišų) rasti rankų pėdsakai, kurie netinkami asmeniui identifikuoti, o žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (1 t., b. l. 53-55, 61-62). Nustatyta, kad rankos piršto pėdsakas, rastas ant automobilio „Opel Vectra“ bagažinės dangčio, paliktas ne E. B. rankomis (1 t., b. l.53-55). Svarbu pažymėti, kad tokių tyrimo rezultatų negalima vertinti kaip teisinančių kaltinamąjį E. B.. Nuo tyrimui svarbių objektų buvo paimti pėdsakai, tačiau jie asmens identifikavimui buvo netinkami. Taigi šie tyrimų rezultatai nei paneigia, nei patvirtina bylai svarbias aplinkybes, tačiau parodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių nusikalstamai veikai ištirti.

Nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Versijų, kaip į automobilį „Opel Vectra“ pateko psichotropinės medžiagos iš esmės gali būti trys: 1) medžiagas be V. G. ir E. B. žinios padėjo nenustatytas asmuo; 2) medžiagas E. B. nežinant padėjo V. G. ar kitas asmuo su V. G. žinia; 3) medžiagas padėjo arba pats E. B., arba V. G. ar kitas asmuo, žinant apie tai kaltinamajam E. B.. Šių versijų analizė, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tai, ar kaltinamasis E. B. žinojo apie gabenamas psichotropines medžiagas, tai yra leidžia spręsti ar jis veikė tiesiogine tyčia.

Pirmoji versija, kad medžiagas be V. G. ir E. B. žinios padėjo nenustatytas asmuo, atmestina kaip prieštaraujanti elementariai logikai. Kaltinamasis kėlė versiją, kad automobilio bagažinės užraktas buvo sugedęs, todėl į automobilį esą galėjo patekti pašaliniai asmenys ir taip palikti jame maišą su metamfetaminu. Šią versiją paneigia liudytojų A. V. ir R. A. parodymai apie tai, kad automobilio patikrinimo metu jokių problemų su bagažinės užraktu nebuvo. Automobilio savininkas V. G. taip pat parodė, kad automobilis užsirakindavo centriniu užraktu, bagažinės spynelės defekto nebuvo, taigi nepatvirtino, kad automobilio bagažinė neužsirakindavo. Kita vertus, pagal neteisėtoje psichotropinių medžiagų prekyboje galiojančius įkainius, surastas labai didelis metamfetamino kiekis yra didelės vertės, todėl neįtikėtina, kad pašalinis asmuo tokias medžiagas tiesiog paliktų daugiabučio namo kieme stovinčiame svetimame automobilyje, visiškai nesiimdamas priemonių užtikrinti jų saugumo ir neprieinamumo kitiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis E. B. automobilio raktą pasiėmė prieš keletą dienų iki 2017 m. liepos 17 d., o kitas Opel Vectra raktas buvo rastas 2017 m. liepos 17 d. kratos metu V. G. namuose. Taigi kiti asmenys be V. G. ar E. B. žinios automobilio raktų negalėjo turėti.

Byloje surinkti duomenys paneigia ir kitą galimą versiją, tai yra paneigia, kad psichotropines medžiagas E. B. nežinant padėjo V. G. ar kitas asmuo su V. G. žinia. Kaltinamasis E. B. parodė, kad lyg ir tarėsi su V. G., kad jam paskolins tai dienai automobilį, tiksliai neatsimena, tuo pačiu patvirtino, jog V. G. jam sakė, kad turėjo kažkur išvažiuoti darbo reikalais, gal į užsienį. Taigi jei kaltinamasis žinojo, jog tomis dienomis V. G. bus išvykęs, turėjo su juo prieš tai susisiekti. Kaltinamojo parodymai visiškai logiški, nes norint pasinaudoti svetimu automobiliu, būtina iš anksto įsitikinti, kad automobilis tą dieną bus laisvas. Nors liudytojas V. G. parodė nežinojęs, kad E. B. 2017 m. liepos 17 d. naudosis automobiliu Opel Vectra, šie jo parodymai nepaneigia E. B. parodymų apie tai, kad V. G. buvo žinoma apie automobilio paėmimą 2017 m. liepos 17 d. Bylos duomenimis V. G. buvo apklaustas liudytoju kaip asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Tiek šios apklausos metu, tiek apklausiamas teisme V. G. patvirtino tik faktą, kad E. B. buvo leidęs naudotis automobiliu, tačiau tvirtino daugiau apie tai nieko nežinantis – nežinantis, kad automobilyje buvo psichotropinės medžiagos, nežinantis, kad automobilį 2017 m. liepos 17 d. pasiims E. B., t. y. apskritai neigė bet kokias sąsajas su nagrinėjamu įvykiu. Darytina vienintelė galima logiška išvada, kad jei automobilyje psichotropinės medžiagos būtų buvusios padėtos paties V. G. ar kito asmens su V. G. žinia, V. G. nebūtų leidęs pašaliniams asmenims (tame tarpe E. B., nieko nežinančiam apie tai) tuo automobiliu naudotis.

Tokiu būdu galima tik viena logiška nustatytas įvykio aplinkybes atitinkanti versija - medžiagas padėjo arba pats E. B., arba V. G. ar kitas asmuo, žinant apie tai kaltinamajam E. B.. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kokiomis aplinkybėmis automobilyje „Opel Vectra“ atsirado maišuose įpakuoti milteliai, savo sudėtyje turintys didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino. Nebuvo surinkta įrodymų, kad nusikalstamoje veikoje dalyvavo V. G. ar dar koks nors kitas asmuo. Tačiau bet kuriuo atveju, remiantis aukščiau aptartais motyvais, galima konstatuoti, jog tai, kad automobilyje „Opel Vectra“ yra psichotropinės medžiagos, kaltinamajam E. B. buvo žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad automobilyje rastas paketas svėrė apie 4,2 kg, nekelia abejonių ir tai, kad kaltinamasis bent jau bendrais bruožais suvokė ir numanė gabenamų psichotropinių medžiagų kiekį.

Remiantis šiais motyvais, konstatuotina, kad E. B. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, jog neteisėtai gabena labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir norėjo taip veikti, tai yra jis žinojo, kad automobiliu „Opel Vectra“ neteisėtai gabena psichotropines medžiagas bei numanė apie jų kiekį, suvokė gresiančią atsakomybę, t. y. suvokė aplinkybes, sudarančias BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyką ir objektyviuosius požymius.

Šios išvados teisingumą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojai A. V. ir R. A. parodė, kad automobilis „Opel Vectra“ buvo sustabdytas pagal gautą informaciją iš kolegų, kad šio automobilio vairuotojas galimai gali gabenti narkotines medžiagas. Buvo pateikti automobilio numeriai, vairuotojo vardas ir pavardė. Liudytojas A. V. parodė, kad patikrinimo metu vairuotojas buvo sutrikęs, susijaudinęs, drebėjo rankos ir kojos. Šiuos parodymus teismas vertina kaip objektyvius. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad šie liudytojai yra kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi, apkalba kaltinamąjį ir nori jį apkaltinti nebūto nusikaltimo padarymu. Liudytojai teisme davė nuoseklius, išsamius ir logiškus parodymus apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, ir šie jų parodymai atitiko kitus byloje surinktus duomenis. Tarp jų parodymų yra tam tikrų neatitikimų, tačiau tai objektyviai pateisinama. Apklausti teisme praėjus beveik metams po įvykio, liudytojai galėjo kai kurių aplinkybių tiesiog neprisiminti, ką jie teisme nurodė ir patys.

Pažymėtina, kad kaltinamasis, atvykęs automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kiemą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), šiame automobilyje paliko du mobiliojo ryšio telefonus - „Iphone ir Samsung“ - su SIM kortelėmis. Automobilio „Opel Vectra“ kratos metu automobilio salone, daiktų dėtuvėje, plastmasiniame maišelyje buvo rastas telefonas „Samsung“ be SIM kortelės ir lapelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (galimai PIN kodu), kitų ryšio priemonių nerasta nei minėtame automobilyje, nei E. B. asmens kratos metu. Šias aplinkybes patvirtina minėtų automobilių kratos protokolai, E. B. asmens kratos protokolas, pakvitavimai apie grąžintus daiktus. Taigi kaltinamasis, persėsdamas į automobilį „Opel Vectra“, kuriuo gabeno psichotropines medžiagas, konspiracijos tikslais visas su savimi turėtas mobiliojo ryšio priemones paliko automobilyje „Mercedes Benz“.

Vertinant kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis naudojosi automobiliu „Opel Vectra“ norėdamas sutvarkyti artimųjų kapus, pažymėtina, jog tokie kaltinamojo parodymai bei pateikti į bylą įrodymai (paminklo nuotrauka, pirkimo – pardavimo kvitas, užsakymo blankas) tepatvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu išties buvo tvarkomi artimųjų kapai, tačiau nepaneigia aukščiau padarytų išvadų apie kaltinamojo kaltę pagal jam pareikštus kaltinimus. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis E. B., 2017-07-18 apklausiamas po sulaikymo, atsisakė duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, motyvuodamas tuo, kad blogai jaučiasi, parodymus davė tik po dviejų savaičių. Tai parodo, kad kaltinamasis, nors ir teigė esąs nekaltas, vengė iš karto nurodyti bet kokias įvykio aplinkybes.

Galiausiai svarbi aplinkybė, sprendžiant apie kaltinamojo tyčios turinį, yra tai, kad E. B. 2007-06-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, tai yra anksčiau teistas už pasikėsinimą organizuotoje grupėje gaminti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti. Taigi kaltinamasis jau ir anksčiau buvo susidūręs su psichotropinėmis mdžiagomis, todėl neabejotinai suvokė medžiagų, kuriomis disponavo, savybes ir jų kiekį.

E. B. atžvilgiu buvo taikomos procesinės prievartos priemonės: laikotarpiu nuo 2017-09-29 iki 2017-12-29 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, laikotarpiu nuo 2017-10-12 iki 2017-12-11 vykdomas slaptas sekimas. Tai, kad šių priemonių taikymo metu tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 90, 99), nei paneigia, nei patvirtina kaltinamojo kaltę, kadangi minėti duomenys buvo renkami jau po nusikalstamos veikos padarymo.

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės

Taigi bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis E. B., veikdamas tiesiogine tyčia, gabeno 3561,09 g medžiagos miltelių pavidale, turinčios savo sudėtyje 649,498 g psichotropinės medžiagos metamfetamino.

Veika, atsižvelgiant į psichotropinės medžiagos kiekį, pagrįstai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, kadangi labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu yra laikoma daugiau kaip 100 g metamfetamino (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 105 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė.

Kaltinamasis E. B. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. E. B. baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 150-151); teistas: 1) 2007-06-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 8 metams; 2) 2009-10-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė; ši bausmė,vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta su 2007-06-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs 2013-04-24, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 158-159); išsiskyręs, turi nepilnametę dukrą (1 t., b. l. 184, 186), registruotas darbo biržoje nuo (duomenys neskelbtini), nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (1 t., b. l. 194-196), duomenų apie asmens įrašymą į psichiatrinę ar priklausomybės ligų įskaitą negauta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Aplinkybių, leidžiančių skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta bausmę vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, nenustatyta. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių išimtinių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nėra. E. B. padarė tyčinį labai sunkų ir pavojingą visuomenei nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas. Jo neteisėtai laikytų psichotropinių medžiagų kiekis daugiau kaip 6 kartus viršija ribą, kuriai esant laikomų šios rūšies medžiagų kiekis vertinamas kaip labai didelis. Taigi padaryta nusikalstama veika, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, negali būti pripažinta mažiau pavojinga, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos.

Kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma 10 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri nagrinėjamu atveju teisingumo principo nepažeidžia. Į bylą pateikti medicininių dokumentų išrašai ir pažymėjimai apie kaltinamojo E. B. sveikatos būklę. Juose užfiksuotų ligų pobūdis nesudaro pagrindo svarstyti atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimo (BK 76 straipsnio 1 dalis). Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

2017 m. liepos 17 d. E. B. laikinai sulaikytas (1 t., b. l. 132); 2017 m. liepos 18 d. teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 mėn. laikotarpiui (1 t., b. l. 137-138); 2017 m. rugsėjo 19 d. prokuroro nutarimu E. B. suėmimas pakeistas į kitas kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b.l. 144-145). Kaltinamojo išbūtas laikas laikinajame sulaikyme ir taikant kardomąją priemonę suėmimą įskaitytinas į bausmės laiką.

Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, kadangi pagrindų jas keisti į griežtesnę kardomąją priemonę nenustatyta.

Daiktų, turinčių teikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio nuostatomis. Ikiteisminio tyrimo metu paimtos psichotropinė medžiaga (metamfetaminas, saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (1 t., b. l. 51)) sunaikintina kaip uždrausta apyvartoje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuščios pakuotės, du vokai su lyginamaisiais biologiniais pavyzdžiais, supakuoti kartoninėje dėžutėje, perduotos teismui kartu su baudžiamąja byla, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pratęsti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

E. B. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti laisvės atėmimo bausmę vykdančiai institucijai.

Psichotropines medžiagas, saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centre pagal 2016-04-14 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 51 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip daiktus, uždraustus apyvartoje.

Daiktus (tuščios pakuotės, du vokai su lyginamaisiais biologiniais pavyzdžiais, supakuoti kartoninėje dėžutėje), perduotus teismui kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.