- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- I1-1916-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02749-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Pirmosios instancijos teismo nutartis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3).
Pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. rugsėjo - gruodžio mėn. buvo laikomas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad buvo apgyvendintas ankštoje 30 kv. m ploto patalpoje Nr. 306 kartu su 10 nuteistųjų, todėl jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota ploto norma. Patalpos plotą mažino baldų užimamas plotas. Gyvenamosios patalpos duryse įrengtas stebėjimo langelis nebuvo uždengtas, todėl neužtikrino privatumo. Dušo patalpoje nebuvo užtikrintas privatumas, nes besiprausiantį pareiškėją galėjo stebėti kiti nuteistieji. Dušo patalpa įrengta kitame pastate, todėl į dušinę ėjo per lauką. Prausykloje nehigieniška, tualete ir valgykloje nėra ventiliacijos, dėl to sklido nemalonus kvapas. Telefonu buvo leidžiama naudotis tik pasivaikščiojimams skirtu laiku, o prie dviejų telefono aparatų susidarydavo eilės, dėl to pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore buvo apribota. Patalpų kratos ir patikrinimai atliekami dažnai, jų metu nuteistieji verčiami stovėti lauke. Maistas netinkamas, už jo kokybę niekas neatsako. Pareigūnai su nuteistaisiais elgiasi netinkamai, gąsdina susidorojimu. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė išgyvenimus, sukrėtimą, dvasines kančias, sumažėjo pasitikėjimas savimi.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 10-15) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 3 būrio 306 kambaryje (bendrabučio tipo patalpose), kuriame jam buvo užtikrinta 3,1 kv. m ploto norma. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Prausykloje, valgykloje ir tualeto patalpose yra įrengta vėdinimo sistema. Dušo patalpos įrengtos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu pažeidimų nenustatė. Pareiškėjui buvo leidžiama skambinti telefonu pagal patvirtintą grafiką. Dėl papildomų skambučių pareiškėjas į pataisos namų administraciją nesikreipė. Kratos gyvenamosiose patalpose atliekamos pagal patvirtintus grafikus. Prieš vykdant kratą nuteistiesiems paaiškinama kratos atliko tvarka, o tvarką kratų metu palaiko pareigūnai. Du kartus metuose Kauno technologijos universiteto maisto tyrimų laboratorijoje atliekami nuteistiesiems tiekiamo maisto tyrimai. Tikrinant maisto kokybę pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją dėl skunde išdėstytų aplinkybių. Skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje netinkamomis sąlygomis 2019 m. rugsėjo - gruodžio mėn.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, dėl gyvenamojo ploto trūkumo.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 306 (bendrabučio tipo patalpos) pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019-09-10 iki 2019-12-16 (b. l. 11, 16-22). Minėtais duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos Nr. 306 plotas 36 kv. m, ginčo laikotarpiu joje buvo laikoma nuo 8 iki 11 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko nuo 3,27 iki 4,5 kv. m ploto. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamosios patalpos dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 11¹.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas pažymėjo, kad prausykloje buvo nehigieniška, tualete ir valgykloje neįrengta vėdinimo sistema, dėl to sklido nemalonus kvapas.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punkte numatyta, kad patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (37 p.).
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pataisos namų prausykloje, valgykloje ir tualeto patalpose yra įrengta vėdinimo sistema, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina ir valo patalpas, neturi problemų dėl nemalonaus kvapo ar higienos trūkumo. Pareiškėjo teiginys, kad bendro naudojimo patalpos buvo netvarkingos patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už jų tvarkymą asmuo (budintysis) tinkamai neatliko savo pareigų. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.
Remiantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, dėl neužtikrinto privatumo dušo patalpoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušinės patalpas visiškai atskirti (izoliuoti ar įrengti kabinas), todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LVAT praktiką, tik nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).
Pareiškėjas pažymėjo, kad patikrinimai ir patalpų kratos buvo atliekamos dažnai, jo jų metu nuteistieji buvo laikomi lauke.
Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai ir skaičiuotės; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; laisvės atėmimo vietų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai ir kt. Laisvės atėmimo vietos visos teritorijos, gyvenamųjų, režiminių, gamybinių zonų bendroji planinė krata atliekama atsižvelgiant į kriminogeninę būklę, bet ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėn. (Instrukcijos 160 p.). Atliekant gyvenamosios (rėžiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratas bei apžiūras suimtieji ir nuteistieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose (Instrukcijos 165.1 p.).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Marijampolės pataisos namai, užtikrindami laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus, o kratų bei apžiūrų metu nuteistieji pagrįstai sutelkiami atskiroje vietoje. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kratų ir apžiūrų metu pareigūnai su pareiškėju elgėsi netinkamai. Teismas taip pat pažymi, kad kratų ir apžiūrų procedūros trunka neilgai, todėl trumpalaikiai pareiškėjo suvaržymai negalėtų sukelti nurodytų neigiamų pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad stebėjimo langeliai pataisos namuose įrengiami tam, kad užtikrinti nuteistųjų ir prižiūrėtojų saugumą. Siekiant užtikrinti elgesio kontrolę, laisvės atėmimo vietų pareigūnams turi būti sudaromos sąlygos vykdyti nuolatinę kalinamų asmenų stebėseną. Taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais, saugiu vykdymu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuoti.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, dėl netinkamos maisto kokybės.
Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje už maisto kokybę yra atsakinga Maisto kokybės tikrinimo komisija (b. l. 30). Maisto mėginių tyrimus atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras, Marijampolės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (b. l. 32-37, 46-58).
Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog maistas netinkamas, tačiau konkrečių aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė, kada tiekiamas maistas jo netenkino, nepateikė duomenų, jog jis būtų kreipęsis į atsakingas institucijas dėl maisto sudėties ir kokybės tyrimo. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog telefonu buvo leidžiama naudotis tik pasivaikščiojimams skirtu laiku, dėl to buvo apribota jo galimybė 4 val./parą pasivaikščioti gryname ore. Tačiau iš Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018-11-05 įsakymu Nr. 1/10-370 patvirtinto Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko matyti, kad taksofonu nuteistieji galėjo naudotis kiekvieną dieną nuo 9.30 iki 11.30 val., nuo 14.00 iki 17.00 val. ir nuo 18.30 iki 19.00 val., t. y. iš viso 5,5 val. per dieną. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nepatogumų naudojantis telefonu, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (gąsdino susidorojimu), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokie konkrečiai pareigūnai su juo elgėsi netinkamai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, sukrėtimu, dvasinėmis kančiomis ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.