Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės reikalavimas grindžiamas šiais ieškinyje (t. 1, b. l. 1-6) ir teismo posėdyje išdėstytais argumentais. duomenys neskelbtini) ieškovė ir bendraturtė L. B. sudarė notarinę sutartį su atsakovu A. Š., kuria pardavė atsakovui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais už 14 000 Eur. Sutartimi buvo susitarta, kad atsakovas 500 Eur sumokėjo į ieškovės banko sąskaitą prieš pasirašant sutartį. Likusią daiktų kainą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei tokia tvarka: 3000 Eur - iki 2018-12-14, o 3 500 Eur – iki 2019-06-14. Iki nurodytų terminų atsakovas su ieškove neatsiskaitė, nors ieškovė ragino ir siuntė priminimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas atsakė, kad yra finansiškai nepajėgus vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir siūlė nutraukti sutartį. Atsakovė nutraukti sutarties nesutinka ir prašo priteisti iš atsakovo pareigą vykdyti natūra bei priteisti sutartyje numatytus delspinigius. Atsakovas su ieškiniu sutinka, todėl plačiau nepasisakys, nes visos aplinkybės nurodytos ieškinyje. Ieškinį grindžia prie ieškinio pridėta pirkimo pardavimo sutartimi, skelbimu įdėtu į laikraštį apie pardavimą nekilnojamojo turto, raginimu sumokėti skolą ir anksčiau teismo priimtu sprendimu dėl kitos bendrasavininkės ieškinio patenkinimo.

Notaro patvirtinta (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas iš ieškovės ir L. B. nusipirko 0,4800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais už bendrą 14 000 Eur kainą (sutarties 3.1. punktas), iš kurios 7 000 Eur įsipareigojo sumokėti ieškovei (sutarties 3.2.1. punktas). Pagal sutarties 4.1.2. ir 4.1.3. punktus atsakovas iki sutarties pasirašymo sumokėjo ieškovei 500 Eur. Pagal sutarties 4.1.4. punktą atsakovas įsipareigojo iki 2018-12-14 sumokėti ieškovei 3 000 Eur, o pagal sutarties 4.1.6. punktą įsipareigojo iki 2019-06-14 sumokėti 3 500 Eur (b. l. 9-16).

Iš laikraščio „Lazdijų žvaigždė“ skelbimo užsakymo patvirtinimo nustatyta, kad G. U. 2018-03-26 užsakė skelbimą: “Parduodu: (duomenys neskelbtini) 8,66 ha žemės ūkio paskirties žemės su namų valda“ (b. l. 22).

Iš ieškovės 2019-07-12 reikalavimo įvykdyti sutartį ir atsakovo 2019-08-13 pareiškimo, kuriuo buvo atsakyta į reikalavimą, nustatyta, kad atsakovas atsisakė sumokėti ieškovei 6 500 Eur pagal jų sudarytą (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas, kad yra finansiškai nepajėgus atsiskaityti, ir pasiūlė sutartį nutraukti bendru sutarimu (b. l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, pats pasirenka teisių gynimo būdus.

CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Kaip atskiri civilinių teisių gynimo būdai yra įtvirtinta galimybė priteisti įvykdyti pareigą natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas) bei išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), o atskirais atvejais – netesybas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteisimas įvykdyti pareigą natūra yra atskiras civilinių teisių gynybos būdas ir nelaikomas civiline atsakomybe, tačiau šie abu būdai gali būti taikomi kartu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).

Prievolė sumokėti kainą pagal savo pobūdį yra piniginė. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio reikalavimas priteisti pardavėjui iš pirkėjo pagal pirkimo–pardavimo sutartį nesumokėtą parduoto daikto kainos dalį reiškia reikalavimą įpareigoti pirkėją įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis), o ne reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę sutartinę prievolę pažeidusiai šaliai, nes toks reikalavimas atitinka pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytą civilinių teisių gynybos būdą, kai yra pažeidžiama pirkėjo pareiga sumokėti daikto kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus (CK 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.345 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).

Atsakovas su ieškiniu sutinka, tačiau jis negali įvykdyti sutarties ir sumokėti nusipirkto turto kainos, nes pablogėjo jo turinė padėtis. Ieškovė nepageidauja nutraukti sutarties ir siekia ją išsaugoti, nesinaudodama sutartyje numatyta galimybe ją nutraukti. Kadangi CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dispozityvumo principas leidžia pačiai ieškovei savo nuožiūra laisvai pasirinkti savo teisių gynimo būdus, tai nei atsakovas, nei teismas negali uždrausti ieškovei ginti savo teises įstatyme numatytu būdu ir priversti pasirinkti šalių sutartyje numatytą jos teisių gynimo būdą. Kasacinis teismas pripažįsta, kad pardavėjui įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o pirkėjui vėluojant įvykdyti priešpriešinius įsipareigojimus, pardavėjas įgyja galimybę rinktis sau palankesnę sutartinių santykių eigą, nes sutarties nuostata, jog, pirkėjui nesumokėjus sutarties kainos, šalys privalo anuliuoti šią sutartį, negali būti aiškinama kaip įpareigojimas visais atvejais sudaryti susitarimą nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2009). Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas priteisti įvykdyti prievolę natūra ir atsisakymas naudotis sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį yra teisėtas ir pagrįstas, nes savo pardavėjo pareigas ieškovė vykdo tinkamai ir turi teisę reikalauti to paties iš atsakovo.

Nors sutarties 8.5. punkte numatyta sutarties nutraukimo galimybė, tačiau šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis akivaizdžiai neproporcingai pažeistų ieškovės teises ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kuriais vadovautis privalo tiek civilinių teisinių santykių subjektai, tiek teismas, spręsdamas jų ginčus ir aiškindamas bei taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). Byloje nėra ginčo, ir ieškovės pateiktas parduodamo turto skelbimo užsakymo patvirtinimas patvirtina, jog ieškovė sodybą su namų valdos žemės sklypu pardavė ne kaip vienintelį sandorio objektą, o kartu su trimis žemės ūkio paskirties žemės sklypais, kurie iš visų pusių supa sodybą. Kitaip tariant faktiškai ieškovė turėjo tikslą parduoti, o atsakovas sutikdamas su ieškiniu pripažįsta, kad jis ir jo tėvas dviem sandoriais pirko, keturis atskirus nekilnojamojo turto objektus kaip vieną, vienoje vietoje esančios žemės ir joje esančių pastatų, visumą. Tai reiškia, kad tokiomis aplinkybėmis kiekvieno nekilnojamojo turto objekto, kaip atskiro vieneto, kaina skiriasi nuo visų objektų bendros kainos, jeigu jie parduodami kartu. Akivaizdu, kad sodybos vertę didina aplink ją esantys trys žemės ūkio paskirties žemės sklypai, nes kartu valdant visą šį nekilnojamąjį turtą jo vertė ir duodama nauda yra didesnė nei šį turtą išskaidžius. Taigi, teismas konstatuoja, kad atsakovas laisva valia, nieko nesuklaidintas, žinodamas tikrąjį pardavėjų sandorio tikslą ir kainą, nustatytą parduodant kartu su aplink esančia žeme, sutiko su perkamo turto kaina ir jokio suklydimo sudarant sandorį nebuvo. Todėl nei pasikeitusios atsakovo finansinės galimybės atsiskaityti, nei nusipirkto turto įvertinimas izoliuotai nuo jo tėvo vardu nupirktos žemės, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo sutartinės pareigos sumokėti sutartyje nurodytą kainą.

Sutarties nutraukimas, būtų visiškai neproporcingas ieškovės teisių pažeidimas ir prieštarautų minėtiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes susiklosčiusioje situacijoje neįmanoma šalis grąžinti į buvusią padėtį, nepadarant ieškovei neadekvačių nuostolių. Kadangi ieškovė sodybą su namų valda ir tris aplink esančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus pardavinėjo kaip vieną visumą, o atsakovas laisva valia juos pirko ne tik savo tėvo vardu, bet ir savo vardu, tai nutrauktus tik vieno iš pirkėjų sudarytą sutartį ieškovė nebūtų sugrąžinta į padėtį, buvusią iki sandorio. Nutraukus šalių sudarytą sutartį ieškovė turėtų namų valdos sklypą su sodyba, prie kuriuos neturėtų priėjimo, nes visa žemė aplink yra parduota kita sutartimi, kuri yra įvykdyta. Tai reiškia, kad ieškovės sodybos vertė ne tik sumažėtų praradus galimybę naudotis aplink esančiais žemės sklypais, bet ir iškiltų sudėtingi servitutų nustatymo klausimai norint naudotis savo turtu pagal pasikeitusias sąlygas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė visiškai pagrįstai reikalauja iš atsakovo įvykdyti sutartį ir pagrįstai nesinaudoja sutartyje numatyta galimybe ją nutraukti, nes priešingu atveju būtų neproporcingai pažeistos jos teisės, nors nėra jokios jos kaltės dėl to, kad atsakovas šiuo metu negali įvykdyti sutarties.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, ieškinys dėl sutartyje numatytos, bet atsakovo nesumokėtos 6 500 Eur kainos dalies priteisimo tenkintinas visiškai, nes sutartis sudaryta teisėtai, patvirtinta notaro, yra galiojanti, jos atsakovas neginčija, todėl nėra jokio pagrindo atleisti jį nuo pareigų pagal šią sutartį vykdymo.

Kadangi sutartyje šalys susitarė dėl 0,02 procentų delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 4.1.7. punktas), tai tenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti, 735, 80 Eur delspinigių, kurie susidarė atsakovui 182 dienas vėluojant sumokėti 3 000 Eur nuo 2018-12-14 iki 2019-06-14 (109,20 Eur) ir 123 dienas vėluojant sumokėti 6 500 Eur nuo 2019-06-14 iki kreipimosi į teismą 2019-10-15 (159,90 Eur). Kaip minėta, įstatymas nedraudžia ir teismų praktika pripažįsta, jog priteisimas įvykdyti pareigą natūra, kaip atskiras civilinių teisių gynybos būdas, gali būti taikomas kartu su civiline atsakomybe, kuri yra papildoma prievolė, atsirandanti dėl pagrindinės prievolės neįvykdymo. Todėl delspinigiai, kaip iš karto šalių aptarti nuostoliai dėl sutarties nevykdymo, priteistini kartu su skola.

Iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už neįvykdytą piniginę prievolę nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas fizinis asmuo moka penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė prašymą priteisti 817 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 44), kurias sudaro pateiktais dokumentais pagrįstos 600 Eur advokato pagalbos išlaidos už dokumento surašymą ir atstovavimą (b. l. 45, 46) ir 217 Eur žyminis mokestis (b. l. 26). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, advokato pagalbos išlaidos ir 217 Eur žyminio mokesčio dalis už ieškinį priteistinos iš atsakovo. Advokato pagalbos išlaidos visiškai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis), nes 600 Eur suma yra gerokai mažesnė nei galimas priteisti maksimalus dydis vien tik už ieškinio parengimą.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6 500 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus eurų) skolos, 735,80 Eur (septynis šimtus trisdešimt penkis eurus 80 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme t. y. nuo 2019 m. spalio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 817 Eur (aštuonis šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.