Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi Kretingos rajone, LR pilietė, lietuvė, netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, auginanti mažametį vaiką, registruota darbo biržoje, gyvenanti K Kretingoje , deklaruota gyvenamoji vieta G kaime, Kretingos rajone, neteista, nebausta administracine tvarka, kaltinama pagal BK 138 str. 1 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo ilgai sirgo:

2013-06-29 apie 21.30 val. Kretingoje, kieme R. K., apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tampė R. K. už plaukų ir ne mažiau kaip 3 kartus smogė kumščiu į veidą. Po to R. K. pasivijo beinančią iš kiemo R. K. to paties kiemo įvažiavime, ne mažiau kaip 3 kartus smogė kumščiu į galvą ir tokiu būdu R. K. pargriovė taip, kad krisdama R. K. trenkėsi galva į žemę ir prarado sąmonę. Tampydama už plaukų, mušdama ir pargriaudama nukentėjusiąją R. K. ant žemės R. K. nukentėjusiajai R. K. padarė šiuos sužalojimus : galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairiame žande ir kairio užausio srityje bei kliniškai nustatytu galvos smegenų sukrėtimu, plaukų išretėjimo plotą viršugalvio kairėje, poodines kraujosruvas žemiau kairio raktikaulio, kairėje krūtyje, kairio žasto išoriniame paviršiuje bei dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje. Galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų sužalojimų R. K. sirgo bei buvo laikinai nedarbinga nuo 2013-06-29 iki 2013-08-12, kentė fizinį skausmą, išgyveno dėl subjauroto veido.

K. R. K. savo kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad 2013-06-29 ji šventė draugės gimtadienį, todėl buvo išgėrusi. Minėtos dienos vakare, apie 20 val. jai paskambino pažįstama G. J. ir ji pastarąją su drauge, kaip dabar žino R. K., pakvietė į svečius. Į namo kiemą atėjo G. J. su anksčiau vieną kartą matyta R. K.. R. K. buvo neblaivi, G. J. blaivi, nes tuo metu buvo nėščia. R. K. atsinešė keletą skardinių alaus. Ji ir R. K. kieme gėrė alų. Kalbėjosi. Apie 21 val. 30 min. R. K. be priežasties pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais. Viską girdėjo G. J.. Tuo metu G. J. suskambo telefonas ir pastaroji išėjo iš kiemo. R. K. perspėjo R. K., kad šį nekoliotusi, priešingai, ji jai trenks. Į šiuos žodžius R. K. nereagavo ir toliau koliojosi. Ji neiškentė, todėl griebė R. K. už plaukų. R. K. sugriebė ir ją už plaukų. Pripažįsta, kad išrovė kuokštą R. K. plaukų. Kai R. K. paleido jos plaukus, ji tris kartus ranka smogė R. K. į galvą. Kadangi R. K. ir toliau ją įžeidinėjo, ji dar 3 kartus smogė jai į galvą. K. K. būtų nukritusi, nematė. Gailisi padariusi nusikaltimą. Girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. 497.48 Lt civilinį ieškinį ligonių kasoms pripažįsta pilnai. Sutinka nukentėjusiajai R. K. atlyginti 1000 Lt neturtinės žalos bei 60.48 Lt turtinės žalos. Su 1457.38 Lt civiliniu ieškiniu VSDFV Klaipėdos skyriui nesutinka. Nesutinka nukentėjusiąjai atlyginti 600 Lt sumą dėl patirtų išlaidų už advokato atstovavimą.

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė pilnai ir objektyviai įrodyta pateikta bylos medžiaga, t.y. nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, todėl nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 138 str. 1 d., nes R. K. sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, t.y. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teismas kritiškai vertina kaltinamosios R. K. aiškinimą, kad ji nesivijo iš kiemo išeinančios R. K. ir jau išeinančiai sudavė 3 smūgius į veidą, po kurių R. K. prarado sąmone ir pargriuvo, nes nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs ir šį faktą ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu.

N. R. K. paaiškino, kad 2013-06-29 apie 19 val., po darbo dienos, grįžo iš Palangos į Kretingą. Tą dieną buvo susitarusi Kretingos geležinkelio stotyje susitikti su drauge G. J.. Susitikus, G. J. paskambino R. K. ir pakvietė į svečius. Einant į svečius, ji nupirko 3 skardines alaus. Apie 20-21 val. atėjo į Kretingoje, kiemą. Į kiemą išėjo R. K., kuri buvo neblaivi. Ji tą vakarą buvo blaivi, blaivi buvo ir G. J.. Kalbantis, jai ir R. K. geriant alų, ji negražiais žodžiais pavadino R. K.. Tuo metu G. J. paskambino ir pastaroji išėjo iš kiemo. G. J. išėjus, R. K. be priežasties sugriebė ją už plaukų, tampė, išrovė kuokštą plaukų, o, paleidusi plaukus, ne mažiau kaip tris kartus smogė kumščiais į veidą. Ji gynėsi, prašė neskriausti. Jai pavyko išsivaduoti ir, einant iš kiemo, R. K. ją pasivijo bei kumsčiu smogė ne mažiau kaip 3 kartus į galvos sritį. Nuo suduotų smūgių ji neteko sąmonės ir parkrito ant žemės. Atgavusi sąmonę išsikvietė policiją. Tuo metu R. K. namie nebuvo. Atvykę policinikai iškvietė medikus ir ją išvežė į ligoninę. Gydėsi nuo 2013-06-29 iki 2013-08-12, po to dar buvo nedarbinga. Reiškia galutinį 6000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 60,48 Lt turtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, prarastas bendravimas, atsiradusios fobijos ir kiti nepatogumai.

Liudytoja G. J. paaiškino, kad pažįsta R. K. ir R. K.. 2013-06-29d. apie 19 val. ji buvo susitarusi Kretingos geležinkelio stotyje susitikti su R. K.. Susitikus, jai paskambino R. K. ir pakvietė abi į svečius. Pakelyje R. K. nupirko 3 skardines alaus. Apie 20-21 val. atėjo į Kretingoje, kiemą. Į kiemą išėjo R. K., kuri buvo išgėrusi. Ji tą vakarą buvo blaivi, o R. K. buvo išgėrusi, nes sakėsi, kad susipyko su vyru. Kalbantis, R. K. ir R. K. geriant alų, ji girdėjo, kaip R. K. negražiais žodžiais pavadino R. K.. Tuo metu G. J. paskambino ir pastaroji išėjo iš kiemo. Kas toliau vyko, nematė ir negirdėjo. Kai grįžo, matė įvykio vietoje policijos pareigūnus bei į medikų a/m vedamą R. K..

2013-07-03-2013-08-27 specialisto išvadoje Nr. G 1349/13/ (03) konstatuota, kad R. K. 2013-06-29 įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. R. K. padarytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairiame žande, kairio užausio srityje, kliniškai nustatytu galvos smegenų sukrėtimu, plaukų išretėjimo plotas viršugalvio kairėje, poodinės kraujosruvos žemiau kairio raktikaulio, kairėje krūtyje, kairio žasto išoriniame paviršiuje bei dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje (b. l. 18-19).

Klaipėdos TLK civilinis ieškinys – 497,48 Lt (b. l. 24-25).

VSDFV Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys – 1457,38 Lt (b. l. 32-33).

Civilinių ieškovų atstovai į bylos nagrinėjimą neatvyko. Gauti rašytiniai prašymai bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Prašo ieškinius patenkinti.

Dėl civilinių ieškinių.

Valstybinė ligonių kasa 2013-09-02 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios R. K. gydymo išlaidų (497,48 Lt) priteisimo Valstybinei ligonių kasai (b.l. 24-25). R. K. su ieškiniu sutinka visiškai. Ieškinio dydis ir pagrindai yra įrodyti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl ieškinys visiškai tenkintinas ir priteistinas iš R. K..

VSDFV Klaipėdos skyrius 2013-09-26 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai R. K. laikino nedarbingumo metu išmokėtos ligos pašalpos (1457,38 Lt) priteisimo (b.l. 32-33). R. K. su ieškiniu nesutinka. Ieškinio dydis ir pagrindai yra įrodyti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl ieškinys visiškai tenkintinas ir priteistinas iš R. K..

N. R. K. pareiškė pirminį civilinį 12000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurį teisminio nagrinėjimo metu mažina iki 6000 Lt, 60,48 Lt turtinei žalai atlyginti bei 600 Lt už advokato pagalbą. Neturtinę žalą sudaro dėl sužalojimų patirtas fizinis skausmas (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), nepatogumai bei dėl padarytų nusikaltimų patirtas šokas, išgąstis, fobijos, nepasitikėjimas, bendravimo su žmonėmis sumažėjimas ir kiti nepatogumai. Turtinę žalą sudaro gydymosi nuo sužalojimo metu pirkti vaistai, kelionės pas medikus išlaidos.

Teisiamoji R. K. su pareikštu ieškiniu 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti sutiko iš dalies ir sutinka atlyginti 1000 Lt neturtinės žalos. Sutinka atlyginti turtinę žalą. Nesutinka atlyginti 600 Lt už advokato pagalbą.

Turtinė žala 60,48 Lt sumai pagrįsta rašytiniais įrodymais. Teisiamoji sutinka atlyginti turtinę žalą, todėl ji priteistina iš R. K..

600 Lt už advokato pagalbą yra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Minėta suma atititinka protingumo kriterijus, todėl priteistina iš R. K..

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nukentėjusiosios paaiškinimus, teismas mano, kad įvardintas 6000 Lt žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl mažintinas iki 4000 Lt. Iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį, teismas atsižvelgia į tai, jog nusikaltimas nesunkus, teisiamoji sutiko atlyginti dalį neturtinės žalos bei į tai, kad nukentėjusioji pirma negražiais žodžiais ėmė vadinti teisiamąją. Be to, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į kaltinamosios turtinę bei šeiminę padėtį. Kaltinamoji niekur nedirba ir neturi pragyvenimo šaltinio, augina nepilnametį vaiką, papildomų pajamų neturi, bet yra darbinga, todėl 4000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra protinga ir atitinka protingumo kriterijus.

Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas nelaiko teisiamosios lengvinančia aplinkybe gailėjimąsi, nes laikytina, kad R. K. bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoširdi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1d. 9 p.).

Kaltinamoji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, buvo aktyvi šio nusikaltimo vykdytoja, pripažino kaltę, nedirba ir neturi pastovių pajamų, registruota darbo biržoje, augina mažametį vaiką, iš dalies sutinka su ieškiniais, atsiprašė nukentėjusiosios.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant R. K. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikus bausmę, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteisiant R. K. laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Teismas sprendžia, kad būdama laisvėje R. K. dirbs, todėl turės legalų pragyvenimo šaltinį. Turėdama lėšų, R. K. atlygins padarytą žalą nukentėjusiajai ir civiliniams ieškovams.

Vadovaudamasis BK 55, 59, 60 str. ir BPK 297, 301, 304-308, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal BK 138 str. 1d. ir paskirti jai laisvės apribojimą vieneriems (1) metams dvejiems (2) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti registraciją darbo biržoje arba dirbti, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros įstaigose, neatlygintinai dirbant po 20 valandų per mėnesį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Iš nuteistosios R. K. priteisti 497,48 Lt civiliniam ieškovui Klaipėdos Valstybinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783981. 497,48 Lt Lt sumą R. K. privalo atlyginti civiliniam ieškovui per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuteistosios R. K. priteisti 1457,38 Lt civiliniam ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui. 1457,38 Lt sumą R. K. privalo atlyginti civiliniam ieškovui per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuteistosios R. K. priteisti 60,48 Lt nukentėjusiosios R. K. naudai turtinei žalai atlyginti. 60,48 Lt sumą R. K. privalo atlyginti R. K. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuteistosios R. K. priteisti 4000 Lt nukentėjusiosios R. K. naudai neturtinei žalai atlyginti. 4000 Lt sumą R. K. privalo atlyginti R. K. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuteistosios R. K. priteisti 600 Lt nukentėjusiosios R. K. naudai už advokato pagalbą. 600 Lt sumą R. K. privalo atlyginti R. K. per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendį per 20 dienų, o nuteistajai nuo nuosprendžio įteikimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per šį teismą.