- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-08
- Bylos Nr.
- 2A-117-527/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- R. Ž., N. J.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo departamento Civilinės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Ramūno Mitkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.N2-664-548/2007 pagal ieškovų R. Ž. ir N. J. ieškinį atsakovui V. G. dėl tėvystės nuginčijimo (tretieji asmenys - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo departamento Civilinės metrikacijos skyrius).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu (b.l.3-4), vadovaudamiesi CK 3.149-3.152 str. str., CPK 394-399 str. str., prašė:
pripažinti ieškovą N. J. R. Ž tėvu;įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisyi R. Ž. gimimo liudijimo duomenis, įrašant N. J. jo tėvu;priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad ieškovė R. Ž. ir atsakovas V. G. 1993-05-29 sudarė santuoką (b.l.6). Nuo 2004 m. lapkričio ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi atskirai, santuokinių santykių nepalaiko, bendro ūkio neveda. 2005 m. buvo inicijuota santuokos nutraukimo byla, kuri dar nėra baigta ir šiuo metu vyksta Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme (c.b. Nr.2-427-96/2007). Ieškovė nuo 2005 m. gegužės pradėjo gyventi kartu su ieškovu N. J.. Ieškovams 2007-03-23 gimė sūnus. Atsakovas žinojo apie ieškovės ryšius su N. J. bei tai, kad ieškovė laukiasi vaiko su sugyventiniu. CK 3.140 str., reglamentuojantis vaiko kilmės iš tėvo nustatymą, nenumato, kaip turi būti sprendžiamas tėvystės klausimas, jei vaikas gimsta motinai, kuri, nors dar de jure tebėra susituokusi, gyvena su kitu asmeniu bei yra inicijavusi santuokos nutraukimo bylą. CK 3.140 str. 1 d. vienareikšmiškai nurodo, jog vaiko, kurį pagimdė susituokusi motina, tėvu registruojamas motinos sutuoktinis. Kadangi gimęs vaikas įstatymų nustatyta tvarka turi būti registruotas civilinės metrikacijos skyriuje per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, ieškovė, formaliai būdama santuokoje su atsakovu, įregistravo atsakovą savo ir ieškovo N. J. vaiko tėvu. Tai, kad N. J. yra R. Ž. tėvas, patvirtina ir teismui pateiktos 2007-04-06 DNR ekspertizės išvados, kuriose konstatuota, jog 99,99946 % tikimybe ieškovės sūnaus tėvas yra N. J..
2007-08-08 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovai papildė savo ieškininius reikalavimus, prašydami nustatyti, kad atsakovas V. G. nėra R. Ž. tėvas, bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo departamento Civilinės metrikacijos skyrių panaikinti R. Ž. gimimo liudijime, įrašo Nr.2785, įrašą, kad R. Ž. tėvas yra V. G. (b.l.43).
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
nustatė, kad atsakovas V. G. nėra R. Ž. tėvas;panaikino R. Ž. gimimo įraše Nr.2785, sudarytame 2007-05-22, įrašą, kad R. Ž. tėvas yra V. G.;reikalavimą dalyje dėl N. J. pripažinimo R. Ž. tėvu bei įpareigojimo pakeisti R. Ž. gimimo liudijimo duomenis paliko nenagrinėtu (CK 3.141 str. 2 d., CPK 296 str. 1 d. 1 p.);priteisė ieškovams iš atsakovo 900,00 Lt už ekspertizės atlikimą, 100,00 Lt žyminio mokesčio, 1.000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 42,65 Lt pašto išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo teismo sprendimo dalį, kuria ieškovams iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir ieškovų reikalavimą šioje dalyje atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) įstatymai numato ir kitokių būdų, kaip išspręsti tokioje situacijoje gimusio vaiko tėvystę, tačiau ieškovai nepanoro šio klausimo spręsti taikiai ir, įregistravę atsakovo tėvystę, patys sudarė prielaidą šią tėvystę ginčyti teisme. Atsakovas niekada neįrodinėjo, jog yra ieškovei gimusio vaiko tėvas, ir sutinka su ieškovo N. J. tėvyste. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl atsakovas turėtų padengti ieškovų turėtas gana dideles ekspertizės, kurią ieškovai galbūt atliko, norėdami patys sau įrodyti esantys vaiko tėvais, išlaidas. CPK 212 str. numato, kad ekspertizė skiriama tik siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, t.y. tik tada, kai tarp šalių nagrinėjamu klausimu yra kilęs ginčas, kurio išsprendimui būtinos specialios žinios;
Atsiliepimas
2) atsakovas nesutinka su priteista žyminio mokesčio suma, nes šį klausimą buvo galima (ir reikėjo) spręsti taikiu būdu, suderinus su atsakovu sąlygas ir paruošus atitinkamą prašymą teismui. Tačiau ieškovė ir jos atstovė tik porą kartų atsiuntė atsakovui ne visai suprantamo turinio elektroninio pašto žinutes, o, atsakovui pasiūlius viską spręsti kompleksiškai, kreipėsi į teismą;
3) atsakovas nesutinka su didžiule suma, kuri buvo priteista už atstovavimą, nors šią sumą teismas ir sumažino, kadangi visus klausimus buvo galima išspręsti taikiai, o ne ieškovų pasirinktu būdu, - tada nebūtų buvę ir atstovavimo išlaidų. Iš bylos medžiagos matyti, jog jokia advokato atlikto darbo ataskaita pateikta nebuvo, o darbo iš tiesų atlikta nedaug, kadangi ginčo byloje nebuvo ir nėra.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimo nekeisti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, dėl šių argumentų:
1) atsakovas nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis dėl to, kad ginčo dėl ieškovų sūnaus tėvystės, neva, nebuvo, todėl susidariusi situacija turėjo būti sprendžiama ne teismo keliu. Tačiau ieškovų pateikiami įrodymai visiškai paneigia atsakovo apeliacinio skundo teiginius ir leidžia tvirtinti, kad būtent atsakovas yra atsakingas už tai, kad nagrinėjama situacija nebuvo išspręsta kitomis - neteisminėmis priemonėmis. Iš ieškovų prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridedamų dokumentų (susirašinėjimo elektroniniu paštu su atsakovu bei jį atstovaujančia advokate ) matyti, kad ieškovų atstovė 2007-03-02, t.y. dar prieš gimstant ieškovų sūnui, kreipėsi į atsakovo atstovę su pasiūlymu registruoti kūdikio tėvu ne atsakovą, o biologinį tėvą (b.l.87). Atsakovo atstovė persiuntė minėtą pasiūlymą atsakovui, kurio 2007-03-05 elektroniniame laiške (b.l.88) jis aiškiai išdėstė savo abejonę dėl to, kas yra vaiko biologinis tėvas, ir nepateikė savo sutikimo pasinaudoti taikiomis susidariusios situacijos sprendimo procedūromis. Dėl šios priežasties galima tvirtinti, kad būtent atsakovas komplikavo situaciją ir išprovokavo ginčą. Nesulaukusi jokių pozityvių veiksmų iš atsakovo pusės, ieškovų atstovė 2007-04-12 vėl kreipėsi į atsakovo atstovę su paklausimu dėl galimybės pasirašyti trišalę sutartį tarp ieškovų ir atsakovo dėl gimusio vaiko įregistravimo, nurodant tėvu ne atsakovą, o ieškovės sugyventinį (b.l.89). Pakartotinai identiškas pasiūlymas buvo išsiųstas atsakovo atstovei ir 2007-05-09, kartu pridedant ir siūlomų pasirašyti dokumentų projektus - trišalį prašymą teismui patvirtinti pareiškimą dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo supaprastinto proceso tvarka (b.l.90-93), o taip pat oficialus kreipimasis į atsakovo atstovę, išdėstant pasiūlymą tėvystės klausimą išspręsti neteisminiu keliu (b.l.94). Atsakovo atstovė įsipareigojo pateikti minėtą pasiūlymą bei dokumentus atsakovui, apie ką informavo ieškovų atstovę 2007-05-10 elektroniniu laišku (b.l.95). Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, ieškovai dėjo visas pastangas spręsti R. Ž. tėvystės klausimą ne ginčo būdu. Tačiau būtent atsakovas vengė spręsti klausimą taikiai, o jo piktybiškas nenoras sutikti su ieškovų atstovės siūlymu ir sąmoningas vengimas taikiu būdu sureguliuoti nagrinėjamą situaciją sąlygojo tai, kad ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas parengiamajame teismo posėdyje tėvystės nuginčijimo byloje abiejų pusių pasiteiravo dėl galimybės spręsti klausimą taikiu būdu, į ką atsakovas atsakė neigiamai. Tokiu būdu atsakovo argumentai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra visiškai nepagrįsti, kadangi šias išlaidas ieškovai patyrė realiai negalėdami tėvystės klausimo išspręsti taikiu būdu būtent dėl atsakovo kaltės;
Šalies argumentai
2) atsakovas, pateikdamas nemotyvuotą apeliacinį skundą dėl teisingo ir pagrįsto teismo sprendimo, bando vilkinti procesą, tokiu būdu užkirsdamas kelią teismo sprendimui įsiteisėti ir tuo pačiu kliudydamas priimti sprendimą kitoje - santuokos nutraukimo byloje, nagrinėjamoje Vilniaus m. 2 apylinkės teisme. Tai patvirtina aplinkybė, kad, pateikus ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, atsakovas pateikė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui prašymą tėvystės nuginčijimo klausimą perduoti nagrinėti kartu su ištuokos byla, kadangi tėvystės nuginčijimo bylos aplinkybės „neabejotinai gali turėti įtakos teisingam ir objektyviam ginčo dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų sprendimui", o, teismui atmetus šį prašymą, atsakovas pateikė prašymą sustabdyti santuokos nutraukimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, ko pasėkoje priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas.
CPK 212 str. numato, kad ekspertizę teismas gali skirti siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos ar kitokių žinių, t.y. tik tada, kai tarp šalių nagrinėjamu klausimu yra kilęs ginčas, kurio išsprendimui būtinos specialios žinios. Kadangi šioje byloje atsakovas V. G. neginčijo aplinkybės, kad jis nėra R. Ž. tėvas, teismas pats jokios ekspertizės neskyrė, todėl kolegija pripažįsta, jog ieškovų pateikta DNR laboratorijos 2007-04-06 specialisto išvada Nr.S-m 40/07 (01), kurioje konstatuota, jog N. J. yra R. Ž. sūnaus, gimusio 2007-03-23, tėvas su 99,99994 % tikimybe, ir būtent už kurią ieškovai sumokėjo 900 Lt (b.l.68), ieškinio dėl V. G. tėvystės nuginčijimo dalies patenkinimui neturėjo reikšmės ir dėl to ieškovų turėtos 900 Lt išlaidos iš atsakovo priteistos nepagrįstai (CPK 90 str.).
Nustatyta, kad teismas ieškinio reikalavimus dėl N. J. pripažinimo R. Ž. tėvu bei įpareigojimo pakeisti R. Ž. gimimo liudijimo duomenis, suformuluotus 2007-06-01 ieškinyje paliko nenagrinėtais. Kadangi tik šie teismo nenagrinėtais palikti ieškinio reikalavimai, vieninteliai suformuluoti raštu ieškinyje, buvo apmokėti 100 Lt žyminiu mokesčiu, todėl, kolegijos nuomone, už šiuos reikalavimus, kurie teismo nebuvo patenkinti, iš atsakovo žyminis mokestis taip pat priteistas be jokio pagrindo.
Kaip matyti iš PVM sąskaitos-faktūros(duomenys neskelbtini), ieškovei R. Ž. tėvystės nuginčijimo bylos vedimą advokatė R. D. įvertino 1.400,00 Lt ir 18 procentų PVM, t.y. 1652 Lt, t.y. būtent tokia suma, kurią ieškovė prašė priteisti iš atsakovo (b.l.65-66). SEB Vilniaus banko mokėjimo nurodymas (b.l.67) patvirtina, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sumokėta advokatei 3.104,00 Lt. Kadangi byloje nepateikta duomenų, kad būtų apmokėtas ir PVM sąskaitoje-faktūroje serija (duomenys neskelbtini), nurodytas 200 Lt avansas, todėl pripažintina, kad ieškovė pateikė įrodymus tik dėl 1.452,00 Lt sumos už advokatės paslaugas šioje byloje apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šioje byloje patenkino tik du reikalavimus (suformuluotus advokatės parengiamajame posėdyje žodžiu) iš keturių pareikštų, pripažintina, jog ieškovė galėjo pretenduoti tik į ne didesnę kaip ½ dalį jos turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti atlyginimą, tai reiškia, kad pagal patenkintų reikalavimų apimtį ieškovei galėjo būti priteista ne daugiau kaip 726 Lt (CPK 98 str.).
CPK 98 str. 2 d. numatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nustatyta, jog, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumą; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 2.8. kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 11 p. numatyta, jog teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Rekomendacijų 8.2 ir 8.18 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinio surašymą yra 3 LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, o už vieną atstovavimo valandą teisme - 0,15 LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Kadangi LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 600 Lt, todėl konstatuotina, jog už ieškinio surašymą maksimali priteistina suma galėjo būti 1.440 Lt, o už vieną advokato atstovavimo valandą teisme rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 90 Lt, o už 2 valandas, t.y. už laiką, kurį užtruko parengiamasis ir teismo posėdžiai, galėjo būti priteista ne didesnė kaip 180 Lt suma.
Kolegija, susipažinusi su byloje esančiu ieškiniu ir visa bylos medžiaga, konstatuoja, jog ši byla, kurioje atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis nėra vaiko tėvas, nėra sudėtinga, joks naujas teisinis klausimas surašant dviejų puslapių dydžio ieškinį, kuris dar buvo pildytas žodžiu teismo posėdyje dviem naujais reikalavimais, nebuvo iškeltas ir sprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš atsakovo net 1.000 Lt atstovavimo išlaidų, pažeidė paminėtas procesinės teisės normas, Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokatės darbo ir laiko sąnaudas, iš atsakovo priteista 1.000 Lt suma yra per didelė ir kolegijos mažintina iki 500 Lt, šią sumą priteisiant tik ieškovei, kuri pagal mokėjimo nurodymą mokėjo advokatei.
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, atitinkamai perskirstytinos ir pašto išlaidos.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (CPK 326 str. 3 p., 329 str. 1 d.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas ¾, todėl iš ieškovų priteistina po 42 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš V. G. priteistos bylinėjimosi išlaidos ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: ,,Priteisti atsakovo V. G. 500 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovei R. Ž. ir 21,33 Lt pašto išlaidų valstybei. Priteisti iš R. Ž. ir N. J. po 10,68 Lt pašto išlaidų valstybei.
Priteisti atsakovui V. G. iš ieškovų R. Ž. ir N. J. po 42 Lt už apeliacinį skundą