- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-22
- Bylos Nr.
- 1S-490-919/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- A. A.
nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. A. nuteistas Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės Bausmės už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą (narkotinių medžiagų kontrabanda stambiu mastu), 5 metų (1825 dienų) laisvės atėmimo bausme.
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi pripažintas Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. A. A. Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Bausmės už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, ir palikta paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
3. Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 18 d., pabaiga – 2025 m. birželio 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Komisijos 2023 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, neturi patvarkymų dėl skolos išieškojimo. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.
5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi Komisijos 2023 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakė patvirtinti, konstatavus, kad nuteistasis A. A. nors ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
6. Nuteistasis A. A. skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
6.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, atsisakydamas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo elgesiui, požiūriui į socialines vertybes iki paskirtos bausmės pradžios, padaryto nusikaltimo pobūdžiui, buvusiems teistumams, tačiau neįvertino aplinkybių susijusių su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos akivaizdžia pažanga pakartotinai nusikalsti.
6.2. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju matyti akivaizdi nuteistojo pažanga. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, bausmės atlikimo laikotarpiu suprato savo veiksmų pavojingumą, padarė išvadas ir siekia save reabilituoti bei aktyviais veiksmais rodo savo elgesio pokyčius, siekia keisti gyvenimo būdą, yra atlikęs daugiau kaip 60 proc. bausmės (įkalinimo įstaigoje kali daugiau nei 3 metus), tolimesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, turi sutuoktinę, vaikų, šiuo metu dirba, lygtinio paleidimo atveju ketina įsidarbinti pagal profesiją.
6.3. Skunde nuteistasis nurodo, jog nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais dėl ankstesnių teistumų. Jo nuomone, šie argumentai yra nepagrįsti, kadangi nurodytos aplinkybės dėl ankstesnių teistumų, nusikaltimo už kurį atliekama laisvės atėmimo bausmė, sunkumo nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis, lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo teismo požiūrį į nusikalstamą veiką. Be to, nuteistojo nuomone, laiko tarpas tarp jaunystės nusikalstamų veikų ir paskutinio nusikaltimo itin didelis.
6.4. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas Rec (2003)22, kurios nustato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis šiais principais: minimalus arba nustatytas lygtinio paleidimo taikymo terminas neturi būti toks ilgas, jog nebūtų galima pasiekti lygtinio paleidimo tikslo – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo, laikantis įstatymų visuomenėje, tai skatinančių sąlygų ir priežiūros po paleidimo dėka bei prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikalstamumo visuomenėje mažinimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.
7. Išnagrinėjus nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. A. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
10. Įvertinus A. A. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, vieną kartą skatintas, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdomųjų dokumentų nėra gauta, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. A. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų Marijampolės apylinkės teismo vertinimu, A. A. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
11. Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į A. A. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju A. A. ketvirtą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.
12. Pažymėtina, kad nuteistasis baustas jau ketvirtą kartą, taigi yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nepasimoko iš neigiamų patirčių. Be to, ši nusikalstama veika lyginant su ankstesniais teisės pažeidimais yra sunkiausia. Todėl, galima daryti išvadą, kad nuteistojo vykdomos nusikalstamos veikos sunkėja. Be to, pastebėtina, kad A. A. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus (būdamas nepilnametis) ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, kad praeityje A. A. buvo tris kartus skiriamos laisvės atėmimo bausmės bei tris kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. A., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus tai kas išdėstyta leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. A. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 2 metai 3 dienos (iš paskirtų 5 metų). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų A. A. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
14. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 30 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. A. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir pirmojo vertinimo, atlikto 2022 m. balandžio 13 d., ir antrojo vertinimo, atlikto 2022 m. gruodžio 6 d., metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.
15. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. A. vis dar nustatomi 3 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stiliaus ypatumai, mąstymas ir elgesys, nuostatos bei 1 statinis kriminogeninis veiksnys – kriminalinė istorija (nusikaltimų modelis, teistumų skaičius). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo A. A. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą ir dar gali būti mažinamos esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.
16. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą A. A. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, padarymą, kurį įvykdė siekdamas finansinės naudos, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. A. A. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
18. Sutiktina, jog santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir darbas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Nuteistasis A. A. patvirtino gyvenamąją vietą po paleidimo iš pataisos įstaigos, jo mamai nuosavybės teise priklausančiame name – adresu: (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodo, kad santykiai su šeimos nariais yra svarbūs, jis jaučiasi palaikomas ir laukiamas namuose. Byloje gautas mamos sutikimas, kuriame nurodoma, kad ji sutinka, jog A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju grįžtų gyventi nurodytu adresu. Byloje gautas (duomenys neskelbtini) patvirtinimas, kuriame nurodyta, kad po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įsipareigojama nuteistąjį įdarbinti vairuotoju – ekspeditoriumi. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima, darbu ir gyvenamosios vietos turėjimu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir gyvenamosios vietos turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje A. A. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką jo šeimos narių gyvenimui, tačiau visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis kuo greičiau sugrįžti į jam priimtiną aplinką.
19. Skunde nuteistasis taip pat akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Rec (2003)22 laikymosi svarbą sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios rekomendacijos apibrėžia gaires valstybių narių tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Tačiau jos nėra imperatyviai privalomos, o rekomendacinio pobūdžio. Taigi, be Europos Sąjungos teisės aktų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinamos nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Lygtinio paleidimo klausimus reglamentuoja BVK ir BPK, kuriuose aiškiai apibrėžti tiek kriterijai, kuriuos turi atitikti lygtinio paleidimo siekiantys nuteistieji, tiek procesinė lygtinio paleidimo klausimo išsprendimo tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, tokį savo sprendimą aiškiai ir išsamiai argumentavo, taip pat nurodė konkretų kriterijų, kurio nuteistasis A. A. šiuo metu dar neatitinka – jo pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad A. A. atveju baudžiamojo proceso įstatymo ar BVK reikalavimai ir procedūros buvo pažeistos, todėl pirmiau nurodyti skundo argumentai dėl rekomendacijose įtvirtintų principų vertinti kaip deklaratyvūs, nepagrįsti šios konkrečios bylos duomenimis (faktais) dėl galimo šių principų pažeidimo.
20. Pažymėtina ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. A. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
21. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 20 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.