Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)), gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbęs UAB „Meyer&John“, šiuo metu dirbantis UAB „Palink“, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 132 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš darbo sutarties (t. III, b.l. 99-101) nustatyta, kad kaltinamasis A. L. nuo 2011-07-04 dirbo UAB „Meyer&John“ ekskavatorininku. Iš 2011-09-15 darbo sutartyje (t. III, b.l. 96-98) esančių duomenų nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu žuvusysis I. S. dirbo UAB „Meyer&John“ vamzdžių klojimo specialistu.

Byloje nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo padariniams atsirasti iš dalies turėjo įtakos ir paties I. S. didelis neatsargumas - žuvusysis savo iniciatyva pavojingoje zonoje atliko kėlimo grandinių prikabinimo prie ekskavatoriaus kaušo darbus, neturėdamas Darbuotojo, dirbančio krovinių kabinėtojo darbus, atestato, taip pat, nesilaikymas darbų saugos reikalavimų bei nebūdamas pakankamai rūpestingas ir atsargus, darbus atliko klūpėdamas po apie 1 m atstumu nuo plokštės nuleistu ekskavatoriaus kaušu. Nukentėjusieji nurodo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl darbdavio kaltės, tačiau byloje nenustatyta, kad priežastiniame ryšyje su pasekmėmis buvo ne kaltinamojo, o kitų asmenų veiksmai.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. L. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė sunkų neatsargų nusikaltimą, į nusikaltimo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į jo jauną amžių, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamojo veiksmai pažeidžiant specialias saugumo taisykles nebuvo šiurkštūs, nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus (t. III, b.l. 149), turėdamas teisę vairuoti traktorius ir savaeiges mašinas, taip pat atsižvelgiama didelį žuvusiojo neatsargumą, ir manoma, kad yra pagrindas paskirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą vidurkiui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes,esant pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus -5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei įpareigojimą tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti traktorius ir savaeiges mašinas, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad šia teise pagrįsta profesinė kaltinamojo veikla, kaltinamajam neskiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise.

Nukentėjusieji O. S. ir J. S. pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. IV, b.l. 115-117, 120-122), nukentėjusioji U. V. – dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. IV, b.l. 102-104). Nukentėjusioji O. S. prašė priteisti iš civilinės atsakovės UAB „Meyer&John“ 150 000 Lt dydžio, J. S. – 100 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusioji U. V. prašė iš civilinės atsakovės UAB „Meyer&John“ priteisti 5 616,75 Lt dydžio turtinės ir 100 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji O. S. savo reikalavimus grindė tuo, kad dėl sutuoktinio žūties ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą. Su sutuoktiniu kartu gyveno virš 30 m., kartu auklėjo ir išugdė du vaikus, ją ir sutuoktinį siejo glaudus abipusis ryšys, jie vienas kitą palaikė moraliai ir materialiai. Žuvus sutuoktiniui, sumažėjo jos bendravimo galimybės, ji prarado galimybę puoselėti šeimos santykius, normalaus gyvenimo viltis, nes su sutuoktiniu visą laisvą nuo darbo laiką praleisdavo drauge, kartu tvarkė buitį ir poilsiavo. Dėl sutuoktinio žūties pablogėjo jos fizinė ir psichikos sveikata, ji kreipėsi į psichoterapeutą, vartojo vaistus, nes nenorėjo gyventi. Žuvus sutuoktiniui patiria didelius nepatogumus tvarkydamasi namų ūkyje, taip pat žymiai sumažėjo jos pragyvenimo lėšos, kadangi ji darbinga tik iš dalies, dirba, tačiau gauna minimalias pajamas, visą laiką didžiąją šeimos biudžeto dalį sudarė sutuoktinio pajamos.

Nukentėjusieji U. V. ir J. S. prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą tuo pagrindu, kad juos su tėvu I. S. siejo glaudus dvasinis ir emocinis ryšys. Nukentėjusioji U. V. ir jos mažametė dukra visą laiką gyveno kartu su tėvais, todėl su tėvu nuolat bendraudavo, tėvas ją visuomet paremdavo ir morališkai palaikydavo, taip pat padėjo auginti ir auklėti dukrą, rėmė materialiai. Nukentėjusysis J. S. tik nuo 2011 m. pradžios gyveno atskirai nuo tėvų, tačiau, gyvendamas netoli jų, dažnai pas juos lankydavosi ir bendraudavo su tėvu. Netikėta tėvo žūtis sukėlė nukentėjusiesiems daug sunkių dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, kurių pasekmes jaučia iki šiol. Netekus tėvo, sumažėjo nukentėjusiųjų galimybės bendrauti, neteko galimybės gauti tėvo moralinę paramą. Nukentėjusysis J. S. nurodė, kad su tėvu turėjo bendrus tikslus, hobius, planus ateičiai, kartu dirbo ūkio darbus, mokėsi iš tėvo, gaudavo iš jo patarimus, tėvo netektis jį morališkai sužlugdė, dėl to iširo jo santuoka. Nukentėjusioji U. V. dėl pablogėjusios psichikos sveikatos lankėsi pas psichologus.

Nukentėjusioji U. S. prašė priteisti iš civilinės atsakovės UAB „Meyer&John“ turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad dėl tėvo žūties patyrė 14947 Lt dydžio laidojimo išlaidas. Dalį šių išlaidų – 10 000 Lt - atlygino civilinė atsakovė, todėl prašė priteisti neatlygintą dalį – 4947 Lt dydžio laidojimo išlaidas. Taip pat prašė priteisti 169,75 Lt dydžio ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijavimo išlaidas bei advokato atstovavimo išlaidas.

LR BPK 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą iš kaltinamojo arba iš už jo veikas materialiai atsakingų asmenų. Nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė atlikdamas darbo pareigas UAB „Meyer&John“ (2011-07-04 darbo sutartis, t. III, b.l. 99-101), todėl, sutinkamai su CK 6.264 str., numatančiu, kad samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, žalą nukentėjusiems asmenims privalo atlyginti kaltinamojo darbdavys. Iš Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (serija BCA, Nr. 00002339, t. V, b.l. 37-38) nustatyta, kad įvykio metu darbdavio UAB „Meyer&John“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta „If P & C Insurance AS“. Sutinkamai su Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 010 (t. V, b.l. 3136) 6 p., draudikas - „If P & C Insurance AS“ – įsipareigoja, įvykus draudžiamajam įvykiui, išmokėti draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sutartyje sulygtos draudimo sumos, atsižvelgdamas į draudimo sutarties sąlygas, dėl draudėjui vykdant veiklą tretiesiems asmenims padarytų nuostolių. Nustatyta, kad kaltinamojo A. L. padaryti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai sąlygojo nelaimingo atsitikimo darbe kilimą ir žalos atsiradimą, t.y. buvo priežastiniame ryšyje tarp veikos ir pasekmių, kaltinamojo darbdavio, privalančio atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė buvo apdrausta, todėl nukentėjusiesiems padaryta žala draudimo sumos - 200 000 Lt - ribose priteisiama iš draudiko „If P & C Insurance AS“. Draudimo atlyginimo nepakankant žalai visiškai atlyginti, sutinkamai su LR CK 6.254 str. 2 d., draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Civilinis atsakovas „If P & C Insurance AS“, atstovaujamas „If P & C Insurance AS“ filialo, pateikė rašytinį paaiškinimą (t. V, b.l. 25-29), kuriame nurodė, kad 2011-09-23 galiojo laikino draudimo apsaugos pagal savanoriškos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties, kurią patvirtina draudimo liudijimas (serija BCA, Nr. 00002339), sąlygas. Darbdavio atsakomybė apdrausta 200 000 Lt dydžio sumai, draudimo išmoka negali viršyti 199000 Lt bendroje sumoje visiems nukentėjusiesiems, nes iš draudimo sumos turi būti atimta 1000 Lt dydžio franšizė (draudimo suma, kurią atlygina pats draudėjas). Prašė, nustačius draudėjo darbuotojo atsakomybę, pilnamečių vaikų artimus ryšius su žuvusiuoju, atsižvelgiant į tai, kad žalą lėmė ir paties žuvusiojo didelis neatsargumas, į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiųjų ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir kiekvienam nukentėjusiajam priteisti išmokas, neviršijančias 20 000 Lt. U. V. ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo prašė atmesti, nurodė, kad laidojimo pašalpa turi būti įskaitoma į laidojimo išlaidas, taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė į laidojimo išlaidas įtraukė dvivietės šeimyninės kapavietės įrengimą. Prašė iš draudiko nepriteisti U. V. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, nes, sutinkamai su LR BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d., išlaidos gali būti išieškotos iš kalto asmens.

Sutinkamai su LR CK 6.284 str. 1 d., žuvusiojo I. S. sutuoktinė O. S. ir pilnamečiai vaikai U. V. ir J. S. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant neturtinės žalos, priteistinos nukentėjusiesiems dydį, atsižvelgiama į LR CK 6.250 str. 1 d. nustatytą neturtinės žalos sampratą bei šio straipsnio 2 d. nustatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, į padarytos žalos pasekmes, kurios vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolimesniam jų gyvenimui, darbinei veiklai, į žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu žuvus nukentėjusiųjų U. V. ir J. S. tėvui bei nukentėjusiosios O. S. sutuoktiniui, minėti nukentėjusieji dėl artimo žmogaus staigios mirties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, ilgalaikį emocinį stresą. Žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui labai artimo žmogaus mirties, yra ypač dideli ir turi įtakos tolimesniam jų gyvenimui. Įvertinus nukentėjusiosios O. S. amžių, jos sveikatos būklę – iš dalies darbinga (t. IV, b.l. 118), atsižvelgiant į tai, kad ji gydėsi psichikos sveikatos centre (t. V, b.l. 60, 61) daroma išvada, kad sutuoktinio žūtis turėjo neigiamą įtaką jos sveikatai, tačiau įrodymų apie ypatingai neigiamus padarinius negauta. Nustatant patirtų išgyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusioji neteko sutuoktinio, su kuriuo kartu pragyveno apie 30 m. ir su kuriuo santykiai buvo labai artimi. Liudytojas R. U., pažinojęs žuvusįjį ir jo šeimą, lankęsis jų namuose, patvirtino, kad I. S. santykiai su sutuoktine ir vaikais tikrai buvo geri, jis su šeimos nariais sutardavo, žuvusįjį ir jo šeimos narius liudytojas charakterizavo kaip tvarkingus ir pareigingus žmones. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į tai, kad sutuoktinio mirtis neabejotinai turės didelę neigiamą įtaką nukentėjusiosios O. S. tolimesniam gyvenimui, nes, be dvasinių išgyvenimų, emocinio streso, ji patyrė ir išgyvenimus dėl tapusios neapibrėžta ateities, pablogėjusios turtinės padėties, dėl sužlugusių bendrų su žuvusiuoju planų. Byloje nėra medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad dėl sutuoktinio žūties pablogėjo nukentėjusiosios fizinė sveikata, tačiau pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą asmens sveikata vertinama atsižvelgiant ne tik į asmens fizinę būklę, bet ir į psichinę, dvasinę, socialinę asmens gerovę. Iš nukentėjusiosios O. S. paaiškinimų nustatyta, kad dėl netekties patirtas skausmas ir išgyvenimai pablogino jos sveikatos būklę. Nustatant nukentėjusiesiems U. V. ir J. S. priteistinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į tarp tėvo ir vaikų buvusius labai artimus ryšius – U. V. gyveno kartu su tėvais, sūnus J. S. iš tėvų namų išsikėlė neužilgo iki tėvo žūties, tačiau ir toliau palaikė su juo glaudžius santykius, į tai, kad nukentėjusiajai U. V., vienai auginančiai dukrą, gimusią 2006 m. (t. IV, b.l. 112, 112), tėvas padėjo ją ugdyti bei išlaikyti, atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis J. S. yra jauno amžiaus ir dėl tėvo netekties patyrė išgyvenimus dėl sužlugusių bendrų su tėvu turėtų planų, netektos bendros veiklos galimybės, abiems nukentėjusiesiems buvo apribota bendravimo galimybė, be to, tėvas abu juos materialiai rėmė ir tėvo mirtis sąlygojo esminį jų gyvenimo sąlygų pablogėjimą, nukentėjusiajai U. V. po tėvo žūties pablogėjo sveikata (t. V, b.l. 8, 9).

Nustatant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltės laipsnį bei formą. Žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, nesiekiant sąmoningai nukentėjusiesiems sukelti dvasinius išgyvenimus. Tokiais atvejais yra pagrindas priteisti mažesnę neturtinę žalą nei tyčinės veikos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-470/2006, 2K-228/2007). Atsižvelgiama į tai, kad patys pažeidimai nėra ypač šiurkštūs, juos kaltinamasis padarė blaivus. Sutinkamai su CK 6.282 str. 1 d., tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nustatyta, kad viena iš nelaimingo atsitikimo kilimo ir žalos atsiradimo priežasčių buvo paties žuvusiojo I. S. didelis neatsargumas, todėl, atsižvelgiant į šią aplinkybę, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas sumažinamas.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinami iš dalies, nukentėjusiajai O. S. atlyginama 40 000 Lt dydžio neturtinė žala, U. V. – 30 000 Lt dydžio, J. S. – 25 000 Lt dydžio neturtinė žala. Nukentėjusiesiems U. S. ir J. S. nustatytas žalos atlyginimas atsižvelgiant į tai, kad vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai, tarp kurių yra ir nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimas, ir, esant beveik vienodoms kitoms sąlygoms, nukentėjusiajai U. V. priteisiamas didesnis neturtinės žalos atlyginimas atsižvelgiant į jos pateiktus įrodymus apie psichikos sveikatos pablogėjimą po tėvo mirties (t. V, b.l. 8, 9).

Nukentėjusioji U. V. prašė priteisti neatlygintą laidojimo išlaidų dalį – 4947 Lt, bei 169,75 Lt dydžio bylos medžiagos kopijavimo išlaidų ir atstovavimo išlaidas. Nukentėjusioji nurodė, kad patyrė 14 947 Lt dydžio laidojimo išlaidas, tačiau dalį jų – 10 000 Lt – atlygino civilinis atsakovas UAB „Meyer&John“. Nukentėjusioji pateikė 2011-09-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 519 (t. IV, b.l. 105),, sudarytą su UAB „Aketonas“, pagal kurią šeimyninės kapavietės sutvarkymas kainuoja 1130 Lt, 2012 m. rugsėjo mėn. sutartį (t. IV, b.l. 106), sudarytą su UAB „Amžinasis akmuo“ apie tai, kad užrašas ant paminklo kainuoja 172 Lt, kiti gaminiai ir paslaugos – 5000 Lt. Civilinis ieškinys dėl laidojimo išlaidų priteisimo netenkinamas. Nustatyta, kad UAB „Meyer&John“ atlygino nukentėjusiajai 10 000 Lt dydžio laidojimo išlaidas. Sutinkamai su CK 6.291 str. 2 d., į laidojimo išlaidas įskaitoma laidojimo pašalpa. Nukentėjusiosios U. V. ir O. S. nurodė, kad, žuvus I. S., buvo išmokėta laidojimo pašalpa. 1993-12-23 Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 4 str. nustato, kad laidojimo pašalpa yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio, laidojimo pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į laidojimo pašalpą, galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį. 2008-12-30 Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 1366 patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 130 Lt, todėl, mirus I. S., išmokėta 1040 Lt dydžio laidojimo pašalpa. Nukentėjusiajai atlyginus 11 040 Lt dydžio laidojimo išlaidas, nėra pagrindo priteisti likusią prašomą priteisti išlaidų dalį, kadangi, pagal formuojamą teismų praktiką, atlyginamos tik įprastos, vidutinės laidojimo išlaidos ir nukentėjusiajai atlygintos 11 040 Lt dydžio laidojimo išlaidos laikomos pakankamomis. Be to, iš nukentėjusiosios pateiktų dokumentų apie kapavietės įrengimą nustatyta, kad kapavietė įrengiama dviems asmenims, todėl nėra pagrindo priteisti visas šias išlaidas, taip pat nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė minėtas išlaidas – pateiktos tik sutartys, iš kurių nesimato, kad nukentėjusioji sumokėjo už paslaugas.

Iš byloje esančių 2012-12-05, 2013-02-27 ir 2013-06-21 pinigų priėmimo kvitų nustatyta, kad U. V. turėjo 1300 Lt dydžio, J. S. ir O. S. - kiekvienas 1100 Lt dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Sutinkamai su BPK 104 str., proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, turėtas išlaidas apmoka pats iš savo lėšų, BPK 106 str. 2 d. nustato, kad teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaltinamasis A. L. pripažintas kaltu, nukentėjusiųjų išlaidos pagrįstos dokumentais, todėl yra pagrindas jas priteisti iš kaltinamojo. Atsižvelgiant į tai, kad tas pats advokatas atstovavo visus tris nukentėjusiuosius, civilinių ieškinių reikalavimų pagrindas iš esmės nesiskiria, bylos aplinkybės, liečiančios kiekvieną nukentėjusįjį, identiškos, laikomos pagrįstomis U. V. 800 Lt dydžio, J. S. ir O. S. – kiekvieno 700 Lt dydžio išlaidos, kurios priteisiamos iš kaltinamojo.

Iš byloje esančių dokumentų (t. IV, b.l. 110, 111) nustatyta, kad nukentėjusioji U. V. turėjo 169,75 Lt dydžio ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijavimo išlaidas. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis gali būti pripažintos kitos išlaidos, nukentėjusiosios turėtos išlaidos pagrįstos dokumentais, todėl jos pripažįstamos nukentėjusiosios proceso išlaidomis ir priteisiamos.

Iš kaltinamojo į valstybės biudžetą priteisiamos 153 (vieno šimto penkiasdešimt trijų) Lt dydžio proceso išlaidos: 57 Lt pašto išlaidų ir 96 Lt dydžio liudytojams išmokėtų kelionės išlaidų atlyginimas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 132 str. 3 d. ir nubausti laisvės atėmimu trejiems metams.

Pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, bei įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

O. S., U. V., J. S. civilinius ieškinius patenkinti iš dalies.

Išieškoti iš „If P & C Insurance AS“, atstovaujamo „If P & C Insurance AS“ filialo, O. S. 40 000 (keturiasdešimties tūkstančių) Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, U. V. – 30 000 (trisdešimties tūkstančių) Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, J. S. – 25 000 ( dvidešimt penkių tūkstančių) Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

Išieškoti iš A. L. 700 (septynių šimtų) Lt dydžio proceso išlaidas O. S., 969,75 Lt (devynių šimtų šešiasdešimt devynių Lt 75 ct) dydžio proceso išlaidas U. V. ir 700 (septynių šimtų) Lt dydžio proceso išlaidas J. S..

Išieškoti iš A. L. 153 (vieną šimtą penkiasdešimt tris) Lt proceso išlaidų į valstybės biudžetą.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.