- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- e1-1030-633/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26043-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Kaltinamasis
- V. S.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis
pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. S. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys enskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis V. S. 2023 m. liepos 13 d. apie 19.30 val., šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį – įkando sugyventinei L. G. į dešinės rankos dilbį ir tyčia ne mažiau 2 kartus ranka sudavė į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. G. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais kaltinamasis V. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, kaltinamasis V. S. 2023 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.40 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. G., t. y. ne mažiau du kartus sudavė į viršugalvį ir vieną kartą kumščiu į kairę akį bei įkando į kairę ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. G. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais kaltinamasis V. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas
I.I. Kaltinamojo parodymai bendrai pagal abi nusikalstamas veikas
2. Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgių ir parodė, kad, visiškai sutinka su visomis aplinkybėmis, pripažįsta, kad smurtavo prieš savo sugyventinę. Dėl 2023 m. liepos 13 d. nusikaltimo įvykio parodė, kad kartu su sugyventine L. G. apie 2,5 metų gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butas priklauso jo dukterėčiai. Įvykio dieną jis po darbo į namus grįžo apie 18 val., jau buvo vartojęs alkoholio. Pas juos į svečius atvyko sugyventinės dukra A. K., ji atsivežė butelį degtinės, kurį visi trys kartu gėrė. Jis buvo stipriai neblaivus, todėl menkai prisimena kas toliau vyko namuose. Konfliktas tarp jo ir sugyventinės galėjo kilti dėl buteliuko degtinės, vadinamos „plockutės“, kurį jis buvo nusipirkęs ir parsinešęs namo. Tikrai neneigia, kad galėjo įkąsti sugyventinei į ranką ir jai suduoti, tačiau pats to nepamena dėl girtumo. Labai dėl to gailisi ir atsiprašė sugyventinės, ji jam atleido. (1 t., b. l. 52-53, 86-87). Taip pat sutinka, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. jis sužalojo savo sugyventinę L. G.. Paaiškino, jog įvykio dieną jis su sugyventine greta namų esančiame sodelyje kepė šašlykus ir gėrė degtinę. Kadangi lauke buvo labai karšta, jie parėjo į kambarį. Sugyventinė dar prašė degtinės, bet jis nesutiko, liepė eiti tvarkytis, dėl to tarp jų kilo konfliktas. Dėl girtumo neprisimena, kad būtų sudavęs sugyventinei, tačiau neneigia, kad supykęs konflikto metu galėjo suduoti nukentėjusiajai į galvą. Prisimena, kad sugyventinė sugriebė jam ranka už lytinių organų, labai skaudėjo, todėl jis įkando sugyventinei į kairę ranką virš alkūnės. Jie stipriai susipyko, jis išvarė sugyventinę iš namų, ši išėjo ir iškvietė jam policiją. Šiuo metu jie yra susitaikę, tačiau kartu negyvena. Sutinka, kad bylos tyrimas būtų baigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė (1 t., b. l. 130-131).
I. II. Kiti faktiniai duomenys pagal atskiras nusikalstamas veikas
Fizinio skausmo sukėlimas L. G. (1)
3. Nukentėjusioji L. G. parodė, kad kartu su kaltinamuoju V. S. gyvena (duomenys neskelbtini), butas priklauso jo dukterėčiai. Kartu jie gyvena apie 2,5 metų, bendrų vaikų ir turto neturi. 2023 m. liepos 13 d. sugyventinis V. S. iš darbo grįžo neblaivus, netrukus į svečius atvyko jos dukra A. K.. Miegamojo kambaryje jie trise vakarieniavo ir vartojo alkoholį, išgėrė 0,7 l degtinės. Kaltinamasis dar norėjo išgerti ir surado jos paslėptą degtinės buteliuką, dėl ko tarp jų kilo konfliktas. Apie 19.30 val. supykęs kaltinamasis pradėjo ją stumdyti, kai ji bandė jį atstumti nuo savęs, kaltinamasis įkando jai į dešinės rankos dilbį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą ir ant rankos liko įkandimo žymės, dar ne mažiau tris kartus kaltinamasis sudavė smūgius jai į veido sritį, dėl ko ji jautė stiprų fizinį skausmą, skalėje nuo 1 iki 10 jį vertintų 8 balais, matėsi įtrūkusi lūpa. Dukra iškvietė policijos pareigūnus, kurie kaltinamąjį sulaikė. Civilinio ieškinio nereiškia, pas teismo medicinos ekspertą nevyko, medikų pagalbos atsisakė. Dėl visų kaltinamojo atliktų veiksmų ji jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 61-63).
4. Liudytoja A. K. parodė, kad įvykio dieną ji buvo nuvykusi į svečius pas savo mamą L. G.. Jų namuose kartu su mama ir jos sugyventiniu V. S. (kaltinamuoju) vartojo alkoholį. Po kurio laiko ji nuėjo prigulti, girdėjo, kad kitame kambaryje mama ir kaltinamasis triukšmauja, jie abu buvo neblaivūs, šaukė vienas ant kito. Ji žinojo, kad kaltinamasis išgėręs dažnai būna agresyvus. Išgirdusi, jog mama šaukia ir prašo iškviesti policiją, ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė pagalbą (1 t., b. l. 98-99).
5. 2023 m. liepos 13 d. policijos pareigūnės A. P. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad vietoje tikrinant iš pranešėjos A. K. gautą informaciją apie smurtą L. G. atžvilgiu, – ši pasitvirtino, nukentėjusioji L. G. buvo labai susijaudinusi, akivaizdžiai išsigandusi ir patvirtino, kad konflikto metu neblaivus sugyventinis V. S. įkando jai į dešinės rankos dilbį ir ne mažiau du kartus sudavė į galvą. L. G. apžiūrėjo GMP medikai ir paliko gydytis ambulatoriškai. Tiek smurtu įtariamas asmuo, tiek nukentėjusioji, buvo akivaizdžiai neblaivūs, smurtu įtariamas asmuo sulaikytas (b. l. 26-29).
6. 2023 m. liepos 13 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra dviejų aukštų daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta ir teritorija aplink ją neaptverta, nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Į namą patenkama pro bendro naudojimo medines duris (koduotas). Įėjus patenkama į koridorių, matomi laiptai, kuriais pakylama į pirmąjį aukštą, įvykiui reikšmingos durys yra kairėje pusėje, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Durų varčia apgadinta, įėjus į butą patenkama į koridorių, iš kurio tiesiai yra praėjimas į miegamojo kambarį, kuriame buvo smurtaujama. Miegamojo kambaryje kairėje pusėje matoma lova su ant jos esančia patalyne, priešais lovą stovi staliukas, ant jo padėti indai su maistu. (1 t., b. l. 49-51, 54-60).
7. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktoje kvietimo kortelėje užfiksuota, kad stebimas nukentėjusios L. G. dešinės rankos plaštakos patinimas, riešo srityje matoma įkandimo žymė (1 t., b. l. 102-104).
8. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARPK-0109, kaltinamajam V. S. 2023 m. liepos 13 d., 20.23 val. nustatytas 3,52 prom. girtumas, nukentėjusiajai L. G. 20.25 val. nustatytas 2,33 prom. girtumas (b. l. 23-25).
Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas L. G. (2)
9. Nukentėjusioji L. G. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. dviese su sugyventiniu V. S. kepė šašlykus ir vartojo alkoholį. Kai parėjo iš sodelio į butą, po kurio laiko, vakare, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu kambaryje sugyventinis (kaltinamasis) jai ne mažiau 2 kartus kumščiu sudavė į viršugalvį ir vieną kartą į kairę ranką, po to jie susistumdė ir susigrūmė, jis ją laikė suėmęs už rankų, kur matyti suspaudimo mėlynės. Jiems besigrumiant, kaltinamasis parvertė ją ant grindų ir sugriebęs rankomis už gerklės laikė, gindamasi ji ranka sugriebė jam už lytinių organų ir stipriai suspaudė. Tada sugyventinis jai įkando į kairę ranką virš alkūnės, ji paleido V. S. ir atsistojo. Dėl visų kaltinamojo atliktų veiksmų jos atžvilgiu ji jautė fizinį skausmą. V. S. pradėjo mėtyti jos daiktus, sakydamas „dink iš čia“. Išėjusi į lauką ji pasiskambino pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė pareigūnus. Buvo atvykusi ir greitoji medicinos pagalba, kuri ją apžiūrėjo. Papildomai apklausta nukentėjusioji L. G., parodė, kad ji su savo buvusiu sugyventiniu kaltinamuoju V. S. yra susitaikiusi, dėl nusikaltimo įvykio kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleidusi, tačiau kartu negyvena. Pas teismo medikus sužalojimo masto nustatymui nevyko, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., 132-133, 2 t., b. l. 59-60 ).
10. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Vilkaviškio rajono Policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos R. R. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.40 val., adresu (duomenys neskelbtini) bute, kambaryje, išgertuvių metu V. S., būdamas neblaivus (nustatytas 1,89 prom. girtumas) galimai, rankos kumščiu, ne mažiau nei du kartus trenkė savo neblaiviai sugyventinei L. G. (nustatytas 1,62 prom. girtumas) į galvos kairę pusę, rankomis tempė už plaukų sugyventinę, tuomet, kumščiu vieną kartą, trenkė sugyventinei į veidą ir įkando į kairę ranką. L. G. įvykio vietoje apžiūrėjo medikai. Smurtu įtariamas asmuo V. S. sulaikytas ir patalpintas į laikino sulaikymo patalpas (1 t. 158-162, 2 t., b. l. 15-18 ).
11. 2023 m. rugpjūčio 24 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į namą patenkama į laiptinę, užlipus laiptais į pirmąjį aukštą, įvykiui reikšmingos durys yra kairėje pusėje, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus pro jas patenkama į koridorių, kurio kairėje pusėje esančios durys veda į virtuvę, dešinėje esančios durys – į svetainę, pro koridoriaus gale esančias baltos spalvos duris patenkama į tyrimui reikšmingą miegamojo kambario patalpą. Kambaryje stovi išskleista sofa, dešinėje pusėje rudos spalvos medinė komoda, šalia jos spintelė ir stalas, ant komodos matomi stiklinis butelis nuo alkoholio, girtavimo pėdsakai, ant grindų prie sofos rastas nukritęs moteriškas auskaras. (2 t., b. l. 17-19).
12. 2023 m. rugpjūčio 24 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad ant nukentėjusios L. G. veido ties kaire akimi matomas patinimas su kraujosruva, ant kairės rankos dilbio ties alkūne matoma kraujuojanti žaizda, ant dešinės rankos plaštakos, ties IV pirštu, matomas patinimas. Daugiau išorinių smurto žymių nefiksuota (1 t. b. l. 127-129).
13. 2023 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. G. konstatuota dauginiai paviršiniai sužalojimai, nepatikslinti, paviršinė žaizda kairio žasto srityje, kraujosruva kairės akies srityje, padaryti kontaktuojant su kietais bukabriauniais daiktais, sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, 2023 m. rugpjūčio 24 d. (2 t., b. l. 53-54).
14. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARJK-0063, kaltinamajam V. S. 2023 m. rugpjūčio 24 d., 23-24 val. nustatytas 1,89 prom. girtumas, nukentėjusiajai L. G. 23.00 val. nustatytas 1,62 prom. girtumas (1 t., b. l. 145-147).
15. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad nagrinėjamų byloje nusikaltimų įvykių, pirmuoju kaltinamasis V. S. kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, tyčia sudavė rankos kumščiu du smūgius į galvą, sugyventinei L. G., o antruoju kaltinamasis taip pat, kilus buitinio pobūdžio konfliktui dėl alkoholio vartojimo, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius į viršugalvį, vieną kartą į kairę akį bei įkando į kairę ranką savo šeimos nariui – sugyventinei L. G..
II. Kaltinamojo veikų kvalifikacijos pagrįstumas.
Motyvuojamoji dalis
16. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai dėl abiejų byloje nagrinėjamų nusikaltimų įvykių pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją L. G., smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas sugyventinei L. G. 2 smūgius į galvą, bei įkąsdamas į ranką, o antruoju atveju suduodamas ne mažiau du smūgius sugyventinei į viršugalvį, vieną kartą kumščiu į kairę akį bei įkąsdamas į kairę ranką) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą, o antruoju atveju ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Trečia, smūgiai rankos kumščiu į galvą, veidą, o taip pat įkandimai į rankas, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojami nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, ir nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykių užfiksuotais duomenimis (tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje) jų vietose, specialisto išvada, iš dalies ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, kaltinamojo ir nukentėjusiosios L. G., bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji L. G. kartu gyvena apie trejus metus ir veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis).
III. Bausmių individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.
17. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą, abiejų byloje nagrinėjamų veikų atvejais teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijos lygmeniu, kadangi smurtaudamas prieš nukentėjusiąją kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtas nebuvo labai intensyvus, smurtinių veiksmų skaičius santykinai nedidelis (pirmojo nusikaltimo įvykio metu suduoti du smūgiai nukentėjusiajai L. G. į galvą, o taip pat įkąsta į ranką, antrojo nusikaltimo įvykio metu – nukentėjusiajai suduota du smūgiai į viršugalvį, vieną kartą į kairę akį bei įkasta į ranką), smurtu sukeltos pasekmės pirmojo nusikaltimo įvykio metu minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota) antrojo – sveikata sutrikdyta nežymiai, konfliktų vados buvo grynai buitinio pobūdžio, dėl kurių galimų pasekmių tam tikrą riziką prisiėmė ir pati nukentėjusioji. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija – nusikalstamos veikos buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.
18. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau neteistas, nors pažymėtina, kad kaltinamasis smurtauja nebe pirmą kartą, – Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. liepos 25 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaltinamasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 111-114), tyrimas atnaujintas kaltinamajam per vienerius metus įvykdžius naują tyčinį nusikaltimą (numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 22-23), jis yra visiškai darbingas, nedirba, ieško darbo užimtumo tarnyboje, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta.
19. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
20. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamų abiejų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, konstatavus daugiau kaltinamojo asmenybės teigiamų aspektų (punktas 18), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro siūlomos dar švelnesnės rūšies ir dydžio bausmes : 1) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1) – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros; 2) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2) – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Paskiriamos bausmės už abi nusikalstamas veikas subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę iš dalies jas sudedant, ir tokiu būdu nustatytina subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi – iki 1 metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam V. S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 2 paros jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2023 m. liepos 13 d. 20.15 val. iki 2023 m. liepos 14 d. 10.44 val. bei nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. 23.24 val. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. 11.27 val. (1 t., b. l. 44-79, 2 t. 10-12) – už 4 dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam V. S. ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė paskirta rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 6-9) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, kardomoji priemonė panaikintina.
21. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo L. G. 2023 m. liepos 13 d.) ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo L. G. 2023 m. rugpjūčio 24 d.) ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Paskirtas bausmes už abi nusikalstamas veikas subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti subendrintą už abi išnagrinėtas byloje nusikalstamas veikas 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę V. S. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Į skiriamą bausmę įskaityti 2 (dvi) paras nuteistojo V. S. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 4 (keturias) dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės.
Skirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.