- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- 1-197-311/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-1-00284-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- L. Ž.
- Kaltinamasis
- D. O.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. O., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. O. 2013 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš L. Ž. apgaule išgavo banko sąskaitos numerį, prisijungimo prie banko sąskaitos kodus bei slaptažodžius ir po to tęsdama nusikalstamą veiką iš nenustatytos vietos neteisėtai prisijungusi prie L. Ž. elektroninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2013-01-22 pervedė 4000 Lt (1158,48 EUR) į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2013-01-24 pervedė 1000 Lt (289,18 EUR) į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2013-01-31 pervedė 3600 Lt (1042,63 EUR) į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei šiuos pinigus pasisavino, 2013-01-22 3100 Lt (897,82 EUR) nuimdama bankomate Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, 200 Lt (57,92 EUR) nuimdama bankomate Kaune, Veiverių g. 150B, 2013-01-23 600 Lt (173,77 EUR) nuimdama bankomate Kaune, Savanorių pr. 255, 2013-01-24 1000 Lt (289,18 EUR) nuimdama bankomate Kaune, K.Baršausko g. 66A, 2013-01-31 3600 Lt (1042,63 EUR) nuimdama bankomate Kaune, K.Baršausko g. 66A, 2013-02-05 50 Lt (14,48 EUR) nuimdama bankomate Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą L. Ž. priklausantį turtą - 8600 Lt (2490,73 EUR), neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo finansines operacijas panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d, 198¹ str. 1 d. ir 182 str. 1 d.
Be to, D. O., neteisėtai turėdama L. Ž. priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, 2013-02-07 16:10:00 val., nenustatytoje vietoje, iš kompiuterinės sistemos L. Ž. vardu užsiregistravo UAB “MCB Finance” www.credit24.lt internetinėje svetainėje ir iš L. Ž. sąskaitos (duomenys neskelbtini) pravedė 0,01 Lt (0,0029 EUR) registracijos mokestį bei 2013-08-27 16:35:58 val. pateikė paraišką dėl 700 Lt (202,73 EUR) paskolos gavimo ir su šia bendrove sudarė kredito sutartį, pagal kurią bendrovė tą pačią dieną į L. Ž. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 700 Lt (202,73 EUR), kuriuos ji tą pačią dieną iš L. Ž. sąskaitos pervedė į V. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini),
2013-08-27 nenustatytoje vietoje, iš kompiuterinės sistemos L. Ž. vardu užsiregistravo UAB “Nordecum“ www.smspinigai.lt internetinėje svetainėje ir iš L. Ž. sąskaitos (duomenys neskelbtini) pravedė 1,01 Lt (0,29 EUR) registracijos mokestį bei sudarė kredito sutartį, pagal kurią bendrovė tą pačią dieną į L. Ž. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt (289,18 EUR), kuriuos ji tą pačią dieną pervedė į V. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini),
2013-08-27 17:06:46 val. nenustatytoje vietoje iš kompiuterinės sistemos L. Ž. vardu užsiregistravo UAB “4Finance“ www.vivus.lt internetinėje svetainėje ir iš L. Ž. sąskaitos (duomenys neskelbtini) pravedė 0,01 Lt (0,0029 EUR) registracijos mokestį bei pateikė paraišką dėl 1000 Lt (289,18 EUR) paskolos gavimo ir su šia bendrove sudarė kredito sutartį, pagal kurią bendrovė tą pačią dieną į L. Ž. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt (289,18 EUR), kuriuos ji tą pačią dieną pervedė į V. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini),
2013-09-04 16:39:49 val. nenustatytoje vietoje iš kompiuterinės sistemos L. Ž. vardu užsiregistravo UAB “4Finance“ www.vivus.lt internetinėje svetainėje ir iš L. Ž. sąskaitos (duomenys neskelbtini) pravedė 0,01 Lt (0,0029 EUR) registracijos mokestį bei pateikė paraišką dėl 1000 Lt (289,18 EUR) paskolos gavimo ir su šia bendrove sudarė kredito sutartį, pagal kurią bendrovė tą pačią dieną į L. Ž. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt (289,18 EUR), kuriuos ji tą pačią dieną pervedė į V. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir 2013-08-27 pinigus- 500 Lt (144,81 EUR) pasisavino, nuimdama bankomate Kaune, Veiverių g. 150B, 2013-08-28 pinigus-500 Lt (144,81 EUR), pasisavino nuimdama bankomate Kaune, Veiverių g. 150B, 2013-08-29 pinigus-500 Lt (144,81 EUR) pasisavino nuimdama bankomate Kaune, Savanorių pr. 346, 300 Lt pervesdama į A. Ž. sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2013-08-30 pinigus-300 Lt (86,89 EUR) pasisavino nuimdama bankomate Kaune, Pramonės pr. 16, 2013-09-04 pinigus-100 Lt (28,92 EUR) pasisavino nuimdama bankomate Kaune, Laisvės al. 55, 2013-09-04 pinigus-900 Lt (260,66 EUR) pasisavino nuimdama bankomate Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, o už 336,35 Lt (97,41 EUR) laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo 02 d. iki 05 d. atsiskaitydama įvairiuose prekybos centruose Kaune,
tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą L. Ž. priklausantį turtą – 3700 Lt (1071,59 EUR), neteisėtai laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo finansines operacijas panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d, 198¹ str. 1 d. ir 182 str. 1 d.
Be to, D. O., turėdama išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2013-05-27 Kauno arkivyskupijos kredito unijai, esančiai Kaune, Vilniaus g. 3, pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ketinimų įgyvendinimo planą ir balanso ataskaitą bei kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė su Kauno arkivyskupijos kredito unija sudarė paskolos sutartį Nr. 13-00024, pagal kurią iš Kauno arkivyskupijos kredito unijos gavo 31000 Lt (8978,22 EUR) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vystyti, kuriuos panaudojo savo asmeninėms reikmėms, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 31000 Lt (8978,22 EUR), t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.
Kaltinamoji D. O. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. liepos- rugpjūčio mėnesį pas mamą į namus atvyko jos brolis V. P., prašė padėti L. Ž. su projekto parašymu. Sakė mama, kad V. P. blogai, L. Ž. blogai. Ten nėra ką namuose valgyti, A. Ž. L. Ž. muša. Ji nuvažiavau pas V. P. į namus, jis susiskambino su L. Ž. ir su dėde ir V. P. nuvažiavo pas ją. Paaiškino, kokią turi informaciją apie projektus, sutarė, kad L. Ž. atvyks į Kauną, o jai atvykus susitiko su konsultantu. Peržiūrėjus, kokios L. Ž. galimybės ir ką ji atitinka, konsultantas pasiūlė projektą, kai kaimo gyventojas atsisako ūkinės veiklos, veiklą vysto gyvenvietėje, kur gyvena ne daugiau, kaip 6000 žmonių ir pan.. Tas projektas buvo supaprastina tvarka- jį turėjo patvirtinti per 3 mėnesius. 2011-11-30 ji nuvažiavo, pasiėmė L. Ž. iš kaimo ir atsivežė į Kauną. Ją paliko ruošti projektą su konsultantu A.. Jie pildė paraišką. L. Ž. atsivežė projektą, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Palydėjo ją iki Donelaičio gatvės, kur projektus priima Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Projekto Nr. 3VK-KK11-1-000286-P2001. Įregistravus paraišką, ji negalėjo grįžti namo, todėl parvežė ją namo. Projektus Nacionalinė mokėjimo agentūra vertinti pradėjo gal po pusės metų, o ne po 3 mėnesių. L. Ž. į kaimą siųsdavo laiškus iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Ji pati atvažiuodavo arba ją atsiveždavo, kad ji galėtų patikslinti projektą. 2012 metų pabaigoje iš Nacionalinės mokėjimo agentūros atėjo pranešimas, kad L. Ž., kaip fizinis asmuo, negali gauti paramos. Jai pasiūlė koreguoti paraišką ir įregistruoti juridinį asmenį. 2013 metų pradžioje ji jau buvo įsteigusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nunešusi pridavė dokumentus. Laikas nuo laiko Nacionalinė mokėjimo agentūra tuos projektus tikrindavo. Nustatė, kad L. Ž. skolinga Sodrai apie 700 Lt. 2013-08-13 į L. Ž. sąskaitą ji iš sūnaus sąskaitos pervedė 700 Lt, ar pinigai buvo nuskaičiuoti, nežino. 2013 metų pradžioje, pateikiant ekonominės veiklos kryptį ir finansines prognozes, buvo reikalavimas, kad ji turėtų 33 procentus savų lėšų. Buvo kreiptasi į Kredito uniją paskolai gauti, paskola buvo gauta. Paskola- 31 000 Lt, ji buvo išmokėta be papildomo pajaus. L. Ž. neturėjo savų lėšų papildomam pajui, todėl formino didesnę paskolą- 31 000 Lt. Iš tos sumos sumokėjo papildomą pajų, privalomą pajų už juridinį asmenį ir privalomą pajų už laiduotoją. Todėl buvo išmokėta mažesnė suma, nei 31 000 Lt. 2013 m. pabaigoje ar 2014 m. pradžioje buvo gautas raštas, kad ji negali vykdyti ūkinės veiklos. Jie deklaravo pasėlius. 2014-08-30 ji gavo SMS žinutę, kurioje buvo rašoma, kad ji atsirastų ir viską sutvarkytų. Paskambinus telefonu, iš kurio buvo siųsta žinutė, atsiliepė Marijampolės socialinės paramos skyrius, kuriame dirba L. Ž. dukra Rasa. Policija, pareiškimai gavosi kaip šantažo priemonė.
L. Ž. viską slėpė nuo vyro. Jei paskambindavo L. Ž., o jos vyras būdavo namuose, tai ji nekeldavo ragelio. Jos vyras labai daug alkoholio vartojo. Buvo žadėjusi sutvarkius reikalus atsiskaityti. Ji vertėsi individualia veikla- finansiniu tarpininkavimu. Jei L. Ž. būtų gavusi paramą, ji būtų atsiskaičiuosi su ja. Bendra projekto vertė buvo 270 000 Lt. Konsultantai siūlė L. Ž., ką ji galėtų daryti, kad atitiktų tą projektą. Konsultantai siūlė projektą „Fizinės gerovės užtikrinimo veikla“. Ji L. Ž. skolino pinigus dėl projekto, jai reikėjo sumokėti konsultantui. Kaina buvo 15 000-18 000 Lt. Suma mažesnė nei 10 procentų, nes projektas buvo supaprastinta tvarka. Skolinosi pinigus, todėl paprašė L. Ž. pasirašyti vekselius. Padavė pinigus A.. Tuo metu buvo ir L. Ž.. Buvo sutvarkyti dokumentai, pateikta paraiška. Sužinojus, kad paramai gauti reikia įkurti įmonę, L. Ž. įregistravo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kai ją pasiėmė su visais dokumentais, ji jau turėjo VšĮ dokumentus. Pati L. Ž. įregistravo įmonę. Turėjo ją nuvežti į Savanorių prospekte esančią įstaigą, kuri teikė tarpininkavimo paslaugas registruojant ir pardavinėjant įmones. L. Ž. užlipo į antrą aukštą, ji jos laukė mašinoje. Po to ji grįžo. Kęstučio gatvėje padarė kopijas. Paskolą L. Ž. ėmė, kadangi jai reikėjo turėti 33 procentus lėšų nuo projekto vertės. Ji pati elektronine bankininkyste nesinaudoja, L. Ž. naudojosi. Jai nebuvo perduotos sutartys, kortelės, prisijungimo duomenų prie L. Ž., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų neturėjo. Projekte nurodytas jos, D. O., telefono numeris, kadangi L. Ž. viską slėpė nuo vyro. Ji jungdavosi prie Nacionalinės mokėjimo agentūros. L. Ž. jai savo duomenų nebuvo davusi. Nežino, ar iš jos kompiuterio buvo daromi pavedimai. Pavedimus darydavo L. Ž.. Ji įjungdavo kompiuterį ir leisdavo juo naudotis. Iš bylos medžiagos matyti, kad kortelių nebuvo, o buvo generatorius. Nebuvo taip, kad L. Ž. nuimdavo pinigus bankomate ir paduodavo jai. Negali pasakyti, kodėl L. Ž. pervesdavo pinigus į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, į V. O. sąskaitas. Buvo gauta 31000 Lt paskola. Dalis pajamų buvo naudojama patalpų, esančių Kęstučio gatvėje, įrengimui, ką darė L. Ž.. Kai atmetė projektą, rado įstaigą, kuri nupirks įmonę. Konsultantai paruošė projektą, kurį pateikė „Kredito unijai“. Ji buvo tik įgaliotas asmuo, nes buvo Kaune, o L. Ž. kaime. Sudėtinga buvo kiekvieną kartą ją atsivežti. Pinigų kelionei gal ji ir turėjo, bet autobusas į Kauną važiuoja 8.30 val., o grįžta 15.30 val. Paprašyta ji padėdavo L. Ž.. Ji už tai nemokėjo, tikėjosi, kad ji įgyvendins projektą ir tada sumokės. Ji kartu su L. Ž. buvo, kai iš „Kredito unijos“ gavo pinigus. Buvo kartu, nes užtruko visi reikalai ir L. Ž. būtų pavėlavusi į autobusą. Jai reikia gyvulius pagirdyti, be to, vyras prisigers ir pan. Ji paėmė pinigus iš Kredito unijos ir kitą kartą, kai atvažiavo, jai atidavė. Apgaule ji nieko neišgavo. Nežinojo prisijungimo prie banko sąskaitų kodų. L. Ž. sakė, kad sąskaitą atsidarė Laisvės alėjoj esančiame banke, o ji atidaryta kitur - kitoj gatvės, kur gyvena P., pusėj. Nepervedė iš L. Ž. sąskaitos pinigų, nesiregistravo jos vardu, neėmė kreditų L. Ž. vardu. Nenuiminėjo pinigų iš L. Ž. sąskaitos. Neturėjo galimybės disponuoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Pinigai jai buvo išmokėti tą pačią dieną, bet vėliau, nes tuo metu „Kredito unija“ neturėjo tokios sumos. L. Ž. sutartį ir vekselius pasirašė 14 val., po to ją nuvežė į stotį ir atvažiavo į „Kredito uniją“. Pasirašė sutartį kaip įgaliotas asmuo. Ji gavo ne 31000 Lt, nes į Kredito unijos sąskaitą tuo pačiu metu sumokėjo privalomą pajų -100 Lt, papildomą pajų -4500 Lt. Likusius pinigus - apie 26 000 Lt ne tą pačią dieną, vėliau sumokėjo L. Ž.. L. Ž. ji paskolino mažiau nei 16 000 Lt. Ne visi pinigai buvo pervesti į jos sūnaus sąskaitą, 4000 Lt buvo pervesti į VšĮ sąskaitą, 360 Lt buvo pervesta į VšĮ sąskaitą. Buvo išrašyti du vekseliai didesnei sumai, nei kad ji skolino, nes jei skolini pinigus, tai turi iš to uždirbti. Vekselių terminai buvo „iki pareikalavimo“. Konsultantas buvo A. K., vizitinėje kortelėje nurodyti telefonų numeriai. Nežino, kas šiandien vyksta su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. L. Ž. neperdavė visų likusių dokumentų ir ta įstaiga liko „kaboti“ ant jos.
Nukentėjusioji L. Ž. parodė, kad 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje vėlai vakare paskambino pusseserė V. P. ir pasakė, kad su ja nori susitikti kažkokiu reikalu. Pas ją atvažiavo pusseserė, jos vyras (O. dėdė), D. O.. Ji pati D. O. nepažinojo, tik žinojo, kad yra tokia tolima giminaitė. Paprašė paslaugos, norėjo, kad padėtų užregistruoti laisvalaikio sporto salę. Ji gyvena provincijoje, darbo neturi, o tokiems žmonėms greitai skiria išmokas. D. O. kreipėsi į ją, kad sutiktų būti tuo žmogumi, kurio vardu galima užregistruoti įmonę, kurios vardu turėjo būti gautos valstybės išmokos. D. O. pasakė, kad nieko nereikės daryti, ji viską tvarkys. Dėdė V. P. sakė, kad, jei savi nepadės, tai kas padės. Ji sutiko. Lapkričio 3 d. su D. O. atvažiavo į Kauną. Kauno nepažįsta, kur ją vedė, ten ėjo. Pakilo į kažkokios valstybinės institucijos pastato antrą aukštą. Ją paliko kabinete pas dvi jaunas moteris, kurios šnekėjosi, gėrė kavą. D. O. išvažiavo ieškoti konsultanto A., atsivežė dokumentus ir ji juos pasirašė. Matė, kur pagal tuos dokumentus turi būti sporto salė. Dokumentuose nebuvo kalbama apie pinigus. Viskas vyko labai greitai. Paskui važiavo priduoti dokumentus Nacionalinei išmokai gauti, buvo paskutinė pridavimo diena. Dokumentus pridavė po 18 val. Buvo ten ir A.. Kažkas buvo blogai, tai dar skambino į Vilnių. Gruodžio mėnesį gavo atsakymą, kad projektas netiko, nes netiko vieta. Paskambino D. O. ir pasakė jai apie tai. Paskui pavasarį jai paskambino D. O. ir pasakė, kad turi ją atsivežti į Kauną, o tada ir paaiškins, dėl ko. Nuvažiavo į Petrašiūnus, kur buvo pastatas su vienu stikliniu galu D. O. atrakino to pastato duris ir pasakė, kad nupirko šį pastatą ir darys slaugos namus. Pasakė, kad ji, L. Ž., šių namų direktorė. Sakė, kodėl jos niekas neklausė. D. O. atsakė, kad nepraėjo vienas projektas, tai gal kitas praeis. Klausė jos, kur yra popieriai, jai atsakė, kad namie. D. O. sakė, kad ji viską tvarko, o ji bus tik „tas asmuo“. Popierių jai neparodė, matė tik vieną popierių- perėmimo. Kai jai pasirodė, kad čia „nešvaru“, nuėjo pas juristus, nusinešė sutartį. Juristai suabejojo sutarties teisėtumu ir ji apie tai pasakė D. O.. D. O. parodė jai sutartį. Sakė jai, kad sutartyje ne jos parašas. D. O. atvažinėdavo, kai reikėdavo eiti į banką atidaryti sąskaitą, kai reikėjo internetinės bankininkystės. Ji kompiuteriu visiškai nemoka naudotis. Sąskaitą įmonės vardu atidarė, kai jau buvo užregistruota įstaiga. Antspaudas, visi popieriai buvo pas D. O.. Jos mama yra garbingo amžiaus, nesveika. Mama į jos sąskaitą buvo pervedusi pinigų, jei kas nutiktų. Mama lapkričio mėnesį man pervedė pinigus- 9000 Lt. Elektroninės bankininkystės dokumentus D. O. davė jos pareikalavimu. Ji liepė išsiimti tą sąskaitą. Jos vardu D. O. buvo išsinuomojus mašiną. Viskas tęsėsi iki to laiko, kol pradėjo eiti laiškai iš Kredito unijos. D. O. jos pinigais sumokėjo mokesčius- 600 Lt. Pati kortelė buvo pas ją. Pasakė D. O., kad iš banko dingo jos pinigai. D. O. pasakė, kad kaip ji galėjo paimti pinigus, jei kortelė buvo ne pas ją. Pas ją, L. Ž., liko internetinės bankininkystės kortelė. Buvo prapuolusi kortelė su kodais. Ji turėjo tik paprastą banko kortelę. Neatsimena, ar elektroninės bankininkystės sutartį su slaptažodžiu ji atidavė D. O., ar ne, nes D. O. ją vis vaišindavo kava, tai gal ji ko į kavą įpildavo. D. O. kalbėdavo su konsultantu, bet L. Ž. girdėdavo, kad niekas su ja nekalba. Pati L.ž. sėdėjo ir nieko nedarė. Ji pati jokių kreditų neėmė, tai darė D. O.. Kai atveždavo perspėjimus, D. O. sakydavo, kad ji seniai grąžinusi tuos pinigus, bet iš mamos sąskaitos, todėl, sakė, kad jiems netinka. D. O. prie jos kažką suspaudydavo kompiuteryje, sakydavo, kad pervedė pinigus. Ji prašė D. O. ir tos viešos įstaigos dokumentų. Tvarkant dokumentus dėl paramos gavimo buvo atliekami pinigų pervedimai. Ji aiškino D. O., kad tai jos mamos pinigai. D. O. vis jai žadėjo, liejo ašaras dėl jos mamos. Kai trūko kantrybė, kreipėsi į teismą. Antstolė sakė, kad jau per vėlu kreiptis į teismą. D. O. sakė, kad ji jau yra Slaugos namų direktorė. Kartu buvo Registrų centre, Swed banke. Asmeninės sąskaitos reikėjo, kad ji jai galėtų algą pervesti. D. O. jai žadėjo pinigus pervesti. Gal ir pasakė, kad reikia prisijungimo prie sąskaitos kodo. D. O. prišnekino ją, sakė, kad baigėsi su ta treniruoklių sale, bet gal pasiseks šį kartą, žadėjo mokėti jai pinigų. D. O. sakė, kad prižiūrės senelius, rodė, kur bus virtuvė, skalbykla, palatos. Po kiek laiko atvažiavo ir kartu vyko į Marijampolės mokesčių inspekciją užregistruoti individualią veiklą, į Registrų centrą. Pasirašė visus dokumentus. Visi dokumentai liko pas D. O.. Pasirašius dokumentus D. O. turėjo jos duomenis. Ji tada ir darbuotojus priiminėjo, ir algas mokėjo. Apie tai sužinojo Darbo inspekcijoj, kai gavo pranešimą, jog viena darbuotoja nori išeiti iš darbo, o jos, L. Ž., neranda. Darbo inspekcijoje viską paaiškino, parašė paaiškinimą. Nuėjusi Marijampolėje į Sodrą padarė atleidimą iš darbo ir sau, ir tai moteriai. D. O. ją jau ruošė nuo žiemos: atsivežė į Kauną, rodė, kur gyvena, sakė, kad turi pinigų, bet negali jų rodyti. D. O. sakė, kad reikia imti paskolą, o po to Nacionalinė grąžins. Atsivežusi ją į arkivyskupiją paliko akligatvyje, o pati nuėjo ir grįžusi pasakė, kad įnešė savo pinigus. Sakė, kad nereikės grąžinti pinigų, reikia, jog tuos pinigus grąžintų Nacionalinė. Paklausė jos, kaip taip gali daryti. Ji sakė, kad yra versle jau seniai ir žino, kaip reikia daryti. Popieriai buvo sutvarkyti, sakė, kad jai reikia tik pasirašyti, kad bėdų nebus. Įėjus pro duris D. O. pasakė: „Mergaitės, aš jau atsivedžiau“. Po to grįžo į automobilį. D. O. kažkur skubėjo, nuvežė ją į Autobusų stotį, patikino, kad įnešė savo pinigus ir jų grąžinti nereikės. D. O. sūnų matė tik du kartus, kartą jį pavežė, bet su juo nebendravo. Jos išsilavinimas vidurinis, visiškai nemoka naudotis kompiuteriu. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ visi kodai liko pas D. O.. Sąskaita buvo atidaryta jos, L. Ž., vardu. Nesuprato, kad sąskaitų kodas yra tas pats. Nepervedinėjo pinigų į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Savo sąskaitą atsidarė rudenį Swed banke, Kalvarijos padalinyje, būdama viena. Sąskaitą atsidarė jau bendraudama su D. O., iki tol neturėjo sąskaitos. Pasirašė tada internetinės bankininkystės sutartį. Dukra turi kompiuterį, galėjo apmokėti sąskaitas už elektrą ir pan. Kortelę gavo tokią, kuria galėjo nusiimti pinigus bankomate, turėjo gauti kodus, slaptažodžius, tačiau nei karto jais nesinaudojo. Ar gavo elektroninės bankininkystės kodus, nežino, jie dingo iš rankinuko. Nežino, nuo ko D. O. galėjo nusirašyti jos elektroninės bankininkystės duomenis, ar ji jai davė, ar ji pasiėmė, ar ką kartu pildė. Sudarius sutartį banke, grįžo namo su dokumentais, iš rankinuko dokumentų neėmė, jie prapuolė. Generatorių išsiėmė ne tada, kai atidarė sąskaitą, o vėliau ir atidavė jį D. O., kuri buvo sakiusi, kad jis skirtas finansiniams dalykams. 12000 Lt iš D. O. ji negavo, jokio konsultanto, kuris jai perdavė 400 Lt, neturėjo. Neatsimena, ar pasirašinėjo vekselius, nebent jai pakišo pasirašyti. Iš Kredito unijos pinigų negavo, D. O. pinigų jai nedavė. Abejoja, ar dokumente, patvirtinančiame pinigų gavimą, yra jos parašas. Nelabai suprato, kas tai yra laiduotojas. Kai D. O. ją patikino, kad pinigus įnešė, jai abejonių nekilo. Vėliau antstolė kreipėsi į teismą „Kredito unijos“ vardu. Teismas priteisė iš jos skolą, teismo sprendimo ji neskundė. Kredito unija atsisakė pretenzijų D. O., ji liko viena. Dabar iš jos išieškoma priteista suma, uždėtas areštas jos turtui- dirbamos žemės sklypui ir mašinai.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja V. P. parodė, kad L. Ž. yra jos pusseserė, D. O.- vyro sesers dukra. Jos anksčiau nepažinojo viena kitos. Pas ją atvažiavusi D. O. su savo mama paklausė, ar ji negalėtų surasti žmogaus, kuris gyventų kaime. Ji norėjo atidaryti savo verslą, bet reikėjo žmogaus, kuris gyventų provincijoje. Pas L. Ž. nuvyko ji, L. Ž., D. O. ir jos mama A. P.. L. Ž. D. O. aiškino, kad nori savo verslą įkurti, bet norint gauti lengvatas, reikia, kad žmogus būtų iš provincijos. L. Ž. sakė pagalvos ir paskui sutiko apsiimti. Jokios kalbos apie algas nebuvo. D. O. pažįsta nuo jos vaikystės. D. O. mama yra jos vyro sesuo, ji nebuvo sakiusi, kad D. O. ką nors blogai daro. Žino, kad ji turėjo vairavimo mokyklą, treniruoklių salę. Retkarčiais jos susitikdavo, sakė, kad viskas gerai sekasi, kad pirko namą, kad darys remontus, įdarbins jos vyrą. Kai L. Ž. paskambinusi pasakė, kad ji gauna raštus dėl paskolų, D. O. dingo. Vaikai jai sakė, kad internete parašyta, kad D. O. yra apgavusi daug žmonių. D. O. motina sakė, kad ji nieko apie tai nežinojo, labai susinervavo, kai papasakojo jai apie tai, kaip ji pasielgė su L. Ž.. Nebuvo girdėjusi, kad D. O. L. Ž. paskolino 16 000 Lt, pas ją net nebuvo minčių dėl paskolos. L. Ž. gyveno namuose, turėjo 3-4 karves, buvo paprasta kaimo gyventoja, gyveno „iš pieno“.
Liudytojas R. B. parodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiosios jis neprisimena. Jis dirbo UAB „Finansų sprendimai“ finansų ekspertu. Nuo 2011 metų pradėjo steigti įmones ir jas parduoti. Įmonę „(duomenys neskelbtini)“ prisimena, kažkas į jį kreipėsi dėl jos steigimo, kas – neprisimena, ir jis įsteigė įmonę. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Viešoji įstaiga įregistruojama pagal prašymą. Įmonę užregistruoja savo vardu, o po to ją perleidžia. Pradedant įregistravimo procesą, sumokamas avansas arba visa suma. Įmonės steigimo suma galėjo būti apie 800 Lt. Perduodant dokumentus, atvažiuoja ir dalininkas, ir direktorius. Neprisimena, kas šiuo atveju buvo atvykęs. Pagal savo dokumentus mato, kad dokumentus įteikė L. Ž.. Keli žmonės buvo atvykę, neprisimena. Avansą gauna įvairiai - grynais pinigais ar pavedimu į banką. Būna, kad tą pačią dieną įregistruojama įmonę. Įmonę jis steigė elektroniniu būdu. Vėliausiai po 3 dienų ateina patvirtinimas iš Juridinių asmenų registro. Antspaudą padaro per pusvalandį. Galėjo būti įmonė įregistruota kitą dieną. Apie įmonių pardavimą jis skelbia internete. Elektroniniu paštu žmogui nusiunčiu rekvizitus, kur pervesti pinigus, jo elektroninis paštas: infofinansusprendimai.lt, jungiasi per gmaill. Perleidžiant įmonę buvo pateikta asmens tapatybės kortelę, pasidarė jos kopiją, įsitikino, ar tai tas pats asmuo.
Liudytoja Ž. K. parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją pažįsta. Abi moterys kreipėsi į Kredito uniją dėl paskolos, Kredito unijoje jos buvo du kartus. Ji dirba paskolų vadybininke, paskolos išduodamos tik unijos nariams. Jais gali tapti Kauno miesto gyventojai, kurie dirba, mokosi, be to, turi išsipirkti 100 Lt pajų. Jei žmogui reikia gauti kreditą, jis pateikia prašymą, jis yra pasvarstomas, ar tinka į narius. Po to pateikiamas prašymas kreditui. Sutartyje numatytas laidavimas, turto įkeitimas išduodant kreditą. Be paskolos užtikrinimo kreditas neduodamas. Žmogus pasirenka tai, ką jis gali įkeisti ar laiduoti. Valdyba svarsto, ar tinka. Iki paskolos išdavimo didesnę iniciatyvą rodė D. O., domėjosi paskolos sąlygomis. Gali būti, kad pirmas vizitas buvo vienos D. O.. Tuo metu jos dar nebuvo unijos nariais. Įmonė, kurios direktorė buvo L. Ž., tapo unijos nariu. Paskolos gavėjas buvo įmonė – L. Ž., kaip direktorės, sprendimas buvo įmonei tapti unijos nariu, o ji pati buvo laiduotoja už įmonę. Laiduotoja apie jos finansinę būklę buvo tikrinama Sodroje ir kitur. Sudarant sutartį dalyvavo abi moterys. Prieš pasirašant sutartį buvo išaiškinta, kokia laiduotojo, gavėjo atsakomybė. Paskola buvo išmokėta grynais pinigais, kuriuos skaičiavo keturiese paskolos išdavimo metu. Negali pasakyti, kas pasiėmė pinigus, bet, tikriausiai, D. O., kuri turėjo direktorės įgaliojimą, todėl pasirašinėjo dokumentus. Nebuvo įtarimų, kad kažkuri iš moterų buvo nesąžininga. Pagal sutartį 5 metams buvo suteiktas 31000 Lt kreditas, grąžinimas kas mėnesį, lygiom dalim. Buvo padaryta tik 1000 Lt įmoka, kurią atnešė D. O.. Po to L. Ž. nekėlė ragelio. Nutraukus paskolą kreipėsi į teismą. 31000 Lt paskola nebuvo siejama su verslo planu, į jį kreipiama mažiau dėmesio. Laiduotojai buvo išaiškintos laiduotojo pareigos, po sutarties pasirašymo valdybos sprendimu ji pasirašė neprotestuotiną vekselį, išaiškino, kas tai per dokumentas. Nepasirodė, kad ji būtų apgauta, elgesys nesukėlė įtarimo. Ji 100 procentu įsitikinusi, kad pinigų išmokėjimo metu buvo abi moterys. Kadangi buvo įgaliojimas, sutartyje pasirašė įgaliotas asmuo. Tai nesukėlė įtarimų. Šią paskolą ji tvarkė nuo pradžių iki pabaigos. Negali pasakyti, ar telefonu kas skambino ir domėjosi dėl paskolos, to laikotarpio elektroninio susirašinėjimo neišsaugojo. Neprisimena, ar buvo prašoma kita paskolos sutartis. Unijoje yra administracijos vadovas, gali būti, kad tuo metu ėjo jo pareigas, todėl pasirašė sutartį. Kodėl ši skolą nebuvo priteista teisme, nežino.
Liudytojas V. P. parodė, kad pas juos atvažiavo dukterėčia Ž. O. ir papasakojo, kad užsiims bizniu, prašė paskolinti pinigų bei prašė surasti žmogų, iš kurio būtų galima pasiskolinti, kuris turi žemės, gali paimti paskolą. Žmona sakė, kad jie jai padėti negali, pasiūlė pagalbos prašyti pas L. Ž.. Žmona jam sakė, kad žmogus turi būti „ant ūkio“. Nuvykus į kaimą pas L. Ž. jos kalbėjosi, jis tame mažai dalyvavo. Paskui L. Ž. pasakė, kad yra problemų, sakė, kad su D. O. paėmė paskolą, D. O. nemokėjo pinigų ir pradėjo jos antstoliai ieškoti. L. Ž. pinigų neturėjo, sakė, kad ji jų neėmė, kad D. O. ją apgavo ir dabar L. Ž. turi skolų. Apie įmonės kūrimą nieko nežino. D. O. su juo dalinosi planais įkurti senelių namus, siūlė jam dirbti ūkvedžiu.
Liudytojas A. Ž. parodė, kad L. Ž. yra jo žmona, kartu gyvena 41 metus. Kaltinamąją D. O. matęs tik vieną kartą, kai ji buvo atvykusi pas žmoną. Nieko nežino apie žmonos finansinius reikalus, apie tai su ja nekalbėjo. Jų pinigai bendri. 2013 metais žmona niekur nedirbo, tik vertėsi žemės ūkiu. Jie nėra ūkininkai, turi 3 ha žemės. Apie tai, kaip žmona tapo bendrovės direktore ir įsiskolino, jis nieko nežino. D. O. yra pusseserės giminaitė. Ji buvo atvažiavusi su giminaičiu, tarėsi kambary. Girdėjo kalbant, kad reikalingas nedirbantis žmogus. Kai pradėjo gauti iš antstolio laiškus, suprato, kad žmona buvo apgauta. Žmona nemoka naudotis kompiuteriu. Namuose kompiuterio nėra. Ji neketino pradėti verslą. Jei būtų atsiradę šeimoje pinigų, būtų tai pajutęs, žmona nepirko brangių daiktų. Jokių naujų daiktų neatsirado. Negalėjo taip būti, kad D. O. žmonai paskolino 17 000 Lt. Jis su žmona gyvena dviese, turi dvi dukras, viena gyvena Marijampolėje, o kita- kaimynystėje. Žmona visą laiką buvo prie ūkio, buvo karvių melžėja. Apie apskaitą ji neturi jokio supratimo. Buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkyti žmonai niekas nebuvo atvežę. Jam pačiam kitas žmogus tvarko dokumentus.
Liudytojas J. S. parodė, kad nutarimą suteikti paskolą priima tam tikri žmonės. Paskolą suteikti nusprendžia valdyba, kurios nariai- V. G., D. K., J. R.. Šiuo atveju nuspręsta suteikti paskolą vienbalsiai, bet užtektų, kad būtų balsų dauguma. Dokumentai dėl paskolos suteikimo pateikiami vadybininkui, o jis juos pateikia paskolų komitetui, kuris teikia pritarimą valdybai. Nežino, kad dėl šios paskolos buvo kreiptasi į Skolų valdymo centrą. Kreditorius turi įstatymo teisę pasirinkti, į ką kreiptis, jei skola nesumokama. Pareiškimo policijoje nerašė. Kredito unija pareiškė jam ieškinį ir iš jo buvo priteista 32 000 Lt.
Liudytojas V. O. teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, pasinaudodamas LR BPK 82 str. 2 d. nuostatomis, nes kaltinamoji D. O. yra jo mama.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. O. parodė, kad D. O. yra jo mama. 2012 m. pabaigoje su vienu iš tėvų „Swedbank“ savo vardu atsidarė sąskaitą. Šia kortele nuolatos nesinaudodavo, ji buvo saugoma pas mamą. Iki šios dienos „Swedbank“ kortelė yra pas jo mamą Dženetą. Kokios įplaukos ar nuskaitymai buvo atliekami mano minėtoje sąskaitoje jis nežino, nes nesinaudojo sąskaita ir atasakitų negaudavo. (1t., b.l. 194)
Rašytiniai įrodymai dėl neteisėto L. Ž. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų laikymo, neteisėto finansinių operacijų inicijavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir sukčiavimo
Iš 2014-09-08 protokolo-pareiškimo matyti, kad L. Ž. kreipėsi dėl apgaulės būdu iš jos pasisavintų 12300 Lt (1 t., b.l. 13).
Iš L. Ž. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2013-01-22 4000 Lt pervesti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2013-01-24 1000 Lt pervesti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. 2013-01-31 3600 Lt pervesti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. 2013-02-07 pervestas 0,01 Lt registracijos mokestis į UAB „MCB Finance“ sąskaitą. 2013-08-27 į L. Ž. sąskaitą pervestas 700 Lt kreditas iš UAB „MCB Finance“, kuris tą pačią dieną pervestas į V. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2013-08-27 į UAB “Nordecum“ sąskaitą pervestas 1,01 Lt registracijos mokestis bei tą pačią dieną į L. Ž. sąskaitą iš UAB „Nordecum“ pervestas 1000 Lt kreditas, kuris tą pačią dieną pervestas į V. O. sąskaitą. 2013-08-27 pervestas 0,01 Lt registracijos mokestis į UAB „4Finance“ sąskaitą ir tą pačią dieną į L. Ž. sąskaitą iš UAB „4Finance“ pervestas 1000 Lt kreditas, kuris tą pačią dieną pervestas į V. O. sąskaitą. 2013-09-04 pervestas 0,01 Lt registracijos mokestis į UAB “4Finance“ sąskaitą ir tą pačią dieną į L. Ž. sąskaitą iš UAB „4Finance“ pervestas 1000 Lt kreditas, kuris tą pačią dieną pervestasį V. O. sąskaitą (1 t., b.l. 34, 64-65).
Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2013-01-22 iš L. Ž. sąskaitos į ją pervesta 4000 Lt, 2013-01-24 iš L. Ž. sąskaitos pervesta 1000 Lt, 2013-01-31 iš L. Ž. sąskaitos pervesti 3600 Lt. 2013-01-22 3100 Lt nuimti bankomate Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49 ir 200 Lt nuimti bankomate Kaune, Veiverių g. 150B. 2013-01-23 600 Lt nuimti bankomate Kaune, Savanorių pr. 255. 2013-01-24 1000 Lt nuimti bankomate Kaune, K.Baršausko g. 66A. 2013-01-31 3600 Lt nuimti bankomate Kaune, K.Baršausko g. 66A. 2013-02-05 50 Lt nuimti bankomate Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49 (1 t., b.l. 164).
Iš V. O. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2013-08-27 iš L. Ž. sąskaitos į ją pervesta2700 Lt, 2013-09-04 iš L. Ž. sąskaitos į ją pervesta 900 Lt. 2013-08-27 500 Lt nuimti bankomate Kaune, Veiverių g. 150B. 2013-08-28 500 Lt nuimti bankomate Kaune, Veiverių g. 150B. 2013-08-29 500 Lt nuimti bankomate Kaune, Savanorių pr. 346. 300 Lt pervesti į A. Ž. sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2013-08-30 300 Lt nuimti bankomate Kaune, Pramonės pr. 16. 2013-09-04 100 Lt nuimti bankomate Kaune, Laisvės al. 55. 2013-09-04 900 Lt nuimti bankomate Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49. Už 336,35 Lt laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo 02 d. iki 05 d. atsiskaityta įvairiuose prekybos centruose Kaune (1t., b.l. 166)
Iš UAB „4 finance“ rašto matyti, kad 2013-08-27 L. Ž. vardu buvo užsiregistruota UAB „4fnance“ www.vivus.lt internetinėje svetainėje ir pervestas 0,01 Lt registracijos mokesti. 2013-08-27 val. buvo gauta paraiška 1000 Lt paskolai gauti. Patikrinus registraciją, tą pačią dieną L. Ž. suteikta 1000 Lt paskola, ją pervedant į sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2013-09-04 16:39:49 val. L. Ž. vardu užsiregistruota UAB „4finance“ www.vivus.lt internetinėje svetainėje ir pervestas 0,01 Lt registracijos mokestis bei pateikta paraišką dėl 1000 Lt paskolos gavimo. Tą pačią dieną į L. Ž. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 1000 Lt paskola (1 t., b.l. 117-120).
Iš UAB „Nordecum“ rašto matyti, kad 2013-08-27 UAB „Nordecum“ ir L. Ž. nuotolinio ryšio priemonėmis sudarė kredito sutartį, pagal kurią L. Ž. 2013-08-27 buvo suteikta 1000 Lt paskola (1 t., b.l. 128-129).
Iš UAB „MCB Finance“ rašto matyti, kad 2013-02-07 L. Ž. vardu užsiregistruota UAB „MCB Finance” www.credit24.lt internetinėje svetainėje ir pervestas 0,01 Lt mokestis. 2013-08-27 16:35:58 val. pateikta paraišką dėl 700 Lt gavimo ir tą pačią dieną į L. Ž. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervestas 700 Lt kreditas (1 t., b. l. 140-141, 143-144).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų butas Kaune, Kęstučio g. 47A-1 priklauso R. O. (1 t., b.l. 172-173).
Rašytiniai įrodymai dėl paskolos gavimo apgaule iš Kauno arkivyskupijos kredito unijos
Iš L. Ž. atstovo pareiškimo matyti, kad buvo kreiptasi dėl apgaule paimtos paskolos iš Kauno arkivyskupijos kredito unijos (1 t., b.l. 15-17).
Iš 2013-05-27 paskolos sutarties matyti, kad tarp Kauno arkivyskupijos kredito unijos ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovės L. Ž. sudaryta paskolos sutartis (1 t., b.l. 18-25, 50-57).
Iš kvito matyti, kad 2013-05-27 Kauno arkivyskupijos kredito unija išmokėjo D. O. 31000 Lt paskolą (1 t., b.l. 26, 58).
Iš Kauno arkivyskupijos kredito unijos sąskaitos išrašo matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013-05-27 buvo išmokėta 31000 Lt (8978,22 EUR) paskola, kuri negrąžinta. 2013-08-09 sumokėta viena įmoka 181,47 Lt (52,56 EUR) (1 t., b. l. 28).
Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ketinimų įgyvendinimo plano matyti, kad jis buvo pateiktas kredito unijai, gaunant paskolą (1 t., b.l. 99-104).
Iš 2013-05-29 pakvitavimo matyti, kad D. O. pagal suteiktą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėjos L. Ž. įgaliojimą perdavė L. Ž. paskolos sutartį, laidavimo sutartį, elektroninių paslaugų teikimo sutartį, banko sąskaitos sutartį, 26091 Lt piniginę sumą, 4 mokėjimo kvietus, paskolos išmokėjimo kvitą (t. 3, b. l. 18-20).
Iš R. B. pateikto DNB banko ir Swed banko sąskaitų išrašo matyti, kad L. Ž. pagal 2013-01-10 dalininko teisių perleidimo sutartį mokėjo grynais pinigais (t. 3, b. l. 51-63).
Iš Swedbanko pranešimo matyti, kad visi prisijungimai prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti naudojant PIN generatorių. 2012-10-31 Kalvarijos KAC su L. Ž. buvo pasirašyta elektroninių paslaugų tiekimo sutartis, pridėtas ID bei išduota identifikavimo kodų kortelė, 2013-01-22 priskirtas PIN kodų generatorius (t. 3, b. l. 64-66).
Pagal BK 214 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta už neteisėtą įgijimą, laikymą, perdavimą ar realizavimą vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtą įgijimą, laikymą, perdavimą ar realizavimą vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti.
Pagal BK 215 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Pagal teismų praktiką elektroninė mokėjimo priemonė visuomet yra svetima bet kokiam trečiajam asmeniui, kuris neturi šią elektroninę mokėjimo priemonę išdavusios institucijos suteiktos teisės naudotis ja. Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų, patvirtinančių naudotojo tapatybę, panaudojimu laikytinas elektroninės mokėjimo priemonės ir duomenų naudojimas be elektroninės mokėjimo priemonės ir tokių duomenų turėtojo, kuris jais naudojasi pagal sutartį su elektroninę mokėjimo priemonę ir duomenis išdavusia institucija, leidimo.
Pagal BK 182 str. 1 d. baudžiamąja tvarka atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas neteisėtai inicijuoja ir atlieka finansines operacijas neteisėtai panaudodamas elektroninę mokėjimo priemonę, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 215 straipsnio ir BK 182 straipsnio sutaptį, jei elektroninė mokėjimo priemonė panaudojama didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti.
Elektroninėje bankininkystėje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, laikoma, kad, prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas.
Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti.
Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.
Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia svetimo turto įgijimu apgaule. Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui-kaltei-būdinga tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja nukentėjusįjį meluodamas jam, iškraipydamas aplinkybes ir faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins nukentėjusįjį ir dėl to šis jam perduos turtą, nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą savo naudai.
Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtapos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-851/2001).
Pagal BK 198¹ str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamosios D. O. veikoje, visiškai įrodytos, jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d.
Kaltinamoji D. O. savo kaltės dėl visų jai inkriminuotų veikų nepripažino nurodydama, kad L. Ž. prašymu padėjo jai ruošiant projektą, surado konsultantą, paskolino pinigų, atveždavo į Kauną ir parveždavo namo, leisdavo pasinaudoti kompiuteriu. Turėjo įgaliojimą veikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Nurodė neturėjusi prisijungimų prie L. Ž. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, jokių pavedimų iš šių sąskaitų nedarė, kreditų neėmė, viską darė pati L. Ž..
Šiuos kaltinamosios D. O. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti nukentėjusioji L. Ž., liudytojas A. Ž. kategoriškai patvirtino, kad L. Ž. visiškai nemokėjo naudotis kompiuteriu, be to, ir kompiuterio namuose ji neturi. Pati L. Ž. visą laiką gyvena kaime, turi ūkį ir, priešingai nei teigia kaltinamoji D. O., neketino imtis jokio verslo.
Kaip nurodė liudytojai V. P., V. P., būtent D. O., atvykusi pas juos, prašė surasti žmogų, kuris gyvena kaime ir kurio vardu būtų galima paimti paskolą verslui. Taip pat būtent D. O. nurodė, kad norint gauti lengvatas, reikia, kad būtų žmogus iš provincijos. Tik todėl V. P. pasiūlė D. O. pagalbos kreiptis į giminaitę L. Ž..
Kaip nurodė liudytoja V. P., ji kartu su D. O. ir šios mama A. P. nuvyko pas L. Ž.. Pastarajai D. O. paaiškino, kad nori savo verslą įkurti, bet norint gauti lengvatas, reikia, kad žmogus būtų iš provincijos. L. Ž. sakė pagalvos ir paskui sutiko apsiimti. Jokios kalbos apie algas nebuvo. V. P. žinojo, kad D. O. turėjo vairavimo mokyklą, treniruoklių salę, t.y. žinojo ją kaip verslininkę. Po kiek laiko sužinojo, kad L. Ž. jokių išmokų negavo, jokių kreditų pati neėmė ir tik vėliau pastebėjo, kad jos sąskaitoje nebėra asmeninių pinigų. Dar vėliau gavo pranešimus iš antstolio ir suprato, kad buvo apgauta. Tai, kad įmone VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, paskola, dokumentų tvarkymu rūpinosi ne nukentėjusioji L. Ž., o kaltinamoji D. O., patvirtina Kredito unijos darbuotoja Ž. K., kuri patvirtino, kad pirmą kartą į kredito uniją buvo atėjusi tik viena D. O., vėliau-atvykus D. O. ir L. Ž., dokumentus pasirašinėjo D. O.
Be to, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios D. O. sūnus-liudytojas V. O., jis su vienu iš tėvų „Swedbank“ savo vardu atsidarė sąskaitą. Šia kortele nuolatos nesinaudodavo, ji buvo saugoma pas mamą, kuri ją turi ir iki šios dienos. Kokios įplaukos ar nuskaitymai buvo atliekami toje sąskaitoje, jis nežino, nes nesinaudojo sąskaita ir ataskaitų negaudavo.
Vertinant tokius liudytiojo V. O. parodymus visos baužiamosios bylos kontekste visiškai akivaizdu, kad V. O. vardu atidaryta banko sąskaita naudojosi būtent D.o.. be to, kaip nurodė ir pati D. O., ji negalėjo pasakyti, kodėl L. Ž. pervesdavo pinigus į V. O. sąskaitas.
Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog byloje įrodyta, kad D. O. neteisėtai įgijusi svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, patvirtinančius šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos bei tas finansines operacijas inicijavo, sukčiavo. Be to, apgaule gavo paskolą iš Kauno arkivyskupijos kredito unijos.
Kaltinamosios veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d. Veikų padarymo mechanizmas neleidžia teismui abejoti, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia - ji suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų siekė.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skiriamos, vadovaujantis BK 54 str. -61 str. nuostatomis.
Kaltinamoji D. O. padarė 7 nesunkius ir 2 apysunkius tyčinius nusikaltimus, kalta neprisipažino ir dėl padarytų nusikaltimų nesigailėjo, savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos ar bent jos dalies neatlygino, anksčiau neteista (t. 2, b.l. 30-35), bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 36-40), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto stacionare nesigydė ir konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b. l. 43), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruota (2 t., b.l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmę-laisvės atėmimą, BK 198¹ str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę-baudą,
Teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl skiriamos bausmės-laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.
BK 75 str. 2 d. nurodyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.
Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji D. O. niekur nedirba, pastovaus pajamų šaltinio neturi, todėl yra tos nuomonės, kad D. O. auklėjamosios prevencijos tikslais turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-nemokami darbai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Nukentėjusioji L. Ž. byloje pareiškė 9287,42? civilinį ieškinį, UAB „Nordecum“ pareiškė 461,65 ? civilinį ieškinį, UAB „MCB Finance“ pareiškė 352,07 ? civilinį ieškinį, UAB „4 finance“ pareiškė 898,44 ? civilinį ieškinį (1 t., b.l. 47-49, 61-63). Nustatyta, kad nukentėjusioji bei civilkiniai ieškovai patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamosios D. O. veiksmų, jos nusikalstamos veikos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su nukentėjusiosios bei civilinių ieškovų patirta turtine žala, todėl teismas daro išvadą, kad civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti bylos medžiaga ir tenkintini visiškai, priteisiant juos iš kaltinamosios D. O. (BPK 115 str. 1 d.).
Ikiteisminio tyrimo metu D. O. paskirtos kardomosios priemonės–rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d., 308 str., 115 str. 1 d., BK 67 str. 1 d., 2 d 5 p., 70 str.,
nusprendžia:
D. O. pripažinti kalta padarius du nusikaltimus, numatytus BK 214 str. 1 d., du nusikaltimus, numatytus BK 215 str. 1 d., du nusikaltimus, numatytus BK 198¹ str. 1 d., tris nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d. ir nuteisti ją :
epizode dėl 2013 m. sausio mėnesį įvykdytų nusikalstamų veikų -
pagal BK 182 str. 1 d.- laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams;
pagal BK 198¹ str. 1 d. -20 (dvidešimties) MGL dydžio, t.y. 753,20 ? (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 euro centų) bauda;
pagal BK 215 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;
pagal BK 214 str. 1 d.- laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;
epizode dėl 2013 m. vasario-rugpjūčio mėnesiais įvykdytų nusikalstamų veikų-
pagal BK 182 str. 1 d.- laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams;
pagal BK 198¹ str. 1 d. -20 (dvidešimties) MGL dydžio, t.y. 753,20 Ŗ (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 euro centų) bauda;
pagal BK 215 str. 1 d. -laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;
pagal BK 214 str. 1 d. -laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;
pagal BK 182 str. 1 d. (epizodas dėl paskolos gavimo apgaule iš Kredito unijos)-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp paskirtas bausmes pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d, 198¹ str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (2013 m. sausio mėn. epizodai) subendrinti bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t.y. 753,20 ? (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 euro centų) baudą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp paskirtas bausmes pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d, 198¹ str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (2013 m. vasario-rugpjūčio mėn. epizodai) subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Paskirtąsias ir subendrintas bausmes pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d. (dėl 2013 m. sausio mėnesį įvykdytų nusikalstamų veikų) bei pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d. (dėl 2013 m. vasario-rugpjūčio mėnesiais įvykdytų nusikalstamų veikų) subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 182 str. 1 d. (dėl paskolos gavimo apgaule iš Kredito unijos), taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams bei 25 (dvidešimt penkių) MGL dydžio, t.y. 941,50 ? (devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 50 euro centų) baudą.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Skirti D. O. baudžiamojo poveikio priemonę-per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš D. O. priteisti:
9287,42 ? (devynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 42 ct) nukentėjusiosios L. Ž. naudai;
461,65 ? (keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 65 ct) UAB „Nordecum“ naudai;
352,07 ? (tris šimtus penkiasdešimt du eurus 07 ct) UAB „MCB Finance“ naudai;
898,44 ? (aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 44 ct) UAB „4 finance“ naudai.
Ikiteisminio tyrimo metu D. O. paskirtas kardomąsias priemones–rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.