Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 21 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 1 mėnesio 4 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. balandžio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė su žemėjimo tendencijomis. Bausmės atlikimo metu stebimos pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius t.y. asmuo siekia save realizuoti darbinėje veikloje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse programose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Analizuojant nuteistojo elgesį struktūruotoje aplinkoje stebimas pakankamai sistemingas ir disciplinuotas nuteistojo elgesys, skatintas dvylika kartų. Nuteistasis dengia turimus finansinius įsipareigojimus, penkis kartus buvo suteikta 3 parų išvyka į namus, taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį iš dalies įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

S. D. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 26 d., pabaiga – 2027 m. gegužės 24 d.

Anksčiau teismo du kartus teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. S. atsiliepimas, kuriuo prašoma Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo netvirtinti.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. D. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dvylika kartų skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, S. D. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog S. D. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka (paskutinė paskirta nuobauda panaikinta prieš terminą – 2022 m. lapkričio 3 d.). Nors paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką S. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek S. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad S. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, kuri viena iš jų yra priskiriama prie labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą. Nuteistasis anksčiau teismo du kartus teistas, tačiau tai įtakos jo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis stokoja išsilavinimo bei oficialios darbinės patirties laisvėje, dažniausiai užsiimdavo neoficialiais, nekvalifikuotais darbais. Iki patekimo į pataisos namus pragyveno iš neoficialiai uždirbamų pajamų. Teisės pažeidėjas teigia, jog turimų pajamų pakakdavo pagrindiniams poreikiams patenkinti (maisto produktams, drabužiams). Šiuo metu nuteistasis S. D. nesusiduria su dideliais finansiniais sunkumais, kadangi bausmės atlikimo metu stengiasi šiuos įsiskolinimus dengti iš gaunamo atlyginimo, taip pat dengia savanoriškai. Vis gi, atsižvelgiant į turimus įsiskolinimus, galima daryti prielaidą, jog jie gali apsunkinti asmens integraciją į visuomenę, nors ir nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistojo gyvenimo būdas ir savęs realizavimas ne visada buvo socialus, asmuo vartojo alkoholinius gėrimus bei asmens bylos duomenimis nuteistajam buvo nustatytas priklausomybės sindromas. Šiuo metu nuteistasis orientuojasi į savęs realizavimą darbinėje veikloje pataisos įstaigoje, stengiasi išlaikyti disciplinuotą elgesį. Galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje ne visada pasižymėjo socialiai priimtinomis veiklomis, prie viso to prisidėjo per didelis alkoholio vartojimas. Vertinamojo pokalbio metu nuteistasis teigia, jog būdamas laisvėje neturėjo problemų susijusių su alkoholio vartojimu. Jis, būdamas laisvėje, alkoholio galėdavo nevartoti 4-9 mėnesius, o kartais išgerdavo dažniau 1 ar 2 kartus per savaitę. Vertinimo nuteistasis teigia, kad vartoti alkoholinius gėrimus pasiūlydavo vartoti ir pats, o kartais ir draugai pasiūlydavo atsigerti. Būdamas laisvėje niekada nesikreipė pagalbos dėl alkoholio vartojimo. Dabartiniai nuteistojo nusikaltimai įvykdyta žmogžudystė ir transporto priemonės vairavimas yra įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio. Teisės pažeidėjas prisipažįsta, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šiuo metu nuteistasis yra sėkmingai pabaigęs „Įžanginės grupės užsiėmimus“, kurie yra skirti asmenims turintiems problemų dėl alkoholio. Taip pat sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, asmuo pataisos įstaigoje nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuteistasis šiuo metu neturi problemų susijusių su alkoholio vartojimu, tačiau ankstesnis nuteistojo vartojimas paskatino netinkamus sprendimus ir privedė prie nusikalstamų veikų (vienas iš jų smurto naudojimas apsvaigus). Taigi ankstesni teisės pažeidėjo alkoholio vartojimo įpročiai buvo glaudžiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Kalbėdamas apie save nuteistasis nurodo, kad yra „ramaus būdo, bendraujantis“, tačiau savo koreguotinų/neigiamų asmens savybių neišskiria. Asmuo nurodo, jog šiuo metu yra patenkintas savimi kokia asmenybė yra. Visgi, atkreipiamas dėmesys, kad nuteistajam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių bei savikritiškumo savo paties atžvilgiu. Stebima, jog anksčiau asmuo pasirinkdavo netinkamus problemų sprendimo būdus. Vertinimo metu nuteistasis suvokia ir geba įvardinti nusikalstamu elgesiu sukėlusias pasekmes sau, nukentėjusiems asmenims bei savo šeimos nariams. Visgi, atkreipiamas dėmesys, jog jis gana empatiškas, išsako gailestį dėl savo veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu bei siekia formuoti palankius santykius su aplinkiniais. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis savo gyvenimo istorijoje ne kartą yra pažeidęs nustatytus teisės aktus ir įstatymus. Visgi, remiantis asmens bylos duomenimis matyti, jog nuteistasis buvo ne kartą naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau iš savo ankstesnio patyrimo nepasimokydavo. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. D. neatliktos bausmės dalis (4 metai 1 mėnesis 4 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis S. D. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.