Telšių apylinkės teismo įsakymas

2024-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-228-344/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-04-18
Bylos Nr.
e1-228-344/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-228-344/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04497-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1.; 1.1.8.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „A.“ ūkio darbininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. J. 2024 m. vasario 4 d., apie 7.00 val., gyvenamojo namo miegamojo kambaryje, esančiame adresu(duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir sugyventinės K. A. metu, tyčia ranka stipriai pastūmė K. A., dėl ko pastaroji griuvo ir kairės rankos alkūne atsitrenkė į sieną, ir tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui, sugyventinei K. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. J., apklaustas kaip įtariamasis, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą rytą konflikto metu ranka pastūmė sugyventinę K. A., po ko ji griuvo ir kairės rankos alkūne atsitrenkė į sieną ir taip susitrenkė kairės rankos alkūnę. Taip pasielgė, nes sugyventinė sunervino ir jis nesusivaldė. Pripažįsta, kad K. A. dėl to galėjo jausti skausmą. Konflikto metu buvo blaivus, tačiau iš vakaro gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau iki įvykstant šiam konfliktui jau buvo išsiblaivęs ir alkoholis jo elgesiui įtakos neturėjo. Konfliktas įvyko, nes sugyventinė atsisakė duoti telefoną, kad jis galėtų pažiūrėti su kuo susirašinėja, todėl jis iš sugyventinės rankų išplėšė mobiliojo ryšio telefoną. Konflikto metu sugadino sugyventinei priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir durų rankeną, padarytą 400 Eur žalą atlygino, pakeitė durų rankeną ir su sugyventine susitaikė, jos atsiprašė. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį atlygino, sumokėdamas 50,10 Eur (1 tomas, b. l. 180-183, 189-190).

I. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. J. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. J. yra jos sugyventinis, su kuriuo vedė bendrą buitį. 2024 m. vasario 3 d., tikslaus laiko pasakyti negali, telefonu susisiekė su juo ir supratusi, kad sugyventinis yra neblaivus, užrakino laukines namo duris, kadangi ketino neįsileisti į namus, dėl to, kad jis išgėręs būna labai agresyvus, konfliktuoja, stumdo, įžeidinėja įvairiais necenzūriniais žodžiais. 2024 m. vasario 4 d., apie 1 val., gulėdama lovoje, išgirdo, kaip į namo langus pradėjo kažkas belsti. Suprato, kad tai R. J.. Po to išgirdo bruzdesį, nuėjo į katilinę ir pamatė, kaip R. drasko langą, todėl nuėjo prie laukinių durų ir iš vidaus bandė atrakinti duris, tačiau jų nepavyko atrakinti. Tada durų raktą sugyventiniui padavė per langą. Jis atsirakino duris ir įėjęs į namo vidų pradėjo ją įžeidinėti vadindamas necenzūriniais žodžiais, tačiau ji nieko neatsakė sugyventiniui ir jis nuėjo miegoti. Ryte apie 6 val. pajuto, kaip R. atsikėlė iš lovos, nuėjo į tualetą ir po kurio laiko parėjo į kambarį ir vėl atsigulė į lovą. Tada jis pakeltu balsu ją išvadino necenzūriniais žodžiais, sakė, kad užmuš, ji lėks iš šio kaimo. Nieko nesakiusi, atsikėlė iš lovos, atsisėdo ant lovos krašto, pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną, įsijungė švieselę ir tuo metu pripuolė sugyventinis ir iš rankų išplėšė mobiliojo ryšio telefoną. Jai bandant atsistoti nuo lovos, R. J. pripuolė ir ranka stipriai ją pastūmė, dėl ko ji trenkėsi į sieną ir susitrenkė kairės rankos alkūnę. Po smūgio į sieną pajuto stiprų skausmą kairės rankos alkūnėje. Ji nuėjo į virtuvę ir matė, kaip R. naudojasi jos telefonu. Ji reikalavo grąžinti jai priklausantį telefoną, bet sugyventinis atsisakė. Tada ji pradėjo eiti link jo, tačiau šis telefoną metė į grindis, dėl ko suskilo telefono ekranas, pakėlė jį nuo grindų, abiem rankomis perlaužė telefoną per pusę ir įmetė į krosnį. Sugyventinis už mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ padavė 400 Eur, už kuriuos ji nusipirko kitą mobiliojo ryšio telefoną, taip pat pakeitė nulaužtą durų rankeną į naują. Jokių pretenzijų sugyventiniui dėl apgadinto mobiliojo ryšio telefono ir durų rankenos nebeturi ir ateityje neturės. Jis atsiprašė ir abu susitaikė (1 tomas, b.l. 72-74, 79-82, 85-88).

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuojama įvykio vieta – gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 28-30).

2024 m. vasario 4 d. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog ant nukentėjusiosios K. A. kairės rankos alkūnės matomas paraudimas (1 tomas, b. l. 108-109).

2024 m. vasario 19 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo išklotinė ir užfiksuota, jog pranešėja K. A. operatorei nurodė: „ (...) ryte sugyventinis ir stumdė, ir į sieną trenkė, ir telefoną sudaužė (...) “ (1 tomas, b. l. 121-124).

2024 m. vasario 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog 2024 m. vasario 4 d. „kūno kamerų“ vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes dėl fizinio skausmo sukėlimo, adresu(duomenys neskelbtini); vaizdo įrašuose matoma ir girdima, kaip nukentėjusioji nurodo, jog konflikto metu sugyventinis ją pastūmė ranka, po ko ji virsdama atsitrenkė į sieną ir taip susitrenkė kairės rankos alkūnę (1 tomas, b. l. 127-135).

Iš pinigų pervedimo kvito matyti, kad kaltinamasis R. J. padengė žalą Valstybinei ligonių kasai (1 tomas, b. l. 193-196).

Kaltinamasis R. J. buvo laikinai sulaikytas 2024 m. vasario 4 d., 12.50 val., paleistas 2024 m. vasario 5 d. 18.45 (1 tomas, b. l. 199-200, 2 tomas, b. l. 4-6).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir vertinimas

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl R. J. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. sukėlus sugyventinei K. A. fizinį skausmą. Jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo pilnai įrodyta tiek paties prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais bei aukščiau paminėta rašytine bylos medžiaga.

IV. Bausmės skyrimas

Kaltinamasis R. J. neprieštaravo prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 tomas, b. l. 26-28).

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2,3 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtinę, nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, į tai, kad neteistas (1 tomas, b. l. 150-152), administracine tvarka nebaustas (1 tomas, b. l. 148-149), dirba (1 tomas, b. l. 145-147), į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius, tai kad nusikalstama veika žala atlyginta pilnai, su nukentėjusiąja susitaikė ir ji pretenzijų nereiškia (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Be to, teismas atsižvelgia į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kaltinamajam vietoj intensyvios priežiūros skirtinas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 40 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas turi įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, todėl teismas pripažįsta, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurį kaltinamasis įpareigotinas įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius (BK 72² straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta supaprastinta tvarka, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu) (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. vasario 4 d. iki 2024 m. vasario 5 d.– 2 dienos, 1 (vieną) sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir laikytina, kad kaltinamasis yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas.

2024 m. vasario 5 d. kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau – ir BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD-R diskas su alkūnės rentgeno tyrimo vaizdu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

BPK 91 straipsnis nurodo, kas yra laikoma daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tai materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti.

Grynųjų pinigų įmokėjimo Nr./CASH DEPOSIT No. 883218 nurodymo kopija nelaikytina daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra neatsiejama baudžiamosios bylos tyrimo medžiaga, įrodanti jog kaltinamasis atlygino nuostolius Valstybinei ligonių kasai, todėl teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl šio įrodymo.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinių ieškinių, proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje 6 (šešis) mėnesius

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 4 d., iki 2024 m. vasario 5 d. – 2 (dvi) dienas, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad kaltinamasis yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diską su alkūnės rentgeno tyrimo vaizdu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Kaltinamajam išaiškinti, kad teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėja Edita Gailienė