Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-315-383-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-06-22Kauno apygardos teismas
  2. T-242-305/2013Nutartis · 2013-12-13Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
1A-315-383-2012
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-00218-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
I. T.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-315-383/2012Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00218-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
Pranešėjas V. VitunskasTeisėjas A. Vieraitis(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam I. T., gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, vertėjai Rasai Tarabildienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo I. T. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo I. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir jam paskirta bausmė - 2 (dveji) metai laisvės atėmimo; ši bausmė subendrinta pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 2 d. taisykles visiško sudėjimo būdu su neatlikta dalimi 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2009-12-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-484-831/2009, ir I. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR BK 286 straipsnį už tai, kad jis 2011-05-13 apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini) esančių pataisos namų, kur atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, drausmės grupės prižiūrėtojų poste, pataisos namų direktoriaus budinčiam padėjėjui R. S., valstybės tarnautojui, vykdant tarnybą ir pareikalavus parašyti pasiaiškinimus dėl fiksuojamo įstaigos režimo pažeidimo – uždrausto nuteistiesiems daikto (mobilaus ryšio telefono) laikymo, nepaklusimo prižiūrėtojų reikalavimui jį atiduoti ir jo paslėpimo, be teisėto tam pagrindo atsisakė tai padaryti, užpuolė jį ir tyčia du kartus smūgiavo kumštimi pareigūnui R. S. į veidą, tačiau aktyviais paties nukentėjusiojo ir prižiūrėtojo A. K. veiksmais smūgių buvo išvengta.

Nuteistasis I. T. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, nuteistąjį dėl jam pareikšto kaltinimo išteisinti. Apylinkės teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, todėl jis turi būti panaikintas. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kur už įvairius pažeidimus buvo paskirtas į drausmės grupę. 2011 metų gegužės 13 dieną pas jį patikrinimo metu buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, už ką nuvedus nuteistąjį į kontrolinį punktą ir liepus jam rašyti pasiaiškinimą, prieš I. T. ir kitą nuteistąjį buvo pradėtas naudoti fizinis smurtas, neva tai jis bandė užpulti budintį direktoriaus pavaduotoją. Nors jis ir nebuvo mušamas, tačiau prižiūrėtojai panaudojo specialias priemones, viršijant jiems suteiktus įgaliojimus. Jis prašė teisėjo peržiūrėti filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip nuteistasis atrodė po specialiųjų priemonių panaudojimo. Tačiau teismas į jo prašymą neatsižvelgė, motyvuojant tuo, kad jis teistas už analogišką nusikaltimą ir tokiu būdu bando visokiais būdais išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis buvo nuteistas nepagrįstai. Be to, teismas

neatsižvelgė į jo prašymą įvertinti medikų išvadą dėl specialiųjų priemonių panaudojimo. Teisėjas šia byla nesidomėjo, jos neskaitė, ir dėl to priėmė nepagrįstą nuosprendį. Nuteistasis prašo išteisinti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokurorė paliko spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis nepagrįstai skunde teigia, kad jis neįvykdė Lietuvos Respublikos BK 286 str. numatytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai bei pagrįstai I. T. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nuteistasis I. T. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino, pareiškė, kad smūgių jis nukentėjusiajam nesudavė ir kitaip jam nesipriešino. Nuteistojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Ištyręs visus kaltinimo pateiktus įrodymus, teismas padarė teisingą išvadą, jog kaltinamasis nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir tyčia du kartus smūgiavo kumštimi pareigūnui R. S. į veidą. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiojo R. S., tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų A. K., R. B., R. D., R. P., J. K. ir D. B. parodymais, kurie yra nuoseklūs, ir kolegijai abejoti dėl jų teisingumo pagrindo nėra. Tuo tarpu kaltinamojo ir liudytojo Ž. V. duoti parodymai nebuvo nuoseklūs, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas netrukus po įvykio, nenurodė, kad įvykio vietoje būtų buvę pareigūnų smurtauta prieš nuteistąjį Ž. V. ir tai kaip tai iššaukę jo pasipriešinimą. Be to, kaltinamasis teisme nepatvirtino parodymų ir atsisakė nuo ikiteisminio tyrimo metu teigto pripažinimo, jog incidento metu jis kilnojo savo rankas siekdamas apsiginti, kas galėjo sudaryti prielaidas jomis užgauti nukentėjusįjį. Teismas pagrįstai netikėjo ir atmetė liudytojo nuteistojo Ž. V. parodymus toje dalyje, kur jis tvirtino teisme, kad pats nukentėjusysis išprovokavo incidentą, be priežasties ėmęs mušti pirma jį, o po to ir kaltinamąjį. Jo duoti parodymai prieštarauja ir yra visiškai nuneigti nukentėjusio ir visų kitų šešių tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų parodymų visuma. Jie per visą bylos procesą taip pat nebuvo nei nuoseklūs, nei išsamūs. Nors ikiteisminiame tyrime liudytojas nurodė matęs, kad kaltinamasis poste mosikavo rankomis, tačiau teisme šių parodymų nepatvirtino ir nuo jų atsisakė. Teismas visiškai pagrįstai įvertino ir tai, jog šis liudytojas kartu su kaltinamuoju atlieka bausmę tuose pačiuose (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nuteistųjų subkultūros yra skatinamas visokeriopai padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės ar bent ją palengvinti, todėl jo parodymai ir šiuo aspektu teismo vertinami kaip kur kas mažiau patikimi nei visų kitų bylos liudytojų. Tuo tarpu aukščiau paminėtų liudytojų parodymai sutampa bei papildo vieni kitus, atitinka ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, jais yra patvirtinti kiti įrodomieji duomenys. Taigi, bylos duomenimis nenuginčijamai nustatyta, jog I. T. ėmus kelti triukšmą dėl reikalavimo parašyti pasiaiškinimus dėl mobilaus ryšio telefono, R. S. jį perspėjo dėl galimo spec. priemonių panaudojimo. Tuomet I. T. žengė jo link, užsimojo kumštimi ir smūgiavo, tačiau, jam žengus žingsnį atgal, atsilenkus ir pasukus veidą į šoną, kaltinamajam nepavyko jam suduoti, kadangi jo kumštis „nuslydo“ jo smakru, t.y. R. S. pavyko išvengti tiesioginio smūgio, jam nebuvo sukelta skausmo, nepadaryti sužalojimai. I. T. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 286 str. teisingai, aplinkybė, kad tiesioginio smūgių sudavimo nukentėjusiam pavyko išvengti, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, ji nereikalauja padarinių, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo veiksmų pradžios, kuriais siekiama pasipriešinti pareigūnui.

Apelianto manymu, teismas neatsižvelgė į filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip nuteistasis atrodė po specialiųjų priemonių panaudojimo ir nevertino medikų išvados dėl specialiųjų priemonių panaudojimo. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašto matyti, kad yra išsaugoti tik vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, susiję su įvykiu, kai 2011-05-13 apie 17.10 val. nuteistieji (jų tarpe ir I. T.) išsiveržė iš drausmės grupės 130 kameros į koridorių, po ko nuteistieji buvo nuvesti į drausmės grupėje esantį prižiūrėtojų postą rašyti pasiaiškinimų. Specialiosios priemonės nuteistojo I. T. atžvilgiu buvo panaudotos prižiūrėtojų patalpoje, kur nėra filmuojama. Vėlesni vaizdo įrašai, kai nuteistasis I. T. išvedamas iš prižiūrėtojų posto patalpos, nebuvo išsaugoti. Be to, rašte nurodyta, jog dėl tos priežasties, kad vaizdo stebėjimo kameros drausmės grupėje yra įrengtos priešinguose koridoriaus galuose nei prižiūrėtojų postas, vaizdo įraše nebūtų įmanoma matyti, kaip atrodė nuteistasis I. T. po specialiųjų priemonių panaudojimo (t. 1, b. l. 14). Po specialiųjų priemonių panaudojimo nuteistąjį I. T. apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoja, apžiūros metu ant nuteistojo kūno buvo pastebėti tokio pobūdžio sužalojimai- galvos virš dešiniojo antakio nubrozdinimas su besiformuojančiomis kraujosruvomis, ant dešinės rankos žąsto dvi besiformuojančios hematomos. Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad nuteistajam padaryti sužalojimai, ir dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį I. T. buvo informuota Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūra, kuri ir turi įvertinti, ar pareigūnai panaudodami specialiąsias priemonės nepadarė nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad panaudojus specialiąsias priemones (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai laikėsi reikalavimų, numatytų Bausmių vykdymo kodekso 120 straipsnyje (galiojo nuo 2010-07-01 iki 2011-07-05) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje numatytų procedūrų, t. y. panaudojus specialiąsias priemones pareiškėją apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namų medikai. Taigi, procesinių pažeidimų nepadaryta. Apeliacinės instancijos teisme jokių kitų duomenų, paneigiančių apelianto kaltę, peržiūrėjus pataisos namų pateiktą vaizdinę medžiagą, nenustatyta. Be to, tai, ar pareigūnai nepadarė nusikalstamos veikos tiriamu atveju, yra ne apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio nuteistojo skundą dėl jo atžvilgiu priimto nuosprendžio, dalykas, o prokuroro kompetencija.

Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, tokiu būdu nuteistojo I. T. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 metų sausio 13 dienos nuosprendis lieka galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo I. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas