- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-233-492/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Egidijus Žironas, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- L. P.
- Ieškovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-233-40/2007
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. balandžio 6 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5121-656/2006 pagal D. P. ieškinį atsakovei L. P. , tretysis asmuo Vilniaus 9-ojo notarų biuro notarė O. A. , dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo iš dalies negaliojančiu, nuosavybės teisės pripažinimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
D. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P. priėmė palikimą po savo tėvo B. P. mirties 1993 m. lapkričio 10 d., pradėjęs jį faktiškai valdyti; pripažinti ½ dalimi negaliojančiu 2002 m. lapkričio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą L. P. ; priteisti iš atsakovės 30 000 Lt ieškovo naudai; pripažinti, kad B. P. , miręs 1993 m. lapkričio 10 d., iki mirties nuosavybės teise valdė ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad 1993 m. lapkričio 10 d. mirė ieškovo tėvas B. P. . Po tėvo mirties liko turto – ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , 1075/2149 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) 51/798 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) Į šį turtą pretendavo du paveldėtojai – ieškovas, mirusiojo sūnus, ir atsakovė, mirusiojo žmona. Jokio susitarimo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo tarp ieškovo D. P. ir atsakovės L. P. nebuvo. Šalys žodžiu sutarė, kad ieškovas rūpinsis nuosavybės teisių atkūrimu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o atsakovė gyvens bute, esančiame (duomenys neskelbtini) . Ieškovas savo valią į palikimą išreiškė faktiškai jį valdydamas – atkūrė nuosavybės teises į 51/798 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) po tėvo mirties pasiėmė tėvo daiktus: 2 kostiumus, kepurę, elektrinę drėlę. Ieškovas 2006-03-01 sužinojo, kad atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto 9-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties. Atsakovė, siekdama užvaldyti visą turtą, notarei nurodė melagingus duomenis apie kitų įpėdinių nebuvimą ir tokiais veiksmais pažeidė ieškovo teisę paveldėti po tėvo mirties (CK 5.12 straipsnis). Ieškovas nurodė, kad 2002-11-14 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotas L. P. yra neteisėtas ir iš dalies naikintinas, nes ieškovas palikimą po tėvo mirties priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, palikimo niekada neatsisakė, todėl ½ dalį jo tėvui priklausančio turto atsakovė paveldėjo neteisėtai. Atsakovė 2005-06-21 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi perleido 1075/2149 dalį 21,4900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) už 500 Lt, nors atlikus šio turto vertinimą nustatytą, kad sklypo rinkos vertė yra 60 000 Lt. B. P. ir atsakovės L. P. santuokos metu buvo įgytas 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) . B. P. buvo ½ dalies 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkas. Kadangi atsakovė L. P. nesutinka, kad būtų išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas, mirusiojo B. P. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatytina teismine tvarka. Ieškovas turi teisę paveldėti ½ tėvo turto.
Atsiliepimas
Atsakovė L. P. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad po B. P. mirties ieškovas visiškai nesirūpino savo tėvo palikimu. Šalys susitarė, jog ieškovas rūpinsis nuosavybės teisės į dalį vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), atkūrimu, o atsakovė rūpinsis nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Tokiu būdu tarpusavio susitarimu buvo pasidalintas palikimas ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam iki ieškinio pareiškimo šalys neturėjo. Atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus m. 9-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, atliko visus reikiamus veiksmus nuosavybės teisei į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti, o 2002 m. lapkričio 14 d. jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Butas (duomenys neskelbtini) , registruotas L. P. vardu, yra atsakovės asmeninė nuosavybė ir neįeina į B. P. palikimą. Šis butas pagal 1973 m. balandžio 11 d. buvo paskirtas L. P. . Remiantis 1992 m. rugsėjo 10 d. sutartimi, sudaryta tarp L. P. ir Šnipiškių seniūnijos valdybos, atsakovė savo vardu įsigijo butą Vilniuje, už jį sumokėdama savo asmenines lėšas, todėl butas yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Jei butas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovas negali pretenduoti į jį, taip pat kaip ir į kitą paveldimą turtą po B. P. mirties, nes praleido tokiems reikalavimams reikšti įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš D. P. 2 314,14 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad įprastinių namų apyvokos reikmenų paveldėjimui taikytinos 1964 m. CK 574 straipsnio ir 2000 m. CK 5.14 straipsnio nuostatos, o tokių daiktų priėmimas kitų įpėdinių sutikimu nelaikomas palikimo priėmimo CK 5.51 straipsnio prasme. Liudytojos L.M., V. P. , Z. B. parodė, kad po tėvo mirties ieškovas važinėjo į Molėtų rajono žemėtvarkos skyrių ir tvarkė vandens telkinio paveldėjimo reikalus. Liudytoja A. B. V. parodė, kad po B. P. mirties ji norėjo parduoti žemės sklypą, tačiau ieškovas teigė, jog į palikimą nepretenduoja, palikimo dokumentų netvarkys, tai kainuos daugiau nei pati žemė. Ieškovui nesutikus tvarkyti paveldėjimo, A .B. V. kreipėsi į atsakovę, kuri gavo paveldėjimo teisės liudijimą ir sklypas buvo parduotas. Ieškovas buvo informuotas apie žemės sklypo pardavimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas negalėjo nesuvokti, kad 13 metų nesikreipdamas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar neginčydamas jo teises galimai pažeidžiančio paveldėjimo teisės liudijimo, jis elgėsi neapdariai ir nerūpestingai, todėl taikytinas ieškinio senaties terminas paveldėjimo teisei ginčyti, nėra pagrindo atstatyti šį terminą (CK 5.8 straipsnis). Tuo metu, kai atsakovė tvarkė palikimo priėmimo dokumentus, ieškovas aktyviais veiksmais siekė atgauti nuosavybės teises į žemės sklypą – vandens telkinį: lankydavosi Molėtų rajono žemėtvarkos skyriuje, 1996 m. ir 2003 m. rašė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl teismas padarė išvadą, kad tarp šalių, po B. P. mirties, 1993 m. buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį ieškovas paveldi vandens telkinį, o atsakovė – likusį palikėjo turtą. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) , galėtų būti pripažintas bendrąją sutuoktinių nuosavybe, tačiau nebuvo įtrauktas į paveldimo turto masę, D. P. praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, todėl juridinio fakto, kad B. P. valdė ½ dalį minėto buto, nustatymas teisinių pasekmių nesukels. Ieškinį atmetus dėl senaties termino praleidimo, ieškovo argumentai, kad atsakovė, pateikdama prašymą notarei, nuslėpė faktą, jog ieškovas yra įstatyminis įpėdinis, teisiškai nereikšmingi.
Šalies argumentai
Ieškovas D. P. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti, ieškinį patenkinti. Nurodė, kad teismas neteisingai taikė CK 5.14 straipsnio nuostatas, nes ieškovas gyveno su savo šeima, o ne su palikėju, asmeninius palikėjo daiktus paėmė neklausdamas kito įpėdinio sutikimo, be to, palikimo priėmimą, pradėjus turtą faktiškai valdyti, sieja ir su veiksmais dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl manytina, kad ieškovas priėmė palikimą užvaldęs mirusiojo asmeninius daiktus. Apeliantas pažymi, kad įpėdinis, priėmęs bent vieną daiktą iš palikimo masės, laikomas priėmęs visą palikimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P. , priėmė palikimą po B. P. mirties 1993 m. lapkričio 10 d., pradėjęs jį faktiškai valdyti yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymų visumą padarė išvadą, kad apeliantas aktyviais ir kryptingais veiksmais siekė atkurti nuosavybės teises, dalis nuosavybės teisių (į vandens telkinį) buvo atkurtos. Todėl darytina išvada, kad ieškovas priėmė palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo iš dalies negaliojančiu, nes nustačius palikimo priėmimo faktą, nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas buvo informuotas apie žemės sklypo pardavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą nustatyti mirusio sutuoktinio turto dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte. Teismas neatkreipė dėmesio į savo paties padarytą išvadą, kad apeliantas paveldėjo dalį tėvo turto (vandens telkinį), todėl turiu teisę į ½ dalį viso palikimo, taip pat ir ½ dalį į B. P. ir L. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto buto. Prašymą nustatyti mirusio sutuoktinio dalį apeliantas grindžia CK 3.100 straipsnio l dalies l punktu – kai bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių.
Atsiliepimas
Atsakovė L. P. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 1993 m. lapkričio 10 d. (palikėjo mirties) ieškovas nereiškė jokių pretenzijų į L. P. priimtą B. P. palikimą, nors žinojo, kas sudaro jo mirusio tėvo palikimą ir kokius veiksmus su šiuo turtu atlieka atsakovė. Teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jį atstatyti, todėl ieškovo reikalavimai buvo pagrįstai atmesti. Konstatavus, kad ieškovas, praleidęs ieškinio senaties terminą, neteko teisės į B. P. palikimą, kurį priėmė L. P. , kitų ieškinyje pareikštų reikalavimų tenkinimas teisinių pasekmių nesukeltų.
Ieškovo D. P. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
1993 m. lapkričio 10 d. mirė ieškovo tėvas B. P. . Po tėvo mirties, kaip nurodo ieškovas, liko turto – ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1075/2149 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) 51/798 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) Ieškovas savo vardu atkūrė nuosavybės teises į dalį vandens telkinio, esančio duomenys neskelbtini, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , į kurį turėjo teisę atkurti nuosavybę jo tėvas B. P. . Taigi ieškovas po tėvo mirties ne tik priėmė ieškinyje nurodytus daiktus (du kostiumus, kepurę, elektrinę drėlę), bet priėmė ir įgyvendino turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į vandens telkinį. Šis vandens telkinys laikytinas palikėjo turto dalimi, vienodomis teisėmis priklausančia abiems įpėdiniams. Ieškovo veiksmai, kuriais buvo įgyvendinta palikėjui - jo tėvui priklausiusi turtinė teisė, bei atsakovės veiksmai – paveldėjimo teisės liudijimo į piniginį indėlį 1994-05-23 (l. 93) ir paveldėjimo teisės liudijimo į 1075/2149 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 2002-11-14 gavimas (l. 75) patvirtina, kad abu įpėdiniai buvo sudarę faktinį susitarimą dėl B. P. palikimo pasidalijimo ir jį įgyvendino. Savo ieškiniu D. P. iš esmės ginčija tokį susitarimą, reikalaudamas papildomai jam priteisti dalį minėto žemės sklypo me (kompensuoti pinigais), bei reikalaudamas nustatyti tėvo nuosavybės dalį bute Vilniuje.
Civilinio kodekso 5.8 str. nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą, bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino aplinkybes byloje ir teisingai nustatė, kad ieškovas praleido vienerių metų senaties terminą palikimą priėmusios atsakovės veiksmams ginčyti. Duomenys apie atsakovės nuosavybės teises tiek butą po palikėjo mirties, tiek į ginčo žemės sklypą nuo 2000 m. (l. 7) buvo įregistruota viešame registre. Ieškovui, jei būtų veikęs rūpestingai ir sąžiningai siekęs įgyvendinti savo įpėdinio teises, nebuvo jokių kliūčių sužinoti apie viešai įregistruotus faktus. Be to, jis nuolat lankėsi Molėtų rajono žemėtvarkos skyriuje, atkūrė savo vardu nuosavybės teises į vandens telkinį, kuris priklausė jo tėvui; būdamas apdairus, turėjo visas galimybes gauti informaciją apie nuosavybės teisių jo tėvo vardu atkūrimą į žemės sklypą tame pačiame kaime. Nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujinamas praleistas senaties terminas ginčyti atsakovės palikimo priėmimo teisėtumą. Dėl šios priežasties ieškinys negali būti tenkinamas tiek dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu ½ dalies 2002 m. lapkričio 14 d. išduoto atsakovei paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , tiek dėl 30 000 Lt priteisimo iš atsakovės, tiek dėl pripažinimo, kad B. P. , miręs 1993 m. lapkričio 10 d., iki mirties nuosavybės teise valdė ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) . Ieškovo D. P. reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo B. P. mirties taip pat nėra pagrindo tenkinti, nes praleidus terminą ginčyti atsakovės palikimo priėmimo teisėtumą tokio fakto nustatymas nesukeltų ieškovui asmeninių nei turtinių teisinių pasekmių (CPK 444 str. 1 d.). Apeliacinio skundo argumentai, susiję ieškovo faktiniu palikimo priėmimu, esant praleistam terminui reikšti ieškinį, neturi teisinės reikšmės, nėra pagrindo juos detaliai aptarinėti.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas byloje aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimtą sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieškovo D. P. apeliacinis skundas nėra tenkinamas, atsakovės naudai iš ieškovo priteistina apeliacinės instancijos teismas patirtos atstovės pagalbos išlaidos. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad apelianto finansinė padėtis yra sunki, pajamas sudaro senatvės – invalidumo pensija, žyminio mokesčio dalis į valstybės pajamas, kuri buvo atidėta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006-12-21 nutartimi (l. 204), nepriteistina, nuo jos mokėjimo apeliantas atleistinas (CPK 83 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovės L. P. naudai iš ieškovo D. P. 1 000 Lt advokatės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.