Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pasvalio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Institucija) 2016 m. lapkričio 29 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹ straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad reklaminiame lankstinuke su A. K. prekiniu ženklu „Adelė“, kuris buvo platinamas 2016 m. rugsėjo 2-4 dienomis vykusio renginio „Sostinės dienos“ metu, buvo užsimenama apie tas maisto produktų savybes, kurių jis galimai neturi, užsimenama apie žmogaus ligų gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, sveikatingumo teiginiai vartojami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl galimai pažeidžiamos Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui nusprendus, kad ši byla turi būti nagrinėjama pagal pažeidimo padarymo vietą (Gedimino pr., Vilnius), t. y. Vilniaus miesto apylinkės teisme (ATPK 281 str. 1 d.). Byla Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta 2016 m. gruodžio 13 d.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, be kita ko, turi būti nurodoma: administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: tai yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat tai yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas turi būti surašomas tam, kad asmuo galėtų realiai realizuoti savo teisę į gynybą, savo ruožtu tokia galimybė įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią konkrečią veiką (kokius konkrečius veiksmus ar neveikimą) asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Kaip minėta, A. K. yra inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 214¹ straipsnio 1 dalyje, kuri numato administracinę atsakomybę už klaidinančios reklamos naudojimą ar lyginamosios reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą. Be to, kaip matyti iš protokolo, Institucijos nuomone, reklaminiame lankstinuke “Adelė” pateikiant atitinkamą informaciją, yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad reklamoje draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų; nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokios savybės būdingos visiems panašiems gaminiams.

Tačiau įvertinus protokolo turinį, o būtent – jame apibrėžtą A. K. inkriminuojamo pažeidimo esmę, teismo vertinimu, inkriminuojamas pažeidimas nėra apibrėžtas aiškiai ir konkrečiai, t. y. iš esmės nėra atskleista konkreti veika, kuri, Institucijos nuomone, pažeidžia nurodytą Reklamos įstatymo nuostatą. Kaip matyti, protokole yra tik abstrakčiai nurodyta, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje platintame reklaminiame lankstinuke su A. K. prekiniu ženklu „Adelė“ (pažymėtina, jog iš byloje esančių lankstinukų matyti, jog juose yra nurodyta pakankamai daug informacijos – 8 lapai), buvo užsimenama apie tas maisto produktų savybes, kurių jis galimai neturi, užsimenama apie žmogaus ligų gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, sveikatingumo teiginiai vartojami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. iš esmės tik pacituojamos nuostatos iš jau minėtos Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, numatančiame, ką yra draudžiama nurodyti reklamoje. Tačiau akivaizdu, jog tokiame inkriminuojamo pažeidimo esmės apibrėžime visiškai nėra atskleidžiama, kokie konkretūs teiginiai, Institucijos nuomone, pažeidžia nurodytas nuostatas, kas iš esmės lemia, jog tektų daryti prielaidas apie tai, kas, Institucijos nuomone, turi būti vertinama kaip veika, sudaranti ATPK 214¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

Esant tokiam abstrakčiam pažeidimo esmės apibrėžimui, akivaizdu, pažeidžiama asmens teisė į gynybą, nes nėra aišku, dėl kokių konkrečių nurodytame lankstinuke nurodytų teiginių, galimai pažeidžiančių Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir, atitinkamai, tokiu būdu sudarančių ATPK 214¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį (objektyviuosius požymius) yra surašytas protokolas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Tokie neaiškumai dėl kaltinimų apimties ir ribų, dėl to, kokia konkreti asmens veika vertinama kaip atitinkamas pažeidimas ir pan. būtų nesuderinami su asmens, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, teise į gynybą. Savo ruožtu tai, kad teismas yra pakankamai aktyvus, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, visgi negali būti aiškinama kaip galimybė teismui atlikti kaltinimą pareiškiančio subjekto funkcijų, o būtent – suformuluoti aiškų ir konkretų kaltinimą (patikslinti jį), kadangi iš esmės tai būtų nesuderinama su iš Konstitucijos kylančia teismo pareiga bylas nagrinėti nešališkai ir nepriklausomai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pasvalio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. lapkričio 29 d. A. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole A. K. suformuluotas kaltinimas nėra pakankamai aiškus ir konkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo apimties ir ribų bei reikšmingai apsunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Todėl darytina išvada, kad A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka jam įstatymo (ATPK 260 str. 1 d.) keliamų reikalavimų, esami trūkumai yra esminiai ir jie trukdo nagrinėti bylą iš esmės, todėl byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnio 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹ straipsnio 1 dalį, grąžinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pasvalio valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nurodytiems administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.