Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V. (V. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, našlys, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas nukentėjusiojo V. Va. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto su nukentėjusiuoju metu, mediniu ramentu suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius į galvos ir rankų sritis, padarydamas V. Va. odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kaktoje, poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Va. sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

jis, 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 20.07 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,46 promilės girtumas), panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajam tyrėjui A. S. atvykus atlikti procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir užėjus į V. V. gyvenamąjį kambarį, jis, paėmęs nuo grindų virdulį, tyčia verdančiu vandeniu pylė vyresniajam tyrėjui A. S. ant kojų, o pareigūnui A. S. pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, jis tyčia spyrė ne mažiau kaip du kartus kaire koja vyresniajam tyrėjui A. S. į dešinės kojos blauzdą ir šlaunikaulį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. spalio 8 d. buvo apžiūrėta A. S. ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), CD Nr. (duomenys neskelbtini). Matyti, kad A. S. nustatyta diagnozė – dešinės šlaunies ir blauzdos sumušimas, tačiau jokių objektyvių medicininių sumušimo požymių nekonstatuota, todėl ši diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama (t. 1, b.l. 102).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. V. padarytos poodinės kraujosruvos kairio žasto, dešinio dilbio, kairio kelio sąnario, kairės blauzdos ir nugaros juosmeninės dalies dešinėje, bei poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairio dilbio srityje, padarytos trauminių poveikių kietais bukais daiktais ir plokštumomis, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. rugpjūčio 13 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais. Visi nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti vieno įvykio metu, neilgai trukus vienas paskui kitą. Nustatyti sužalojimai tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvieną iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio įrankio formą, dydį ar žalojusių įrankių skaičių, neužfiksuota. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Nustatyti sužalojimai padaryti 5-9 parų laikotarpyje iki apžiūros. Patiriant nustatytus sužalojimus galėjo būti jaučiamas fizinis skausmas (t. 1, b.l. 178, 179).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, patvirtinančių, jog kaltinamasis V. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje mediniu ramentu sudavė nukentėjusiajam V. Va. ne mažiau kaip tris smūgius į galvos ir rankų sritis, taip padarydamas kaltinime nurodytą nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam. Tokia teismo išvada grindžiama aukščiau aptartų bylos duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, analize. Pats kaltinamasis, nors ikiteisminio tyrimo metu ir neigė savo kaltę, visgi teisme nurodė, jog galėjo nukentėjusiajam suduoti smūgius į galvos sritį bei į ranką lazdele, nes išties tarp jo ir nukentėjusiojo buvo įvykęs konfliktas. Nukentėjusysis V. Va. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė iš esmės nuoseklius parodymus apie tai, kad kaltinamasis jam kilusio konflikto metu sudavė rankoje laikyta lazda kelis smūgius. Tokias aplinkybes V. Va. nurodė ir iškart po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams. Be to nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir į bylą pateikta specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog V. Va. padarytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kaktoje, poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, kietu buku daiktu (daiktais); sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais; sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros; sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, jog kaltinamasis V. V. panaudodamas fizinį smurtą sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kartu teismas pažymi ir tai, jog, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme V. V. laikėsi pozicijos, jog jis sudavė mediniu ramentu smūgius nukentėjusiajam gindamasis nuo pastarojo panaudoto fizinio smurto, tačiau tokią V. V. iškeltą versiją patvirtinančių duomenų byloje nėra. Tuo tarpu tokią V. V. įvykių versiją paneigia teisme apklaustų policijos pareigūnų A. K., D. K., kurie į įvykio vietą atvyko pirmi, parodymai apie tai, kad jiems bendraujant su V. V. pastarasis nesiskundė jokiais fiziniais sužalojimais, greitosios medicininės pagalbos neprašė, liudytojo policijos pareigūno M. K. parodymai apie tai, kad sulaikant V. V. pastarasis elgėsi neadekvačiai, atliko veiksmus, kuriais pats galėjo susižaloti, Medicininių dokumentų išrašas, iš kurio matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2.36 val., pristatytas į gydymo įstaigą jis iš esmės skundėsi tik kairiojo dilbio skausmu ir širdies skausmu, gydytojų apie neva V. Va. padarytus sužalojimus juosmens srityje neinformavo.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, o pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Taigi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 286 straipsnį turi būti nustatyta, jog toks asmuo būtent panaudojo ar grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir taip pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje pakanka duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtinančių, jog kaltinamasis V. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pasipriešino savo pareigas atliekančiam policijos pareigūnui – nukentėjusiajam A. S., panaudodamas fizinį smurtą. Tokia teismo išvada grindžiama aukščiau aptartų bylos duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, analize. Kaltinamasis apklaustas teisme kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, tačiau visgi teigė, kad A. S. vandeniu neapipylė, o pats arbatinukas netyčia apsivertė, teigė, jog tik mosikavo rankomis ir kojomis, kad būtų spyręs nukentėjusiajam – taip pat nenurodė. Apklaustas ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą nukentėjusysis policijos pareigūnas A. S. teisme nurodė, jog jam vykdant savo pareigas V. V. nenorėjo jo įsileisti į kambarį, nors buvo aiškiai matyti, kad jis yra policijos pareigūnas – buvo uniformuotas, prisistatė, po ko, tik A. S. užėjus į V. V. kambarį, pastarasis nukentėjusiajam ant kojos užpylė karštą vandenį iš arbatinio, bandė kelis kartus suduoti per kojas ramentu, o po kiek laiko ramentą metė į jį (A. S.) bei spyrė nukentėjusiajam, dėl ko A. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Be nukentėjusiojo parodymų, V. V. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, t. y. BIRT ataskaitoje užfiksuoti duomenys, alkotesterio kvitas, 2019 m. rugpjūčio 14 d. Medicinos dokumentų išraše užfiksuoti duomenys, Kitų objektų apžiūros protokole, kuriame įrašyta ir specialisto išvada, duomenys, liudytojų policijos pareigūnų M. K., A. B. parodymai, apie tai, kad į juos nukentėjusysis A. S. kreipėsi pagalbos dėl to, kad atliekant procesinius veiksmus su V. V. pastarasis jam pasipriešino. Pažymėtina, jog policijos pareigūnai A. S., M. K., A. B. įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su kaltinamuoju nėra susieti jokiais ryšiais, tiek A. S., tiek M. K. apklausti teisiamojo posėdžio metu davė parodymus įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nepateikta, todėl pagrindo teigti, jog šių liudytojų parodymai yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, jog kaltinamasis V. V. 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 20.07 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,46 promilės girtumas), panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajam tyrėjui A. S. atvykus atlikti procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia verdančiu vandeniu pylė vyresniajam tyrėjui A. S. ant kojų, po ko tyčia spyrė ne mažiau kaip du kartus kaire koja vyresniajam tyrėjui A. S. į dešinės kojos blauzdą ir šlaunikaulį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą, todėl tokie V. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 286 straipsnyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisme kaltinamasis ir teigė, kad kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažįsta pilnai, tačiau, tokį prisipažinimą teismas vertina tik kaip deklaratyvų, siekiant sušvelninti atsakomybę už padarytas veikas, juo labiau, kad viso proceso metu kaltinamasis neišreiškė ir nuoširdaus gailėjimosi dėl savo atliktų veiksmų. Duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis iš esmės laikėsi pozicijos, jog jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo V. Va., nors ši kaltinamojo versija yra paneigta. Be to, kaltinamasis iš esmės teisme nurodė, jog pripažįsta kaltę dėl A. S. užpuolimo, tačiau kartu neigė ir jam inkriminuotus veiksmus, nurodydamas, jog vandens ant nukentėjusiojo nepylė – arbatinukas pats apsivertė, jis tik mosikavo rankomis ir kojomis, kad būtų spyręs nukentėjusiajam – nepripažino. Viso proceso metu kaltinamasis stengėsi pateisinti savo nusikalstamą elgesį ir neišreiškė jokio kritinio požiūrio į jį. V. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, teismas laiko tai, kad šią nusikalstamą veiką V. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. V. bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, ligotas, jam neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini)), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šios išvardintos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis įvertinus kaltinamojo asmenybę, nustatytinas artimesnis šios bausmės minimaliai ribai. Pažymėtina, jog BK 286 straipsnio sankcijoje yra įtvirtintos trys alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda ir laisvės atėmimas iki trejų metų, tačiau, teismo vertinimu, nei viena iš įstatymo numatytų bausmių, už BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nebūtų teisinga ir proporcinga kaltinamajam V. V.. Net ir švelniausios šioje sankcijos numatytos bausmės – viešieji darbai ar bauda neproporcingai apsunkintų kaltinamojo padėtį, atsižvelgiant į tai, kad V. V. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jam neterminuotai nuo (duomenys neskelbtini) m. nustatytas (duomenys neskelbtini), iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad asmuo turi rimtų sveikatos problemų. Kita sankcijoje numatyta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra ligotas (duomenys neskelbtini) amžiaus žmogus, praeityje niekada nebuvęs teistas ar baustas administracine tvarka, taip pat nebūtų adekvati ir, akivaizdu, neatitiktų nei teisingumo principo, nei bendrųjų bausmės skyrimo principų. Esant šioms aplinkybės, teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, sprendžia, kad vienintelė baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmė kaltinamajam, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, kuri atitiktų jo padarytą nusikalstamą veiką, asmenybę, teisingumo principą bei padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, yra laisvės apribojimas, kurios dydis, įvertinus kaltinamojo asmenybę, nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis. V. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, jos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bendrintinos jas iš dalies sudedant, pridedamos bausmės dalį nustatant, atsižvelgus į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei į BK 63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą imperatyvą, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. V. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. 20.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. 13.08 val. (1 parą) (t. 1, b. l. 138, 166). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į V. V. skirtiną bausmę (vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms).

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė 91,80 Eur civilinį ieškinį. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog nukentėjusiajam V. Va. 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, bendra paslaugų vertė sudaro 91,80 Eur. Teismas vertina, jog visos šios nukentėjusiajam po nagrinėjamo įvykio suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnai.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –medinį ramentą (lazdą vaikščiojimui), supakuotą į popierinį geltonos spalvos maišą (2019 m. spalio 4 d. nutarimu perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą, 2019 m. spalio 8 d. Kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), atsižvelgiant į šio daikto tiesioginę paskirtį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. V..

Laikinas nuosavybės apribojimas šioje baudžiamojoje byloje taikytas nebuvo, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. V. (V. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. V. subendrintą galutinę bausmę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. 20.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. 13.08 (1 parą) (vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš V. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 91,80 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 80 ct).

V. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –medinį ramentą (lazdą vaikščiojimui), supakuotą į popierinį geltonos spalvos maišą (2019 m. spalio 4 d. nutarimu perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą, 2019 m. spalio 8 d. Kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. V..

Išaiškinti V. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.