Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. kovo 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo J. Š. skundas tenkintas iš dalies – panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) J. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 419 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 30 Eur dydžio bauda. J. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2025 m. vasario 26 d. 07.13 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną ,,Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nesumokėjus vietinės rinkliavos Nuostatų 15 punkte nurodyta tvarka. Šiais savo veiksmais pažeidė Vietinės reikšmės apsaugos zonos ,,Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną ,,Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų, patvirtintų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-302, 1 ir 2 punktus.

2. Pareiškėjas J. Š. (toliau – pareiškėjas), nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė 1) panaikinti Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti; 2) priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos procesines išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, konstatavęs, kad Institucija šioje byloje, kaip ir analogiškai pareiškėjo atžvilgiu išnagrinėtose bylose, nesprendė klausimo, ar jo veiksmuose nėra tęstiniam nusižengimui būdingų požymių.

3. Kauno apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės apsiribojo nuoroda į formuojamą teismų praktiką, suformuotą to paties asmens atžvilgiu Kauno apygardos teisme nagrinėtose administracinių nusižengimų bylose, tačiau pats savarankiškai neįvertino nagrinėjamos bylos aplinkybių, neišdėstė savo argumentuotos pozicijos ir nepateikė motyvų, pagrindžiančių, kodėl minėta praktika taikytina būtent šioje byloje.

3.2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi baudžiamosios teisės doktrina dėl tęstinės veikos, nors nagrinėjamu atveju taikytinas specialusis administracinių nusižengimų teisinis reguliavimas, įtvirtintas ANK, kuris aiškiai reglamentuoja situacijas, kai asmuo padaro kelis administracinius nusižengimus, ir jų teisinį vertinimą sieja ne su tęstinės veikos samprata, o su nusižengimų padarymo laiku. ANK sistemiškai nereglamentuoja ir nenumato tęstinės veikos instituto, būdingo baudžiamajai teisei. Baudžiamojo kodekso doktrinos taikymas administracinių nusižengimų bylose yra nepagrįstas, nes išplečia įstatymo nuostatas ir iš esmės pakeičia ANK įtvirtintą atsakomybės taikymo modelį. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) instituto „tęstinė veika“ analogiją administracinių nusižengimų byloje galima taikyti tik tuo atveju, jei ANK nuostatos neapibrėžia konkrečios nuobaudų subendrinimo ar atsakomybės tvarkos, tačiau net ir tokiu atveju taikymas turi būti pagrįstas ankstesne teismų praktika, kurioje analogiškose administracinių nusižengimų bylose buvo pripažinta, kad veiksmų pobūdis ir jų laikas leidžia vertinti juos kaip vieningą veiką.

3.3. Skunde nurodoma, kad jeigu administraciniai nusižengimai yra padaryti skirtingu laiku, taikoma ANK 38 straipsnio 1 dalis ir asmeniui administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai, kelios administracinės nuobaudos nesubendrinamos bei vykdomos visos paskirtos nuobaudos. Tuo tarpu jeigu administraciniai nusižengimai padaryti vienu metu, taikoma ANK 38 straipsnio 2 dalis ir asmeniui skiriama tik viena administracinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų bei vykdoma tik viena galutinė paskirta nuobauda, kas atitinka ANK 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad vienu nutarimu ar vienu administraciniu nurodymu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti skiriama tik viena administracinė nuobauda ir viena arba kelios administracinio poveikio priemonės.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad už įvažiavimą į sumažintos taršos zoną nustatytas 2 Eur dydžio mokestis yra taikomas už kiekvieną atskirą įvažiavimą, todėl kiekvienas įvažiavimas, nesumokėjus rinkliavos, sudaro savarankišką, baigtinį administracinį nusižengimą. Skunde teigiama, kad tokie veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip tęstinė veika iš principo, kadangi pareiga laikytis nustatytos tvarkos atsiranda iš naujo kiekvieno atskiro veiksmo momentu, o pažeidimas pasibaigia jį atlikus, t. y. kiekvienu atveju pažeidimas pasibaigia momentiškai ir nesukuria tęstinio teisinio santykio. Taip pat nurodoma, kad pripažinus priešingai ir kvalifikavus šiuos veiksmus kaip vieną tęstinę veiką, būtų sudarytos prielaidos asmenims sistemingai pažeidinėti teisės aktų reikalavimus ir patirti mažesnes finansines pasekmes nei jų laikantis, kas prieštarautų administracinės atsakomybės esmei, prevencinei paskirčiai ir ANK įtvirtintiems atsakomybės taikymo principams.

3.5. Skunde pateikiama kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose dėl tęstinės veikos bei nurodoma, kad pareiškėjo įvažiavimas į sumažintos taršos zoną buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė veika, kuri įvykdoma konkrečiu laiku ir konkrečioje situacijoje, vairuotojui kiekvienu atveju priimant naują sprendimą naudotis transporto priemone ir įvažiuoti į atitinkamą zoną bei kad toks nusižengimas nereikalauja tęstinio elgesio ir nėra susijęs su ilgalaikiu vieningos nusikalstamos veiklos įgyvendinimu, jis baigiamas pačiu įvažiavimo faktu nesumokant rinkliavos. Skunde taip pat nurodoma, kad aplinkybė, jog per vieną mėnesį buvo užfiksuotas 21 analogiškas pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo šias veikas laikyti tęstine veika, nes pakartotinis ar sistemingas teisės pažeidimas nėra tapatus tęstinei veikai. Priešingai, tokiais atvejais konstatuotinas administracinių nusižengimų daugėtas, kadangi kiekvienas pažeidimas sudaro savarankišką administracinio nusižengimo sudėtį, turinčią objektyviąją ir subjektyviąją puses, t. y. kiekvienas įvažiavimas į sumažintos taršos zoną yra savarankiška veika, pasibaigianti ją atlikus ir reikalaujanti atskiro valinio sprendimo.

3.6. Skunde akcentuojama, kad dėl atsiradusių pasekmių skaičiaus yra kaltas pats pareiškėjas, kadangi jis sistemingai darė pažeidimus, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėjo teiginiai, jog jis nesutinka su sumažintos taršos zonos režimu, taikomu teritorijai, kurioje jis nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą, taip pat argumentai, jog apie daromus pažeidimus jis nebuvo informuotas iš karto po pirmojo šiame skunde nurodyto pažeidimo ir dėl to vėliau nebūtų daręs analogiškų pažeidimų, laikytini deklaratyviais. Skunde teigiama, kad pareiškėjas pats sukūrė situaciją, kurioje, neturėdamas galiojančio leidimo, pažeidinėjo nustatytą tvarką, todėl pagrįstai kiekvieną neteisėtą įvažiavimas į sumažintos taršos zoną vertintas kaip atskiras administracinis nusižengimas, o teismo išvada, jog, atsižvelgiant į per trumpą laikotarpį padarytų savarankiškų pažeidimų skaičių, tokie veiksmai turėjo būti vertinami kaip viena tęstinė veika ar jungiami į vieną teiseną, šioje byloje yra nepagrįsta.

3.7. Skunde nurodoma, kad šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti ir bendros tyčios, nes kiekvienas įvažiavimas buvo nulemtas atskirų kasdienių aplinkybių ir poreikių, o ne vieningo, iš anksto suplanuoto neteisėto elgesio plano, o tai, kad asmuo sąmoningai nesutiko su savivaldybės nustatyta tvarka, neeliminuoja pareigos kiekvienu atveju laikytis galiojančio teisinio reguliavimo ir nepaverčia kiekvieno atskiro pažeidimo tęstinės veikos dalimi. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi teismų praktika, kuri negali būti precedentu, bei suformuota taikant kitokią ANK redakciją, kurioje buvo numatyta galimybė, padarius du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, skirti vieną administracinę nuobaudą.

3.8. Skunde nurodoma, kad ANK nenumato administracinių bylų sujungimo ar kitokio bendro jų nagrinėjimo mechanizmo, todėl kitos bylos negalėjo egzistuoti kaip vieninga procesinė visuma. Net ir tais atvejais, kai atskiros bylos formaliai jau buvo pradėtos, jos nebuvo pradėtos tuo pačiu metu ir nebuvo protokolą surašančio ar nutarimą priimančio pareigūno žinioje. Kiekvienas administracinio nusižengimo protokolas buvo surašomas ir kiekvienas nutarimas priimamas atskirai, skirtingu metu ir skirtingų pareigūnų, remiantis tik konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis, neturint nei pareigos, nei galimybės vertinti kitų galimų nusižengimų.

3.9. Skunde pažymima, kad tęstinės veikos instituto taikymas administracinių nusižengimų teisėje nėra savaiminis ar preziumuojamas vien dėl kelių tapačių pažeidimų padarymo per tam tikrą laikotarpį. Toks vertinimas galimas tik esant faktinėms aplinkybėms, leidžiančioms konstatuoti bendrą tyčią, veikų tarpusavio ryšį ir jų susiliejimą į vieną nenutrūkstamą elgesį. Net ir tokiu atveju, kai kyla spragų reglamentuojant padarytų pažeidimų kvalifikavimą, BK gali būti taikoma tik kaip aiškinimo priemonė, nepažeidžiant ANK nuostatų ir neperkeliant BK reguliavimo tiesiogiai. Skunde teigiama, kad įstatymo leidėjo pasirinktas teisinis reguliavimas grindžiamas atsakomybe už kiekvieną atskirai padarytą administracinį nusižengimą, siekiant kuo efektyviau užkirsti kelią naujų administracinių nusižengimų darymui ateityje ir nesudaryti prielaidų asmeniui manyti, jog pakartotinių teisės pažeidimų darymas galėtų būti jam finansiškai ar teisiškai naudingas. Priešingas aiškinimas, kai savarankiški administraciniai nusižengimai būtų pripažįstami viena tęstine veika, paneigtų paties teisinio reguliavimo prasmę.

3.10. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjami administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingomis datomis, Institucijoje gauti ir registruoti skirtingu metu, kiekvienas jų nagrinėtas atskiruose administraciniuose procesuose, kuriuos vykdė skirtingi pareigūnai skirtingu laiku, o pareiškėjo skundai dėl priimtų nutarimų teismui pateikti ir perduoti taip pat skirtingais laikotarpiais, todėl Institucija objektyviai neturėjo nei faktinio, nei procesinio pagrindo vertinti šių pažeidimų kaip visumos ar spręsti jų kvalifikavimo kaip galimos tęstinės veikos klausimo, todėl tokio vertinimo reikalavimas šiuo atveju yra nepagrįstas. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, vykdydamas administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės taikymo funkciją, privalo savarankiškai įvertinti bylos faktines aplinkybes ir pateikti aiškų teisinį vertinimą, o ne perkelti galimo neteisingo kvalifikavimo pasekmes Institucijai, kai tokios pareigos jai nenumato nei ANK, nei kita taikytina teisė.

3.11. Skunde taip pat nurodoma, kad grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kuri įgaliota surašyti administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą administracinio nusižengimo byloje), dėl pastarojo trūkumų galima, kuomet jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti, o teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Skunde teigiama, kad skundžiama nutartimi teismas, žinodamas apie visus tam pačiam asmeniui surašytus administracinių nusižengimų protokolus ir priimtus nutarimus bei turėdamas visas bylas, ne tik neįvertino tęstinės veikos klausimo, bet ir nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis užtikrinti vieningą jų nagrinėjimą. Skundo autoriaus nuomone, teismas nepagrįstai perkėlė Institucijai pareigą ex officio kvalifikuoti kelis atskirus pažeidimus kaip vieną tęstinę veiką, nors tokia pareiga neišplaukia nei iš ANK, nei iš susiformavusios teismų praktikos ir tokia teismo pozicija sudaro galimybę asmeniui, sistemingai ir sąmoningai pažeidinėjančiam teisės aktų reikalavimus, išvengti atsakomybės už kiekvieną atskirą pažeidimą vien dėl to, kad jie yra panašaus pobūdžio ir atlikti tuo pačiu laikotarpiu.

4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Remiantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, teigiant, kad Institucijai nebuvo jokios teisinės pareigos, nei faktinio pagrindo analizuoti ir motyvuoti galimą kitų savarankiškų administracinių nusižengimų kvalifikavimą kaip vieną tęstinę veiką. Vis dėlto, aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, yra pagrįstas ir teisėtas.

6. Pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas nuostatus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Institucijos nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. vasario 26 d. 07:13 val., (duomenys neskelbtini), Kaunas, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, nesumokėjęs vietinės rinkliavos.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjo transporto priemonei „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas nemokamai įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“. 2025 m. sausio 5 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į BĮ „Parkavimas Kaune“, reikalaudamas jam suteikti informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą bei nurodydamas, kad nesutinka, jog būtų tvarkomi jo asmens duomenys, taip pat reikalaudamas ištrinti ir nustoti tvarkyti jo asmens duomenis. BĮ „Parkavimas Kaune“, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2025 m. sausio 25 d. panaikino jam išduotą leidimą įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zona“. Minėtas leidimas buvo iš naujo išduotas 2025 m. kovo 3 d. Taigi, nagrinėjamu atveju nusižengimo dieną, t. y. 2025 m. vasario 26 d. automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leidimas įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ buvo panaikintas ir pareiškėjas apie šią aplinkybę žinojo.

8. Apylinkės teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis apie Kauno apygardos teisme išnagrinėtas bylas tiek pagal pareiškėjo, tiek pagal Institucijos skundus dėl Institucijos priimtų nutarimų analogiško pobūdžio bylose, kuriose pareiškėjas yra nubaustas pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį už administracinių nusižengimų padarymą, kurių padarymo laikotarpis sutampa su išduoto leidimo negaliojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d., sprendė, jog Institucija turėjo pareigą spręsti ar minėti administraciniai nusižengimai ar bent dalis jų neturėtų būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis nusižengimas. Būtent su šiuo sprendimu apeliaciniame skunde ir nesutinkama, todėl aukštesnysis teismas pasisako tik dėl skundžiamo procesinio sprendimo, kuriuo administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-232/2010, 2K-650/2010). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

10. Apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nėra pagrindo spręsti J. Š. veiksmų tęstinumo klausimo dėl padarytų administracinių nusižengimų, kadangi nustatytas mokestis, įvažiuojant į vietinės reikšmės zoną, taikomas už kiekvieną atskirą įvažiavimą, todėl nesumokėjus mokesčio kiekvieną kartą sudaro savarankišką, baigtinį administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjo transporto priemonei „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 21 d. buvo išduotas leidimas nemokamai įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, kuris buvo panaikintas 2025 m. vasario 10 d., o 2025 m. kovo 3 d. pareiškėjui pateikus sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, šis leidimas vėl buvo suteiktas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama ne viena administracinio nusižengimo byla dėl to, kad pareiškėjas įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, nesumokėjęs vietinės rinkliavos, būtent tuo laikotarpiu, kai minėtas leidimas buvo panaikintas, t. y. nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d. Taigi, laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d. fiksuoti nusižengimai buvo padaryti dėl tos pačios priežasties, t. y. dėl vietinio teisės akto ir pateikto pranešimo dėl suteikto leidimo ignoravimo. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos teisme gauta iš viso 19 apeliacinių skundų administracinių nusižengimų bylose, kuriose pareiškėjo atžvilgiu priimti Institucijos nutarimai dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 419 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Įvertinus aptartus duomenis, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju Institucija neturėjo pareigos spręsti dėl tęstinių pareiškėjo veiksmų, kadangi atskiros bylos jau formaliai buvo pradėtas, jos nebuvo pradėtos tuo pačiu metu ir nebuvo protokolą surašančio ar nutarimą priimančio pareigūno žinioje. Pažymėtina, jog iš esmės visais atvejais Institucija suformuotame kaltinime nurodo, jog užfiksuoti pažeidimai pasireiškė įvažiavimu į tą pačią vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, nesumokėjus vietinės rinkliavos, pareiškėjo padaryti veiksmai skiriasi tik jų padarymo data ir laiku, tačiau visi pažeidimai padaryti būtent tuo laikotarpiu, kai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išduotas leidimas įvažiuoti į minėtą zoną buvo panaikintas, kas būtent ir sudaro pagrindą spręsti dėl pareiškėjo veiksmų vieningos tyčios, t. y. kad jis savo veiksmus galėjo suvokti kaip vientisą veiką.

11. Kauno apygardos teismo nuomone, turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo administracinių nusižengimų tęstinumo dar įvertinus ir tai, jog nustatyti keli atvejai, kai tą pačią dieną, skirtingais laikais, fiksuojami netgi du atvejai, kai buvo užfiksuoti pareiškėjo transporto priemonės įvažiavimai į vietinės reikšmės apsaugos zoną, kurie buvo vertinami kaip atskiri administraciniai nusižengimai. Taip pat pažymėtina, kad nutarimai administracinių nusižengimų bylose buvo priimti tos pačios Institucijos per palyginti trumpą laikotarpį, visi administraciniai nusižengimai fiksuoti laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d., o visi nutarimai šiose bylose priimti praėjus keliems mėnesiams nuo šių nusižengimų padarymo. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstą manymą, kad Institucijai buvo žinoma apie pareiškėjui fiksuojamus pažeidimus bei surašomus atskirus protokolus bei nutarimus už kiekvieną įvažiavimą į „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, juo labiau, kad ne vienu atveju Institucijos nutarimai buvo priimami tą pačią dieną.

12. Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad būtent teismas, turėdamas visus duomenis apie pareiškėjo atžvilgiu priimtus nutarimus administracinių nusižengimų bylose, turėjo pareigą pats įvertinti pareiškėjo veiksmų kvalifikavimą bei spręsti, ar jo veiksmai atitinka pavienius veiksmus, ar sudaro tęstinę veiką. Nors ir sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, nagrinėdamas atskiras administracinių nusižengimų bylas dėl galimai tapataus pobūdžio administracinio nusižengimo, siekiant užtikrinti tinkamą teisinį procesą, gali spręsti klausimą dėl bylų sujungimo, tačiau tai nesudaro teismui imperatyvaus reikalavimo spręsti klausimą dėl bylų sujungimo, kadangi toks sprendimas yra teismo diskrecijos teisė. Šiuo atveju būtent institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylas, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir panašiai, todėl administracinio nusižengimo bylose galimai padarytų nusižengimų kvalifikavimas taip pat yra bylą tiriančios ir nagrinėjančios institucijos pareiga. Taigi, Institucijos pareiga yra įvertinti visus priimtus procesinius sprendimus dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir panašiai, o kurie yra savarankiški administraciniai nusižengimai.

13. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad dėl tapačių pareiškėjo veiksmų yra priimti ir kiti nutarimai administracinių nusižengimų bylose dėl analogiškų pažeidimų, Institucija privalėjo svarstyti, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimai padaryti nusižengimai turėtų būti kvalifikuojami kaip viena, ar kaip atskiri nusižengimai bei turėjo apie tai aiškiai pasisakyti nutarime, tačiau to nepadarė. Šioje dalyje atkreiptinas apeliacinio skundo autoriaus dėmesys ir į tą aplinkybę, kad remiantis teismų praktika, nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniu, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nustatęs, kad Institucija nesprendė klausimo, ar pareiškėjo veiksmuose nėra tęstiniam nusižengimui būdingų požymių. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas, o nutartis paliktina galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.