Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo ir teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka - viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 117 str., 130 str.) (b.l. 34, 35).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė ir esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, priimtinas teismo sprendimas už akių (b.l. 3-5, 34, 35)(CPK 142 str. 4 d.).

Ieškinys tenkintinas.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia pateikta medžiaga: 2009-01-27 skolos raštelis (b.l. 7), išrašas iš Lietuvos banko internetinio puslapio apie lito ir užsienio valiutų santykį 2010 m. gruodžio 16 d. (b.l. 8-9).

Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.

Pagal CK 1.100 str. pinigai, kaip civilinių teisių objektas, gali būti tik tokie Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir sąskaitų lėšos, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, kurie yra teisėta atsiskaitymo priemonė (CK 1.100 str.). CK 6.36 str. 1 d. nustato, kad piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje. Kokie pinigai yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje, nustato 1993 m. liepos 1 d. Pinigų įstatymas ir 1993 m. liepos 7 d. Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas. Pagal Pinigų įstatymo 1 str. 1 d. Lietuvos Respublikos piniginis vienetas yra litas, o šio įstatymo 3 straipsnis (2002 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. IX-1141 redakcija) įpareigoja Lietuvos Respublikoje juridinius ir fizinius asmenis litus mokėjimams ir atsiskaitymams priimti be apribojimų. Vadovaujantis Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 str. 3 d. (2002 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. IX-1140 redakcija), užsienio valiutą mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais leidžiama naudoti šalims dėl to susitarus, o Europos Sąjungos valiuta euras šalims susitarus gali būti naudojamas mokėjimams bei atsiskaitymams tiek negrynaisiais, tiek ir grynaisiais pinigais (2004 m. kovo 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus konsultacija teisėjams). Kadangi litas nėra vienintelė teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje, nes sandorio šalims susitarus mokėjimams ir atsiskaitymams pagal sandorį gali būti naudojama ir užsienio valiuta, todėl atsižvelgiant į minėtą konsultaciją (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 3 p.), ieškovo reikalavimas priteisti pinigines lėšas Europos Sąjungos valiuta eurais yra teisėtas ir pagrįstas. Oficialus lito ir euro kursas yra 3,4528.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2009-01-27 tarp šalių buvo sudaryta ir pasirašyta paskolos sutartis, kuria ieškovas paskolino atsakovui 640 Eur (2209,79 Lt) (CK 6.870 str.). Susitarime dėl paskolos suteikimo aptartos būtinosios paskolos sutarties sąlygos (pinigų susitarimo pagrindu perdavimas atsakovo nuosavybėn, atsakovo įsipareigojimas grąžinti ieškovui tokią pat pinigų sumą), jis sudarytas įstatymo reikalaujama forma ir tvarka (CK 6.870 str., 6.871 str. 1 d.). Sutartimi atsakovas įsipareigojo pasiskolintą sumą grąžinti ieškovui mokant dalimis, tačiau to nepadarė ir pažeidė prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.).

Atsakovui nevykdant įsipareigojimų grąžinti paskolą, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti paskolos sumą (CK 6.873 str. 1 d.). Atsakovas prievolės grąžinti paskolą, kylančios iš sutarties, laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl esant šioms aplinkybėms ir įrodymams iš atsakovo priteistina ieškovui 640 Eur (2209,79 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-12-20) iki teismo sprendinio visiško įvykdymo (CK 6.873 str. 1 d., CK 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas yra sumokėjęs žyminį mokestį, paduodant ieškinį teismui (b.l. 6, 28). Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 67 Lt žyminis mokestis ieškovui, o 13,10 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93 str. 1 d.; 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini) 640 Eur (2209,79 Lt) (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-12-20) iki teismo sprendinio visiško įvykdymo, 67 Lt (šešiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, Vandžiogalos g. 79.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 13,10 Lt (trylika litų 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam Kauno miesto apylinkės teismui paduoti pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių skųsti Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno miesto apylinkės teismą.