Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekrema“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taip pat skunde nurodyta, jog Inspekcija atliko nelegalaus darbo patikrinimą statybos objekte, kuriame darbus vykdė UAB „Ekrema“ darbuotojai. Patikrinimas buvo vykdomas nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. sausio 12 d. UAB „Ekrema“ su minėtais specialistais bendradarbiavo, teikė paaiškinimą apie jų tikrinamas aplinkybes, pateikė paaiškinimą apie Ukrainos piliečių įdarbinimo aplinkybes. Inspekcija patikrinimo metu nenustatė nelegalaus darbo fakto, taip pat nenustatė, kad trečiųjų šalių piliečiai buvo įdarbinti neteisėtai. Nenustačius svarbių pažeidimų buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas už tai, kad pareiškėja nevykdė įstatymų nustatytos pareigos – teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė LDU (Lietuvoje dirbančių užsieniečių) pranešimų per EDAS informacinę sistemą apie įmonę įdarbintus užsieniečius, trečiosios šalies piliečius ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki šių darbuotojų darbo įmonėje pradžios. Pareiškėja pripažįsta aplinkybę, kad pranešimas per EDAS informacinę sistemą apie įmonę įdarbintus užsieniečius, trečiosios šalies piliečius buvo užpildytas 2022 m. rugsėjo 15 d., t. y. tą pačią dieną, kai jie pradėjo dirbti įmonėje. Dėl šios aplinkybės pareiškėja labai gailisi ir nurodo, kas šis formalus, niekam nesukėlęs žalos, nesukėlęs jokių pasekmių pažeidimas truko tik kelias valandas. 2022 m. rugsėjo 15 d. atvykus į darbą UAB „Ekrema“ buhalterei ir įsitikinus, kad trečiųjų šalių piliečiai pradėjo dirbti, buvo užpildyta LDU forma.

Pareiškėjai ši finansinė sankcija sukelia labai didelius neigiamus turtinius padarinius, kurių pasekmė galima ir įmonės bankrotas ar likvidavimas. Jei UAB „Ekrema“ lieka nubausta, tai įmonės darbuotojams nebus išduodami nauji leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, o trečiųjų šalių piliečiams, dirbantiems įmonėje ir turintiems leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, minėti dokumentai bus panaikinti. Tai labai didelis finansinis smūgis jaunai įmonei įkurtai prieš vienus metus ir ketverius mėnesius.

UĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis, laiku neinformuoja apie įdarbintus arba komandiruotus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 62 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog UAB „Ekrema“ pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 23 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V401/EV-281/V-395 patvirtinto „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktus bei Įstatymo 62 straipsnio 8 dalį, kadangi pavėluotai pateikė privalomus teikti pranešimus apie įmonėje dirbančius užsieniečius – I. H., V. C., B. H., M. K., N. K. bei V. H. Visi minėti užsieniečiai įmonėje dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 15 d., o LDU (Lietuvoje dirbančių užsieniečių) pranešimas pateiktas 2022 m. rugsėjo 15 d.

Kadangi pareiškėja nepateikė pranešimų apie užsieniečius per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos, tuo buvo pažeisti teisės aktai, todėl Inspekcija pagrįstai ir motyvuotai priėmė sprendimą juridiniam asmeniui 2023 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. NUJPBJ 20830 skirti 200 Eur baudą.

Teismas nustatė:

Byloje kilęs ginčas dėl Inspekcijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20830, kuriuo pareiškėjai paskirta 200 Eur bauda, nustačius, kad pareiškėja pažeidė UĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2023 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 20830, kuriuo buvo pripažinta, kad UAB „Ekrema“ pažeidė UĮ nuostatas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė LDU pranešimų per EDAS informacinę sistemą apie į įmonę įdarbintus užsieniečius, trečiųjų šalių piliečius – I. H., V. C., B. H., M. K., N. K. bei V. H. ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečių įdarbinimo dienos.

UĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. Šio straipsnio 2 dalis nustato kam taikomos įstatyme nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės, tarp kurių ir darbdaviai, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai (4 punktas).

UĮ 55 straipsnis nustato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kontrolę atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ANK) (UĮ 60 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritoriniai subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas susijusias su nelegaliu darbo ir turi teisę UĮ nuostatams pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankciją.

Nagrinėjamu atveju, nutarime konstatuota, kad UAB „Ekrema“ teisės aktų nustatytais terminais (ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos) kompetentingoms institucijoms nepateikė pranešimų apie įmonėje dirbančius užsieniečius (forma LDU), tuo pažeidė imperatyvius DK 23 straipsnio 1 dalies, UĮ 57 straipsnio 2 dalies, Įstatymo 62 straipsnio 8 dalies, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“, patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 4 bei 7 punktų reikalavimus, todėl, vadovaujantis UĮ 57 straipsnio 3 dalimi, už šį pažeidimą skirta 200 Eur bauda (finansinė sankcija).

Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. direktyvoje 2009/52/EB (toliau – Direktyva), numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai. Valstybės narės įsipareigojo nustatyti trečiųjų šalių piliečių nelegalaus darbo kontrolės mechanizmus. Šios Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies „c“ punkte nustatyta, kad valstybės narės įpareigoja darbdavius per kiekvienos valstybės narės nustatytą laikotarpį pranešti valstybių narių paskirtoms kompetentingoms institucijoms apie trečiųjų šalių piliečių darbo pradžią. Lietuvos Respublika, siekdama įgyvendinti šios Direktyvos reikalavimus, nustatė pranešimų apie trečiųjų šalių piliečių darbo pradžią pateikimo mechanizmą. Būtent šiam tikslui buvo patvirtinta pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius, ar apie į Lietuvos Respubliką komandiruotus užsieniečius forma (LDU).

DK 23 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų nustatyta tvarka darbdavys privalo teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms. UĮ 57 straipsnio 2 dalis numato, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma UĮ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. UĮ 62 straipsnio 7 dalis numato, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių pranešimų apie įdarbintus užsieniečius, nuostatas, teismas daro išvadą, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka neteikė pranešimų apie įdarbintus užsieniečius. Pareiškėja skunde nurodė, jog dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, taip pat, jog šis formalus, niekam nesukėlęs žalos, nesukėlęs jokių pasekmių pažeidimas truko tik kelias valandas, kadangi 2022 m. rugsėjo 15 d. atvykus į darbą UAB „Ekrema“ buhalterei ir įsitikinus, kad trečiųjų šalių piliečiai pradėjo dirbti, buvo užpildyta LDU forma. Pareiškėja, be kita ko, nurodė, jog įmonė nesiekė sąmoningai nesilaikyti reikalavimų, keliamų užsieniečių įdarbinimui dėl informacijos apie įdarbintus įmonėje užsieniečius teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą. Pažymėtina, kad įstatymuose nustatytos tam tikros, konkrečios pareigos darbdaviui dėl dokumentų pateikimo, terminų laikymosi, todėl nesilaikant nustatytų reikalavimų, kyla atitinkamos pasekmės. Pareiškėjos argumentus, kad pažeidimas truko tik kelias valandas, teismas vertina kaip samprotavimus ir prielaidas bei gynybinę pareiškėjos poziciją, kadangi informacija apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius turi būti pateikiama nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas konstatuoja, kad UĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. LDU pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas jau yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. Šiuo atveju žala padaroma nustatytai valdymo tvarkai ir valstybės nustatytai tinkamai užsieniečių įdarbinimo kontrolės mechanizmo veiklai. Pareiškėjos priešingų teisei veiksmų pasekmė – netinkamai apskaičiuotas įdarbintų užsieniečių kiekis ir dėl to netinkamai apskaičiuotas kvotų išnaudojimas.

Kaip jau minėta, bylos dėl UĮ nuostatų pažeidimo nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. Remiantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, pareiškėjos skundžiamas nutarimas atitinka jam keliamus reikalavimus ir formą, nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir t. t.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Šiuo atveju, bauda, paskirta už UĮ pažeidimą nėra administracinė nuobauda, tai – finansinė sankcija už įstatymų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Todėl prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patraukta pareiškėja privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadarius, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati. (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-107-290/2019).

Teismas daro išvadą, kad Inspekcija, skirdama pareiškėjai baudą, objektyviai ir visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes, todėl pagrįstai skyrė pareiškėjai UĮ 57 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalią baudą – 200 Eur baudą, kurios, teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo mažinti ar naikinti. Teismas, taip pat įvertinęs skundžiamo nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimams, nustatytiems individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad atsakovės priimtas nutarimas šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios UĮ nuostatos, kurios nustato užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarką, taip pat nurodytos tikslios DK normos, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Inspekcijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20830 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekrema“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.