Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.), Užsieniečių registracijos centro atstovui Tomui Čepulkovskiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenis neskelbtini) piliečio V. K. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro atstovas 2015 m. lapkričio 26 d. teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pratęsti užsieniečiui paskirto sulaikymo terminą iki 2016 m. kovo 5 d., atsižvelgiant į tai, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalis, taip dar kartą pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą ir pratęsė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimu (duomenis neskelbtini) piliečiui V. K. paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2016 m. kovo 5 d.

Teismas nustatė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimu V. K. sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. rugsėjo 5 d. tuo pagrindu, kad Migracijos departamento 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu nesuteiktas užsieniečiui prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis siekė išvykti į kitą valstybę, tuo trukdydamas vykdyti sprendimą. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą iki 2015 m. gruodžio 5 d. esant pagrindui manyti, kad būdamas nesulaikytas užsienietis, vengdamas išsiuntimo, gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES šalis. Šį teismo sprendimą užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau užsieniečio skundas netenkintas.

Spręsdamas dėl sulaikymo termino pratęsimo iki 2016 m. kovo 5 d. teismas nustatė, kad nepasikeitė aplinkybės ir pagrindai, dėl kurių užsieniečiui buvo pratęstas sulaikymo terminas – priimtas Migracijos departamento sprendimas išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenis neskelbtini), todėl išlikęs Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas.

Teismas pažymėjo, kad šiuo metu užsieniečio tapatybė ir pilietybė nepatvirtinta, iš Migracijos departamento sprendimo matyti, kad jo prašymas suteikti prieglobstį buvo grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais, užsieniečiui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį iš Lietuvos, užsienietis buvo pasišalinęs iš Užsieniečių registracijos centro turėdamas tikslą išvykti į Lenkiją, todėl, esant pagrindui manyti, kad, būdamas nesulaikytas, užsienietis, siekdamas išvengti išsiuntimo į savo kilmės šalį, gali pasislėpti, užsieniečio sulaikymo terminas pratęsiamas (Įstatymo 113 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad užsienietis nebendradarbiauja su jo išsiuntimą vykdančia institucija ir neteikia reikalingų duomenų, šiuo metu pradėta užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, tačiau negauti užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti reikalingi dokumentai, todėl yra pagrindas sulaikyti užsienietį ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui (Įstatymo 114 str. 4 d.).

II.

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir jo atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, kurią patvirtina pridedamas medicinos dokumentų išrašas (b. l. 16, 24–27).

Nurodė, kad jo asmenybę patvirtinantys dokumentai yra VSAT prie LR VRM, juos taip pat gali pateikti teisme, į Lietuvą atvyko vedinas teisėtų priežasčių. Pažymėjo, kad negavo Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimo vertimo į rusų kalbą, nors jo prašė ir vertimas jam buvo pažadėtas teismo posėdžio metu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Užsieniečių registracijos centras su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad V. K. Užsieniečių registracijos centre sulaikytas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, 113 straipsnio 2 dalimi. Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas ir įsigaliojęs sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Remiantis byloje nustatytais duomenimis, asmuo akivaizdžiai piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra, bei jam, kaip prieglobsčio prašytojui suteiktomis teisėmis – galimybe laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad V. K. neturi galiojančio dokumento, su kuriuo galėtų būti išsiųstas bei nebendradarbiauja su pareigūnais, tam, kad būtų galima gauti grįžimo dokumentą. Asmuo daug kartu pažeidinėjo centro vidaus tvarkos taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį, bei nubaustas 10 parų trukmės administraciniu areštu. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl išsiuntimo, o jo ankstesnis elgesys akivaizdžiai parodo, kad sulaikymas yra būtinas sprendimo dėl išsiuntimo įvykdymui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sulaikymo termino užsieniečiui pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad (duomenis neskelbtini) pilietis V. K. 2014 m. rugsėjo 8 d. 11.10 val. buvo grąžintas iš Švedijos į Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos veikimo teritoriją Vilniaus oro uosto PKP reisu SK738. Vilniaus oro uosto užkardoje 2014 m. rugsėjo 8 d. 12.20 val. V. K. raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2014 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12)15PR-216 ,,Dėl (duomenis neskelbtini) piliečio V. K. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“. 2014 m. rugsėjo 15 d. užsienietis išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo. Migracijos departamentas 2014 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12)16PR-59 ,,Dėl (duomenis neskelbtini) piliečio V. K. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo sustabdymo“. Migracijos departamentas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (15/6-12)18PR-2 V. K. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas buvo atnaujintas, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis grįžo į Užsieniečių registracijos centrą. Vėliau Migracijos departamentas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (15/6-12)17PR-102 pratęsė prašymo nagrinėjimo terminą iki 2015 m. kovo 18 d. Migracijos departamento 2015 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (15/6-9)-16PR-17 prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir daugiau kaip 24 val. negrįžo. 2015 m. kovo 13 d. V. K. sugrįžo į Užsieniečių registracijos centrą ir raštiškai kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu atnaujinti jo prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą (užsieniečio asmens byla, b. l. 1–3, 9, 6, 7, 9, 10, 13, 37–39).

Migracijos departamentas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. (15/6-12)12PR-32 nusprendė nesuteikti užsieniečiui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje (užsieniečio asmens byla, b. l. 32–33). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi šio užsieniečio prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl ankščiau minėto sprendimo atmetė (užsieniečio asmens byla, b. l. 29–30).

Užsienietis buvo sulaikytas 2015 m. birželio 4 d. 21.40 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinėje dėl to, kad jis, pažeisdamas tvarką, išvyko iš Užsieniečių registracijos centro 2015 m. gegužės 25 d. (užsieniečio asmens byla, b. l. 44). Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimu užsienietis iki 2015 m. rugsėjo 5 d. buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre dėl to, kad jis trukdo vykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo (užsieniečio asmens byla, b. l. 49–50).

Migracijos departamentas 2015 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. (15/6-12)1U-143 nusprendė išsiųsti V. K. iš Lietuvos Respublikos į (duomenis neskelbtini) (užsieniečio asmens byla, b. l. 58–59). Užsieniečių registracijos centras 2015 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijos Respublikoje su prašymu tarpininkauti (duomenis neskelbtini) ambasadai Baltarusijos Respublikoje išduodant užsieniečiui grįžimo pažymėjimą (užsieniečio asmens byla, b. l. 61).

Užsieniečių registracijos centro teikimu Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir sulaikė (duomenis neskelbtini) pilietį V. K. Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. gruodžio 5 d., konstatavęs, jog sulaikymas yra vienintelė pakankama ir adekvati priemonė skirtina užsieniečiui iki jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nes yra didelė tikimybė, kad jo nesulaikius jis bandytų neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis, juolab kad tai jis jau bandė padaryti, kai buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre (užsieniečio asmens byla, b. l. 68–69). Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3787-662/2015 Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, taip pat egzistuoja konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios tai, kad užsienietis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis.

2015 m. lapkričio 26 d. teikime dėl sulaikymo termino pratęsimo Užsieniečių registracijos centras papildomai nurodė, kad V. K. apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre nuolat pažeidinėjo Užsieniečių registracijos centro vidaus taisyklių 5.3 punktą (centro teritorijoje draudžiama būti apsvaigusiu nuo alkoholio, jų pakaitalų, narkotinių, toksinių ir psichotropinių medžiagų), jam buvo surašyti vidaus taisyklių pažeidimų protokolai. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos akivaizdu, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo pasinaudojęs laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, pareiškėjas vėl bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Teikime pažymėta, jog neišnyko minėto asmens sulaikymo pagrindai, nėra nustatyta jo asmens tapatybė bei pilietybė (b. l. 1–3).

Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio nuostatos. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (byloje aktuali 2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje (byloje aktuali 2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nustatyta, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje (byloje aktuali 2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396) nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396) numatyta, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad pagal ES teisę nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tam, kad užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.).

Kaip minėta, pareiškėjas grąžintas į Lietuvą pagal Dublino III reglamentą pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Jo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimas buvo du kartus sustabdytas pareiškėjui nesilaikant Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių. Migracijos departamentas 2015 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ar papildomos apsaugos, pripažinus jo prašymą akivaizdžiai nepagrįstu. Po šio sprendimo priėmimo A. K. savavališkai pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir siekė išvykti į kitą valstybę, tačiau pasienyje buvo sulaikytas ir grąžintas. Migracijos departamentas 2015 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, jis nebuvo apskųstas, yra vykdymo stadijoje.

Iš pareiškėjo paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje matyti, kad jis iš esmės klaidingai vertina savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas paaiškino, kad yra pateikęs skundą Seimo kontrolieriui dėl Užsieniečių registracijos centro pareigūnų veiksmų, mano, kad Migracijos departamento sprendimas dėl jo išsiuntimo gali būti paržiūrėtas Seimo kontrolieriaus, išreiškė siekį likti Lietuvos Respublikoje, legalizuoti savo buvimą šioje valstybėje.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo elgesį jo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu ir priėmus sprendimą dėl jo išsiuntimo, tai, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su pareigūnais, vykdančiais jo išsiuntimo procedūrą, siekiant gauti jo grąžinimo dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 2 ir 4 dalyje neišnyko, yra pagrindas manyti, kad nesulaikius užsieniečio Užsieniečių registracijos centre jis gali išvykti ir slėptis, bandydamas išvengti jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, trukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo pateikimas Seimo kontrolieriui nekeičia pareiškėjo teisinės padėties, kai yra priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.

Pareiškėjas prašo skirti jam alternatyvią sulaikymo priemonę, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, kurią grindžia teismui pateikiamais medicininių dokumentų išrašais.

Pagal 115 straipsnio 1 dalį alternatyvią sulaikymui priemonę teismas gali skirti, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė sąlygų ir pagrindo skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, ypač tai, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo, kuris vykdytinas nedelsiant (Įstatymo 127 str. 2 d.), darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl jo sveikatos būklės neturi lemiamos įtakos pareiškėjo statuso Lietuvos Respublikoje pasikeitimui, o tuo pačiu ir alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimui.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo remiantis jo nurodomais argumentais ar kitomis aplinkybėmis, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimas dėl sulaikymo termino pratęsimo paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.