Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2232-1034/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-08-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-2012-1034/2023Nutartis · 2023-10-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-09
Bylos Nr.
1-2232-1034/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23298-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
L. H.
Advokatai
Valerijus Kirpičnikovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2232-1034/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23298-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui,kaltinamajam L. H. (L. H.), jo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,vertėjui Pavel Pozdnyakovych,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. H. (L. H.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. H. 2022 m. birželio 25 d. apie 21.00 val. Vilniuje, Parodų gatvėje, ties pastatu Nr. 1B, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,62 promilių etilo alkoholio koncentracija, o antro tikrinimo metu atsisakė neblaivumo patikrinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiais veiksmais L. H. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. H. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad alkoholį vartojo su draugu iš Ukrainos. Kartu išgėrė 0,5 litro butelį trauktinės. Ten buvo degtinė, jis degtinę vadina trauktine. Su draugu alkoholį vartojo sėdėdami automobilyje. Po to, kai pavartojo alkoholio, važiavo namo. Taip atsitiko pirmą kartą, nežino, kaip jautėsi vairuodamas neblaivus, jautėsi normaliai. Kadangi automobilio užpakalinis stiklas buvo sudaužytas, jį sustabdė policija. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Automobilis priklauso jo darbdaviui. Vairavo automobilį neblaivus ir nesinaudojo taksi paslaugomis ar viešuoju transportu, nes automobilyje buvo darbo prietaisai, kurių vertė siekė 5000 Eur, nenorėjo darbo prietaisų palikti automobilyje. Jo mėnesinės pajamos yra 1500 Eur, gali būti ir daugiau, priklauso nuo darbo.

Išvada dėl L. H. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Žemesnės instancijos teismas

Iš policijos registro išrašo matyti, kad 2022 m. birželio 25 d/ 20.54 val. gautas pranešimas, jog Vilniuje, Dūkštų g. 7, kieme automobilis „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė du automobilius, vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonė užsiima statybomis. Nuo 2022 m. gegužės 31 d. įmonėje oficialiai įdarbintas Ukrainos pilietis L. H., kuris dirba trinkelių klojėju, šis naudojasi įmonei priklausančiu automobiliu „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis jam buvo duotas darbo reikmėms. 2022 m. birželio 25 d. apie 21.30 val. jam paskambino policijos pareigūnas, paklausė, ar pažįsta L. H., nes šis, būdamas neblaivus, sudaužė įmonei priklausantį automobilį. Kai bandė apie įvykį pakalbėti su pačiu L. H., jis nieko nepasakojo (b. l. 55-58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 25 d. apie 20.51 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu D. B., nustatytame maršrute, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo, gavo pranešimą, kad Vilniuje, Dūkštų g. 7, kieme automobilis „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, kliudė du automobilius ir pasišalino link „Lidl“ parduotuvės, Dūkštų g. 34. Iš OVS budėtojo gavo papildomą informaciją, kad paskui minėtą automobilį važiuoja kitas pranešėjas ir mato, kaip minėtas automobilis įvažiuoja į Parodų g. Pastebėję automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Parodų g. 1B ir įjungė raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, sustabdė minėtą automobilį. Priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, tai Ukrainos pilietis L. H., ir paklausus vairuotojo, ar jis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad ne. Vyras atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, vyras kalbėjo rusiškai. L. H. sutiko alkoholio matuokliu pasitikrinti blaivumą. Pirmu tikrinimu alkoholio matuokliu 21.01 val., L. H. buvo nustatytas 2,62 prom. neblaivumo laipsnis. Antrą kartą tikrintis alkoholio matuokliu L. H. atsisakė ir teigė, kad jau du kartus buvo patikrintas alkotesteriu (b. l. 50-53).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 5510 Eur (b. l. 45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. H. parodė, kad gyvena ir dirba Lietuvoje nuo 2022 m. sausio 19 dienos. 2022 m. birželio 25 d. buvo namuose ir susitarė susitikti su draugu O. D. Rygos gatvėje, prie parduotuvės „Norfa“. Jis, vairuodamas automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš namų (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Rygos gatvę prie parduotuvės „Norfa“, kur su O. D. susitiko 19.50 val. ir jie nutarė išgerti degtinės. O. D. nupirko degtinės butelį 0,5 l. talpos, 50 laipsnių stiprumo, degtinės pavadinimo neprisimena. Jie nuvažiavo į Buivydiškių gatvę prie apleisto pastato, netoli parduotuvės „Norfa“, kur jie sėdėdami automobilyje išgėrė dviese butelį 0,5 l talpos degtinės. Baigus gerti degtinę O. D. išlipo iš automobilio ir pėsčiomis nuėjo į namus, o jis nutarė vairuodamas automobilį „Opel Vivaro“ iš Buivydiškių gatvės parvažiuoti į namus į (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kad Dūkštų gatvėje prie parduotuvės „Lidl“ būtų kliudęs kokį automobilį. Neprisimena, kiek laiko važiavo ir kokiomis gatvėmis. Nežino, kokia gatve važiuojant jo vairuojamą automobilį pradėjo stabdyti policijos pareigūnai. Jis dėl buvusio girtumo visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Pamena, kad vieną kartą pūtė į alkotesterį ir jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Nors O. D. buvo perspėjęs, jog nevairuotų būdamas neblaivus, bet jis bijojo palikti automobilį su jame buvusiais brangiais darbo įrankiais, kad jų nepavogtų (b. l. 82-83).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 25 d. 21.00 val., L. H. nustatytas 2,62 prom. girtumo laipsnis (b. l. 68-69)

Neblaivumo nustatymo aktu L. H. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai (b. l. 68).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Teismo vertinimu, kaltinamojo L. H. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. H. savo kaltę pripažino ir parodė, kad alkoholį vartojo su draugu iš Ukrainos. Kartu išgėrė 0,5 litro butelį trauktinės. Ten buvo degtinė, jis degtinę vadina trauktine. Su draugu alkoholį vartojo sėdėdami automobilyje. Po to, kai pavartojo alkoholio, važiavo namo. Taip atsitiko pirmą kartą, nežino, kaip jautėsi vairuodamas neblaivus, jautėsi normaliai. Kadangi automobilio užpakalinis stiklas buvo sudaužytas, jį sustabdė policija. Vairavo automobilį neblaivus ir nesinaudojo taksi paslaugomis ar viešuoju transportu, nes automobilyje buvo darbo prietaisai, kurių vertė siekė 5000 Eur, nenorėjo darbo prietaisų palikti automobilyje. Jo mėnesinės pajamos yra 1500 Eur į mėnesį, gali būti ir daugiau, priklauso nuo darbo. Tokie jo parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs ir atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 82-83). Be to, L. H. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų L. Š., E. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, policijos registro išrašas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog L. H. 2022 m. birželio 25 d. apie 21.00 val. Vilniuje, Parodų gatvėje, ties pastatu Nr. 1B, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,62 promilių etilo alkoholio koncentracija, o antro tikrinimo metu atsisakė neblaivumo patikrinimo.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo L. H. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, gyvena su sugyventine, kuri laukiasi, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, 60 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teisiamojo posėdžio metu L. H. nurodytomis aplinkybėmis ir bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo ir jo sugyventinės pajamos nėra didelės, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudos sumokėjimo terminas, t. y. dveji metai.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas stipriai neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra net 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija, be to, nebaustas administracine tvarka, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų šios priemonės taikymo terminą.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas nustatė, kad automobilis „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai nustatyta tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, tiek iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo bei liudytojo L. Š. parodymų. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo L. H. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, be to, prieš tai vartojęs stiprų alkoholį važiavo automobiliu. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, taip pat ir nustatytų neblaivumo akte neblaivumo požymių, L. H. alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus. Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, taip vengiant neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina. Nagrinėjamu atveju aktualaus automobilio kaina nustatyta 5510 Eur su PVM (b. l. 45), ji neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu L. H. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Ukrainos Respublikos ambasadai Lietuvoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

L. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. H. 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti L. H. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš L. H. automobilio „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5510 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus dešimt eurų).

L. H. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti ir paimtus (duomenys neskelbtini) piliečio pasus grąžinti L. H., o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

Išaiškinti L. H., kad:

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 2 (dvejus) metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas