Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1805-524/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
e2S-1805-524/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12324-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
T. D., Ž. D.
Kategorijos
  • 2.53.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2S-1805-524/2015

Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-12324-2015-1)

Procesinio sprendimo kategorija 2.53.8.; 3.4.4.20.; 3.3.2.1.; 3.3.2.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. spalio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų T. D. ir Ž. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. D. ir Ž. D. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 2015-09-28 tarp jų sudarytą taikos sutartį, kuria prašė nustatyti, jog T. D. asmenines nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis daiktas - gyvenamasis namas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) yra pripažįstamas šeimos turtu ir šis šeimos turto teisinis statusas įregistruotinas viešajame registre. Taip pat taikos sutartimi pareiškėjai įsipareigojo įregistruoti viešajame registre minėtą nekilnojamąjį daiktą, kaip šeimos turtą. Prašė nustatyti pareiškėjai Ž. D. ir jos nepilnametei dukrai M. D. neterminuotą panaudos uzufruktą į T. D. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, registro numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame stovintį gyvenamąjį namą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jam priklausantį pastatą – ūkinį pastatą su pergolėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įsipareigojo įregistruoti minėtą panaudos uzufruktą viešajame registre.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-07 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų T. D. ir Ž. D. prašymą, išaiškino pareiškėjams, kad ši nutartis neatima teisės pašalinus trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjų prašymas – nustatyti kad T. D. asmeninės nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis daiktas - gyvenamasis namas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)yra pripažįstamas šeimos turtu –teisme nenagrinėtinas. Teismas nustatęs, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, jog kreipėsi į viešąjį registrą dėl tokio turto teisinio rėžimo įregistravimo ir jų prašymas nebuvo patenkintas, todėl sprendė, kad minėta taikos sutarties sąlyga - pareiškėjai įsipareigoja įregistruoti viešajame registre minėtą nekilnojamąjį daiktą kaip šeimos turtą – taip pat nenagrinėtina. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai neišnaudojo galimybės išspręsti iškilusio klausimo ne teisme tvarkos, todėl padarė išvadą, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įrašus Nekilnojamojo turto registre tvarko VĮ Registrų centras, o ne teismas, pareiškėjai nepateikė duomenų, kad kreipėsi į Registrų centrą ir jis atsisakė tokį įrašą atlikti. Teismas atkreipė pareiškėjų dėmesį, kad pareiškėjų sudaryta vedybų sutartis gali būti pakeista ar nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu tokia pačia forma, kokia yra nustatyta jai sudaryti. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjai savo turto teisinį režimą gali pakeisti pakeisdami vedybų sutartį.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines bei materialines teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtinimą teisme supaprastinto proceso tvarka, todėl be pagrindo atsisakė patenkinti pareiškėjų prašymą. Teigia, kad anksčiau to paties lygmens teismas, esant identiškam prašymui 2015-09-28 nutartimi netenkinęs pareiškėjų prašymo, nenurodė, jog taikos sutarties punktai apskritai nenagrinėtini teisme, taip pat minėtas teismas nenurodė, kad pareiškėjai turėtų taikos sutarties 1 ir 2 punktuose nurodytus klausimus spręsti keisdami ar pildydami vedybų sutartį ar kreipdamiesi į viešąjį registrą, tačiau minėtas teismas nurodė taikos sutarties 1 punkto trūkumą - kad šeimos turtas gali būti tik gyvenamoji patalpa. Pažymi, kad, pašalinę minėtą teismo nurodytą trukumą, pareiškėjai pakartotinai pateikė teismui tokį pat prašymą, tačiau kitas to paties teismo teisėjas jau kitaip vertina situaciją ir neatsižvelgdamas į ankstesnio teisėjo nurodymus, savaip sprendžia pareiškėjų prašymą. Atkreipia dėmesį, kad, atsisakydamas priimti pareiškėjų prašymą, teismas neišsprendė pateiktos taikos sutarties 3 ir 4 punkto. Dėl to mano, kad nebuvo atskleista prašymo ir dalies taikos sutarties esmė, tuo pačiu buvo pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t.y., kaip nenagrinėtiną teisme. Be to, teismas nurodė, kad minėta nutartis yra neskundžiama, tačiau, gavęs atskirąjį skundą, dėl šios nutarties, šį skundą priėmė ir perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Apeliantų teigimu, teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, yra skundžiama.

CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso nustatytais atvejais; 2 ) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

CPK 582 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamų bylų apskundimo tvarka – teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimu Nr. 41 patvirtintoje apžvalgoje akcentuota, jog rezoliucinėje nutarties dalyje turi būti nurodoma, kad nutartis apeliacine tvarka neskundžiama.

CPK XXXIX skyrius reglamentuoja bylų dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal civilinį kodeksą bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimą. Teismui nustačius, kad prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų ir negali būti nagrinėjamas CPK nustatyta supaprastinto proceso tvarka, pagal įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 5 dalis) taikydamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nutartimi pagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimu Nr. 41 patvirtinta apžvalga A2-19). Teismo nutartis teismo leidimo išdavimo klausimu nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl ir teismo nutartis atsisakyti priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo apeliacine tvarka neskundžiama (CPK 3 straipsnio 5 dalis, 582 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirasis skundas paduotas dėl teismo nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjų atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tarp apeliantų nekilo ginčas dėl daiktinių teisių ir nėra duomenų, kad toks ginčas galėtų kilti ateityje, todėl ir pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama teismine tvarka. Tai, kad apeliantai, kaip jie patys nurodė atskirajame skunde, bendru sutikimu siekia tik paviešinti nekilnojamojo turto teisinio režimo registro duomenis, nesuponuoja išvados, jog šis klausimas turi būti sprendžiamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, nes tokiu atveju ginčas kiltų ne tarp apeliantų, o tarp apeliantų ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, kuris (ginčas) spręstinas įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad taikos sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, nėra reikalingi teismo veiksmai, patvirtinantys tokius susitarimus. Apeliantams išlieka teisė kreiptis į teismą dėl taikos sutartyje nurodytų klausimų, susijusių su nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, išsprendimo, bet tik tokiu atveju, jei dėl to gali kilti ginčas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 291 str.,

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjų T. D. ir Ž. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. D. ir Ž. D. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teisėja Erika Misiūnienė