Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2933-1223/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-28
Bylos Nr.
1-2933-1223/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12353-2025-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Melnikovas
Kaltinamasis
A. M.
Civilinis ieškovas
K. G.
Advokatai
Aušra Saulėnienė, Janas Kučynskis, Irina Karšulir
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-2933-1223/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12353-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.3.2.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov),

sekretoriaujant Brigitai Grincevič, Linai Jusevičiūtei, Ramintai Braškienei, Milanai Matkevičienei,

dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui,kaltinamajam A. M. (A. M.), jo gynėjui advokatui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski),nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. G.,specialistei Rasai Gaidienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M. (A. M.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), laikomas suimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, nevedęs, profesinio išsilavinimo, iki suėmimo nedirbo, teistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2025 m. balandžio 8 d., apie 21.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje netoli pastato adresu Vilnius, P. Vileišio g. 29, iš automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės paėmęs metalinį raktą su rankena, sugriebęs rankomis ir iš automobilio ištraukęs K. G., viena ranka laikydamas K. G. už striukės, o kitoje rankoje laikydamas metalinį raktą, metaliniu raktu ne mažiau kaip devynis kartus sudavė K. G. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, taip nežymiai sutrikdė K. G. sveikatą, padarydamas jam dvi žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, vieną žaizdą kaktos-viršugalvio dešinėje, odos nubrozdinimus pakaušyje, kaktos kairėje, poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame šone, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje alkūnėje. Taip A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta kaltu dėl to, kad gindamasis sudavė smūgius K. G. ir jam sutrikdė sveikatą. Kaltu dėl plėšimo neprisipažįsta. Nesakė K. G.: „gerai gyveni, pasidalink“, nes pinigų turi ir jie jam nereikalingi, jam buvo reikalingos tik narkotinės medžiagos. Svarbu buvo žinoti, kad turi pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti. Skolų vienas kitam neturėjo. Pripažįsta tik smurtą. Galėjo padaryti K. G. kaltinamajame akte nurodytus sužalojimus. K. G. atsiprašė, gailisi, kad jam padarė tas žaizdas. Jie 2025 m. balandžio 8 d. nuvažiavo narkotinių medžiagų įsigyti. Turėjo mintį pakalbėti su K. G. dėl nuolatinių skambučių, siūlant narkotines medžiagas. Vakare paskambino K. G. ir jam pasiūlė narkotinių medžiagų. Jis buvo susinervinęs, numetė ragelį, tačiau vėliau pagalvojo, kad tą dieną pavartos. K. G. paskambino ir pasakė, kad atvažiuos. Telefonu atrodo tarėsi dėl karfentanilio kainos. Kartu dėl kompanijos važiavo V. Ž., kuriam nesakė kur važiuoja. Jis nieko nedarė, sėdėjo priekyje, šalia jo. Nežino, ar V. Ž. norėjo pirkti narkotines medžiagas. Atvažiavęs jam paskambino, susitiko prie namo. Suprato, kad jis ten gyveno. Viskas vyko K. G. iniciatyva, nes jis paskambino ir pasiūlė narkotinių medžiagų. Tada K. G. pats įsėdo į automobilį, pasakė pavažiuoti 50 m į aikštelę. Jie pravažiavo namą iki aikštelės. Nematė nieko aikštelėje, nes buvo vakaras, tamsu. Automobilyje kilo konfliktinė situacija. Jis K. G. tik įsėdus pasakė, kad jis jam atsibodo su skambučiais. Taip pat pasakė, kad jei skambinės – gaus malkų. K. G. buvo išgėręs, neblaivus po draugės tėvo mirties ir jam (A. M.) atsakė: „ką tu man padarysi invalide?“ ir necenzūriškai apkeikė. Taip padarė, nes žinojo apie jo savijauta ir norėjo įžeisti. Į tai jam atsakė, kad jis dingtų iš automobilio, tačiau jis liko sėdėti. Jis (A. M.) išlipo iš automobilio, apėjo automobilį iš galo, atidarė duris ir tik pamatęs K. G. siluetą pajuto dujų purškimą. Dėl to padarė porą žingsnių atgal prie bagažinės. Jis prisiminė, kad pas jį netoliese gulėjo raktas, nes prieš porą valandų keitę ratą. Paėmęs raktą, priėjo prie K. G. ir tarp jų prasidėjo muštynės. K. G. dar jam papurškė dujų, o jis (A. M.) ėmė jį (K. G.) mušti. Metalinį raktą laikė dešinėje rankoje. Prieš paimant raktą jokių smurtinių veiksmų K. G. atžvilgiu nenaudojo. V. Ž. nematė, jis pats nieko negirdėjo, gal snaudė, buvo užmigęs, dujų pūtimo negalėjo matyti, nes sėdėjo priekyje, o viskas vyko jam už nugaros. Pats yra nustebęs, kad V. Ž. nieko negirdėjo. Vėliau viena akimi pamatė, kad yra V. Ž. Į kurias vietas ir kiek kartų mušė K. G. negali pasakyti, nes jam labai skaudėjo. Pamena, kad davė per rankas, gal buvo 4–5 smūgiai, išgirdo geležio garsą ir suprato, kad jis (K. G.) prarado balionėlį. Todėl suvokė, kad nebeliko grėsmės ir nustojo smūgiuoti. Jeigu būtų smūgiavęs devynis kartus – pavargtu. Jokių prašymų ar raginimų dėl K. G. paleidimo nebuvo. Su K. G. lauke grumėsi. K. G. pats iš automobilio išlipo. Kai K. G. buvo lauke, V. Ž. durys nebuvo atidarytos, atidarytos buvo tik galinės durys, kurias jis (A. M.) atidarė. K. G. iš įvykio vietos pasišalino savo kojomis. Jam besišalint V. Ž. buvo lauke. Neatsimena, ar V. Ž. buvo prie jo (A. M.) priėjęs, ar kokius nors veiksmus atlikęs. Gali būti, kad lauke turėjo kontaktą su V. Ž. Jie bandė išvažiuoti ir išvažiavo. Tai darė V. Ž. Iki narkotinių medžiagų pirkimo klausimo nebuvo prieita. Prieš 10 metų K. G. turėjo pinigų ir visus vaišindavo narkotinėmis medžiagomis. Tarp jų įvyko konfliktas. K. G. negavo dozės ir prisigalvojo, kad yra jo apiplėšinėjamas. Skambino jam, nes norėjo atsiprašyti ir dėl apkalbinėjimo. Jis jokių pinigų neėmė, jei norėtų apiplėšti, tai padarytų. Po įvykio skambino K. G. ir pasakė jam, kad jis sakytų taip, kaip buvo, o ne tai, ką jis prisapnavo, į ką jam atsakė teigiamai, pasakys taip, kaip buvo. K. G. taip pat pasakė jam, kad policijos pareigūnai jį įkalbėjo taip pasakyti. Pats K. G. šioje situacijoje išprovokavo jį kreiptis į policiją. Byloje yra žinutė, kad jis (K. G.) jam kažką padarys. Jo nuomone, K. G. nori uždirbti pinigų. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 177–180), kaltinamasis pareiškė, kad pamena pagarsintus parodymus, gali pakoreguoti dėl V. Ž.: negali nurodyti, ar jis kalbėjo, nepamena. Skambinimas K. G. buvo pretekstas tam, kad jis išeitų. Jis pagalvojo, kad K. G. buvo neblaivus, nes burbuliavo. Dėl to nenorėjo su juo kalbėti ir suprato, kad kils konfliktas. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 186–190), kaltinamasis pareiškė, kad parodymai yra teisingi, išskyrus dėl vieno netikslumo su balionėliu, nes jis pradėjo daužyti per K. G. rankas ir tada nukrito balionėlis. Nukritusio balionėlio neieškojo ir nematė. Jie privažiavo prie K. G. ir jis buvo priverstas įsėsti, nes iš galo važiavo kitas automobilis. Jis atidarė langą ir atrodo, kad pasakė K. G., jog jis sėstų į automobilį.

Įtariamasis A. M. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių kaltės nepripažįsta. 2025 m. balandžio 8 d., apie 20 val., gal šiek vėliau jam į mobiliojo ryšio telefoną per programėlę „Telegram“ paskambino K. G., kuris paklausė jo, ar jam nieko nereikia. Šį pasakymą suprato, kaip pasiūlymą įsigyti narkotinių medžiagų, kadangi žinojo, kad jis platina narkotines medžiagas. Jam atsakė, kad nereikia, nes bando mesti. Vėliau pagalvojo, kad tokiems skambučiams reikia padaryti galą, ir norėjo paaiškinti tai telefonu K. G. Jam paskambino gal po 10 min. ir pasakė, kad jam reikia dviejų karfentanilio lankstinukų po 20 Eur, pranešė, jog bus greitu metu prie jo namo. Jis (A. M.) gyvena netoliese K. G. Kartu su V. Ž. nuvažiavo prie K. G. namų, Vileišio g., netoli upės. Jis vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o V. Ž. sėdėjo šalia jo keleivio pusėje. Iš toli pamatė einantį K. G. Tuo metu gatvėje iš paskos važiavo kiti automobiliai, todėl greitai privažiavo prie K. G. ir pasakė jam sėsti į automobilį, po ko K. G. tai pats padarė. Važiuojant link jo (K. G.) namų pasakė jam, kad nusibodo jo skambučiai ir siūlymai pirkti narkotines medžiagas. K. G. buvo neblaivus, kažką kalbėjo po nosimi. Jis (A. M.) sustabdė automobilį ir liepė jam dingti iš automobilio. K. G. nesugebėjo atsidaryti durų, todėl sustojęs šias jam atidarė ir liepė nešdintis, kadangi buvo neblaivus. K. G. turėjo dujų balionėlį, kuriuo pradėjo purkšti į jį. Todėl jis (A. M.) pribėgo prie bagažinės, paėmė 15–20 cm ilgio metalinį raktą, skirtą automobilio ratų atsukimui, kuriuo norėjo K. G. iš rankų išmušti balionėlį, po ko sudavė jam per rankas. Neprisimena, kiek kartų tai padarė. V. Ž. tuo metu bandė juos abu išskirti, jį (A. M.) ramino.

Įtariamasis A. M. pakartotinai apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad kaltu neprisipažįsta, K. G. sumušė raktu dėl to, kad jis jam pripurškė dujų į akis iš tam skirto balionėlio, tačiau iš jo pinigų nereikalavo. Paskambino K. G. ir pasakė, kad greitu metu privažiuos dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Atvažiavęs automobiliu „BMW“, paskambino jam ir pasakė, kad išeitų. K. G. išėjęs iš namo laiptinės, pats įsėdo į automobilį. Nei jis, nei V. Ž. neišlipo iš automobilio. Automobilyje K. G. pasakė pavažiuoti toliau. Nuvažiavo iki aikštelės. Tuo metu automobilyje kilo žodinis konfliktas dėl narkotinių medžiagų, nes K. G. nuolatos skambindavo ir siūlydavo šias įsigyti. Jis (A. M.) nevartoja, nenorėjo, kad jam skambintų ir tai siūlytų įsigyti. Tai matosi programėlės „Telegram“ 2025 m. balandžio 3 d. susirašinėjime su K. G. Bendraudavo ir per programėlę „Viber“. K. G. sėdint ant galinės automobilio sėdynės, jis pats negalėjo išlipti, dėl ko jis (A. M.) išlipo iš automobilio, apėjo aplink jį, atidarė galines dešinės pusės duris ir laukė, kol K. G. išlips pats. Tuo metu K. G. papurškė jam dujų balionėliu į akis. Dėl to pajautė akių griaužimą. Apie 3 min. negalėjo nieko matyti. Suprato, kad reikia gintis, prisiminė, kad automobilio bagažinėje buvo metalinis raktas, skirtas automobilio ratų atsukimui/ prisukimui. Šį raktą paėmė, po ko K. G. išlipęs iš automobilio dar kartą purškė jam dujų. Po šio purškimo jis (A. M.) išgirdo, kad dujų balionėlis nukrito ant žemės ir tada sudavė jam (K. G.) per rankas. Nepamena, kiek kartų tai padarė. Mušė, nes galvojo, kad jam toliau purkš dujų ir bandys sumušti, bijojo tolesnių K. G. veiksmų. Nematė, neatsimena, ką V. Ž. darė, neatsimena, ar jis jį (A. M.) ramino. K. G. jis yra sumušęs ir ankščiau. Nežino, kodėl K. G. įvykio metu negalėjo išlipti iš automobilio, ar atidaryti dureles. Galimai užstrigo durų spyna. Nematė, ar K. G. kojos buvo užspaustos, ar neužspaustos. Neatkreipė į tai dėmesio.

Nukentėjusysis K. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A.u rimtesni nesusipratimai prasidėjo 2015 m. Jis turėjo Šeškinėje draugą R. G. (R. G.), kuris tuo metu dirbo, bet rajone siautėdavo per visus žmones. 2015 m. su R. G. pribėgo jam iš nugaros jo kieme, vienas prismaugė, o A. M. be jokios priežasties ištraukė 300 Eur iš kišenės. 2015 m. A. M. vartojo narkotines medžiagas su draugu. Po kiek laiko kitur jį (K. G.) užgaudė, suspardė ir apie 150 Eur atėmė. Jis suprato, kad jis (K. G.) nesikreips į policiją, kad dirba, turi kažkiek pinigų. A. M. nedirbdamas lipo jam ant sprando su savo poelgiais. R. yra bendras jo su A. M. pažįstamas, kuris prieš trejus metus paleistas iš įkalinimo įstaigos. R. A. ir jo bendrininkui paaiškino, kad negerai elgėsi 2015 m. Jie jo (K. G.) atsiprašė dėl 2015 m. įvykio, jis viską A. M. atleido, kartu vėl ėmė vartoti alų. Tuo metu A. M. dar dirbo ir gaudavo darbo užmokestį, jo motina buvo gyva, buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Su A. M. bendravo nuo 2023 m., per išeigines prie baseino su juo išgerdavo alaus. Tiesiogiai jo neskriaudė. Jam (A. M.) R. G. paaiškino ir jis suprato, kad be priežasties negalima mušti žmogaus. Prieš keletą metų pats vartojo narkotines medžiagas, duodavo A. M. pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti, jis visą laiką prašydavo pinigų. Praeitais metais, kai buvo nusipirkęs automobilį, A. M. jam prie laiptinės pasakė, kad prisėstų, nes reikia pakalbėti. Jis (K. G.) tris–keturias stoteles pravažiavo, išlipo ir pastebėjo, kad dingo pinigai. 2025 m. balandžio 8 d. A. M. jį sumušė, pasakė, kad jis jam kažką skolingas, kad jam atiduotų. Jis (K. G.) tą dieną nuo parduotuvės „Maxima“, Antakalnyje, tarp kioskų ėjo namo, kai prie jo privažiavo automobilis „BMW“. Jame buvo A. M. ir V. Ž. Už jo vairo sėdėjo A. M. Jam sakė sėstis, reikia pakalbėti, tačiau nesakė apie ką. Pats įsėdo į automobilio galą. Pravažiavo apie 100 m prie miško, prie Neries upės esančios stovėjimo aikštelės. Tuo metu priekyje jo sėdėjęs V. Ž. prispaudė savo sėdyne jam kojas, dėl ko suprato, kad kažkas negerai, o A. M. išlipo iš automobilio ir sakė, kad dabar jam (K. G.) bus blogai, po ko A. M. atidarė bagažinę ir iš jo ištraukė raktą. Jis suprato, kad bus blogai, tačiau jam to A. M. nepaaiškino. Negalėjo pabėgti. Tada A. M. atidarė jo duris, bandė jį ištraukti, tačiau jo (K. G.) kojos buvo prispaustos, todėl jis paprašė bendrininko, kad jis atsislinktų su sėdynę. Jis (K. G.) pradėjo purkšti savo dujų balionėliu. A. M. pradėjo jį (K. G.) taikyti per krutinę, petį, galvą, pataikė į petį ir krūtinę, bandė geležiu pataikyti ir į ranką. Jis nepaaiškino, dėl ko smūgiuoja. Neatsimena, kiek buvo smūgių. A. M. buvo nepatogu, nes automobilis trukdė smūgiuoti, todėl paprašė V. Ž., kad jis atitrauktų sėdynę, išliptų ir padėtų jį (K. G.) ištraukti iš automobilio. Jį (K. G.) griebė ranka. Tada jis (K. G.) dujų balionėliu purškė. Jam pačiam pateko į akis. A. M. jį ištraukė, turi tam sveikatos ir taip rankos nepaleido, tačiau neatsimena, ar V. Ž. jam vis dėlto padėjo, ar V. Ž. jį pats ištraukė, nes to nematė. Ištraukęs A. M. ir laikęs jį už atlapų, trankė jam (K. G.) per galvą, (K. G.) galvojo, kad užmuš. Jį trankė geležiu, raktu ratams atsukinėti, sudavė apie dvidešimt smūgių. Trankė vamzdžiu iš viršaus galvą. Kai pavargo trankyti, pasakė, kad per gerai gyveni. Nežino, kaip suprasti šią frazę. Reikia jo (A. M.) klausti, nes jis nieko nepaaiškino. Bijojo pasakyti ką nors ne tai. Tuo metu, kai jį trankė, nematė, ką V. Ž. darė. Jis (K. G.) dujas purškė į juos abu, galvojo, kad galės išbėgti pro kitas duris. Pripurškė dujų ir automobilyje, tačiau balionėlį iš jo išplėšė/ išsuko. Jis (K. G.) delnu stengėsi uždengti, tačiau negalėjo apsiginti, nei rankų pakelti. V. Ž. A. M. bijo, bijo jam kažką pasakyti. Kai A. M. prarado butą, gyveno su V. Ž., kurio pilvas buvo pradurtas. A. M. stengėsi toje baimėje jį (K. G.) žaloti, ne tai, kad savo galvą kažką daryti. Kai jie ji mušė, tuo metu šalia stovėjęs V. Ž. pamatė, kad jis (K. G.) kraujuoja, nenorėdamas jam nieko blogo, ėmė jį ginti. Jis pasakė A. M., kad šis palauktų, taip pat jį stabdė, sulaikė A. M. Tada jis (K. G.) pajuto, kad atlaisvėjo suėmimas už atlapų, suprato, kad gali pabėgti ir išsisuko. Bėgo neatsisukdamas. Nematė, ar jį vijosi. Patvirtina, kad V. Ž. padėjo jam pabėgti. Jis gal netyčia sėdynę pastūmė, nes norėjo išlipti, o čia ne jo automobilis, visko gali būti. Rėkė, šaukė pagalbos, tačiau niekas nesureagavo, buvo tamsu. Sąmonės nebuvo praradęs, bet buvo labai stiprus skausmas, dėl kurių teko siūti ir dar ilgai, yra medicininiai dokumentai. Balionėlį įsigijo ginklų parduotuvėje, nes jautėsi nesaugiai dėl A. M. ir V. Ž. Bandė paskambinti Bendrajam pagalbos centrui, tačiau ne taip rinko numerį. Nuvažiavo iki Šeškinės pas motiną, kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nenorėjo problemų. Motinai papasakojo, kad viskas įvyko dėl pinigų. Būdamas pas motiną skambino savo mobiliojo ryšio telefonu Bendrajam pagalbos centrui, tačiau su motinos pagalba tinkamai surinko numerį. Be frazės, kad per gerai gyveni, A. M. daugiau nieko nesakė. Kai jį sumušė jis nepasakė, kad tu skolingas. Jis nesuformulavo reikalavimo duoti jam pinigus. Nebuvo jokių užuominų ar reikalavimų atiduoti pinigus ar turtą. Gal straipsnis per griežtas, bet jis ir prieš tai atiminėjo iš jo pinigus. Visąlaik A. M. ieškojo būdų prisikabinti, kad jis (K. G.) būtų skolingas jam pinigų. Prieš jo motinos mirtį paskutinį kartą apiplėšė. Įvykio diena iš ryto pasiūlė savo pagalbą laidotuvėse, o vakare – sumušė. Įvyko viskas, dėl to, kad A. M. buvo neadekvatus, prieš kelis mėnesius gulėjo psichiatrinėje nuo narkotinių medžiagų. Ankščiau turėjo skolą, dabar ne, viskas vyko tikrai ne dėl kažkokio įsiskolinimo. Nežino, ar jis norėjo kažką pagrobti, jis visą laiką kėsinosi į jo turtą. A. M. žino, kad pas jį yra pinigų ir dėl to neleisdavo jam pareiti namo, kviesdavo alaus. Jie gerdavo ir jis matydavo, kaip jis nusiima pinigus. Jis žinojo, kad gauną atlyginimą nuo 8 iki 15 dienos. Kai vartojo narkotines medžiagas A. M. sakė, kiek uždirba, rodė ant popieriaus, kad jo darbo užmokestis yra didesnis nei 1 000 Eur. Kai A. M. atiminėjo, tai matė grynuosius pinigus. Tą dieną kalbos apie pinigus ir turtą nebuvo, jis pinigų su savimi neturėjo, tačiau to A. M. nežinojo. A. M. neprašė jo pasidalinti. Išvadą pasidarė dėl jo ankstesnio apiplėšimo. Po įvykio du mėnesius negalėjo dirbti, darbe galva svaigo, buvo darbe nukritęs nuo mašinos, pirko vaistus, jį pykino, turėjo nedarbingumą. Šiuo metu jau dirba, gydymo netęsia, tačiau yra išlikusios pasekmės. Jį A. M. stipriai sumušė. Yra filmuota medžiaga, kurioje matosi, kaip kraujas tyška jam iš galvos. Po įvykio tą pačią dieną A. M. jam neskambino. Porą kartų skambino ir sakė, kad atleistų, nes nieko neatsimena, buvo prisivalgęs tablečių. Yra to telefono įrašai. Taip pat skambino ir iš įkalinimo įstaigos, atsiprašinėjo, prašė keisti parodymus dėl abiejų, kad pasiimtų pareiškimą, nebaustų, sakė, kad pinigų neprašė ir kitą dieną gali leisti jį (A. M.) užmušti. Į pokalbį jis (K. G.) nesivėlė. A. M. skambino ir po teismo. Jis tiesiog žinojo jo telefono abonento numerį. Skambinėjo ir iš rajono pažįstami po to kai gavo teismo šaukimą, prašė, kad V. Ž. išteisintų. Jo (K. G.) parodymai teisme skiriasi, nes tyrimo metu jam užduodavo atsakymą menančius klausimus. Jo galva sudaužyta, gal per silpnai mąsčiau, kai pagerėjo – paaiškino geriau. Tuo metu nebuvo užtikrintas savo parodymais, nes tyrėjai keitė daug detalių, apklausa vyko 3 val. Jis buvo streso būsenoje, turėjo važiuoti į laidotuves. Jis visada tiesą sakė. Nepatvirtina, kad A. M. norėjo iš jo pinigų, nes jis žinojo, kad gaudavo atlyginimą, todėl ne šiaip sau pasakė, kad per gerai gyveni. Jam po apklausos buvo duota paskaityti kažkiek savo parodymus. Iš dalies skaitė. Jo prašė pasirašyti, kad viskas, kas užfiksuota yra teisinga, ir tai jis padarė. Yra statybininkas, gal blogai pasirašė, ar ko nors ne taip suprato. Pasilieka prie to, ką pasakė dėl frazės: „per gerai gyveni“. Dėl V. Ž. tai jis gal per neatsargumą sėdynę pastūmė jam prie kojų, visko gali būti. Su V. Ž. jokio konflikto nebuvo. Jis buvo šalia, galėjo visą įvykį matyti. Mano, kad daugiau niekas kitas įvykio nematė. Mušimo metu jam skaudėjo ir jis rėkė. Gal ir turėjo krepšį, turėjo su savimi kortelę. Teisme duoda teisingus parodymus. Reiktų vadovautis jo paskutiniais parodymais. Raktas, kuriuo jį trankė ir sudavė pirmą smūgį, atpažino. Jis yra apie 1 m ilgio, skirtas ratams atsukinėti. Bendrojo pagalbos centro garso įraše yra kalbama tik apie muštynes. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 45–48), jis pareiškė, kad parodymai yra neteisingi, tyrėjai paėmė jo pasą ir neišleidinėjo, sakė, kad bus gerai bylai. Dėl savijautos davė tokius parodymus. Buvo sumuštas, tai kas netinka, galima šalinti. Jį sumušė vienas, o įvardintas metalinis strypas – tas raktas. Ligoninėje tą dieną negulėjo, jam susiuvo žaizdas ir leido ambulatoriškai gydytis. Buvo naktis. Policija laukė kiemelyje prie ligoninės ir surašė jo apklausą. Teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į kaltinamojo klausimą parodė, kad nebuvo dėl pinigų nieko. Jam susidarė įspūdis dėl pinigų. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 82–85), jis pareiškė, kad prieš save žmogus negali liudyti, iš dalies yra teisybės. Apie pinigus jokios kalbos nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 130–133), jis pareiškė, kad viską papasakojo. Dėl pinigų kalbos nebuvo. Tiksliai tai, kad nebuvo reikalavimo dėl pinigų. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 155–155), jis pareiškė, kad užfiksuota daugiau tiesos, A. M. pinigų neprašė. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 158–161), jis pareiškė, kad parodymai yra teisingi, viskas buvo taip, kaip užfiksuota. Dėl pinigų nieko nebuvo. Apklausos metu parodymai nebuvo perskaityti, kažkiek gal ir skaitė, jis dėl to, kad skubėjo į laidotuves pasirašė ir viskas. Jam buvo pasakyta, kad apklausos protokolas buvo surašytas pagal jo žodžius. Teismas teisiamojo posėdžio metu priminė nukentėjusiajam, kad jis įspėtas dėl atsakomybės ir melagingų parodymų davimo. Į teismo klausimą atsakė, kad kyla abejonių, nes atėję į teisiamąjį posėdį tyrėjai apsigynė, akivaizdžiai melavo. Jie sakė, kad bylai bus geriau. Jam buvo galva sudaužyta ir įtarė, kad jis (A. M.) atvažiavo dėl pinigų. Teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į kaltinamojo klausimą paaiškino, kad reikalavimo apie pinigus tą dieną nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš tyrėjo Kornelijaus Paškevičiaus surašyto protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas K. G., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2025 m. balandžio 8 d., apie 21.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), ėjo gatve namo, kai prie jo privažiavo automobilis „BMW“, kurio valstybinio numerio nežino, iš kurio išlipo jam pažįstami asmenys T. ir V., apie kuriuos daugiau duomenų nežino, ir pradėjo iš jo reikalauti pinigų. Tai daryti atsisakė. V. per jėgą įsodino jį į automobilio „BMW“ galą, pristūmė priekinę keleivio kėdę prie jo taip, kad negalėtų pajudėti, nuvežė į miškelį, kuriame jį jėga ištraukė iš automobilio, po ko T. reikalaudamas pinigų paėmė metalinį strypą iš bagažinės ir šiuo smūgiavo jam apie dvidešimt kartų per galvą, taip pat per rankas, tačiau nežino kiek kartų. Taip jam sukeltas fizinis skausmas. Užfiksuota protokole, kad K. G. su protokolu susipažino, pasirašė, kad jo parodymai surašyti teisingai, pastabų neturi. Proceso veiksmo protokolo specialiame priede ranka K. G. parašyta, kad parodymus perskaitė, surašyta teisingai.

Nukentėjusysis K. G. 2025 m. balandžio 9 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2025 m. balandžio 8 d., apie 21.40 val., eidamas namo iš parduotuvės „Maxima“, Vilniuje, P. Vileišio g. 29, pastebėjo, kaip staiga prie jo privažiavo automobilis „BMW“, kurio valstybinio numerio nežino, iš kurio išlipo jam pažįstami T. ir V. V. sugriebė jį per jėgą ir įsodino į automobilio „BMW“ galą, po ko pats sėdo į priekyje esančią keleivio vietos sėdynę ir atitraukė ją taip, kad jo (K. G.) kojos būtų prispaustos ir jis negalėtų pajudėti ar priešintis. Jis nesipriešino, nes jie buvo du. Kol jį vežė, reikalavo pinigų, teigdami, kad daug uždirba ir jam nebūtų gaila duoti pinigų. Nuvežė jį į Vilniuje, P. Vileišio g. 29, šalia esantį miškelį. Iš automobilio abu išlipo ir jėga ištraukė jį (K. G.) iš automobilio, po ko abu už striukės laikė. T. iš automobilio bagažinės paėmė metalinį strypą, su kuriuo užsimojo į jį (K. G.) ir reikalavo pinigų. Atsisakius duoti pinigų, T. pradėjo smūgiuoti jam per galvą, pakaušį. Smūgiavo maždaug apie dvidešimt kartų. Jis (K. G.) su savimi turėjo ašarines dujas, kuriomis ketino apsiginti, bet T. pamatęs šias dujas, trenkė per rankas. Neatsimena, kiek kartų trenkė per rankas. Jis (K. G.) šaukėsi pagalbos, tačiau niekas nesureagavo. Dėl T., kuris bendrai veikė grupėje su V., veiksmų pajuto fizinį skausmą. Po sumušimo jie paliko jį ir išvažiavo. Tada jis parėjo namo. Paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, kvietė policiją ir greitosios medicinos pagalbos tarnybą, jam bėgo kraujas iš galvos. T. ir V. jam darė neigiama įtaką, dažnai prašydavo pinigų, dėl ko nustojo su jais bendrauti. Užfiksuota protokole, kad apklausą atliko tyrėjas Kornelijus Paškevičius. K. G. su protokolu susipažino, pasirašė, kad jo parodymai surašyti teisingai, pastabų neturi. Proceso veiksmo protokolo specialiame priede ranka K. G. parašyta, kad parodymus perskaitė, surašyta teisingai, papildymų neturi.

Nukentėjusysis K. G. 2025 m. balandžio 10 d. papildomai apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad A. as ir anksčiau reikalavo pinigų, tačiau to nedarė V. Šio įvykio metu jie abu naudojo fizinį smurtą prieš jį (K. G.). Neatsimena, ar jam prieš tai skambino A. Pasilieka prie ankstesnių parodymų, juos palaiko. Jo galva šiuo metu yra sužalota. Įsodinus į automobilį, iš jo buvo reikalaujama pinigų, jam sakė: „gerai uždirbi, pasidalink“ ir tai daug kartų kartojo. Pavažiavus tiesiai apie 2 min., pasuko į kairę pusę ir važiavo link Neries upės. Rankomis negalėjo gintis. Gindamasis ištraukė iš striukės kišenės dujų balionėlį ir šiuo abiem purškė, tačiau T. šį išmušė iš jo rankų trankydamas metaliniu strypu. Jie anksčiau taip pat yra atėmę iš jo pinigų, tačiau į policiją tuo metu nesikreipė, bijojo jų keršto. Jie žinojo, kad jis gauna darbo užmokestį, kad į policiją nesikreips, todėl reikalavo pinigų. Bijo jų keršto. Galėtų atpažinti metalinį strypą, kuriuo T. jį mušė, nes šį gerai įsidėmėjo. Metalinis strypas buvo blizgios spalvos geležinis vamzdis, kurio ilgis buvo apie 1 m., tačiau nematė, ar jis turėjo rankeną. Užfiksuota protokole, kad apklausą atliko vyr. tyrėja Daiva Kūnienė, dalyvaujant vyr. tyrėjams Mariui Stalauskui ir Vaidui Miliauskui. K. G. su protokolu susipažino, pasirašė, kad jo parodymai surašyti teisingai, pastabų neturi. Proceso veiksmo protokolo specialiame priede ranka K. G. parašyta, kad parodymai teisingi, juos perkaitė, jie surašyti pagal jo žodžius.

Nukentėjusysis K. G. 2025 m. balandžio 15 d. papildomai apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad automobilyje atsirado, kai šiam sustojus, iš jo išlipo V., paėmė jį už rankos, pasakė, kad reikia pasikalbėti ir liepė sėsti į automobilį. Rankos jam nespaudė, skausmo nejautė. Tuo metu nebuvo baimės, nieko blogo neįtarė, įsėdo. Visa tai buvo jų suplanuota iš anksto. Jei nebūtų paėmęs už rankos nebūtų kitaip įsivilioję į automobilį. Kai jo kojos buvo užfiksuotos priekine sėdyne, pajuto baime, suprato, kad pabėgti negalės, nebuvo tada jau galimybės. Įvykio metu V. nedavė galimybės jam pabėgti užspaudęs sėdyne kojas ir laikęs jį už drabužių, kol T. jį metaliniu strypu mušė per galvą, kojas ir rankas, reikalaudamas pinigų, sakydamas: „gerai gyveni, pasidalink“. Iš jo pinigų reikalavo tik, kai buvo mušamas. Vežant nereikalavo. Dujų balionėlį panaudojo, kai T. traukė jį iš automobilio, o V. tuo metu atitraukė sėdynę, išlipo ir ėmė padėti T. jį (K. G.) traukiant. Iki įvykio nebuvo jokios kalbos apie pinigus su jokiais asmenimis. Pinigus laiko banko sąskaitoje, grynųjų nenešioja. Įvykio metu turėjo banko kortelę. Pašaliniai asmenys nežino to, kad turi pinigų. Įvykio diena susitikimo neplanavo. Niekada nebuvo jokios kalbos su jokiais asmenimis apie skolas. Po įvykio iš karto vyko pas motiną, nes negalėjo surinkti bendrojo pagalbos numerio, buvo susijaudinęs. Motina iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Su operatore kalbėjo jis pats. Užfiksuota protokole, kad apklausą atliko vyr. tyrėja Daiva Kūnienė. K. G. su protokolu susipažino, pasirašė, kad jo parodymai surašyti teisingai, pastabų neturi. Proceso veiksmo protokolo specialiame priede ranka K. G. parašyta, kad parodymai teisingi, surašyti pagal jo žodžius.

Nukentėjusysis K. G. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad nepamena, bet 2025 m. balandžio 8 ar 9 d., einant iš parduotuvės, sustojo mašina, išlipo V. iš mašinos, pasiūlė įsėsti į automobilį. Nieko blogo neįtarė, įsėdo į automobilį. A. buvo už vairo, V. – šalia. Jis juos dieną matė, sveikinosi, santykiai nebuvo sublogę, juos seniai pažįsta. Vakare taip pat nieko blogo neįtardamas sėdo į automobilį. Atvažiavus į aikštelę, V. patraukė sėdynę, jam fiksuodamas kojas. A. pasakė „tau (necenzūrinis žodis), K.“, nuėjo į bagažinę, išsiėmė raktą ratams atsukinėti, kuris prasiilgina, su rankena gumine, kurį atpažino. Iki paskutinės minutės galvojo, kad jis juokauja. Jis atidaręs duris, bandė keletą kartų trenkti, tačiau nesėkmingai, nes jam buvo nepatogu. Jis turėjo su savimi dujų balionėlį. Kadangi išsitraukė A. jį iš mašinos, jis purškė jam dujų, taipogi pats gavo dujų. Kadangi papuolė jam dujos, nelabai matė V. ar laikė jį už striukės, ar nelaikė – to tvirtinti negali. A. daug sykių tuo geležiu trenkė per galvą, po ko giliai buvo prakirsta galva. Už ką jis taip su juo elgėsi, jis negali pasakyti. Prieš tai keletą sykių buvo apiplėšęs rajone, tik jis nesikreipė į policiją. Su R. G., kuris numirė, apiplėšdavo. Reguliariai jį apiplėšdavo, kadangi mato, kad dirba, pats nenori dirbt stengdavosi iš jo atiminėti pinigus. Su V. jokių konfliktų neturėdavo, kai dujas gavo, negali tvirtinti, ar jis jam trenkė. V. mano, kad pats bijo, yra sakęs, kad jį patį puldavo A.as. Kai vyko tas daužymas, V. pastebėjęs, kad pas jį stipriai galva prakirsta, jį ištraukė iš A. rankų, davė galimybę pabėgti, nes kitaip A. jį turbūt būtų užmušęs. Protokole užfiksuoti klausimai:

Nukentėjusysis K. G. į teisėjo klausimus: išlipo iš autobuso, norėjo cigarečių nusipirkti kioske „Narvesen“ prie Antakalnio ligoninės. Prie kampo mašina sustojo, nepriėjus tos laiptinės, kur jis nuomavosi butą. Pora šimtų metrų kiemais pavažiavo automobilis, pasuko į kairę ir aikštelėje sustojo, kur paskutiniai namai. Mašinoje nereikalavo nieko A.as, bet kai daužė, tai sakė, kad per daug gerai gyvena, reikia dalintis. Jis žino, kad 10-tą dieną gauna algą, tai norėjo pinigų. Per galvą daužė geležimi. Gal apie dvidešimt smūgių kažkur sudavė.

Nukentėjusysis K. G. į prokuroro klausimus: kai daužė galvą, jis nepasakė žodžio: „pinigai“, jis pasakė, kad per gerai gyveni pasidalintum. Jokių bendrų interesų nebuvo. Algą gaudavo, vartojo ankščiau narkotikus, pinigais duodavo ir paimdavo kartu narkotikų. Nėra jam nieko skolingas. Statybose jis dirba. Jie plius-minus žinodavo, kada jis gauna atlyginimą, nes tomis dienomis tai alaus nusipirkdavo, tai dar kažką. Tą dieną jis juos matė, nes jis buvo poliklinikoje. Pas jo draugę buvo numiręs tėvas, jie pasisiūlė paslaugą, kad pavežios, padės. Jokių pykčių, jokių nesusipratimų neturėjo. Įvyko metu turėjo su savimi tik kortelę, grynųjų pinigų neturėjo. Kortelėje buvo pinigų. Neįvardijo sumos, tik suprato, kad reikalavo pinigų. Su V. visada santykiai buvo geri. Tyrėjai viena sakė, o tyrėja rašė savo-sakė, kad taip bylai bus geriau. Jis sakė, kad nekeičia savo parodymų, tyrėja sakė, kad geriau bus taip, kaip jie rašo. Tyrėja buvo ir dar du operatyvininkai. Kai apklausinėjo, kaip ne nukentėjusįjį, o kaip liudininką, ji norėjo, kad įrašytų, kad V. jį per prievartą įsodino į mašiną. Jis kategoriškai atsisakė, nes taip nebuvo. Tyrėja paėmusi jo pasą su dviem operatyvininkais sakė, kad va kaip jis atsidėkoja. Buvo apklaustas eilę kartų. Ant apklausų protokolų yra jo parašai. Nesikreipė su skundu dėl pareigūnų veiksmų. Jis nepakeitė parodymų. Tyrėja tą buvo sufabrikavusi. Jis sakė, kad jis nėra įsitikinęs, kad V. taip darė, ji savaip užrašė. Po spaudimo teko pasirašyti. Taip, buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Prieš V. aplinkybių savo parodymuose netvirtina.

Nukentėjusysis K. G. į teisėjos klausimus: neteisingi parodymai tyrėjui, kad per prievartą įsodino V. jį į mašiną. Sėdynę jis buvo pristūmęs, bet nežino, ar tai atsitiktinumas, ar jis išlipti norėjo, bet jis paskui atitraukė, kai A. traukė jį iš mašinos. V. sėdėjo priekyje jo, jis – gale. Automobilio durelės buvo fiksuotos, išlipti negalėjo. Kai dujų gavo, negali tvirtinti, kad V. jį laikė už striukės. Kai A. jį daužė per galvą su tuo vamzdžiu, negali tvirtinti, kad V. jį laikė ar trenkė per galvą. Taip, V. buvo išlipęs iš mašinos. A. jį laikė už striukės, negalėjo ištrūkti. Akys buvo pripurkštos dujų, nematė, ką V. darė.

Nukentėjusysis K. G. į įtariamojo V. Ž. gynėjos advokatės Aušros Saulėnienės klausimus: jis nežino, kuo dalintis pasakė. Neapieškojo jo drabužių. V. tuo momentu pamatęs, kad pas jį stipriai prakirsta, bėga fontanu kraujas, nustūmė A. ir leido jam pabėgti. Galvoje buvo prakirsta. Jokių daiktų neatėmė iš jo.

Nukentėjusysis K. G. į įtariamojo A. M. gynėjo advokato Jano Kučynskio klausimus: A. nėra adekvatus, jis gulėjęs durnyne, vartojęs įvairių narkotikų, ryte sveikinasi, o vakare daužo galvą su vamzdžiu. Tai jūs jam paaiškinkite, kas pas jį galvoje dedasi. Stovėdamas lauke dengėsi. Ranka buvo atidaužyta alkūne. Per nugarą gavo. Vamzdis atpažintas, yra nuotrauka, jeigu norite, galite pasidomėti. Daužymo metu A. sakė: „Per gerai gyveni“. Jis tą dieną nebuvo išgėręs, nebuvo vartojęs kitų medžiagų, vaistų. Jis tą dieną paėmė nedarbingumą, jam keturi pirštai tirpsta. Padarė tyrimus, nukreipė, kad reikia daryti operaciją. Draugės tėvas buvo numiręs, tai padėti laidotuvėse ir dėl sveikatos pasitvarkyti. Susitiko atsitiktinai. Skambučiai buvo kažkada prieš du mėnesius. Tą dieną susitiko prie poliklinikos. Pasisveikino, pasiūlė jie abu transporto pagalbą laidotuvių metu. Jo draugės tėvas mirė. Iš ryto ar po pietų-negali tiksliai pasakyti, kada pas tą daktarę buvo. Ne, A. nieko nenorėjo - jokių kitų klausimų nebuvo.

Nukentėjusysis K. G. į įtariamojo V. Ž. klausimus: nežino, ar tyrėja laikė pyktį ant jo (V. Ž.), bet jam tyrėja pasakė, kad taip bus geriau visai bylai.

Nukentėjusysis K. G. į prokuroro klausimus: tyrėja ta, kuri pridavė dokumentus į teismo salę. Ten pavardė parašyta – pasidomėkite, viską žinosite.

Nukentėjusysis K. G. į įtariamojo A. M. klausimus: neturėjo galimybės pabėgti – jis (A. M.) laikė už striukės, o kita ranka daužė pagaliu.

Nukentėjusysis K. G. į prokuroro klausimus: balsu šaukė pagalbos. Ne, niekas nereagavo. Didelis skausmas buvo. Apsvaigęs buvo, kai tranko per galvą, tai kaip žmogus gali jaustis. Nesistengia to skausmo prisiminti, nes tai skausmingas skausmas, nenori per naujo jo perjausti.

Nukentėjusysis K. G. į įtariamojo A. M. gynėjo advokato Jano Kučynskio klausimus: pavadinimo nežino dujų balionėlio, pirko jį parduotuvėje, kur visi gali įsigyti, sulaukę 18 metų. 30 Eur kainavo tas dujų balionėlis. Jam atrodo, kad įvykio metu šitą balionėlį kažkuris iš jų pasiėmė. Iškvietė greitąją, su greitąja atvažiavo kartu ir policija. Ne, nematė, kas paėmė dujų balionėlį.

Nukentėjusysis K. G. į prokuroro klausimus: V. pasiūlė sėsti į automobilį, jis pats turbūt nežinojo, kas bus. Jie normaliai atrodė, jautėsi. automobilis „BMW“. Dar kai gyveno Šeškinėje, jie po algų važinėdavo su ta mašina. A. veiksmus tvirtina pilnai, o Vladimiro veiksmus papasakojo.

Nukentėjusysis K. G. 2025 m. gegužės 19 d. papildomai apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad tyrimo metu apklausiamas parodymus davė savo laisva valia, niekieno neverčiamas. Įvykio metu pats sau pripurškė dujų į akis ir jo galva buvo sumušta, todėl negali tvirtinti, kad V. Ž. tikrai būtų jį mušęs, ar laikęs už drabužių. Ikiteisminio tyrimo teisėjo neklaidino, nieko nemelavo, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną davė parodymus tokius, kaip tuo metu jautėsi ir atrodė. Savo parodymus perskaitė ir pasirašė. Nenori nieko įžeisti ar suklaidinti. Gali tiksliai patvirtinti, kad jį mušė su metaliniu strypu A. M. V. Ž. pamatęs jo (K. G.) galvoje kraują, sustabdė A. M. tam, kad jis jo daugiau nemuštu ir taip leido pabėgti. Jokių pretenzijų V. Ž. neturi. Palaiko savo parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, prašo jais vadovautis. Užfiksuota protokole, kad apklausą atliko vyr. tyrėja Daiva Kūnienė. K. G. su protokolu susipažino, pasirašė, kad jo parodymai surašyti teisingai, pastabų neturi. Proceso veiksmo protokolo specialiame priede ranka K. G. parašyta, kad parodymus perskaitė, surašyta teisingai, pagal jo žodžius, geriausiai prisimena įvykio aplinkybes praėjus kuriam laikui.

Liudytojas V. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. M. palaiko draugiškus ryšius, žino apie ką byla. Buvo vakaras ir A. M., kaip suprato, paskambino K. G. K. G. skambino, nors negali pasakyti, kuris ir kam paskambino. A. M. važiavo pas jį įgyti sau narkotinių medžiagų. Jis (V. Ž.) važiavo kartu su juo į Antakalnio pusę. Įvažiavo į gatveles, A. M. paskambino ir pasakė, kad jie vietoje, o K. G. kaip tik ėjo į jų pusę. Jie sustojo. K. G. juos pamatė, įsėdo į automobilio galą ir jie nuvažiavo toliau. Važiuodami nekalbėjo su K. G. Pinigų iš jo neprašė. Pavažiavo 50 metrų, tačiau toliau nuo žmonių. A. M. sustojo aikštelėje ir išlipo iš automobilio. Nematė, ar K. G. išlipo, ar jam A. M. atidarė duris. Pats sėdėjo užsisegęs saugos diržą ir nesiruošė išlipti. Kai jie buvo lauke išgirdo riksmus, dujų balionėlio purškimą. Atsisegė diržą, atidarė duris, išlipo ir pamatė, kad K. G. išeidinėjo link namų pusės. A. M. jam pasakė, kad jį apipurškė dujomis, sakė negalės vairuoti. Dėl to jis sėdo už vairavo, tačiau iš pradžių užstrigo vietoje, nes buvo tamsu ir jam kliūtis išvažiuoti, po ko nuvažiavo. Jie turėjo kiekvienas po sau iš K. G. nupirkti fentanilio už 20 Eur. Jis (V. Ž.) pinigų tam turėjo. Tam turėjo ir A. M., kadangi jis važiavo. Jis galvojo, kad kiekvienas dėl savo dalies fentanilio pakalbės su K. G. Po šio įvykio važiavo pirkti alkoholio. Nepamena, kas už jį sumokėjo. A. M. norėjo gal K. G. drausmiškai pagąsdinti, kad jis daugiau neskambinėtų, kad nereikėtų jiems leisti daugiau pinigų. Paties įvykio, kaip buvo purškiamos dujos, savo akimis nematė. Girdėjo tik purškimą. Su K. G. po įvykio nebendravo ir neprašė žmonos, kad ji su juo pakalbėtų. Neatsimena, ar A. M. ką nors savo rankoje turėjo, buvo tamsu. K. G. sužalojimų nepamena. A. M. galva buvo oranžinės spalvos nuo papurkštų dujų. Jis išlipo, nes suprato, kad kažkas vyko, tačiau jam išlipus jau nieko nebuvo. Pats dujomis nebuvo apipurkštas. Po įvykio buvo iškviestas tyrėjos su kuria buvo dar vienas policijos pareigūnas, kuris sakė jam, kad jis sakytų taip, kaip reikia. A. M. nieko apie pinigus nesakė, nebuvo tam jokios užuominos. K. G. jie abu neklausė, ar jis turi pinigų. Apie skolas nieko nežino, jų nebuvo. Iš jo pusės nebuvo jokio trikdžio K. G. išlipti iš automobilio. Jeigu jų buvo, tai jam apie tai nesakė. K. G. pats išlipo. K. G. davė neteisingus parodymus tam, kad išgelbėtų jį. Nežino, ar įvykį matė kažkas kitas. Tuo metu gal buvo atidaryta automobilio bagažinė. Galėjo jis su juo bendrauti per „Facebook“. Nežino, kad K. G. būtų nukentėjęs nuo A. M. Patvirtina, kad K. G. sakė, kad A. M. reikalavo pinigų, tačiau iš tikrųjų taip nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 89–91), jis pareiškė, parodymai yra teisingi. Dėl važiavimo tikslo pasakė, kad nežinojo, nes gal nenorėjo šio atskleisti, nenorėjo niekam pakenkti. Jie atvažiavo narkotinių medžiagų įsigyti. Šių nespėjo įsigyti. Negali atsiminti, ar buvo kalba kažkokia, bet nereikšminga. Radijas buvo išjungtas. Viską žinojo apie A. M. Neskundė tyrėjo veiksmų.

Įtariamasis V. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad A. M. yra jo draugas. 2025 m. balandžio 8 d. buvo su juo visą dieną. Pažįsta ir K. G. Neprisimena, kas ir kam skambino. Suprato, kad A. M. važiuos pas K. G. Jie važiavo automobiliu „BMW 320“ kartu, nes jam pasiūlė A. M. ir jie nuolatos važinėja. Važiavo į Antakalnį link upės, kur pamatė asfaltuotu keliu tarp namų einantį K. G. A. M. vairavo automobilį, o jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. A. M. privažiavo prie K. G. ir sustojo, po ko K. G. pats įlipo į automobilį ir atsisėdo už jo ant galinės keleivio vietos. K. G. automobilyje pasakė, kad čia neramu ir reikia pavažiuoti toliau. Tai suprato, kaip jo baimę policijos pareigūnų. Automobilyje jokio pokalbio nebuvo. Automobilio sėdynes atlenkęs nebuvo, kojų K. G. nespaudė, automobilyje pakankamai vietos, kad jam patogu sėdėti, kai sėdynė yra įprastoje vietoje. Važiuojant buvo tamsu. Pavažiavus 50 m. link automobilių stovėjimo aikštelės, A. M. sustojo, nieko nesakė, išlipo ir apėjo automobilį aplink, nuėjo link K. G. Tuo metu K. G. taip pat išlipo iš automobilio. Nematė to, kas vyko lauke, tik išgirdo dujų purškimo garsą. Automobilio durys buvo atidarytos, girdėjo riksmus, abu šaukė vienu metu. A. M. necenzūriškai keikdamasis šaukė, kad jis (K. G.) užpurškė dujų, blogai mato, tačiau neįsidėmėjo to, ką K. G. šaukė, kadangi jie tai darė vienu metu. Kai jis (V. Ž.) išlipo iš automobilio, K. G. jau buvo apie 7–8 metrų atstumu nuo jo, greitu žingsniu ėjo už namo kampo ir už jo nuėjo. Iš automobilio išlipo praėjus labai mažam laiko tarpui, po to kai jie abu išlipo iš automobilio. Aplinkui jokių žmonių, pravažiuojančių/ atvažiuojančių automobilių nematė. Dujų kvapo nejautė, nes tos skirtos naudoti patalpose ir yra bekvapės. Tada jis su A. M. sėdo į automobilį ir išvažiavo link jo (V. Ž.) namų. A. M. rankose nematė jokio metalinio strypo ar rakto. Nematė to, kas vyko tarp A. M. ir K. G. Nežino, kokiu tikslu A. M. važiavo susitikti su K. G., nes jam A. M. nepasakė. Nematė, kaip viskas vyko, nes buvo tamsu. Jis visą laiką sėdėjo automobilyje. Į K. G. nežiūrėjo. Nematė, ar jis buvo sužalotas.

Liudytoja S. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos nesieja šeimyniniai ar giminystės ryšiai su A. M., jis gyveno gretimame bute, jį pažįsta tik iš matymo, žino, kad jis yra žiaurus, augo kartu kieme su jos sūnumi K. G. Žino apie ką bylą. Gavo skambutį iš sūnaus, kad jam reikalinga pagalba. Kai jis, galimai balandžio 7 ar 8 d., apie 22.30 val., atvyko, pamatė, kad jis visas kruvinas, jo galva buvo perkirsta, jis skundėsi galvos skausmu. Dėl to iš savo telefono iškvietė greitąją medicinos pagalbos tarnybą ir policiją. Atvažiavę sūnų apklausė ir išvežė į ligoninę. Jam per 4 val. susiuvo galvą ir paleido jį namo. Nuo sūnaus nejautė alkoholio kvapo. A. M. užpuolė jos sūnų ir reikalavo iš jo pinigų. Tai pasakė jai sūnus, kai grįžo iš ligoninės. Taip pat pasakė, kad A. M. jį nuvežė į mišką ir metaliniu strypu perkirto jam galvą. Daugiau nieko apie įvykį nesakė. Nežino, ar A. M. davė pinigus. Sūnus jai ne kartą pasakojo, kad A. M. buvo iš jo atėmęs 100 ir 150 Eur. Po įvykio sūnus pasakė, kad A. M. buvo ne vienas, su vaikinuku, tačiau jis jo nemušė. Apie įvykį daugiau su niekuo kitu nekalbėjo. Su sūnumi apie teisiamąją posėdį nekalbėjo. Apie bylą nekalbėjo ir su policijos pareigūnais, kurie užtikrino jos dalyvavimą teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu. Kai sūnus dirbdavo, jį su vyru pasitikdavo prie Gelvonų stotelės tam, kad A. M. neatimtų iš jo pinigų, tačiau tai buvo prieš 15–18 metų.

Liudytoja, policijos tyrėja Daiva Kūnienė apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos nesieja šeimyniniai ar giminystės ryšiai su A. M. Žino apie ką bylą, nes atliko ikiteisminį tyrimą. Su K. G. buvo atlikta daug procesinių veiksmų, jo apklausa vesta laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų: prieš apklausos pradžia nustatyta tapatybė, išaiškintos teisės, fiksuoti parodymai protokole, kuriuos perskaitė pats ir su jais sutiko. Jis pirmą kartą apie įvykį buvo apklaustas į įvykį atvykusių policijos pareigūnų. Antrą kartą jis apklausė K. G., kuris patvirtino pirmos apklausos metu nurodytas aplinkybes ir nuosekliai laikėsi tos pačios pozicijos ir akcentavo, kad prieš jį naudojo fizinį smurtą ir reikalavo pinigų. Pinigų sumos neįvardijo, nurodė, kad grynųjų pinigų neturėjo, tik banko kortelę. Jis buvo pakartotinai apklaustas tam, kad patikslinti aplinkybes. Apklausos protokolai pildomi pažodžiui. K. G. niekada nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais. Ji byla gavo, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, K. G. apklaustas ir pripažintas nukentėjusiuoju. Jis buvo apklaustas ne kartą, nespėlios kiek. Negali pasakyti, ar buvo apklausos metu trikdžių su kompiuteriu. Nuo K. G. pretenzijų dėl blogai surašytų protokolų negavo. Savo parodymus K. G. patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu, nuosekliai rodė kiekvieną veiksmą. Iš pradžių nurodė, kad jį vežant automobilyje buvo reikalauta iš jo pinigų, po to – mušant. Tai nėra tyrėjo išgalvota versija. Suvedus jį į akistatą su V. Ž., pasikeitė pozicija, nurodė, kad jam nebuvo imta už rankos, nebuvo jo kojos prispaustos ir pan. Negali nurodyti, kodėl taip K. G. nurodė. Tyrėjai tikrai neskatino jo duoti parodymus apie pinigus. Tai buvo paties K. G. nuoseklūs parodymai. Į įvykį vyko ir Vaidas Miliauskas, kuris dalyvavo K. G. apklausoje, nes buvo paprašytas dėl K. G. keliamo triukšmo. Neprisimena, ar Vaidas Miliauskas buvo akistatos metu su V. Ž. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus akistatos protokolo fragmentą, ji pareiškė, kad Vaidas Miliauskas dalyvavo dėl saugumo. Viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokio smurto ar prievartos, dalyvavo įtariamųjų gynėjai. Įtariamieji patys skaitė protokolą, kuris kažkiek buvo tikslinamas ir skaitomas ne kartą, taisytos gramatinės klaidos.

Liudytojas, policijos tyrėjas Vaidas Miliauskas apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo nesieja šeimyniniai ryšiai su A. M. Žino apie ką bylą. Jis su kitais tyrėjais šią bylą tyrė, prisimena, kad savo iniciatyva dalyvavo akistatoje tarp V. Ž. ir K. G. Kito poreikio tam nebuvo. Jis su kolegomis visada dalyvauja apklausose, taip padėdami tyrėjams. Tai tokia darbo specifika. Jis priklausė tyrimo grupei. Jo darbas buvo rinkti įrodymus apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Stebint akistatą jam buvo įdomi įtariamojo versija, kaip jis sureaguos ir atsakinės iš savo pusės. K. G. papasakoja taip, kaip buvo parodęs jo apklausų metu. Kaip akistata praėjo neatkreipė dėmesio, jam buvo įdomi tik įtariamojo versija. Jam nėra žinoma apie poveikį įtariamajam. Gali apklausos metu buvo keli jo pastebėjimai, gal K. G. buvo užduotas nepatogus klausimas išprovokavęs jo agresyvų atsakymą. K. G. elgėsi pakankamai nuosekliai, rodė visas aplinkybes, pats atpažino strypą, su kuriuo jį mušė. Jis nesupranta, kaip policijos pareigūnas gali liepti kažką sakyti. K. G. savarankiškai viską papasakojo. Jam nėra žinoma apie kokį tai nors jam darytą poveikį. Negirdėjo žodžių, kad bus bylai geriau. Nepamena, ar apklausos metu neveikė kompiuteris, buvo trikdžių. Jis dalyvavo ne visose apklausose. Po apklausos su K. G. bendravo tik darbiniais reikalais, kai reikėjo jį kviesti dėl jo parodymų patikrinimo vietoje. Tikrinant parodymus vietoje K. G. labai aiškiai atsiminė viso įvykio aplinkybes, parodė veiksmus. Trumpai pirmoje K. G. apklausoje dalyvavo ir kitas policijos pareigūnas Marius Stalauskas. Negali pasakyti, kokia buvo K. G. sveikatos būklė, jis niekuo nesiskundė. Jie paėmė telefoną iš nukentėjusiojo, nes tai yra viena iš darbo specifikų. Apie laidotuvės jam kažkas žinoma. Niekas nesakė, kad K. G. į laidotuves nevažiuose. K. G. elgėsi impulsyviai, kai jam buvo užduodami nepatogūs klausimai, todėl iš vienos pusės jo dalyvavimas buvo dėl saugumo. Negali paaiškinti, kodėl K. G. keičia parodymus dėl V. Ž. Gal jis buvo prigąsdintas, gal buvo su kažkuo susitikęs.

Liudytojas, policijos tyrėjas Kornelijus Paškevičius apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo nesieja jokie ryšiai su A. M. Yra pašauktas dėl įvykio, pasikėsinimo padaryti plėšimą. Teisiamojo posėdžio salėje iš veido atpažįsta nukentėjusįjį. Gavo naktį pranešimą, kad vieną asmenį užpuolė du asmenys, buvo trenkta su kažkuo per galvą. Atvykus į įvykio vietą prie jų priėjo nukentėjusysis, kurio galva buvo kraujuota. Atvyko greitoji medicinos pagalbos tarnyba, suteikė jam pirmąją pagalbą ir nuvežė į Lazdynų ligoninę. Su nukentėjusiuoju įvykio aplinkybes aiškinosi po jo apžiūros Lazdynų ligoninėje, ten jį apklausinėjo. Iš pradžių leido nukentėjusiajam laisvu stiliumi papasakoti įvykio aplinkybes. Apklausos eigoje tam tikromis vietomis patikslino tam tikrus klausimus. Jie pasako, ką reikia apklausos protokole parašyti, perskaito ir tada apklausiamasis pasirašo. Jie visada duoda apklausiamajam perskaityti apklausos protokolą. Apklausos metu buvo kartu su kolege Oksana Kurolavičienė. Apklausos protokolo šablonas prieš apklausą buvo paruoštas MS „Word“ formatu, nes rašant sistemoje pasitaiko atvejų, kai dingsta tekstas. Apklausos protokolą surašė pagal nukentėjusiojo žodžius, patys nieko nekuria. Surašytas buvo ir pareiškimas. Nukentėjusysis galėjo pats jį surašyti savo ranka, jeigu būtų tai pageidavęs. To jam nesiūlė. Dėl šio įvykio jis pradėjo ikiteisminį tyrimą, atliko pirminius veiksmus, patikrino nukentėjusiojo blaivumą, apklausė jį, padarė įvykio vietos nuotraukas, pagal nukentėjusiojo jį užpuolusių asmenų apibūdinimą nustatė galimus įtariamuosius, juos sulaikė, atliko kratas automobilyje ir namuose. Kratos metu namuose buvo rastas metalinis daiktas, kuriuo galimai buvo trenkta nukentėjusiajam. Dėl šio daikto buvo surašyta užduotis atlikti tyrimą. Galiausiai byla buvo perduota vyr. tyrėjams. Tyrimo veiksmai pakankamai ilgai užtruko, nes nukentėjusysis buvo praradęs atmintį. Veiką, kaip pasikėsinimą padaryti plėšimą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kvalifikavo pagal nukentėjusiojo parodymus. Jis sakė, kad iš jo reikalavo pinigų, o jis nedavė ir dėl to jam trenkė su kažkokiu metaliniu daiktu per galvą. Asmens, reikalavusio pinigų, neįvardino, nurodė tik, kad buvo du asmenys. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus nukentėjusiojo K. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 45–48), liudytojas pareiškė, kad K. G. tikrai sakė frazę, kad jis daug uždirba ir jam negaila būtų duoti jiems pinigų.

Specialistė Rasa Gaidienė apklausta teisiamojo posėdžio metu palaikė išvadą ir paaiškino, kad K. G. pats atvyko ir buvo apžiūrėtas. Gavo tyrimui atlikti medicininius dokumentus iš Lazdynų ligoninės, kurioje K. G. buvo suteikta pirmoji pagalba, taip pat dokumentai iš Šeškinės poliklinikos, keturi lapai, vienas iš jų 2025 m. balandžio 15 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodyta, kad žaizdos gyja be komplikacijų ir jos atitinka nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymą. Šeškinės poliklinikoje K. G. buvo išduotas trisdešimties dienų nedarbingumo pažymėjimas, trukęs nuo balandžio 8 d. iki gegužės 7 d. K. G. negalėjo būti išduotas dar vienas nedarbingumo pažymėjimas, kai jis įvykio metu buvo nedarbingas. Nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas prieš įvykį, įvykio dieną ryte. Pateiktuose tyrimui atlikti dokumentuose nematė užfiksuoto alkoholio vartojimo. Tokio pobūdžio sužalojimai gyja dešimt dienų. Vizitas buvo suplanuotas balandžio 23 d. siūlams pašalinti, tačiau gijimas buvo be komplikacijų, žaizdos sugijo tvarkingai, todėl į tai atsižvelgė ir atitinkamai vertino, nesvarbu, ar siūlai buvo pašalinti balandžio 23 d., ar 24 d. Jeigu gijimas yra su komplikacijomis, kurių metu žaizda supūliuoja, ar parausta, tai vertinama, kaip virš dešimt dienų besitęsiantis gydymas, nes atsižvelgiama į užtrukusią žaizdos gijimo trukmę. Nėra vertinama pagal gydymo trukmę. Nustatyti sužalojimai yra aprašyti ir užfiksuoti išvadoje. Negali paneigti, ar patvirtinti, ar buvo suduota daugiau smūgių. Galėjo būti ir daugiau smūgių, tačiau šie galėjo sužalojimo žymių nepalikti, o tai priklauso ir nuo apsirengimo. K. G. sąmonės netekimą negali pagrįsti, nes nieko objektyvaus atlikus kompiuterinę tomografiją nebuvo nustatyta. K. G. savijauta pristatant į ligoninę yra aprašyta ambulatorinio apsilankymo aprašyme: galvos žaizda, alkūnės skausmas, pykina. Jame nėra įrašo, kad K. G. buvo be sąmonės ar kai kurių epizodų neprisimena. Pagal sužalojimų pobūdį, vertinant sužalojimus tiek atskirai, tiek kartu, K. G. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2025 m. balandžio 11 d. buvo patikrinti įvykio vietoje nukentėjusiojo K. G. parodymai apie įvykį, duoti apklausų metu. Nukentėjusiajam K. G. sutikus parodyti vietą, kurioje įvyko įvykis ir patikrinti įvykio aplinkybes, tarnybiniu automobiliu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniuje T. Ševčenkos g. 26, nuvykta K. G. nurodytu maršrutu į įvykio vietą. Parodymų patikrinimo metu K. G. parodė, kad reikia vykti į Antakalnio mikrorajoną link parduotuvės ,,Maxima“, netoli Antakalnio klinikų. Važiuojant Antakalnio gatve link Antakalnio klinikų K. G. parodė parduotuvė ,,Maxima“, Vilniuje, Antakalnio g. 61 (Foto Nr. 1), ir paaiškino, kad paėjus apie 250 m pasuko į kairę prie namo Antakalnio gatvėje Nr. 90 (Foto Nr. 2) ir ėjo link namo Nr. 29, P. Vileišio g., kur parodė vietą prie namo Nr. 29 (Foto Nr. 3), prie kurio sustojo automobilis „BMW“, (Foto Nr. 4), iš kurio išlipo V. ir paėmęs už rankos įsodino į automobilį galinės sėdynės. (Foto Nr. 5). Po to parodė pavažiuoti apie 180 m, po to pasukti į kairę pusę link upės už 20 m po dešine puse esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje (Foto Nr. 6). Po to parodė, kaip A. išlipo iš automobilio ir paėmęs metalinį strypą iš bagažinės ir metaliniu strypu bandė suduoti jam (Foto Nr. 7), buvo nepatogu, todėl A. pasakė V. atitraukti sėdynę. Po to parodė, kaip V. atitraukė sėdynė ir A. kartu su V. dviese ištraukė jį suėmę už striukės į lauką. (Foto Nr. 8 ir 9). Po to parodė, kad V. rankomis laikė jį už drabužių (Foto Nr. 10), o A. sudavė daug kartų metaliniu strypu (Foto Nr. 11–15). Rodo, kaip metaliniu strypu mušė per rankas (Foto Nr. 16), kojas (Foto Nr. 17), po ko jis nukrito ant žemės ir rodo kaip (Foto Nr. 18). Po to pabėgo nuo jų (Foto Nr. 19). Užfiksuota protokole, kad parodymų patikrinimą vietoje atliko vyr. tyrėja Daiva Kūnienė, dalyvaujant vyr. tyrėjams Mariui Stalauskui ir Vaidui Miliauskui. K. G. su protokolu susipažino, pasirašė, kad duomenys surašyti teisingai, pastabų neturi. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš akistatos protokolo matyti, kad suvesti į akistatą nukentėjusysis K. G. ir įtariamasis A. M., dalyvaujant jo gynėjui advokatui Janui Kučynskiui. Pateikus klausimą, ar suvesti į akistatą asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, suvesti į akistatą: K. G. – taip, pažįsta, tai A., gyveno anksčiau kaimynystėje, kada tiksliai susipažino datų neprisimena, šis asmuo jį sužalojo įvykio metu, apie kurį davė parodymus apklausos metu; A. M. – taip, pažįsta šį asmenį, tai yra K. G., kurį pažįsta kaip anksčiau netoliese gyvenantį kaimyną. Suvestiems į akistatą asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, įtariamasis A. M. nurodo, kad pasinaudoja savo teise į gynybą ir atsisako dalyvauti akistatoje su nukentėjusiuoju K. G. K. G., A. M. ir Janas Kučynskis su protokolu susipažino, pasirašė, kad duomenys surašyti teisingai, pastabų neturi. Akistatą atliko vyr. tyrėja Daiva Kūnienė. Proceso veiksmo protokolo specialiame priede K. G. ranka parašyta, kad jis patikina, kad ne tik jį sužalojo, bet ir reikalavo pinigų, jo parodymai surašyti teisingai.

Iš akistatos protokolo matyti, kad suvesti į akistatą nukentėjusysis K. G. ir įtariamasis V. Ž., dalyvaujant jo gynėjai advokatei Irinai Karšul ir vyr. tyrėjui Vaidui Miliauskui. Pateikus klausimą, ar suvesti į akistatą asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, suvesti į akistatą: K. G. – taip, tai V., pavardės nežino; V. Ž. – taip, tai K. Suvestiems į akistatą asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, užduotas klausimas paaiškinti kokiomis aplinkybėmis asmuo susipažino su šiuo priešais sėdinčiu vyriškiu. Nukentėjusiojo K. G. atsakymas: Tai V., susipažino anksčiau Gelvonų g., bendravo, pavardės nežino. Įtariamojo V. Ž. atsakymas: Tai K., jį atsimena nuo Gelvonų g., kai bendravo jau seniau. Užduotas klausimas nukentėjusiajam K. G., kokiomis aplinkybėmis įvyko įvykis? Atsakymas: maždaug prieš 2 d., einant namo nuo parduotuvės „Maxima“, prie namo Nr. 29, P. Vileišio gatvėje, prie jo sustojo automobilis „BMW“, kurį vairavo A., o šalia jo sėdėjo V. Vyriškis sėdintis prieš jį išlipo iš automobilio ir paėmęs už rankos pasakė, kad reikia pasikalbėti, ir pats įsėdo į automobilį ant galinės automobilio sėdynės. Nieko blogo neįtarė. Pavažiavus kelias minutes ir vyriškis sėdintis prieš jį – V. pilnai pavažiavęs sėdyne atgal, blokavo man kojas. Sustojus automobilio aikštelėje A. išlipęs iš automobilio bagažinės paėmė metalinį strypą ir jam dar sėdint automobilyje bandė suduoti smūgius metaliniu strypu, jis išsiėmė dujų balionėlį iš striukės kišenės ir papurškė jomis. A. sugriebęs laikė jį už striukės, pasakė V. patraukti sėdynę, išlipo iš automobilio ir kartu ištraukė iš automobilio. A. jį daužė metaliniu strypu per galvą, pakaušį, kojas ir rankas. A. mušdamas reikalavo pinigų, sakydamas: „gerai gyveni, pasidalink“. Konkrečios sumos nenurodė. A. keletą kartų sudavė metaliniu strypu per rankas, dujų balionėlis iškrito. V. laikė rankomis už striukės. Ar jam trenkė negali pasakyti, nes nematė, dėl to, kad jau buvau papurškęs dujomis, griaužė akis. V. pinigų nereikalavo. V. pamatęs, kad bėga kraujas iš galvos pasakė: „A.ai baik“, o jis tuo metu sugebėjo nuo jų pabėgti. Kad jį kas nors vytųsi nepastebėjo. Negali pasakyti, ar tą dieną ją skambino A. ar V. Susitarimo susitikti tarp jų nebuvo. Nesitarė susitikti. Įtariamasis V. Ž.: atsakymą girdėjo, su juo nesutinka, nes to nedarė, K. G. jėga į automobilį nesodino, sėdynės nenuleido, kojų neblokavo, jo už drabužių nelaikė ir pinigų nereikalavo. Visą laiką sėdėjo automobilyje, o iš jo išlipo tik, kai išgirdo pro galines atidarytas duris dujų purškimo garsą. Išlipęs pamatė nueinantį K. link namo Nr. 29 kampo, o A. tuo metu rankomis dengėsi veidą, šaukė, kad jį nupurškė dujomis. A. rankose metalinio strypo jis nematė. Jis į jų konfliktą nesikišo, jų nebandė raminti, neskyrė jų, kad jie liautųsi. Daugiau klausimų nėra. K. G. K. G., V. Ž. ir Irina Karšul su protokolu susipažino, pasirašė, kad duomenys surašyti teisingai, pastabų neturi. Akistatą atliko vyr. tyrėja Daiva Kūnienė.

Iš kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta A. M. automobilio „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kratą, kuriame buvo rastas ir paimtas metalinis raktas. A. M. pareiškė, kad yra įrankis kuris buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu neatidėliotinai atliktos A. M. automobilio „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kratos teisėtumas.

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad 2025 m. balandžio 10 d. atpažįstančiajam K. G. buvo parodyti trys daiktai (kiti objektai), iš kurių pasiūlyta atpažinti daiktą (kitą objektą), apie kurį jis yra davęs parodymus. Atpažįstantysis K. G. pareiškė, kad iš jam atpažinimui pateiktų trijų metalinių raktų, pagal strypo bendrus požymius, pagal tai, kad jis blizgėjo, pagal jo dydį, atpažįsta raktą, pažymėtą Nr. 3, kaip tą patį metalinį strypą, kuriuo įvykio metu A. jį mušė. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiojo K. G. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti jo asmeniniai drabužiai, kuriuos dėvėjo įvykio metu. Apžiūros metu vizualiai apžiūrima juodos spalvos striukė su geltonomis ir baltomis justomis, pilkos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, mėlynos spalvos sportinio tipo kelnės, mėlynos spalvos ilgomis rankovėmis megztukas, pilkos spalvos užsegamas bliuzonas su gobtuvu. Ant pateiktų drabužių matomos raudonos spalvos dėmės.

Iš specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateikto rakto, rasto ir paimto atliekant kratą automobilyje „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo buvimo faktas nenustatytas, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 1, Nr. 3), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR. Rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 2), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant rakto (mėg. Nr. 1, Nr. 3), genotipu. Ant tirti pateikto rakto antgalio, rasto ir paimto atliekant kratą automobilyje „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo buvimo faktas nenustatytas, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 4), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos rašto „Dėl sutapimo DNR duomenų registre“ matyti, kad vyro kraujo ir biologinių pėdsakų, rastų ant rakto, rasto ir paimto atliekant kratą automobilyje „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus objektų DNR tyrimą, genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti – K. G.

Iš specialisto išvados Nr. G 1209/2025(01) matyti, kad atsižvelgiant į K. G., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatytos dvi žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, viena žaizda kaktos – viršugalvio dešinėje, odos nubrozdinimai pakaušyje, kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos nugaroje, kairiame šone, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje alkūnėje, kietu buku, ribotą paviršių ir (ar) briauną turinčiu daiktu (-ais). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. G. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama tai, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2025 m. balandžio 8 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksuota.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti nukentėjusiojo K. G. savanoriškai pateikto jam priklausančio mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S27 Plius“ vaizdo įrašų galeriją, kurioje rastas 17 sek. vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip nukentėjusysis K. G. savo mobiliojo ryšio telefonu filmuoja save po įvykio. Ant jo kairės pusės veido srities matomi kraujo nubėgimai per kairę akį, kairės pusės skruostą, kairės pusės ausį, virš kairės akies ant kaktos – kraujuojanti žaizda, dešinėje veido pusėje sužalojimų nesimato. Toliau matyti, kaip nukentėjusysis pakėlęs mobiliojo ryšio telefoną nufilmuoja savo pakaušį ant kurio yra kraujuojanti žaizda.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas, pavadinimu „2025_04_08 22_17_31 37067564606.mp3“. Garso įrašo pradžios laikas 22.17.31 val. Garso įrašo trukmė 2 min. 57 sek. Garso įraše girdima, kaip skambinęs vyras praneša apie jo sumušimą, kviečia greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Fone girdisi skambučio sujungimo signalas: BPC operatorės balsas: Vienas, vienas, du. Moters balsas: Tuoj duosiu sūnui, šitą. Čia policija, taip? BPC operatorės balsas: Policija. greitoji, priešgaisrinė, skubūs iškvietimai. Moters balsas: Kalbėk, kalbėk. Vyro balsas: Labas vakaras. Iš savo telefono dasiskambint negaliu. Noriu policiją išsikviesti į Gelvonų penkiasdešimt vienas ir greitąją. BPC operatorės balsas: Kas atsitiko? Vyro balsas: Mane užpuolį dviese pažįstami iš mano rajono, įsodino į mašiną, nuvežė ir sumušė. BPC operatoriaus balsas: Dabar sakykit pasiėmė iš Gelvonų penkiasdešimt vienas adreso? Vyro balsas: Taip, taip, nu aš lauke ėjau jie įkišo mane į mašiną. BPC operatorės balsas: Į kokį automobilį, matot numerius? Vyro balsas: Taip, „BMW“. BPC operatorės balsas: „BMW“, valstybiniai? Vyro balsas: Valstybinių numerių neatsimenu, ten. Devyni septyni penki, kažkas tokio. Žinau vardą, viską, numerį žinau. BPC operatorės balsas: Tai sakykit vardą, koks? Vyro balsas: T. BPC operatorės balsas: T. Vyro balsas: Jo. Jisai gyvena penkiasdešimt trečiam bute. Motinos butą pardavė, trijų kambarių penktam aukšte, per tris mėnesius aa.... BPC operatorės balsas: Tai jūsų kaimynas? Vyro balsas: Taip. BPC operatorės balsas: O jūsų butas kuris? Vyro balsas: Mano Gelvonų penkiasdešimt vienas-penkiasdešimt septyni. BPC operatorės balsas: Aha, o jo penkiasdešimt trys? Vyro balsas: Taip. BPC operatorės balsas: Aha, supratau. O kur jis dabar gal žinot? Vyro balsas: Galva labai stipriai prakirsta su vamzdžiu, sudaužė visą. BPC operatorės balsas: O dabar greitoji reikalinga Jum? Vyro balsas: Taip, reikalinga. BPC operatorės balsas: Penkiasdešimt trečiam, sakėt jūs? Vyro balsas: Penkiasdešimt pirmas namas penkiasdešimt septintas butas. BPC operatorės balsas: O jo penkiasdešimt trečias. Vyro balsas: Taip, bet jisai pardavęs tą butą dabar Kalvarijose gyvena pas tokį savo nu pažįstamą, pas V. BPC operatorės balsas: Prieš kiek laiko čia buvo? Vyro balsas: Pas V., aš numerius jo turiu, galiu parodyt policijai jeigu atvažiuos, parodysiu kur, kaip, kas. BPC operatorės balsas: Atvažiuos, atvažiuos. Dabar sakykit kiek Jum metų? Vyro balsas: Keturiasdešimt septyni. BPC operatorės balsas: Tai dabar veidas sudaužytas, ar antakis prakirstas? Vyro balsas: Metų kiek, ne butas. Mama klausia, kiek metų – keturiasdešimt septyni metai, penkiasdešimt septintų gimimo. BPC operatorės balsas: Supratau, supratau. Dabar sakykit kraujuoja iš kur pas Jus? Vyro balsas: Iš galvos. BPC operatorės balsas: Iš galvos. Vyro balsas: Nu nežinau prakirsta galva, pakaušį baltuoja nežinau ten ar smegenys /nesuprantami žodžiai/ BPC operatorės balsas: Su lazda prakirto, ar ne? Vyro balsas: Kaip? BPC operatorės balsas: Su lazda prakirto? Vyro balsas: Su geležiniu vamzdžiu. BPC operatorės balsas: O prieš kiek laiko? Vyro balsas: Nu va prieš pusvalandį. BPC operatorės balsas: Prieš pusė. Dabar sakykit Vyro balsas: Skambinau niekaip prisiskambint negalėjau, ir vienas vienas du renku ir nulis du du, niekaip negaliu dasiskambint. BPC operatorės balsas: Ir...Tuoj minutėlę dabar sakykit, o koksai durų kodas jūsų? Vyro balsas: Kodas durų tai, aš privažiuos nusileisiu 57*2104. BPC operatorės balsas: Ir kaip vardas, pavardė būtų? Vyro balsas: K. G. BPC operatorės balsas: Gerai. Laukit policijos. Vyro balsas: Gerai, ačiū ir greitąją. Balso įrašas baigiasi.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos A. M. išmaniojo mobiliojo ryšio telefono „Redmi“ bendravimo programėlės: „Skambučių žurnalas“, „SMS žinutės“, „Whats'App“. „Viber“, „Telegram“ ir „Messenger“. Skambučių žurnale 2025 m. balandžio 6 d. gautas skambutis iš kontakto „(duomenys neskelbtini)“, šalia kurio yra pridėta nuotrauka, kurioje matomas asmuo atpažintas kaip K. G. Programėlėje „Telegram“ randamas bendravimas su kontaktu „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. balandžio 6 d. gautas skambutis, kurio trukmė 1 min. Bendravimas su kontaktu „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo 2025 m. balandžio 3 d. (bendravimo langas nufotografuotas). Programėlėje „Viber“ matomas bendravimas su tuo pačiu kontaktu „(duomenys neskelbtini)“, kuris prasidėjo 2025 m. kovo 3 d. ir truko iki 2025 m. kovo 15 d. Programėlėje „Messenger“ yra bendravimas su kontaktu „K. G.“, su kuriuo bendravimas prasidėjo 2023 m. rugsėjo 12 d. ir truko iki 2024 m. vasario 11 d. Prie protokolo pridėta fotolentelė, kurios nuotraukoje Nr. 17 užfiksuotas rusų kalba susirašinėjimas su kontaktu „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje „Telegram“. Pokalbio vertimas: balandžio 3 d. 23.02 val. - girdi?, 23.09 val. atšauktas skambutis; „(duomenys neskelbtini)“ 23.09 val. - užmiršk skambučius į šitą pusę; 23.10 val. - Tu kvailys, aš šiandien S. mačiau, viskas pas mus normaliai; 23.11 val. tegu ji kelia ragą...; „(duomenys neskelbtini)“ 23.11 val. - Aš žinau bet pas tave ir pas mane nenormalu, 23.11 val. ne; 23.12 val. - Na žiūrėk, 23.15 val. Tik paskui pas mentus nebėk, balandžio 4 d. 19.35 val. praleistas skambutis, skambėjo 2 minutes, balandžio 6 d. 18.08 val. praleistas skambutis, skambėjo 1 minutę.

Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.

Motyvuojamoji dalis

BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė mušant nežymiai sužalojus K. G. yra įrodyta. Vis dėlto, dėl to, ar A. M. pasikėsino K. G. apiplėšti, teismo vertinimu, yra abejonių, kurių nėra galimybės pašalinti.

Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad metaliniu raktu mušė K. G., nematė, kur sudavė, nes K. G. prieš jį panaudojo ašarines dujas, galėjo padaryti K. G. nustatytus sužalojimus. Be A. M. prisipažinimo, jo kaltę nežymiai sutrikdžius K. G. sveikatą įrodo nukentėjusiojo K. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad A. M. mušė jį metaliniu raktu, suduodamas per galvą ir į kitas kūno vietas; skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, pagrindžiantys, kad K. G. Bendrojo pagalbos centro operatorei pranešė apie tai, jog A. M. jį mušė; parodymų patikrinimo vietoje protokolas, rodantis, kad K. G. parodė, kaip A. M. jį mušė metaliniu raktu; K. G. drabužių, kuriuos jis dėvėjo įvykio metu, apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad ant jų yra raudonos spalvos dėmės; metalinio rakto parodymo atpažinti protokolas, specialisto išvada dėl vyro kraujo ir biologinių pėdsakų, rastų ant metalinio rakto, raštas apie sutapimą DNR duomenų registre, pagrindžiantys, kad K. G. atpažino metalinį raktą, kuriuo A. M. jį mušė ir jog ant metalinio rakto rastų vyro kraujo ir biologinių pėdsakų genotipas sutapo su K. G. genotipu; specialisto išvada ir specialistės Rasos Gaidienės teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai, patvirtinantys, kad K. G. nustatytos dvi žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, viena žaizda kaktos-viršugalvio dešinėje, odos nubrozdinimai pakaušyje, kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos nugaroje, kairiame šone, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje alkūnėje, sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu nurodytu būdu, padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. A. M. suvokė, kad muša K. G., numatė, jog dėl to gali jį sužaloti ir tokių padarinių norėjo, – apie tai leidžia spręsti kryptingi A. M. veiksmai, ne kartą metaliniu raktu suduodant K. G. į gyvybiškai svarbias kūno vietas, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis A. M. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neigė pasikėsinęs apiplėšti K. G., teigė, kad nieko iš jo nereikalavo. Tuo tarpu nukentėjusysis K. G. apie tai davė skirtingus parodymus: apibendrinant, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad mušdamas jį A. M. jam pasakė per gerai gyveni, pasidalink, o apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pasidalink A. M. jam nesakė ir nieko iš jo nereikalavo. Iš nukentėjusiojo K. G. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis nurodė tris priežastis, dėl kurių prieš tai davė kitokius parodymus: dėl patirtų galvos sužalojimų negalėjo prisiminti tikrųjų įvykio aplinkybių; dėl (tariamai) iš A. M. praeityje patirto smurto ir apiplėšimų neteisingai suprato įvykio aplinkybes; dėl policijos pareigūnų spaudimo nurodyti tokias įvykio aplinkybes. Vis dėlto, šios priežastys prieštarauja tarpusavyje, viena kitą paneigia. Be to, šios priežastys yra neįtikinamos: patirti galvos sužalojimai nesutrukdė K. G. prisiminti kitas įvykio aplinkybes; parodymus K. G. davė apie tai, ką A. M. jam pasakė, todėl čia nėra vietos interpretacijoms; K. G. apklausė skirtingi policijos pareigūnai – Kornelijus Paškevičius ir Daiva Kūnienė, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjas, jiems visiems K. G. nurodė tas pačias aplinkybes, be to, akistatos su A. M. protokolo priede savo ranka parašė, kad A. M. iš jo reikalavo pinigų. Dar daugiau, nukentėjusiojo K. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad mušdamas jį pasidalink A. M. jam nesakė ir nieko iš jo nereikalavo, apskritai paėmus, prieštarauja paties K. G. priešingiems parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat teisiamojo posėdžio metu išreikštam pritarimui prokuroro baigiamajai kalbai, palaikant A. M. pareikštą kaltinimą pasikėsinus jį apiplėšti. Atsižvelgdamas į visa tai, taip pat į nukentėjusiojo K. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad A. M. ir su juo (A. M.) susiję asmenys prašė jo pakeisti parodymus, bei į kaltinamojo A. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, pagrindžiančius, jog jis skambino K. G. ir prašė jo neapkalbinėti, sakyti, kaip buvo iš tikrųjų, turėdamas omenyje ryškų nukentėjusiojo K. G. pozicijos pasikeitimą, teismas vertina, kad nukentėjusiojo K. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, jog mušdamas jį pasidalink A. M. jam nesakė ir nieko iš jo nereikalavo, yra nepatikimi. Vis dėlto, patikimais nukentėjusiojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ikiteisminio tyrimo teisėjui, duotus priešingus parodymus tai savaime nedaro. Teismo vertinimu, jie taip pat yra nepatikimi. Pirmiausia, pačios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusysis K. G. davė skirtingus parodymus apie A. M. jam pasakytus žodžius, nurodydamas ir tai, kad mušdamas jį A. M. jam pasakė tik per gerai gyveni – protokole ši frazė užfiksuota pažodžiui. Kaip minėta, analogiškus parodymus nukentėjusysis K. G. davė teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad pasidalink A. M. jam nesakė ir nieko iš jo nereikalavo. Be to, nors, kaip minėta, nukentėjusiojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ikiteisminio tyrimo teisėjui, apie tai duoti parodymai savo esme sutampa, vis dėlto, jie taip pat yra nenuoseklūs. Iš protokolo-pareiškimo ir apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną protokolų matyti, kad nukentėjusysis K. G. parodė ir tai, jog jį mušė ir reikalavimus jam reiškė ne tik A. M., bet ir V. Ž.; kad A. M. ir V. Ž. iš jo reikalavo konkrečiai pinigų, sakydami, jog jis daug uždirba, todėl jam neturėtų būti gaila jiems jų duoti; jog pinigų iš jo A. M. ir V. Ž. reikalavo tiek jiems susitikus, tiek kartu važiuojant automobiliu, tiek ir A. M. ir V. Ž. mušant jį. Skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas pagrindžia, kad skambučio Bendrajam pagalbos centrui ir parodymų patikrinimo vietoje metu apie jam reikštus reikalavimus nukentėjusysis K. G. apskritai nieko nenurodė. Akistatos tarp nukentėjusiojo K. G. ir kaltinamojo A. M. protokolas rodo, kad apie A. M. reikalavimą duoti pinigus K. G. nurodė tik proceso veiksmo protokolo specialiame priede. Dar daugiau, kitokius parodymus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. G. davė ir dėl V. Ž., iš pradžių nurodydamas tai, kad V. Ž. kartu su A. M. jo reikalavo duoti pinigus; V. Ž. jėga įsodino jį į automobilį; pristumdamas priekinę sėdynę, kurioje sėdėjo, prirėmė jam kojas, kad jis negalėtų pajudėti; V. Ž. kartu su A. M. jėga ištraukė jį iš automobilio; V. Ž. laikė jį, kol A. M. jį mušė metaliniu raktu. Tai iš dalies užfiksuota skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įraše ir jo apžiūros protokole, nukentėjusiojo K. G. protokole-pareiškime, apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje protokole, akistatos tarp nukentėjusiojo K. G. ir tuomečio įtariamojo V. Ž. protokole. Vis dėlto, vėliau, ypač apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusiajam K. G. pakeitus parodymus, akcentuojant, kad V. Ž., sulaikydamas A. M., padėjo jam pabėgti, ikiteisminis tyrimas tuomečio įtariamojo V. Ž. atžvilgiu prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių nukentėjusiojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ikiteisminio tyrimo teisėjui, duotus parodymus apie tai, kad mušdamas jį A. M. jam pasakė per gerai gyveni, pasidalink, byloje nėra. Liudytojas, A. M. draugas V. Ž., kuris dalyvavo nagrinėjamame įvykyje, apklausiamas tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad to nematė ir negirdėjo, nes A. M. ir K. G. išlipo iš automobilio, o jis liko sėdėti, tik vėliau išgirdo riksmus, ašarinių dujų purškimo garsą, pamatė išeinantį K. G. ir jog prieš A. M. buvo panaudotos ašarinės dujos, nors, teismo vertinimu, tai prieštarauja ne tik nukentėjusiojo K. G., bet ir paties kaltinamojo A. M. duotiems priešingiems parodymams bei pagal įvykių klotį yra paprasčiausiai nelogiška. Kitų asmenų, dalyvavusių nagrinėjamame įvykyje, nėra. Nors liudytoja, K. G. motina, pas kurią jis atėjo iš karto po įvykio, S. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. G. sakė jai, jog mušdamas jį A. M. jo reikalavo pinigų, vis dėlto, tokie parodymai yra bendro pobūdžio, konkrečių pasakytų frazių liudytojo S. G. negalėjo nurodyti, be to, jos parodymai yra išvestiniai iš nukentėjusiojo K. G. jai duotų paaiškinimų, todėl jų patikimumas priklauso nuo nukentėjusiojo K. G. parodymų patikimumo. Visa tai neleidžia teismui nukentėjusiojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ikiteisminio tyrimo teisėjui, duotus parodymus laikyti patikimais.

Bendrai kalbant apie kaltinamojo A. M. parodymus, jie taip pat yra ne be priekaištų. Kaltinamojo A. M. parodymai apie tai, kad jis siekė, viena vertus, išsiaiškinti su K. G., jog daugiau narkotikų jam nebesiūlytų, nes gydosi nuo priklausomybės, kita vertus, tuo pačiu jų iš K. G. įsigyti, yra prieštaringi, neįtikinami. Be to, kaltinamojo A. M. parodymų apie tai, kad automobilyje jis dėl to pradėjo aiškintis su K. G., nepatvirtina netgi jo draugo, liudytojo V. Ž. parodymai, kuris nurodė, kad automobilyje jokių kalbų nebuvo. Vis dėlto, paisant nekaltumo prezumpcijos, A. M. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo.

Apibendrinant, A. M. pareikštas kaltinimas pasikėsinimu apiplėšti, konkrečiai, kad mušdamas K. G. jis K. G. pasakė per gerai gyveni, pasidalink, yra paremtas išimtinai nukentėjusiojo K. G. parodymais apie tai, kurie dėl išdėstytų priežasčių, teismo vertinimu, yra pernelyg nepatikimi. Nukentėjusiojo K. G. parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas, kalbant apie reikalavimus, ne tik atskirose detalėse, bet ir dėl esmės, kas, kada, ką konkrečiai darė, pasakė, neleidžia dėl to daryti patikimų išvadų. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. G. parodė ir kaltinamasis A. M. sutiko, kad A. M. įvykio dieną ryte pasiūlė K. G. pagalbą su transportu draugės tėvo laidotuvėse, vis dėlto, byloje esantys įrodymai rodo, jog pastaruoju metu jų santykiai buvo įtempti. Iš A. M. telefono apžiūros protokolo matyti, kad prieš penkias dienas iki įvykio K. G. A. M. parašė užmiršk skambučius į šitą pusę, pas tave ir pas mane nenormalu, o A. M. K. G. parašė na, žiūrėk, tik paskui pas mentus nebėk. Be to, nukentėjusiojo K. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai pagrindžia, kad ašarinių dujų balionėlį jis įsigijo, nes dėl A. M. ir V. Ž. jautėsi nesaugiai. Šiame kontekste reikšmingas pats faktas, kad iš K. G. nieko nebuvo paimta, bylos duomenimis netgi nebuvo bandoma tai padaryti, nors su savimi jis turėjo telefoną, banko mokėjimo kortelę. Todėl lieka neaišku, ar kitos priežastys neturėjo įtakos nukentėjusiojo K. G. parodymams. Bendrai žvelgiant, nukentėjusiojo K. G. parodymai, tuo pačiu ir pati byla, nuo to, kad A. M. ir V. Ž. ne kartą iš K. G. reikalavo pinigų, abu kartu jį mušė, kas akivaizdžiai rodytų pasikėsinimą apiplėšti ar turto prievartavimą, gerokai nutolo. Teismo vertinimu, nurodytų abejonių dėl kaltinamojo A. M. tyčios kryptingumo pašalinti negalima, nes visi įvykio dalyviai yra apklausti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalimi, jos vertintinos nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo A. M. naudai. Tai sudaro pagrindą kaltinamojo A. M. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Aplinkybės, susijusios su pasikėsinimu apiplėšti šalintinos iš A. M. pareikšto kaltinimo.

Dėl skirtinos bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. A. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurio pavojingumo laipsnis yra didesnis negu rūšinis, nes mušimas buvo pakankamai intensyvus, buvo panaudotas metalinis raktas, kaip įrankis, be kitų kūno vietų sužalojimai padaryti galvoje, tiesiogine tyčia, be aiškesnių tikslų ir motyvų, nusikalstama veika K. G. padaryta neturtinė, o Valstybinei ligonių kasai – turtinė žala, kuri nėra atlyginta. A. M. yra vidurinio profesinio išsilavinimo, nevedęs, gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl asocialaus tipo asmenybės sutrikimo, taip pat priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioudus, priklausomybės sindromo, iki suėmimo nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, praeityje keturis kartus teistas Lietuvos Respublikoje, tame tarpe už padarytas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat teistas užsienyje, ne kartą baustas administracine tvarka, pastaruoju metu pagrinde už smulkias vagystes, informacijos apie daugumos baudų sumokėjimą nėra. Tai A. M. asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo asocialų gyvenimo būdą, polinkį elgtis priešingai visuomenėje nustatytai tvarkai, leidžia spręsti, kad iš ankstesnių teistumų ir administracinių baustumų teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė, prieš tai skirtos bausmės ir administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jam neturėjo. A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. M. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarytą jam būnant pilnamečiu, kai jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į nurodytas padarytą nusikalstamą veiką ir A. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač pasikartojantį jo smurtinį ir kitokį teisei priešingą elgesį, A. M. pripažintinas recidyvistu ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas maksimalus.

Atsižvelgiant į nurodytas padarytą nusikalstamą veiką ir A. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač pasikartojantį jo smurtinį ir kitokį teisei priešingą elgesį, taip pat tai, kad prieš tai jam taikyta probacija neužtikrino bausmės paskirties įgyvendinimo, bausmės vykdymas A. M. neatidėtinas.

Nusikalstamą veiką A. M. padarė panaudodamas metalinį raktą, kaip įrankį, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – metalinio rakto konfiskavimas.

Dėl civilinių ieškinių išsprendimo.

K. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 350 Eur dydžio turtinės ir 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6. 249 straipsnio 1 dalies pagrindu žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro 1 500 Eur vertės rūbų sugadinimas ir 1 850 Eur dydžio negautas darbo užmokestis dėl sveikatos sutrikdymo nulemto nedarbingumo. Vis dėlto, tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Rūbai grąžintini K. G. Tai sudaro pagrindą civilinį ieškinį šioje dalyje atmesti. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų iki 2 000 Eur ir dažniausiai neviršija 1 000 Eur dydžio sumos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019, 2K-86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kt.). Neabejotina, kad dėl A. M. padaryto sveikatos sutrikdymo K. G. patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą. Nors K. G. sveikata sutrikdyta nežymiai, tačiau jis buvo mušamas pakankamai intensyviai, panaudojant metalinį raktą, kaip įrankį, sužalojimai jam padaryti galvoje ir kitose kūno vietose, A. M. buvo ne vienas, K. G. buvo atvežtas į nuošalią vietą, buvo priverstas kreiptis policijos ir grietosios medicinos pagalbos, nurodė, kad dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo pilnavertiškai dalyvauti laidotuvėse, laikinai buvo nedarbingas. Visa tai didina K. G. patirtos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, K. G. prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas, protingas ir teisingas, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 200,39 Eur dydžio turtinės žalos, patirtos dėl K. G. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, atlyginimo. Nustatyta, kad K. G. sveikatą nežymiai sutrikdė A. M. Žalos dydis įrodytas pateiktu gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Atsižvelgiant į tai, A. M. turi ją atlyginti. Tai sudaro pagrindą Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl 922,92 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. M. valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu imperatyviu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad A. M. yra suimtas. Atsižvelgiant į tai, taip pat kad A. M. iki suėmimo nedirbo, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir iš A. M. priteistinas žalos atlyginimas, darytina išvada, kad jo turtinė padėtis nėra gera. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą neišieškoti iš A. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. (A. M.) laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. balandžio 9 d. 4.30 val. iki šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo pradžios išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. (A. M.) sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dienos.

A. M. (A. M.) pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, A. M. (A. M.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš jo konfiskuoti metalinį raktą (įdėtas į pakuotę Nr. 1 ir saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresas Vilniaus r. sav., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69) ir šį sunaikinti, kaip menkavertį.

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš A. M. (A. M.) priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš A. M. (A. M.) priteisti 200,39 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 200,39 Eur nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

A. M. (A. M.) paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. balandžio 9 d. 4.30 val.

A. M. (A. M.) paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės į automobilį „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), apribojimą, pakeisti: palikti galioti iki šiuo nuosprendžiu civiliniams ieškovams K. G. ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistų žalos atlyginimų išieškojimo.

Neišieškoti iš A. M. (A. M.) 922,92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“ (supakuotas į voką Nr. 1 ir saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresas Vilniaus r. sav., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. M. (A. M.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, juodą striukę su geltonomis ir baltomis juostomis, marškinėlius su pilkos spalvos trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos sportinio tipo kelnes, mėlynos spalvos megztinį ilgomis rankovėmis, pilkos spalvos užsegamą bliuzoną su gobtuvu (supakuoti į popierinį paketą Nr. 1 ir saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresas Vilniaus r. sav., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. G.

Bylos medžiagoje esančius kompaktinius diskus nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Melnikovas