- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-454-372/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- S. Č.
- Atsakovas
- M. Č.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gelvora“
- Išvadą teikia
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Č. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui M. Č., tretiesiems asmenims UAB „Gelvora“, antstolės Eurikos Rulienės kontorai, UAB „Baltic Petroleum“, A. Č., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, materialinio išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. Č. ieškiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydama: 1) nutraukti santuoką, registruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę Č. pavardę; 3) nustatyti N. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su S. Č.; 4) priteisti iš atsakovo N. Č. 500 Lt periodines išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės; 5) priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei S. Č.; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą sekančiai: atsakovui priteisti 18,32 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją 18600 Lt už priklausančią ½ dalį žemės sklypo, kompensaciją sumokant per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 7) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant santuokoje gimė du vaikai – sūnus jau pilnametis, o dukra N., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametė. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė prašomo priteisti išlaikymo dydį sumažino iki 450 Lt. Ieškovės teigimu, jų bendras gyvenimas tapo neįmanomu dėl skirtingų charakterių, požiūrio į santuokinį gyvenimą. Nurodė, kad atsakovas nuolat ją žemino vaikų akivaizdoje, buvo jai neištikimas. Teigė, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas buvo parduotas varžytinėse ir šiuo metu yra likęs vienintelis iš santuokinių lėšų įgytas nekilnojamasis turtas – 18,32 ha žemės sklypas. Ieškovė prašė jai priteisti už šį turtą piniginę kompensaciją 18600 Lt, o atsakovui priteisti visą šį žemės sklypą. Ieškovė nurodė, kad šalims gyvenant santuokoje jie turėjo skolų, kurios kreditoriams dar negrąžintos. Todėl ieškovė prašė jos turėtas skolas UAB „Lietuvos kuras“ pripažinti jos asmenine skola ir iš jos priteisti, o atsakovui pavesti grąžinti skolą UAB „Gelvora“.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė santuoką tarp M. Č. ir S. Č., sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo paliko tokias šalių pavardes: Č. ir Č.; 3) nustatė nepilnametės dukters N. Č. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina S. Č. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 4) priteisė iš atsakovo M. Č. nepilnametės dukters N. Č. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt nuo 2010-03-01 iki dukters pilnametystės. Materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedė tvarkyti motinai S. Č.; 5) priteisė iš atsakovo M. Č. ieškovei S. Č. 18400 Lt piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą, piniginę kompensaciją sumokant per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. M. Č. po santuokos nutraukimo nuosavybės teise priteisė 18,32 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) pavedė ieškovei S. Č. tęsti skolos UAB „Baltic Petroleum“ 11397,18 Lt grąžinimą. Ieškinį likusioje dalyje atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovo M. Č. ieškovei S. Č. 407 Lt žyminio mokesčio, o valstybei – 144 Lt žyminio mokesčio ir 70 Lt pašto išlaidų. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių santuokos iširimo priežastimi teismas laikė skirtingus šalių požiūrius į atskirų šeimos problemų sprendimą, skirtingus charakterius, nebegalėjimą ir nebenorėjimą šių požiūrių tarpusavyje suderinti. Teismas nustatė, kad M. Č. vardu registruotas 18,32 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas įgytas santuokos metu, todėl teismas nurodė, kad ½ dalis šio turto priklauso S. Č.. Teismas atmetė atsakovo M. Č. argumentus, kad šis žemės sklypas yra parduotas trečiajam asmeniui atsakovo mamai A. Č.. Konstatavo, jog atsakovas nesilaikė nekilnojamojo turto įsigijimo ir įregistravimo tvarkos reikalavimų. Todėl teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. Č. yra 18,32 ha žemės sklypo savininkas. Atsižvelgęs į tai, kad M. Č. ūkininkauja, teismas jam paliko žemės sklypo nuosavybę, o S. Č. priteisė piniginę kompensaciją, kurios dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja protingumo kriterijams. Pažymėjo, kad atsakovas savo kreditorinius įsiskolinimus sumokėjo, o ieškovės kreditorius UAB „Baltic Petroleum“ sutiko, jog S. Č. po santuokos nutraukimo tęstų skolos grąžinimą. Tuo pačiu teismas nustatė nepilnametės N. Č. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir ūkininkauja, teismas iš atsakovo priteisė 450 Lt materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai. Teismo vertinimu, tai pakankama suma nepilnametės išlaikymui. Materialinį išlaikymą teismas priteisė nuo 2010-03-01, nes iki to atsakovas pinigus pervedinėjo geranoriškai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. Č. prašo: 1) panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo iš dalies ir priteisti iš atsakovo M. Č. dukros N. Č. materialiniam išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės; 2) panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo M. Č. ieškovei S. Č. 18400 Lt piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą sumokant per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti. Kitose dalyse sprendimą prašo palikti nepakeistą. Apelianto motyvai yra tokie:
1. Teismas ignoravo akivaizdžius faktus, įrodančius išlaikymo dydžio nepagrįstumą bei neatsižvelgė į atsakovo materialinę padėtį ir dėl atsakovo galimybes teikti tokio dydžio materialinį išlaikymą. Įvertindamas objektyvias aplinkybes, teismas turėjo pripažinti tą faktą kad ieškovės prašomo dydžio materialinio išlaikymo teikti vaikui atsakovas negali. Todėl priteistinas mažesnio dydžio materialinis išlaikymas. Atsakovo manymu, jo siūlytas materialinio išlaikymo dydis (po 300 Lt kas mėnesį) yra realus. Teismas nesiaiškino ir nesprendė kokio dydžio išlaikymas reikalingas nepilnametei N. Č.. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad mergaitės, kuriai nenustatyti jokie padidinti poreikiai, išlaikymui kiekvieną mėnesį reikia 1000 Lt. Reikalaudama tokios pinigu sumos ieškovė formaliai nurodė kur išleidžiami vaiko pinigai, o teismas nesiėmė veiksmų toms aplinkybėms nustatyti. Be to, ieškovė gauna didesnes pajamas ir turi galimybę tenkinti vaiko poreikius yra žymiai didesne apimtimi.
2. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš M. Č. ieškovei S. Č. 18400 Lt piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą, neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų ir atsakovo paaiškinimų. Ieškovė ieškinyje nesudarė turto balanso, kuriame būtų nustatyta sutuoktinių turto vertė ir skolų dydis. Atsakovo teigimu, toks ieškovės elgesys nėra pateisinamas, nes taip siekiama suklaidinti teismą ir kreditorius. Šalims nuo 2005-12-08 buvo apribota disponavimo teisė žemės sklypu 18,32 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Siekiant, kad šis žemės sklypas nebūtų parduotas per varžytines atsakovas stengėsi surasti pirkėją ir sutarė, jog šį žemės sklypą nupirks mama – tretysis asmuo A. Č.. Apie tokį susitarimą buvo informuota ir ieškovė. Atsakovas nurodo, kad 2007-07-09 buvo surašyta 18,32 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo sutartis tarp M. Č. ir A. Č.. 2007-07-10 A. Č. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 36640 Lt M. Č. ir S. Č. skolą kreditoriui – AB „Swedbank“. Atsakovo teigimu, A. Č. sutiko antstolei sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau antstolė atsisakė, nurodydama, kad tam nėra teisinio pagrindo. Dėl tokių antstolės veiksmų A. Č. atlikto sandorio negalėjo registruoti VĮ „Registrų centras“. Teismas nevertino šių aplinkybių ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 18400 Lt piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą. Atsakovo sudaryto sandorio tarp M. Č. ir trečiojo asmens A. Č., neginčijo nei ieškovė, nei AB „Hansabankas“, nei antstolė. Su skolos grąžinimu visi sutiko, tačiau teismas šis aplinkybes nepilnai ištyręs priėmė toje dalyje nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Be to, nėra aišku, kas nustatė žemės sklypo vertę 36800 Lt, nes į jokius turto vertintojus šalys nesikreipė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo M. Č. apeliacinį skundą ieškovė S. Č. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apelianto argumentas dėl jo sunkios materialinės padėties negali būti pripažintas kaip lemiamas vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti. Apeliantas, būdamas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, gali gauti didesnes pajamas iš darbo teisinių santykių. Byloje apeliantas nėra pateikęs įrodymų, kad jis ieškojo geriau apmokamo darbo ir stengėsi pagerinti savo materialinę padėtį. Apeliantas neatsižvelgia į vieną iš pagrindinių šeimos teisės principų – vaiko apsaugos teisių principą, pagal kurį visos abejonės turi būti aiškinamos vaiko interesų naudai, o išlaikymo dydis negali būti ribojamas tik vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis padeda ūkininkauti savo motinai, o tai įrodo, jog jo pragyvenimas yra lengvesnis negu ieškovės su dukra, nes turi papildomą pajamų šaltinį, gali užsiauginti daržovių, vaisių, kitų maisto produktų.
2. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo 18,32 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio turto vertė yra nustatyta pagal rinkos kainą, kuri galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta rinkos kaina. Nagrinėjant civilinę bylą apeliantas su žemės sklypo rinkos kaina sutiko, pats nesiekė nustatyti kitą rinkos kainą, nepateikė tuo klausimu teismui prašymų. Apeliaciniame skunde nurodytas apelianto argumentas, kad už jis už ieškovę yra sumokėjęs skolą AB „Swedbank“ neturi jokio teisinio pagrindo. Raseinių rajono apylinkės teismo 2005-06-06 išduotame vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo atliekamas 37944,32 Lt skolos išieškojimas iš M. Č. kreditorius AB „Swedbank“ naudai, ieškovė nebuvo įvardinta kaip solidari bendraskolė, kreditorius ieškovei nebuvo pareiškęs kreditorinio reikalavimo. Ieškovės teigimu, tai reiškia, kad M. Č. gautą paskolą panaudojo asmeniniams interesams tenkinti, bet ne šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaiko auklėjimui bei švietimui užtikrinti. Tai, kad atsakovo motina A. Č. už savo sūnų 2007-07-10 dalinai grąžino paskolą AB ,,Swedbankui“ neįrodo, kad ji šią žemę nupirko, nes antstolio areštuoto nekilnojamojo turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui reglamentuoja CPK 704 str. normos. Iš civilinėje byloje esančios antstolės Eurikos Rulienės kontoros pažymos matyti, kad skolininkas M. Č. nesikreipė į antstolės kontorą su pasiūlymu parduoti žemės sklypą jo pasiūlytam pirkėjui, nebuvo gautas ir menamo pirkėjo sutikimas šį turtą nupirkti. Ieškovės manymu, tarp M. Č. ir A. Č. sudaryta sutartis dėl žemės sklypo perleidimo negali būti kaip rašytinis įrodymas, kuriuo gali būti įrodinėjamas sandorio sudarymas ar įvykdymas (CK 1.74 str., 1.93 str. 3 d.).
Atsiliepimu į atsakovo M. Č. apeliacinį skundą tretysis asmuo A. Č. prašo patenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apelianto gaunamas darbo užmokestis yra mažas, tik 364 Lt. Jis dirba (duomenys neskelbtini) bei padeda ūkininkauti trečiajam asmeniui. Teismo priteistas išlaikymo dydis yra ženkliai didesnis nei gaunamos pajamos. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Anksčiau ir tretysis asmuo duodavo pinigų atsakovui dukros išlaikymui. Dabar A. Č. negali prisiimti įsipareigojimo ir dalį savo lėšų skirti nepilnametei N., o M. Č. negali skirti tokio dydžio išlaikymo.
2. Nuo 2005-12-08 sutuoktiniams buvo apribota disponavimo teisė žemės sklypu 18,32 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Kad butų grąžinta skola kreditoriams antstolis skelbti šio žemės sklypo pardavimą prie varžytines. M. Č. ieškojo pirkėjo, tačiau neradęs šį žemės sklypą pasiūlė nusipirkti A. Č. ir skolą padengti. 2007-07-09 buvo pasirašyta žemės sklypo perleidimo sutartis. Tokiam A. Č. ir M. Č. sandoriui neprieštaravo nei S. Č., nei kreditorius AB „Swedbank“. 2007-07-10 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaityta su kreditoriumi AB „Swedbank“. Tokio sandorio S. Č. neginčijo (CK 3.92str., 3.93 str., 3.96 str.). Šiuo metu būdama teisėta žemės sklypo savininkė, šį žemės sklypą pagal savo galimybes A. Č. dirba, moka mokesčius. Trečiojo asmens manymu, pats ginčas dėl žemės sklypo kilo tik užvedus šią bylą.
Atsiliepimu į atsakovo M. Č. apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Baltic Petroleum“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė apelianto ir ieškovės nuosavybė. Šio turto pardavimui ar kitokiam nuosavybės teisės į šį turtą perleidimui tretiesiems asmenims apeliantas privalėjo gauti savo sutuoktinės, t. y. ieškovės, rašytinį sutikimą. Todėl apelianto minima 2007-07-09 surašyta 18,32 ha žemės sklypo perdavimo sutartis tarp apelianto ir jo motinos A. Č. yra negaliojanti nuo jos surašymo momento. Tą liudija ir apelianto minimas faktas, kad antstolė atsisakė surašyti turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą ir faktas, kad apelianto motina A. Č. negalėjo nuosavybės įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
2. Tretysis asmuo A. Č., norėdama padėti sūnui, tiesiog įvykdė už jį prievolę kreditoriui – t. y. bankui, pervesdama pinigus tiesiogiai AB „Swedbank“. CPK 704 str. normos šioje situacijoje negali būti taikomos, kadangi nebuvo paskelbtas minėto žemės sklypo pardavimas iš varžytinių, A. Č. pinigus pervedė tiesiogiai į kreditoriaus sąskaitą, o ne į antstolio depozitinę sąskaitą, antstolis nesurašė Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, todėl A. Č. neįgijo nuosavybės teisės į žemės sklypą.
3. Apelianto abejonės dėl žemės sklypo įvertinimo taip pat yra nepagrįstos, kadangi jis bylos nagrinėjimo metu nereiškė jokių prieštaravimų dėl žemės sklypo įvertinimo, nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypo vertė yra kitokia, nei nurodyta ieškovės pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas tik materialinio išlaikymo dydžio nustatymo ir reikalavimo priteisti iš atsakovo M. Č. ieškovei S. Č. 18400 Lt piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą dalyse. Todėl teisėjų kolegija analizuoja ir pasisako tik dėl šių skundžiamo teismo sprendimo dalių.
Dėl išlaikymo nepilnametei N. Č. dydžio nustatymo.
Įstatymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus apimtį, esminiu teiktino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi įtvirtina proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą. CK 3.192 str. numato, jog materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2, 3 d.).
Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisto išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą būtina įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir atsakovo objektyviomis galimybėmis teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą.
Dukters N. Č. išlaikymo išlaidų dydį ieškovė grindžia ieškinyje abstrakčiai nurodydama, kad vieno mėnesio dukters N. išlaidos sudarytų apie 1000 Lt (b.l. 3). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog šios ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais ar kitomis CPK nustatyta tvarka leistinomis priemonėmis (CPK 177 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytas išlaidų, reikalingų nepilnametei dukrai išlaikyti, dydis nelaikytinas objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais faktinę nepilnamečio vaiko poreikių materialinę vertę.
Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde yra pareiškęs savo poziciją, jog ieškovės nurodoma nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo dydis yra nerealus, tačiau detalizuoto nepilnametei dukrai reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo nėra pateikęs. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog byloje nė viena iš šalių neįrodė nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo realaus dydžio, todėl nesant pagrįstų duomenų apie būtinas nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo išlaidas, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvo turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvui išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jo turtinę padėtį.
Paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (CK 3.192 str. 3 d.). Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso vienas žemės sklypas (b.l. 15-17), tačiau žemės sklypas įgytas santuokoje ir ieškovė prašo priteisti už jai tenkančią sklypo dalį piniginę kompensaciją. Ieškovės pajamos nustatytos jos pateikta pažyma apie gautas pajamas (b.l. 9), o atsakovo pajamos – pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b.l. 35). Iš šių pažymų matyti, kad ieškovės pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2500 Lt, o atsakovo tik 364 Lt. Be to, byloje nenustatytas atsakovo darbingumo sumažėjimas ar negalėjimas dirbti tam tikro pobūdžio darbų.
Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių galimybės teikti materialinį išlaikymą dukrai nėra visiškai vienodos, ieškovės turtinė padėtis ženkliai geresnė. Todėl atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, laikytina, kad ieškovė turi galimybę teikti didesnę materialinio išlaikymo dalį. Tai reikštų konstatuoto preliminaraus 800 Lt dydžio vaikui teiktinų išlaidų mokėjimo paskirstymą abiem tėvams skirtingomis dalimis. Savo ruožtu, bylos duomenimis nenustačius atsakovo darbingumo sumažėjimo bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, darytina išvada, jog atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, iš esmės atitinkantį jo poreikių patenkinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo dalis bendrai abiejų šalių teiktiname išlaikyme dukrai N. turėtų sudaryti 300 Lt, likusią išlaikymo dalį mokant ieškovei. Toks teiktino išlaikymo dydis, lyginant su skundžiamu teismo sprendimu nustatytu išlaikymu, vertintinas labiau atitinkančiu proporcingumo tarp nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą principą. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo 450 Lt dydžio išlaikymas sumažintinas iki 300 Lt.
Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str. 2 d.).
Dėl kompensacijos priteisimo.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė šalių santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija, 18,32 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas atsakovo M. Č. vardu (b.l. 15 – 17). Jis įgytas pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu 1993-06-24. Šalių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono CMS (b.l. 5). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas, be kita ko, ir turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Šiuo atveju apeliantas teigia, kad ginčo žemės sklypas yra parduotas jo motinai A. Č.. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK 1.136 str. 2 d. nurodytais pagrindais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas teisėtu pagrindu būtų perleidęs santuokoje įgytą turtą A. Č.. Antstolė Eurika Rulienė pirmosios instancijos teismą informavo, kad nėra duomenų apie tai, jog M. Č. būtų kreipęsis su prašymu į antstolio kontorą parduoti jo vardu įregistruotą areštuotą žemės sklypą jo pasiūlytam pirkėjui, o taip pat nebuvo gautas jo sutuoktinės S. Č. sutikimas santuokoje įgytą ir M. Č. vardu įregistruotą turtą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui (b.l. 100). Nėra duomenų apie tai, kad iš viso būtų skelbtos šio turto pardavimo varžytinės. Tokiu atveju apelianto ir jo motinos A. Č. sudaryta Sutartis gali būti vertinama kaip motinos pagalba sūnui, siekiant įvykdyti jo įsipareigojimus kreditoriui (b.l. 40 – 41). Šis sandoris nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad ginčo žemės sklypas dalintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal susiformavusią turto dalybų praktiką, dalus ir vertingas turtas turėtų būti dalinamas natūra. Ieškovė nepretendavo į šio turto dalį natūra, todėl teismas neturėjo pagrindo keisti jos valią.
Sumažinant priteisiamą išlaikymo dydį, perskaičiuojamas ir iš atsakovo priteistas žyminis mokestis valstybei. Pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs 144 Lt, tačiau jis mažintinas iki 108 Lt (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo šioje reikalavimų dalyje atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), jį turi sumokėti atsakovas (CPK 96 str. 1 d.).
Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi apeliantas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl kolegija neturi pagrindo perskaičiuoti jo sumokėto žyminio mokesčio, pateikiant apeliacinį skundą. Atsižvelgiama ir į tai, kad apelianto turtinis reikalavimas, išdėstytas apeliaciniame skunde, yra atmestas.
Iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, atsiradusios dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Jas sudaro 11,05 Lt (b.l. 137).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeisti, sumažinant iš atsakovo M. Č. priteistino išlaikymo nepilnametei N. Č. dydį iki 300 Lt. Sumažinti iš atsakovo M. Č. priteistą žyminį mokestį valstybei iki 108 Lt.
Likusioje dalyje Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. Č. valstybei 11,05 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.