Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamoji vieta deklaruota ten pat, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2014 m. sausio 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 str. 1 d. – 12 MGL, tai yra 1 560,00 Lt dydžio bauda,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 290 str. padarymu, ir

K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ukrainos Respublikoje, Kirovogrado srityje ukrainietė, Ukrainos Respublikos pilietė, turinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip šeimos narys, netekėjusi, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamoji vieta deklaruota ten pat, nedirbanti, nesimokanti, neteista,

kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 290 str. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. M. 2013 m. balandžio 1 d., apie 02.15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagal pranešimą dėl mušamos moters atvykusiems policijos pareigūnams grasino susidorojimu, įvairiais rusiškais ir lietuviškais keiksmažodžiais plūdo savo funkcijas atliekančius policijos pareigūnus - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulį V. K. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patrulį M. P., taip juos įžeidė, be to siekdamas išlaisvinti sulaikytą sugyventinę K. R. ir pats išvengti sulaikymo, panaudodamas smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, sugriebė patruliui V. K. iš už nugaros už kaklo, atplėšęs jį nuo sulaikytosios K. R., pargriovė ant žemės, o vyr. patruliui M. P. nustūmus jį nuo nukentėjusiojo V. K., G. M. puolė juos, bandydamas suduoti kumščiais, į perspėjimus nereagavo, todėl prieš jį buvo panaudotas elektro impulsinis prietaisas „Taser X26“ su užtaisu, spec. priemonės – dujos bei surišimo priemonė – antrankiai, vedamas į tarnybinį automobilį toliau priešinosi, bandė ištrūkti, tokiais savo veiksmais jis pasipriešino savo pareigas atliekantiems policijos pareigūnams.

Kaltinamoji K. R. 2013 m. balandžio 1 d., apie 02.15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pagal pranešimą dėl mušamos moters atvykusiems policijos pareigūnams grasino susidorojimu, įvairiais rusiškais ir lietuviškais keiksmažodžiais plūdo savo funkcijas atliekančius policijos pareigūnus - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulį V. K. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patrulį M. P., taip juos įžeidė, be to įvairiais necenzūriniais žodžiais plūsdama policijos pareigūnus ir siekdama išvengti sulaikymo, grasino fiziniu smurtu ir jį panaudojo, sudavė patruliui V. K. į veido sritį, plūdo jį ir vyr. patrulį M. P. įvairiais necenzūriniais žodžiais, bandant uždėti spec. surišimo priemonę – antrankius, spyrė koja nukentėjusiajam V. K. į pilvo sritį ir koją, vedama į tarnybinį automobilį toliau priešinosi, bandė ištrūkti, būdama tarnybiniame automobilyje, kojomis spardė tarnybinės transporto priemonės durų apmušimus, tokiais savo veiksmais ji pasipriešino savo pareigas atliekantiems policijos pareigūnams.

Kaltinamasis G. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis nuo 2013 m. kovo 31 d. kartu su sugyventine K. R. ir dviem jų mažamečiais vaikais 3,5 metų amžiaus dukterimi D. M. ir 6 metų amžiaus sūnumi R. M. buvo svečiuose pas jo draugą G. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 2013 m. balandžio 1 d., 2 val. nakties, jam pasidarė blogą ir jie susiruošė važiuoti į namus. Nurodė, kad jis buvo apgirtęs, todėl ne viską tiksliai atsimena. Išėjęs į kiemą, jis mėgino paskambinti į taksi firmą, tačiau neprisiskambino. Tuo metu kieme stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo du vaikinai. Jo sugyventinė K. R. nuėjo prie to automobilio paprašyti, kad vaikinai parvežtų juos namo. Tie vaikinai pradėjo ją kalbinti, ji sėdo į jų automobilį. Jis paliko vaikus prie namo, liepė jiems laukti, o pats nuėjo prie automobilio. Priėjus prie automobilio, tarp jo ir K. R. kilo konfliktas dėl to, kad ši užsisėdėjo automobilyje su vaikinais, jie abu garsiai šūkavo. Vaikinai jų parvežti nesutiko ir iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus į kiemą atvažiavo policijos automobilis, išlipo du pareigūnai, kurie pradėjo tampyti K., vienas pareigūnas pargriovė ją ant sniego, o kitas pareigūnas aiškinosi aplinkybes su juo. Pareigūnas blogai elgėsi su jo sugyventine, pargriovė ją ant sniego, kadangi pastaroji plūdo pareigūną. Ji gulėjo sniege, pareigūnas laikė jos rankas. Jis rankomis nustūmė pareigūną į šoną, šis suklupo ar nugriuvo, K. atsistojo, po to atsistojo ir pareigūnas. Po to vienas pareigūnas puolė jį, kitas Katariną, apipurškė jį dujomis. Nurodė, kad tiksliai visko neprisimena, tačiau parodė, kad jį pareigūnai spardė, uždėjo antrankius ir įgrūdo į automobilį. K. R. norėjo jį apginti, stumdė policijos pareigūnus ir juos plūdo. Tada pareigūnai ir K. R. įgrūdo į automobilį, juos išvežė į skyrių, o vaikus į ligoninę. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus.

Kaltinamoji K. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. kovo 31 d. ji. kartu su sugyventiniu G. M. ir dviem jų mažamečiais vaikais buvo svečiuose pas sugyventinio draugą. Naktį G. pasidarė blogą, ir jie susiruošė namo. Buvo jau po pirmos valandos nakties, ji buvo apgirtusi. Jie išėjo į lauką ir garsiai kivirčijosi, ji pasakė sugyventiniui, kad į namus važiuos atskirai. Išėjus iš laiptinės, G. mėgino iškviesti taksi automobilį, o ji nuėjo prie gatvėje šalia automobilio stovėjusių dviejų vaikinu, ketindama paprašyti parvežti ją namo. Tuo metu G., palikęs vaikus kieme, pradėjo ją vytis, sugriebė už rankos. Vaikinai sušuko jai, klausė, ar jai reikia pagalbos. Ji atsakė, kad reikia, klausė jų,. Ar jie gali parvežti ją namo. Vaikinai pasiūlė jai sėsti į automobilį, klausė, kur ji gyvena. Ji sėdo į automobilį, pasakė, kad ji yra su vaikais. Tuo metu prie jų priėjo G. ir jie pradėjo ginčytis. G. atidarė automobilio dureles, vaikinai iškvietė policijos pareigūnus. Ji išlipo iš automobilio, jie abu toliau ginčijosi. Atvykę policijos pareigūnai paklausė, kodėl vaikai stovi palikti vieni, ji atsakė, kad vaikai su ja. Tada pareigūnas pasakė, kad važiuotų kartu į skyrių, ji pareiškė, kad niekur nevažiuos. Pareigūnas sugriebė ją už rankovės, ji ištraukė ranką, išsilaisvino. Tada pareigūnas metė ją ant sniego ir užlaužė jos ranką. Pripažįsta, kad ji su pareigūnais susiginčijo, tačiau taip elgėsi, nes buvo neblaivi, nurodė, kad ji tiksliai visų detalių neprisimena. Tuo metu pradėjo verkti vaikai, ji pamėgino pareigūnui įspirti, tačiau nepavyko. Tada G. nustūmė nuo jos pareigūną, pareigūnas nukrito. Tuo metu pribėgo kitas pareigūnas, panaudojo elektros šoką prieš G., po to abu pareigūnai spardė G. į pilvą. Ji norėjo nustumti nuo G. pareigūnus, tada pareigūnai uždėjo antrankius ir jai ir G.. Ji spardė tarnybinio automobilio dureles, nenorėjo lipti į automobilį, sudavė pareigūnui. Pareiškė, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-04-01 dirbo radijo šaukiniu „422“ kartu patruliu V. K., apie 2.15 val. gavo pranešimą iš budėtojo apie tai, kad Kaune, Naujakurių g. namo Nr. 66 kieme stovi moteris, kuriai reikalinga pagalba, nes vyras ją muša. Nuvykus nurodytu adresu, prie namo antros laiptinės pamatė du mažamečius vaikus, paliktus be priežiūros. Vyresnis berniukas pasakė, kad jų tėvai nuėjo ieškoti transporto priemonės grįžimui namo. Berniukas parodė kitame kiemo gale stovinčius savo tėvus, kurie triukšmavo. Nei vienas iš suaugusių asmenų į klausimus dėl vaikų neatsakė, jie tik tarpusavyje ginčijosi rusų ir lietuvių kalba, nekreipė dėmesio į pareigūnus ir vaikus. V. K. pasakė, kad galima asmenis pristatyti į policijos įstaigą, jie yra neblaivūs viešoje vietoje, mažamečiai vaikai palikti be priežiūros. Tada moteris (K. R.) pradėjo pareigūnus plūsti įvairiais lietuviškais ir rusiškais necenzūriniais žodžiais, kreipdamasi į kiekvieną asmeniškai. M. P. su patruliu V. K. K. R. įspėjo, bet ji nereagavo, buvo nuspręsta ją už viešosios tvarkos pažeidimą pristatyti į Kauno m. Santakos PK. Paprašius K. R. eiti kartu iki tarnybinio automobilio, iš pradžių ji paėjo kelis žingsnius nesipriešindama, tačiau nenustojama vartoti įvairių rusiškų necenzūrinių žodžių. K. R., kuri ėjo šalia V. K., pasisuko į jį ir kaire ranka sudavė jam į veidą. V. K. po šio smūgio nutarė dėti antrankius. Patrulis V. K. bandė uždėti K. R. antrankius, tada ji pradėjo muistytis, spyrė koja jam į pilvo sritį. Tada M. P. priėjo ir bandė padėti ją sulaikyti, bet ji spyrė koja M. P. į dešinę koją, virš kelio, sukėlė jam fizinį skausmą. Tada abu kartu su V. K. pargriovė moterį ant žemės ir bandė uždėti antrankius. Ji muistėsi, trukdė uždėti antrankius, visą laiką nenustojo vartoti įvairių rusiškų ir lietuviškų necenzūrinių žodžių. Dedant antrankius K. R., iš už nugaros prie priėjo G. M. ir sugriebdamas V. K. už kaklo iš už nugaros, jį pargriovė ant žemės. M. P. nustūmė G. M. nuo V. K. ir pasakė, kad netrukdytų vykdyti tarnybinių pareigų, o tuo metu V. K. K. R. uždėjo antrankius, ji vėl bandė jam koja įspirti į jo koją. K. R. liko gulėti veidu į sniegą ant žemės, kadangi G. M., vėl puolė bandydamas įspirti V. K. į veido sritį. K. tuo metu laikė K. R. prispaudęs prie žemės, G. M. puolė pareigūnus, bandydamas suduoti kumščiais į veido sritį, tačiau smūgių buvo išvengta. Patrulis V. K. perspėjo G. M., kad bus panaudota spec. priemonė – elektro impulsinis prietaisas, jis atsakė, kad elektros nebijo. Kadangi G. M. toliau bandė atitraukti V. K. nuo K. R. ir visaip bandė nustumti į šalį M. P., todėl patrulis V. K. panaudojo elektro impulsinį prietaisą „Taser X26“ su užtaisu „c4100mped“, tačiau šiam prietaisui tinkamai nesuveikus, G. M. iš savo striukės išsitraukė zondą, o vienas zondas liko įsmigęs į jo striukę. Tada G. M. vėl puolė patrulį V. K., bandydamas jam suduoti kumščiais į įvairias kūno vietas, ir V. K. panaudojo spec. priemonę – ašarines dujas. Kai G. M. pradėjo trinti akis, prieš jį buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, ir pargriovęs jį ant žemės, M. P. jam uždėjo antrankius. Bededant G. M. antrankius, jis toliau aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, stangino rankas, į komandas sudėti rankas už nugaros nereagavo. Patrulis V. K. padėjo uždėti G. M. antrankius. G. M. grasino susidorojimu, vartojo įvairius lietuviškus ir rusiškus necenzūrinius žodžius, kreipdamasis į kiekvieną iš jų asmeniškai, taip G. M. su K. R. juos įžeidė. Sulaikius šiuos piliečius, patrulis V. K. iškvietė pagalbą ir atvyko patrulių ekipažas radijo šaukiniu „405“ kartu su laidos „Farai“ operatoriumi. Patrulių ekipažas nuvežė mažamečius vaikus į Santakos PK. Vedant sulaikytuosius į tarnybinį automobilį, jie abu bandė ištrūkti, muistėsi, įsodinus juos į tarnybinį automobilį, jie abu toliau elgėsi agresyviai, K. R. toliau naudojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėdama pareigūnus. K. R., būdama tarnybiniame automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kojomis spardė šio automobilio kairės pusės galinių durų apmušimus. Vežant sulaikytuosius į Santakos PK, jie abu nenustojo vartoti necenzūrinių žodžių, grasino atleisti iš darbo. Pristačius šiuos piliečius į Santakos PK, buvo nustatytos jų asmens tapatybės, K. R. iš pradžių savo anketinių duomenų nenurodė, triukšmavo, vartojo įvairius rusiškus ir lietuviškus necenzūrinius žodžius. Dėl padaryto sužalojimo M. P. į medicinos ekspertus nesikreipė, nes vizualiai sužalojimų nesimatė, buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l. 22 - 23).

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškas aplinkybes kaip ir nukentėjusysis M. P., paaiškino, kad jį, kaip pareigūną K. R. ir G. M. įžeidė, aktyviai priešinosi sulaikomi, dėl kūno sužalojimų pas med. ekspertus nesikreipė, nes jų vizualiai nesimatė, tik buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l. 25 - 26).

Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo nuo 2013-03-31 08.30 val. iki 2013-04-01 09.30 val. Kauno apskr. VPK Santakos PK budėtojų dalyje, esančioje adresu Daukšos g. 10, Kaunas, 101 kabinete, kartu su Kauno apskr. VPK VTV OVS Santakos grupės vyr. postiniu G. B., Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK KPS tyrėja I. K. ir postiniu A. B.. 2013-04-01 02.45 val. į Santakos PK policijos ekipažų šaukiniais „422“ ir „405“ buvo pristatyti neblaivūs sulaikytieji dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams G. M. ir K. R. bei du jų mažamečiai vaikai. Sulaikytoji K. R. nuo pat jos pristatymo į Kauno m. Santakos PK elgėsi agresyviai, plūdosi įvairiais rusiškais necenzūriniais žodžiais, rėkavo, grasino, kad visi bus atleisti iš darbo, vardino savo giminaičius bei pažįstamus, kurie užima aukštas pareigas Lietuvoje bei užsienyje, į perspėjimus nusiraminti nereagavo. Jos sugyventinis G. M. elgėsi pakankamai ramiai, neplūdo ir neįžeidinėjo D. P. akivaizdoje kitų pareigūnų, tačiau taip pat vardino įvairius pareigūnus, draugus ir giminaičius, prokuratūros darbuotojus bei tarybos narį Matijošaitį, norėdamas įtakoti policijos pareigūnų elgesį jų atžvilgiu. Bandant uždaryti į laikino sulaikymo kamerą K. R., ji elgėsi agresyviai, vengė būti į ją uždaroma, muistėsi, bandė ištrūkti, todėl nuo jos rankų nebuvo nuimta spec. priemonė – antrankiai, ir į laikino sulaikymo kamerą ji buvo uždaryta jų nenuėmus. Uždarius K. R. į laikino sulaikymo kamerą, ji kameroje toliau rėkavo, spardė kojomis grotas, sukeldama triukšmą ir tokiu savo elgesiu gąsdindama Santakos PK buvusius savo mažamečius vaikus bei tokiais savo veiksmais tyčia trukdė dirbti. Prašant sulaikytąją K. R. nusiraminti, ji visiškai į tai nereagavo. K. R. nurimo apie 5 val., jai buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą, ji sutiko. Buvo nustatytas 1,78 promilių girtumas. Tada K. R. pradėjo reikšti nepasitenkinimą pareigūnų veiksmais, atsisakė būti vedama atgal į laikino sulaikymo kamerą, kadangi buvo be antrankių, kibo rankomis į grotas, muistėsi, mosikavo rankomis jam ir G. B. prieš veidus. Sulaikytoji, panaudojus jėgą, įvesta į laikino sulaikymo kamerą. Kai praėjus kuriam laikui ji nurimo, antrankiai buvo nuimti, tik tada ji pasidomėjo, kur yra jos vaikai. (b.l. 28)

Liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2013-03-31 08.30 val. iki 2013-04-01 09.30 val. dirbo Kauno apskr. VPK Santakos PK budėtojų dalyje, esančioje adresu Daukšos g. 10, Kaunas, 101 kabinete, kartu su Kauno apskr. VPK VTV OVS Santakos grupės specialistu D. P., taip pat Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK KPS tyrėja I. K. ir KPS postiniu A. B.. 2013-04-01 apie 02.45 val. buvo pristatyti sulaikyti dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams G. M. ir K. R. bei du jų mažamečiai vaikai. Sulaikytieji buvo neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Sulaikytasis G. M. elgėsi pakankamai ramiai, tačiau, stengdamasis įtakoti policijos pareigūnų elgesį jo atžvilgiu, vardino įvairius, jo teigimu, pažįstamus pareigūnus, giminaičius, dirbančius prokuratūroje bei kaip gerą pažįstamą - tarybos narį Matijošaitį. Sulaikytoji K. R., kurios asmens tapatybė nustatyta ne iš karto, kadangi iš pradžių ji atsisakė nurodyti savo anketinius duomenis, nuo pat jos pristatymo į Kauno m. Santakos PK elgėsi agresyviai, plūdo esančius Santakos PK patrulius ir kitus pareigūnus įvairiais rusiškais necenzūriniais žodžiais, rėkavo, grasino, kad bus visi atleisti iš darbo, vardino savo giminaičius bei pažįstamus, kurie užima aukštas pareigas Lietuvoje bei užsienyje, į perspėjimus nusiraminti nereagavo. Bandant uždaryti į laikino sulaikymo kamerą sulaikytąją K. R., ji elgėsi agresyviai, visokiais būdais - muistydamasi, bandydama ištrūkti - vengė būti į ją uždaroma, todėl antrankiai nebuvo nuimti, todėl į laikino sulaikymo kamerą ji buvo uždaryta jų nenuėmus. Sulaikymo kameroje ji nenurimo, triukšmavo rėkaudama, spardė kojomis grotas, kėlė triukšmą, gąsdindama savo vaikus. Ne kartą sulaikytosios buvo prašoma nusiraminti, tačiau ji į jai sakomus žodžius nereagavo. Apie 5 val. jai buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą, buvo nustatytas 1,78 promilių girtumas. Tada K. R. pradėjo reikšti nepasitenkinimą pareigūnų veiksmais, atsisakė būti vedama atgal į laikino sulaikymo kamerą, kibo rankomis į grotas, muistėsi, mosikavo rankomis, todėl panaudojus jėgą, įvesta į laikino sulaikymo kamerą. Jai nusiraminus, antrankiai buvo nuimti. (b.l. 29)

2013 04 01 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Kaune, (duomenys neskelbtini) kieme, pateiktos fotonuotraukos (b.l. 12 – 18).

2013 04 01 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad 2013 m. balandžio 1 d., 03.15 val., G. M. nustatytas 1,39 ‰ girtumas. (b.l. 58)

2013 04 01 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad 2013 m. balandžio 1 d., 05.15 val., K. R. nustatytas 1,78 ‰ girtumas (b.l. 91).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas arba grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam atliekančiam viešo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamųjų G. M. ir K. R. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų M. P. ir V. K., liudytojų D. P. ir G. B. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji G. M. ir K. R. 2013 m. balandžio 1 d., apie 02.15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) kieme, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, pagal pranešimą dėl mušamos moters atvykusiems policijos pareigūnams grasino susidorojimu, įvairiais rusiškais ir lietuviškais keiksmažodžiais plūdo savo funkcijas atliekančius policijos pareigūnus - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulį V. K. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patrulį M. P., taip juos įžeidė, be to, G. M., siekdamas išlaisvinti sulaikytą sugyventinę K. R. ir pats išvengti sulaikymo, panaudodamas smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, sugriebė patruliui V. K. iš už nugaros už kaklo, atplėšęs jį nuo sulaikytosios K. R., pargriovė ant žemės, o vyr. patruliui M. P. nustūmus jį nuo nukentėjusiojo V. K., G. M. puolė juos, bandydamas suduoti kumščiais, į perspėjimus nereagavo, todėl prieš jį buvo panaudotas elektro impulsinis prietaisas „Taser X26“ su užtaisu, spec. priemonės – dujos bei surišimo priemonė – antrankiai, vedamas į tarnybinį automobilį toliau priešinosi, bandė ištrūkti, K. R. įvairiais necenzūriniais žodžiais plūsdama policijos pareigūnus ir siekdama išvengti sulaikymo, grasino fiziniu smurtu ir jį panaudojo, sudavė patruliui V. K. į veido sritį, plūdo jį ir vyr. patrulį M. P. įvairiais necenzūriniais žodžiais, bandant uždėti spec. surišimo priemonę – antrankius, spyrė koja nukentėjusiajam V. K. į pilvo sritį ir koją, vedama į tarnybinį automobilį toliau priešinosi, bandė ištrūkti, būdama tarnybiniame automobilyje, kojomis spardė tarnybinės transporto priemonės durų apmušimus, tokiais savo veiksmais kaltinamieji pasipriešino savo pareigas atliekantiems policijos pareigūnams.

Kaltinamųjų kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 290 str. požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis V. K. pareiškė 3 000,00 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, nurodė, kad besipriešindami, abu kaltinamieji G. M. ir K. R. juos spardė, plūdo necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, K. R. spyrė jam į pilvą ir sudavę ranka jam į dešinį skruostą, abu su G. M. mėgino suduoti jam daugiau smūgių, tačiau jis jų išvengė. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, emocinį stresą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų.

Nukentėjusysis M. P. pareiškė 2 000,00 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, nurodė, kad besipriešindami, abu kaltinamieji G. M. ir K. R. juos spardė, plūdo necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. K. R. spyrė jam į koją, abu su G. M. mėgino suduoti jam daugiau smūgių, tačiau jis jų išvengė. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, emocinį stresą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiesiems, tokiu būdu sukeldami pastariesiems fizinį skausmą, pažeminimą, dvasines kančias, kurios tiesiogiai susijusios su kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, neturtinės žalos padarymas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininkų – pusiausvyra. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusieji yra policijos pareigūnai, todėl jų darbas susijęs su tokia profesine rizika, kada galima patirti smurtą. Kaltinamieji nedirba, tačiau kaltinamoji K. R. nurodė, kad ją išlaiko jos sugyventinis G. M., be to, pastarasis išlaiko ir du jų mažamečius vaikus, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis turi pajamų ar turto, todėl turi galimybę atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą žalą. Pažymėtina, kad nusikaltimo pasekmės nėra tokios didelės, didesnių sveikatos sutrikdymų nukentėjusiesiems nebuvo padaryta, todėl prašoma priteisti suma yra mažintina. Taigi atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bei nukentėjusiųjų profesinę riziką, darytina išvada, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui ir jų sveikatai, todėl yra mažintini. Pažymėtina, kad nors abu nukentėjusieji yra policijos pareigūnai, tačiau jie taip pat, kaip ir kiti asmenys, jaučia skausmą, pažeminimą, stresą, todėl darytina išvada, kad nukentėjusieji patyrė nusikaltimais padarytą neturtinę žalą, todėl jų civiliniai ieškiniai iš dalies tenkintini.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamosios K. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamieji padarė po du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas kaltinamajam G. M. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nedirba, vieną kartą yra teistas, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina bausmė – bauda.

Skirdamas kaltinamajai K. R. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji nedirba, teisiama pirmą kartą, į jos atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina bausmė – bauda.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., kaltinamiesiems paskirtos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kaltinamosios K. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto gynėjo dalyvavimo nagrinėjant baudžiamąją bylą, ginant kaltinamąją K. R., išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamosios valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 290 str., ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 286 str. - 9 (devynių) MGL, tai yra 1 170,00 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) dydžio baudą;pagal BK 290 str. – 8 (aštuonių) MGL, tai yra 1 040,00 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p, subendrinti bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti subendrintą bausmę – 9 MGL – 1 170,00 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti subendrintą bausmę – 6 (šešių) MGL, tai yra 780,00 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., subendrinus paskirtą bausmę su 2014 m. sausio 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 12 MGL, tai yra 1 560,00 Lt dydžio bauda, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę – 15 (penkiolika) MGL, tai yra 1 950,00 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 2 p. a) pp., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo (kalinimo) laiką 2013 m. balandžio 1 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, laikyti, kad atlikta 2 MGL dydžio bauda, tai yra 260,00 Lt (dviejų šimtų šešiasdešimties litų) dydžio bauda.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

K. R. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 290 str., ir paskirti jai bausmes:

pagal BK 286 str. - 9 (devynių) MGL, tai yra 1 170,00 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) dydžio baudą;pagal BK 290 str. – 8 (aštuonių) MGL, tai yra 1 040,00 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p, subendrinti bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti subendrintą bausmę – 9 MGL – 1 170,00 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti subendrintą bausmę – 6 (šešių) MGL, tai yra 780,00 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 2 p. a) pp., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo (kalinimo) laiką 2013 m. balandžio 1 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, laikyti, kad atlikta 2 MGL dydžio bauda, tai yra 260,00 Lt (dviejų šimtų šešiasdešimties litų) dydžio bauda.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo M. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų G. M. ir K. R. solidariai 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai.

Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų G. M. ir K. R. solidariai 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai. .

Pripažinti valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, patirtas advokatui ginant kaltinamąją, bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios K. R. 40,00 Lt (keturiasdešimt litų) valstybei, sumokant nurodytą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.