Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. T. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo I. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš T. F. Z. V. naudai 2250 litų laidojimo išlaidų ir 7000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista I. V. . Jos atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. T. nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 27 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 24 val., tiksliau nenustatytu laiku, V. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbiami), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau dvidešimt smūgių rankomis bei kojomis G. V. į įvairias kūno vietas, tame tarpe ne mažiau penkis smūgius į galvos sritį, ko pasekoje nuo padarytų galvos sužalojimų išsiliejo kraujas po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į smegenų skilvelių sistemą, ir T. G. V. mirė, tai yra tyčia jį nužudė.

Apelianto nuomone, teismas, esant duomenims apie I. T. psichikos sutrikimus: 1995-05-02 (duomenys neskelbiami) specialistai bei 1998-04-09 (duomenys neskelbiami) specialistai nustatė I. T. vystymosi sutrikimus – psichinių funkcijų vystymosi sulėtėjimą, neišvystytą kalbą, neišlavintą atmintį, mokymosi negalią, teismo posėdyje specialistas taip pat nurodė asmenybės vystymosi sutrikimus, turėjo įvertinti ir patikrinti, ar I. T. pagal savo socialinę brandą neprilygo nepilnamečiui ir, skirdamas jam bausmę, vadovautis Lietuvos Respublikos BK 80, 81 str. 2 d., 90-94 str. str. nuostatomis.

Apelianto manymu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 7 p., taip pat turėjo I. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog šis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi, ir į tai atsižvelgti skiriant bausmę.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašė patenkinti gynėjo apeliacinį skundą; prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. T. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo I. T. kaltės formos ir jos įrodytumo, veikos kvalifikacijos bei parinktos bausmės rūšies. Nesutinka su paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu.

Tačiau kolegija laiko, kad visi šie klausimai išspręsti teisingai. Nuteistojo I. T. kaltumas padarius tyčinį nužudymą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., nustatytas apygardos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir nuosprendžiu įvertintais įrodymais. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Skiriant bausmę nuteistajam pagal BK 129 str. 1 d., atsižvelgta į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei, nuteistojo I. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įtakojusią nusikaltimo padarymą – apsvaigimą nuo alkoholio, nė vienos lengvinančios atsakomybę aplinkybės nebuvimą, teigiamai asmenybę charakterizuojančius duomenis, jauną amžių, nusikalto pirmą kartą.

Iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad šis nesutinka su tuo, kad teismas nepripažino I. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 p. teismams išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.

Nuteistasis I. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino nukentėjusiajam sudavęs tik rankomis tris smūgius. Tačiau teismas nustatė, kad jis sudavė ne mažiau dvidešimt smūgių rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe ne mažiau penkis smūgius į galvos sritį, ko pasekoje nuo padarytų galvos sužalojimų išsiliejo kraujas po kietuoju bei minkštiniais galvos smegenų dangalais, į smegenų skilvelių sistemą ir G. V. mirė.

Kadangi nuteistasis I. T. ne visas esmines bylos aplinkybes pripažino duodamas parodymus, kolegija laiko, kad apygardos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., buvimą. Šiuo aspektu taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo reikalavimas.

Netenkintinas nuteistojo gynėjo prašymas taikyti BK 81 str. 2 d. nuostatas. Lietuvos Respublikos BK 81 str. 2 d. nuostatos gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos veikos pobūdį, motyvus bei kitas aplinkybes, o prireikus į specialisto paaiškinimus ir išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 str. numatytą paskirtį.

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų nuspręsti, kad nuteistasis I. T. pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui.

Tam klausimui išsiaiškinti apeliacine tvarka teismo posėdyje buvo paskirta ambulatorinė komisijinė psichiatrijos-psichologijos ekspertizė. Ekspertizės akto Nr. XX išvadose nurodyta, kad I. T. intelektas yra ribinio lygio tarp defektinio ir žemo normalaus I. T. būdingos individualios pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu ir netrukdė jam teisingai suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo veiklą. Ekspertizės metu vertinamas ne tiriamo asmens psichikos ypatumų atitikimas, tame tikram amžiaus tarpsniui, o to asmens gebėjimas apibrėžtoje juridinėje situacijoje suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (4p.)

Be kita ko, pažymėta, kad ekspertizės metu nenustatinėjama (nėra galimybės nustatyti), ar asmuo pagal savo socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ar pilnamečiui visų pirma, nėra socialinės brandos vertinimo kriterijų, be to, amžiaus tarpsnių ribos psichologijoje griežtai neapibrėžiamos ir nesutampa su baudžiamajame kodekse galiojančiomis normomis (mažametis, nepilnametis, pilnametis, 2 t. b.l. 78).

Iš apygardos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis įvykio dieną girtavo su suaugusiais žmonėmis, sunkų nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Tokia būsena įtakojo nusikaltimo padarymą. Teismo ambulatorinės psichiatrijos-psichologijos aktas Nr. XX patvirtina tokią teismo išvadą (t. 2 b.l. 78). Jame yra duomenų, kad nuteistasis vartoja alkoholį nuo 15 metų, stipriau pradėjo išgerti nuo 17 metų (2 t., b.l. 77). Minėtame ekspertizės akte Nr. XX pažymėta ir tai, kad I. T. asmenybė pakankamai gerai adaptuota socialinėje aplinkoje: gerai suprantanti, bendrai priimtas elgesio normas bei taisykles, sugebanti pritaikyti savo turimas žinias veikloje (2 t. b.l. 78).

Įvertinęs veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei visas kitas bylos aplinkybes, teismas motyvuotai skyrė švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, bausmę. Teismas tinkamai įvykdė įstatymo reikalavimą. Nėra jokio pagrindo keisti nuosprendį ir dar labiau sušvelninti nuteistajam I. T. bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

nuteistojo I. T. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.