- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- 1-494-530/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00761-13-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- K. M.
Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, kaltinamajam G. L., nukentėjusiajai K. M. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1982-09-30 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iki įvykio gyveno (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003-06-16 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 str. 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2) 2012-03-21 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams, ir pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams ir 3 mėnesiams, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams; 3) 2012-04-06 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės apribojimu 10 mėnesių; 4) 2012-06-13 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi 2012-03-21 ir 2012-04-06 nuosprendžiai subendrinti ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 10 mėnesių, teistumai neišnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. (įstatymo redakcija iki 2013-07-13), ir 145 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. 2013-06-02 apie 17.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, delnu sudavė du kartus ir vieną kartą kumščiu sugyventinei K. M. į veidą, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke bei dešiniajame skruoste pereinant į žandą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, įdėjo į K. M. dešinį delną peilį ir suspaudęs kumštį su jame esančiu peiliu perbraukė peilio ašmenimis per jos kairės rankos dilbį, padarydamas jai odos nubrozdinimus, poodinę kraujosruvą ir pjautinę žaizdą kairiajame dilbyje, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.
Be to G. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje sugriebęs sugyventinę K. M. už plaukų, pritempė ją prie penktame daugiabučio aukšte esančio praviro lango ir pagrasino ją pro jį išmesti, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, įdėjo į K. M. dešinį delną peilį ir suspaudęs kumštį su jame esančiu peiliu perbraukė peilio ašmenimis per jos kairės rankos dilbį, t. y. grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis G. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku namuose (duomenys neskelbtini) gėrė vyną jis, jo sugyventinė K., jos mama V. M. ir pastarosios sugyventinis, jo brolis R. L.. Jis išgėręs buvo daug. Karolinos mama su Raimondu išėjo į kitą kambarį, jis su K. liko dviese ir susipyko dėl mamos. K. priekaištavo dėl savo mamos. Atsimena, kad K. du kartus sudavė delnu per skruostą. K. nuėjo prie stalo pjaustyti maistą, jis priėjęs iš nugaros ją apsikabino, bandė taikytis. K. jį stūmė ir persipjovė rankos dilbį. Dėl to kaltas, nes jis iš nugaros ją apsikabino už rankų, rankas sujudino. Jis pašaukė jos mamą, kuri K. nusivedė į kambarį ir iškvietė medikus. Kaltas dėl to, kad lindo prie jos. Sutinka, kad sutrikdė savo sugyventinei sveikatą. Neigia įdėjęs peilį jai į delną, nespaudė jos rankos ir neperbraukė per jos kairės rankos dilbį. Sutinka su kaltinimu. Neigia jai grasinęs, nesiūlė jai pačiai pasidaryti galą, už plaukų nebuvo sugriebęs ir nebuvo nutempęs iki lango, negrasino jos išmesti per langą. Jis kalbėjosi su K., kuri teigė, kad iš piktumo davė tokius parodymus. Jie susitikinėdavo jos pačios noru, visą laiką jį kaltino dėl vaiko paėmimo, bet sužinojusi, kad močiutė taip padarė, pasakė tiesą. Neigia grasinimo faktą, tai, kad įdėjo peilį į ranką ir liepė sau pačiai pasidaryti galą. Pripažįsta du smūgius į veidą ir nematė, kaip jam apsikabinus iš nugaros už rankų, persipjovė rankos dilbį. Jo tokiam elgesiui turėjo įtakos tai, kad buvo neblaivus, blaivus nebūtų taip elgęsis. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų įrodoma šiais teisme ištirtais ir įvertintais įrodymais:
Nukentėjusioji K. M. parodė, kad kaltinamasis jos sugyventinis, turi bendrą vaiką, iki įvykio kartu gyveno apie tris metus, šiuo metu kartu negyvena, nes neleidžia pareigūnai. Kaltinamasis bendrauja su vaiku, juo rūpinasi. Įvykio dieną šventė patėvio R. L. gimtadienį, išgėrė. R. išėjus su jos mama į kitą kambarį, jie susiginčijo, nes jai girtai atrodė, kad G. „kabina“ jos mamą. Abu susiginčijo, apsižodžiavo, G. priėjęs jai vieną kartą sudavė kumščiu ir vieną kartą delnu į veidą. Tuomet ji nuėjo prie stalo, pjaustė lašinius. G. priėjęs ją apsikabino iš nugaros. Abu girti susijudino, bandė išsimuistyti iš jo ir pati susižalojo, persipjovė per ranką, pradėjo bėgti kraujas. G. pašaukė mamą ir kvietė medikus, ją medikai išvežė. Medikams ir teismo ekspertui sakė, kad ranką sužalojo sugyventinis peiliu. Jokių grasinimų nebuvo. Sekančią dieną buvo apklausta ir iš piktumo pamelavo, jog ją tempė už plaukų, grasino, galą padarys, jeigu pati nepasidarys. Po to per akistatą prisipažino, kad pamelavo iš piktumo, jog grasino, tempė prie lango. Buvo įspėta dėl atsakomybės. Prieš tai nebuvę tarp jų jokių piktumų, muštynių. Visiems šeimos nariams melavo, norėjo G. padaryti blogiau, nes jai buvo skaudu, jog jis jai sudavė, vaiką paėmė. Bet sužinojusi, kad dėl vaiko paėmimo kalta močiutė, ji prisipažino apkalbėjusi G.. Ji tuo metu fantazavo, kad jai grasino, tempė už plaukų, įdėjo į ranką peilį, padarys galą, jai pati nepasidarys. Apkalbėjo kitą asmenį, pamelavo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 3 p., b. l. 22-23), nukentėjusioji nurodė, kad parodymai melagingi. Ji įvykio metu buvo girta. Apklausos metu nebuvo girta, prisimelavo. K. G. kartų jai sudavė neprisimena, tik prisimena, kad vieną kartą iš delno, ir vieną kartą iš kumščio. Pasakė apie anksčiau būtą įvykį, nes klausė, bet ne taip buvo. Civilinio ieškinio nereiškia, jokių pretenzijų neturi.
Liudytoja nukentėjusiosios mama V. M. parodė, kad įvykio dieną visi šventė jos draugo R. L. gimtadienį. Po to ji ir jos draugas nuėjo į kambarį. Jos dukra K. ir G. gyveno viename kambaryje, o ji su draugu – kitame. Būnant kambaryje išgirdo triukšmą, atėjus pamatė, kad K. veidas sutrenktas ir ranka sužalota, bėgo kraujas, iškvietė greitąją pagalbą. Dukra jai sakė, kad abu susimušė, susipyko. Prieš tai tokių atvejų nėra buvę. Dukra nesiskundė, kad jai buvo grasinama. Dukra nesakė, jog policijos pareigūnams sugalvojo apkalbėti kaltinamąjį, pamelavo. Ji pati įvykio nematė, neturi ką pasakyti. Ji nesikiša į jų gyvenimą. Dukra su kaltinamuoju gyvena apie trejus metus. G. L. ir R. L. broliai, pastarasis jos antras vyras. Dukrą su G. ji supažindino. Teigia, jog dukra nelinkusi apkalbėti, jeigu būna pikta dažniau tyli. Šiuo metu R. L. išvykęs į užsienį.
Liudytojas tyrėjas R. R. parodė, kad įvykio vietoje buvo kiti pareigūnai, po to jam buvo perduota ši byla. Antrą ar trečią dieną apklausė nukentėjusiąją, ji buvo sužalota, sutvarstyta ranka. Pasakojo, kad ją sužalojo G. L. namuose išgertuvių metu. Gėrė ne tik jie, buvo mažametis vaikas, brolis su nukentėjusiosios motina, kurie gyvena tame pačiame bute, tik kitame kambaryje. Kaltinamojo brolis kartu su nukentėjusiosios motina išėjo miegoti, o tarp jų kilo konfliktas. G. L. sudavė per veidą K. M., grasino išmesti per langą, buvo konfliktas dėl vaiko. Po to kaltinamasis įdėjo peilį į nukentėjusiosios ranką, suspaudė ir padarė jai sužalojimus. Apklausa vyko dviese, jokių pašalinių asmenų kabinete nebuvo, buvo susijaudinusi, pikta ant G. L., sakė daugiau nesitaikys, prieš tai buvo įvykis su butelio šuke, tik be kreipimosi į policiją. Jam įspūdis nesusidarė, kad moteris bando apkalbėti, inscenizuoti. Ji pakankamai nuosekliai pasakojo aplinkybes, neatrodė, kad meluotų, sutapo su jos pirminiais paaiškinimais. Įspėjo nukentėjusiąją dėl atsakomybės duodant parodymus ir akistatos metu. Jų santykiai po konflikto buvo aštrūs, laikui bėgant, jie susidraugavo. Nemano, kad ji apkalbėtų, paprasčiausiai pakeisti parodymai, švelninantys kaltinamojo padėtį, neabejoja, kad taip buvo. Kaltinamasis lankydavo vaiką, susitikinėdavo, pas sugyventinę negrįžo gyventi.
Rašytinė medžiaga: Specialisto išvada Nr. G1439/13(02), nustatyta kad K. M. konstatuota odos nubrozdinimai, poodinė kraujosruva ir pjautinė žaizda kairiajame dilbyje, padaryti aštriu pjaunančiu daiktu dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniajame skruoste, pereinant į žandą, padarytos dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 30-31). Alkotesterio „Lion alkometer 500“ kvitu nustatyta, kad 2013-06-02 21.28 val. buvo tikrinamas G. L. blaivumas. G. L. iškvepiamame ore rasta 2,78% (promilės) alkoholio koncentracija (b. l. 55). 2013-04-16 Kauno r. PK KPS tyrėjo L. L. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimojoje aplinkoje, iš kurio matyti, kad atvykus į įvykio vietą pas nukentėjusiąją K. M. ant dešinio skruosto buvo pastebėta kraujosruva, ant kairės rankos dilbio - kraujuojanti žaizda (b. l. 9-12). 2013-06-02 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16). Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Garliavos PN specialistės I. G. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad patikrinimo metu, pagal gautą telefoninį pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini) girtaujama, neprižiūrimas vaikas, rasta neblaivi K. M. ir be priežiūros šliaužiojantis kūdikis A. L., gim. 2012-06-15. Buvo informuota Vaikų teisių apsaugos skyrius, vaikas nuvežtas į Kauno trečiąją ligoninę (b. l. 60). 2013-10-15 Akistatos protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji paneigė grasinimus. Paneigė, jog G. L. grasino ją išmesti per langą, kad buvo pritempęs už plaukų prie atviro lango, suėmęs ją už rankų su peiliu sakydamas pačiai persipjauti ranką arba tai padarys jis. Taip pirmos apklausos metu teigė dėl piktumo, norėjo G. L. tuo metu pakenkti daugiau, negu jis buvo padaręs, todėl žinomai melavo. G. L. jai negrasino užmušti ar išmesti per langą (b. l. 107).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo G. L. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d. (įstatymo redakcija iki 2013-07-13), 145 str. 1 d..
BK 140 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šioje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiajai K. M. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai, poodinė kraujosruva ir pjautinė žaizda kairiajame dilbyje. Poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniajame skruoste, pereinant į žandą, padarytos dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 30-31). Šiame nusikalstamos veikos epizode nėra ginčo dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko bei dėl įvykio mechanizmo. G. L. pripažino, kad po išgertuvių jis susipyko su sugyventine, jai sudavė kumščiu į veidą, paskui apkabino ją iš nugaros, o pastaroji rankoje laikė peilį ir bandydama ištrūkti, besimuistydama, įsipjovė į ranką. Nukentėjusioji patvirtino, jog ją sugyventinis sumušė, o ji pati bandydama ištrūkti iš sugyventinio G. L. glėbio, netyčia įsipjovė į ranką. Taigi surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis kumščiu sudavė smūgius nukentėjusiajai į veidą, tai parodo, jog kaltinamasis veikė tyčia, siekė pasekmių, fizinio skausmo sukėlimo ir sukėlė nusikalstamus padarinius, dėl ko nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Akistatos metu kaltinamasis buvo nurodęs, kad jis peiliu sužalojo K. M. kairės rankos dilbį( b.l. 107). Taigi nustatyta ir tai, kad kaltinamas tyčia peiliu sužalojo ranką, kokiu būdu tai padarė įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Kaltinamasis akivaizdžiai tęsė savo nusikalstamus tyčinius veiksmus, jis matė nukentėjusios rankoje peilį, akivaizdu ir tai jog jis numatė, kad nukentėjusiąją gali sužaloti, bet padarinių atžvilgiu jam buvo tas pats, jis veikė šioje situacijoje tiesiogine tyčia, jį tenkino, bet koks fizinio skausmo sukėlimas. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. L. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140str.1d., už ką jis ir privalo atsakyti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145str.1d., tai yra grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Teismo vertinimu ši veika inkriminuota nepagrįstai ir dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamasis išteisintinas. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2006).
Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis veikė kaltinamasis G. L., smurto panaudojimas po išgertuvių dėl pavyduliavimo, rodo buvus girtų žmonių konfliktą. Tikėtina, jog tokiu metu, būnant kaltininkui ir nukentėjusiajai apsvaigusiems nuo alkoholio, yra išsakoma vienas kito atžvilgiu įvairūs grasinimai, tačiau spręstina kaip supranta nukentėjusysis grasinimo realumą. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog tame pačiame bute gyvenanti nukentėjusios motina su kaltinamojo broliu nuėjo į kitą kambarį miegoti. Pasak liudytojos V. M. išgirdusi triukšmą dukters gyvenamame kambaryje ji atėjo pažiūrėti ir pamatė sumuštą dukrą, bei kraujuojančią ranką. Dukra jai sakė, kad abu susimušė, susipyko, tačiau neminėjo jog jai buvo grasinama. Iš policijos suvestinėse fiksuotos informacijos matyti, jog apie sužalotą moterį, kuri buvo pristatyta į ligoninę, pranešė medikai. Policijai aiškinantis aplinkybes duomenų apie grasinimus nėra fiksuota, pradėtas ikiteisminis tyrimas tik dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140str. 1d. ( b.l. 5-7). Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad smūgius G. L. sugyventinei K. M. sudavė grasindamas atimti kūdikį. Tik po keleto dienų 2013-06-04 apklausta nukentėjusiąja K. M. nurodė, kad be fizinio smurto ji patyrė ir grasinimus ( b.l.22-23). Tuo tarpu V. M. apklausta iš karto po įvykio, apie grasinimus ar įbaugintą dukrą nenurodė, tik teigė, kad dukra buvo sumušta, tą pastaroji akcentavo sakydama“ pažiūrėk mama į ką aš panaši, jis mane mušė kaip šunį“( b.l. 27). Vėliau nukentėjusioji K. M. akistatos metu su G. L. paneigė buvus grasinimus( b.l. 107). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad G. L. tiesiogine tyčia siekė įbauginti nukentėjusiąją, įtikinti ją savo grasinimais, jog jie gali būti realizuoti. Iš nukentėjusiosios parodymų ( kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs) taip pat matyti, kad kaltinamasis šiuo metu aktyviai bendrauja su nukentėjusiąja, jie nėra susipykę, dalyvauja vaiko auklėjime, bendrauja dalykiškai, todėl teismui kyla abejonių dėl nukentėjusiosios tikėjimo, kuris yra viena iš sąlygų atsakomybei pagal BK 145 str. 1 d. kilti, kad kaltinamojo grasinimuose minimi veiksmai realiai gali būti įvykdyti. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad veikos padarymo metu nukentėjusioji kaip ir kaltinamasis buvo neblaivi. Taigi kilus pagrįstoms abejonėms ir negalint pašalinti jų kitais objektyviais įrodymais, teismas daro išvadą, kad nėra nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 145 str. sudėties požymių, todėl kaltinamasis dėl šios veikos išteisintinas BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytais pagrindais.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2013-06-02 įvykio vietos apžiūros metu paimta raudonos spalvos dėmės nuoplova, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina, virtuvinis peilis ir sulenkiamas peiliukas (b. l. 16), saugomi Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (b. l. 17), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajai K. M..
Kaltinamajam G. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109, 110), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas. G. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-06-02 20.46 val. iki 2013-06-04 16.30 val. (dvi paras) (b. l. 52, 56).
Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino, atsiprašė nukentėjusios (LR BK 59 str.1d.2p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
G. L. padarytas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, turtinė žala nepadaryta, nusikaltimas baigtas, padarytas prieš artimą šeimos narį sugyventinę. Vertinant G. L. asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas, tame tarpe ir už smurtinį nusikaltimą prieš asmenį (recidyvas) (b. l. 76-96), į gydymo įstaigų psichiatrinę bei narkologinę įskaitas neįrašytas (b. l. 67-72), baustas administracine tvarka (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Taigi, įvertinus tai, kad G. L. padarė tyčinę veiką, sukėlė nusikalstamas pasekmes, sužalojo sugyventinę K. M., sukėlė jai fizinį skausmą ir tai jis padarė būdamas praeityje teistas už smurtinius nusikaltimus, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam pačią griežčiausią bausmės rūšį numatytą sankcijoje- laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad jis pripažino smurtavęs prieš sugyventinę, jos atsiprašė, tai yra į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į sunkinančią- nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, bausmės terminas parinktinas artimas sankcijos vidurkiui. Tačiau įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nukentėjusioji jam jokių pretenzijų nereiškia, augina kartu su nukentėjusiąja mažametį sūnų, kuriam reikalinga abiejų tėvų priežiūra, į tai, kad kaltinamasis yra paieškantis darbo, tai yra registruotas darbo biržoje, teismas mano jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl G. L. taikytinas baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str. 2d., 5 d. 1 p., 304-308 str., 313 str.,
nusprendžia:
G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 6 ( šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems ) metams, įpareigojant G. L. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66str. bausmės vykdymo atveju į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme- dvi paras.
G. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK: raudonos spalvos dėmės nuoplovą, sunaikinti, virtuvinį peilį ir sulenkiamą peiliuką, grąžinti nukentėjusiajai K. M..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.