- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-13
- Bylos Nr.
- 2-78/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Danutė Milašienė, Donatas Šernas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- A. I.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atmesti A. I. prašymai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nutarties panaikinimo ir bylos nutraukimo, atsisakius nuo ieškinio, A. I. bei E. G. prašymas dėl bylos dalies paskelbimo nevieša civilinėje byloje Nr. 2-43-125/2006 dėl proceso atnaujinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“ bankroto byloje pagal A. I. 20 031,45 Lt finansinį reikalavimą bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos senamiesčio valdos“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. lapkričio 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“.
Advokato padėjėjas E. G. ir advokatas A. I. pareiškė kreditorinius reikalavimus bankrutuojančiai UAB ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo, atitinkamai 20 700 Lt ir 20 031,45 Lt dydžio.
Bankrutuojančios UAB ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“ bankroto administratoriaus UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“ įgaliotas asmuo 2005 m. sausio 26 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir paprašė jį patvirtinti bei nurodė, kad nesutinka su advokato padėjėjo E. G. ir advokato A. I. kreditoriniais reikalavimais ir paprašė jų netvirtinti.
2005 m. kovo 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atsisakė tvirtinti A. I. ir E. G. finansinius reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo A. I. 2005 m. liepos 27 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 365, 366 ir 371 straipsniais, prašė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės.
Prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-120 „Dėl teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių patvirtinimo“ patvirtinus nuolatinio antrinio teisinės pagalbos teikimo pavyzdinę sutartį ir antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus pavyzdinę sutartis bei 2005 m. balandžio 28 d. minėtą įsakymą paskelbus Valstybės žiniose, jam paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties 5.2 punktas numato, kad sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, raštu kitą šalį įspėjus prieš 30 dienų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui patvirtinus pavyzdines sutartis, paaiškėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nutarties išaiškinimai diskriminuoja pareiškėją kitų advokatų atžvilgiu, pažeidžia CK 1.2 straipsnyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjo A. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo patenkino, procesą atnaujino ir klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje.
Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas prašymą grindžia CPK 366 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu, tai yra, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui 2005 m. balandžio 27 d. priėmus įsakymą Nr. 1R-123 (paskelbtą „Valstybės žiniose“ 2005 m. balandžio 28 d.) jam tapo žinoma nauja aplinkybė, kuri leidžia kreiptis su prašymu ištaisyti teisines klaidas įsiteisėjusioje 2005 m. kovo 2 d. nutartyje. Pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi nepraleidęs 3 mėnesių termino.
Šalies argumentai
2006 m. vasario 6 d. A. I. pateikė teismui pareiškimą dėl reikalavimų (ieškinio) bankrutuojančiai UAB ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“ atsisakymo, kuriame nurodė, kad, vadovaudamasis CPK 42, 140, 293 straipsniais, jis atsisako reikalavimų (ieškinio) šiai bankrutuojančiai bendrovei ir civilinę bylą dėl 20 031,45 Lt reikalavimo tvirtinimo paprašė nutraukti. Be to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalimi, prašė teismo nutartimi nustatyti, kad bylos dalis dėl jo reikalavimo bankrutuojančiai UAB ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“ tvirtinimo yra nevieša.
Pareiškimo motyvuose nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio penktąją dalį draudžiama susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys. Iš minėtos teisės normos pareiškėjas padarė išvadą, kad negalimas įrodinėjimo procesas dėl reikalavimų, grindžiamų sutarties su UAB ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“ sąlygomis, ir nurodė, kad dėl šios priežasties atsisako nuo reikalavimų minėtai bendrovei. Taip pat nurodė, kad pagal CPK 10 straipsnio antrąją dalį, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ir bylą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, be kita ko ir tuomet, kai yra pagrindas manyti, kad bus atskleista profesinė paslaptis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo A. I. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nutarties panaikinimo atmetė. A. I. paskyrė 1 000 Lt piniginę baudą. A. I. ir E. G. prašymų dėl bylos dalies paskelbimo nevieša nutarė nenagrinėti, o E. G. prašymą bylą nutraukti - grąžinti jį padavusiam asmeniui. A. I. prašymą bylą nutraukti atsisakius nuo ieškinio atmetė.
Teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu patvirtintos pavyzdinės sutartys reguliuoja specifines teisinės pagalbos sutartis, sudaromas tarp valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos ir advokato. Pareiškėjo atveju jo su atsakove pasirašyta sutartis yra bendro pobūdžio laisvanoriškai sudaryta advokato ir kliento pavedimo sutartis, kuriai negalima taikyti specifinėse sutartyse įtvirtintų kriterijų. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė procesui atnaujinti negali įtakoti kitokio procesinio sprendimo priėmimo svarstomu klausimu. Be to, minėtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas buvo priimtas po teismo 2005 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo, tai yra pareiškėjo nurodyta nauja esminė aplinkybė neegzistavo priimant 2005 m. kovo 2 d. nutartį. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo peržiūrėti nutartį. Teismas taip pat nurodė, kad, pareikšdamas aiškiai nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą dėl neva naujai atsiradusių esminių bylos aplinkybių, pareiškėjas piktnaudžiauja CPK penktajame straipsnyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, pažeidžia CPK septintojo straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintą pareigą sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir nepiktnaudžiauti jomis. Teismas taip pat nurodė, kad, priėmus pareiškėjo atsisakymą nuo finansinio reikalavimo ir bylos dalį nutraukus CPK 293 straipsnio ketvirtojo punkto pagrindu, pareiškėjo teisių apimtis nei padidėtų, nei sumažėtų. Pareiškėjas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, siekia iš teismo 2005 m. kovo 2 d. nutarties pašalinti jam nepalankius teisinius argumentus apie jo, kaip advokato, į sutarties tekstą įtrauktus kliento padėtį diskriminuojančius ir nelojalumą jam rodančius punktus. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo nuorodą į tai, kad jo ir kliento sudaryta pavedimo sutartis yra konfidenciali ir nurodė, kad pats pareiškėjas savo reikalavimą atsakovui grindžia šia sutartimi. Administratoriui nepripažinus jo finansinio reikalavimo, ginčas buvo perkeltas ir sprendžiamas teisme, sutarties šeštu punktu pačios šalys nustatė teisminę ginčų sprendimo tvarką. Advokatūros įstatymas (46 str. 5 d.) gina ne viešojo asmens (advokato), o kliento teisę į konfidencialumą. Atsakovė neprašo bylos medžiagą laikyti nevieša. Bylos medžiaga nevieša pripažįstama bylą užbaigus (CPK 10 str. 1 ir 2 d.). Klausimo dėl proceso atnaujinimo svarstymas buvo perduotas kitam teisėjui, kuriam nebuvo pavesta byloje spręsti kitų klausimų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu A. I. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nutartį, klausimą išspęsti iš esmės, tenkinti 2006 m. vasario 6 d. prašymą dėl reikalavimų (ieškinio) atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo.
1. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai paneigė teisę naudotis CPK 42 straipsnyje, 140 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintomis teisėmis. 2006 m. sausio 24 d. nutartimi jo prašymas dėl proceso dėl reikalavimų BUAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ tvirtinimo atnaujinimo buvo patenkintas. Teismo 2006 m. vasario 7 d. ir 2006 m. sausio 24 d. nutartys viena kitai prieštarauja. Teismo 2006 m. vasario 7 d. nutarties išvados, kad apeliantas, kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo, piktnaudžiauja CPK penktajame straipsnyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, pažeidžia CPK septintojo straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintą pareigą sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir nepiktnaudžiauti jomis bei teismo nepagrįstai taikytos CPK 95 straipsnio antrojoje dalyje numatytos sankcijos.
2. Teismas nepagrįstai apribojo CPK 42 straipsnyje, 140 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas apelianto teises, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 14 straipsniai. Teismas neturėjo pagrindo netenkinti pareiškimo dėl atsisakymo nuo reikalavimų ir civilinės bylos nutraukimo. Apelianto teigimu, CPK 42 straipsnyje ir 140 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta teisė ribojama todėl, kad jis yra advokatas. Tai negali būti pagrindu proceso šalies teisėms apriboti, nes būtų pažeistas CPK 6 straipsnyje nustatytas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas.
3. Teismo išvada, jog apelianto ir kliento sudaryta pavedimo sutartis yra konfidenciali, tad teismas ją negali panaudoti kaip įrodymą, prieštarauja Klaipėdos apygardos administracinio teismo pateiktam Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio penktosios dalies aiškinimui, kuris apeliantui turi prejudicinę ir privalomą galią. Remiantis šiuo išaiškinimu, viena iš advokato veiklos garantijų suprantama kaip garantija, draudžianti viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą baudžiamajame, civiliniame, administraciniuose procesuose (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 9 d. sprendimas, administracinė byla Nr. 1-068-243/2005). Teismas turėjo atsižvelgti į apelianto teisę, kad šis ginčas toliau nebūtų nagrinėjamas, kadangi į teismą kreipėsi ne apeliantas, tačiau bankrutuojančios įmonės administratorius.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalies nuostatą, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti nuo ieškinio.
Šios bylos pareiškėjas A. I. savo finansinį reikalavimą bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“ pareiškė šios bendrovės bankroto byloje, kaip bendrovės kreditorius. Minėtą reikalavimą išnagrinėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nuspręsdami jo netenkinti. Šių teismų sprendimų nepakeitė ir kasacinis teismas. Taigi procesinis teismo sprendimas, kuriuo A. I. , kaip bankrutuojančios UAB ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“ kreditoriaus, finansinis reikalavimas buvo atmestas, įsiteisėjo. Iki šio sprendimo įsiteisėjimo kreditorius nepasinaudojo savo teise atsisakyti nuo ieškinio (finansinio reikalavimo bankrutuojančiai įmonei). Tuo tarpu proceso atnaujinimo stadijoje pareikštas atsisakymas nuo ieškinio (finansinio reikalavimo bankrutuojančiai bendrovei) yra pavėluotas, neturintis teisinės reikšmės ir negali būti tenkinamas. Atnaujinus procesą, byla nagrinėjama, neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindų, o nenustačius pagrindo panaikinti priimtą ir įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą ir prašymą dėl sprendimo panaikinimo ar pakeitimo atmetus, įsiteisėjęs teismo sprendimas lieka galioti (CPK 370 str. 4 d., 371 str. 1 d. 1 p.). Tuo tarpu įstatymas nenumato pagrindo panaikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ieškovui atsisakius nuo ieškinio. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsisakymo nuo ieškinio priėmimas negalimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. I. prašymą bylą nutraukti, atsisakius nuo ieškinio.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalies nuostatą, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio, įtvirtinančio advokato veiklos garantijas, penktąja dalimi yra nustatyta, kad draudžiama viešai ar slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento pateikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato pateikti duomenys. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad advokato profesinę paslaptį iš esmės sudaro duomenys apie advokato klientą ar duomenys, kaip nors susiję su juo. Taigi pagrįstas yra pirmosios instancijos teismo teiginys, kad minėta Advokatūros įstatymo norma gina ne paties advokato, o jo kliento teisę į konfidencialumą. Atsakovas BUAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ neprašo nustatyti, kad bylos medžiaga yra nevieša. Pažymėtina, kad A. I. , kaip kreditorius, savo kreditorinį reikalavimą grindė būtent ta bylos medžiaga, kurią dabar prašo pripažinti nevieša, ši medžiaga buvo pateikta į bylą ir su ja galėjo susipažinti visi byloje dalyvaujantys asmenys. Taigi advokatas, pateikdamas tokią medžiagą, iš esmės pats pripažino, kad ši medžiaga nesudaro profesinės paslapties, kurią būtų draudžiama viešai ar slaptai susipažinti. Kreditorinio reikalavimo pagrįstumas buvo išnagrinėtas pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, kurių procesiniai sprendimai yra skelbiami viešai. Taigi esminė informacija apie bylos medžiagą, kurią prašoma pripažinti nevieša, faktiškai yra žinoma iš paskelbtų teismų sprendimų turinio. Todėl nėra pagrindo ir prasmės tokią informaciją pripažinti nevieša.
Kaip jau minėta, klausimą dėl bylos medžiagos ar jos dalies nustatymo nevieša teismas turi teisę spręsti, priimdamas sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį. Bankroto byla yra užbaigiama, priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos arba bankroto bylą nutraukiant (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 27 str., 29 str. 5 d., 32 str. 4 d.). Procesinis sprendimas, užbaigiantis UAB ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“ bankroto bylą, nėra priimtas. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai A. I. prašymą dėl dalies bylos medžiagos paskelbimo nevieša grąžino jį padavusiam asmeniui.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamąja nutartimi iš esmės teisingai išsprendė klausimus dėl A. I. pareikštojo prašymo dėl reikalavimų (ieškinio) bankrutuojančiai UAB ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“ atsisakymo bei dalies bylos medžiagos paskelbimo nevieša. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniuose, dėl kurių minėta nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytai motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Kaip jau minėta, skundžiamąja nutartimi pirmosios instancijos teismas paskyrė A. I. 1 000 Lt piniginę baudą. Nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas baudos paskyrimo nemotyvavo. Iš paties motyvuojamosios dalies turinio galima spręsti, kad bauda paskirta nustačius, kad pareikštas aiškiai nepagrįstas prašymas atnaujinti procesą. Tačiau negalima nesutikti su apelianto teiginiu, kad toks skundžiamosios nutarties teiginys prieštarauja 2006 m. sausio 24 d. šioje byloje priimtos nutarties, kuria prašymas atnaujinti procesą buvo patenkintas, esmei: esant aiškiai nepagrįstam prašymui, teismas neturėjo jo pagrindu atnaujinti proceso. Kadangi teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkino, nėra pagrindo teigti, kad prašymas atnaujinti procesą yra aiškiai nepagrįstas. Todėl baudą pirmosios instancijos teismas paskyrė nepagrįstai ir ši nutarties dalis naikinama, kaip priimta pažeidžiant proceso teisės normas (CPK 263 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju ir trečiuoju punktais, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria A. I. paskirta 1000 Lt piniginė bauda.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.