Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-124-327/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
1-124-327/2017
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00663-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
  • 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-124-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00663-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; .1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.13.; 1.1.8.14.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.2.; 1.2.14.6.2.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vik­toras Preikšas,sekreto­riau­jant Audronei Stan­ke­vičiūtei,dalyvaujant pro­ku­rorei Linai Svidinskaitei-Ridikei,vertėjai Rasai Tarabildienei,kalti­na­majam R. A. S., jo gynėjui ad­vo­ka­tui Pauliui Vaicekauskaui,

viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je

R. A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsi­la­vi­nimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Res­pu­bli­kos bau­džia­mojo ko­dek­so (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. S. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti sve­ti­mą turtą, būdamas R. A. S. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir direktoriumi, 2008-01-24 pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraišką transporto priemonių – autovežio „Mer­cedes Benz 1840“ ir puspriekabės „Lohr“ autolizingui, tęsdamas nusikalstamą veiką sąmoningai pateikė mela­gin­gus duomenis bankui: mi­nėtų transporto priemonių įsigijimo Vokietijoje dokumentus, nors mi­nė­tos transporto priemonės nebu­vo registruotos nei Vokietijoje, nei Lietuvoje ir niekada R. A. S. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nepri­klausė, tęsiant nusikalstamą veiką apgaulės pasėkoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. A. S. fir­mos „(duomenys neskelbtini)“ 2008-02-04 buvo sudaryta minėtų trans­porto priemonių, kurių bendra vertė 61.000 EUR, pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-02-08 į R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesti 45.231,99 Eur, tęsdamas nusi­kals­tamą veiką ir siekdamas neprarasti pa­tikimo kliento įvaizdžio, jis dalį įmokų padengė, tačiau toliau mokėjimus sustabdė, todėl 2009-08-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti transporto priemones, tačiau jis transporto priemonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pareikalavimą neperdavė, mokėjimų nevykdė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pri­klau­santį turtą – likusius neišmokėtus 31.248,68 Eur, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straips­nio 2 dalyje.

Be to R. A. S., būdamas R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir direk­to­riumi, laikotarpiu nuo 2009-01-23 iki 2009-08-03 pasisavino didelės vertės svetimą sutarčių pagrindu jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent, savo vadovaujamos įmonės vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė lizingo sutartis ir minėtų sutarčių pagrindu įgijo teisę naudoti ir valdyti transporto priemones, tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas neprarasti patikimo kliento įvaizdžio, labai trumpą laiką dalį įmokas mokėjo, o būtent:

- pagal 2009-01-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėtas savivartis „MAN 26.264“ bendros 17.850 Eurų vertės, likusi neišmokėta dalis – 14.487,57 Eur;

- pagal 2009-01-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėtas balninis vilkikas „DAF 95 XF“ bendros 19.040 Eurų vertės, likusi neišmokėta dalis – 15.453,40 Eur;

- pagal 2009-01-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėtas balninis vilkikas „DAF 95 XF“ bendros 19.040 Eurų vertės, likusi neišmokėta dalis – 15.453,40 Eur vertės;

- pagal 2009-01-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėtas balninis vilkikas „DAF FT85.430S“ ben­dros 20.230 vertės, likusi neišmokėta dalis – 15.725.25 Eur;

- pagal 2009-04-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėtas balninis vilkikas „DAF 95 XF“ bendros 12.495 eurų vertės, likusi neišmokėta dalis – 11.870,25 Eur;

- pagal 2009-04-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėtas balninis vilkikas „DAF FT 95XF 430 CV“ bendros 12.495 eurų, likusi neišmokėta dalis – 11.699,22 Eur;

- pagal 2009-04-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėtas balninis vilkikas „DAF 95XF 430“ bendros 16.660 eurų vertės, likusi neišmokėta dalis – 15.827 Eur;

- pagal 2009-04-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėta tentinė puspriekabė „KRONE SDP27“ ben­dros 2975 eurų vertės, likusi neišmokėta dalis – 2785,53 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką mokėjimus sustabdė, ko pasėkoje 2009-08-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai sutartis nutraukė ir pareikalavo grąžinti naudotą turtą, jis minėto reikalavimo nevyk­dė, turto negrąžino, mokėjimų neatliko, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą bendros neiš­pirk­tos 103.301,62 Eur vertės t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. A. S. kaltu visiškai prisipažino. Parodė, kad užsiėmė verslu. Nuo 2001 m. darė verslą be banko pagalbos. Buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) su šeima dirbti. Grįžo 2005 m. su 42.000 svarų, kuriuos panaudojo versle, pirko 3 sunkvežimius. Pagal pirmą kal­ti­nimą patvirtino, kad iš banko gavo į savo firmos sąskaitą 45.000 eurų. Iš jų dalį sumokėjo kaip įmokas bankui. Kitų pinigų nega­lėjo grąžinti dėl finansinių sunkumų. Buvo avarija Kaune, turėjo kitų išlaidų, ir taip pinigus iš­lei­do. Kai gavo pinigus pirkti au­to­mo­bi­lį, jį apvogė viešbutyje. Nusikalto dėl susiklosčiusių ap­linkybių, iš anksto neplanavo taip daryti, vykdė verslo veiklą. Iki tol turėjo lizingu 5 sunkvežimius, kuriuos turėjo išmokėti. Su tais sunkvežimiais įvyko nelaimingas įvykis, buvo apie 100.000 Lt nuostolių. Iš banko gautais pinigais padenginėjo nuos­to­lius, nes draudimas nuostolių nesumokėjo. Dėl antro kaltinimo nu­ro­dė, kad automobilius lizingo tvar­ka pasiūlė įsigyti bankas. Pagal 2009 m. sutartis už kaltinime nu­rodytą kainą įsigijo 7 automobilius. Už juos pagal sutartis mokėjo įmokas apie 8-9 mėnesius. Bendra įmoka į banką už au­tomobilius buvo apie 4500 Lt. Automobiliai iš pradžių buvo Lietuvoje, norėjo juos išnuomoti. Lizingo sutartyje nebuvo ap­ri­bo­jimų dėl mašinų išvežimo ir naudojimo. Ieškojo firmos, kad nuomoti ma­šinas. Surado fir­mą Vokietijoje. Apie 2010 m. su savo vairuotojais nuvarė automobilius per Lenkiją į Vokietiją. Kitus nu­varė tralu per Marijampolės firmą. Paliko sunkvežimius prie Hamburgo de­ga­linėje saugomoje aikš­telėje. Susirado draugą, kuris turi firmą (duomenys neskelbtini). Jam pasakė, kad turi ma­šinas, bet neturi darbo. Ati­da­vė draugui automobilius – 6 vilkikus, savivartį ir puspriekabę, kad jis nau­dotų ir kaltinamajam mo­kė­tų. Perdavimas vyko (duomenys neskelbtini). Atidavė draugui ir automobilių doku­men­tus, ir banko sutartis. Drau­gas pasirašė, kad paėmė mašinas ir kad reikia mokėti. Jis sumokėjo pirmą mė­nesį, o antro mokėjimo nebuvo. Jo ieškojo, manė grąžins pinigus. Neturėjo galimybės grąžinti vilki­kus bankui, nes jie buvo (duomenys neskelbtini). Planuoja ateityje atlyginti žalą. Banko 134.550,31 Eur ieškinį pri­pa­žįsta. Pripažįsta savo kaltę ir dėl antro kaltinimo ir gailisi dėl savo poelgių, daugiau taip nesielgs. Pa­žada padengti bankui visas skolas per porą metų, nes yra žmonių, kurie jam skolingi pinigų.

Kadangi kaltinamasis R. A. S. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, pri­sipažino esąs kaltas, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos vei­kos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorei ir gynėjui sutikus, įrodymai buvo ištirti su­trum­pintai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str. 1 d. ir 291 str.).

Motyvuojamoji dalis

R. A. S. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama šiais įrodymais.

Iš 2010-05-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką matyti, jog R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“, registruota (duomenys neskelbtini), kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) norėdama sudaryti lizingo sutartis. Tarp R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos lizingo sutartys, kuriomis „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo perduoti naudotis ir valdyti R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“ pasirinktą tur­tą: pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) autovežį MERCEDES BENZ 1840, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą LOHR, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savivartį MAN 26.264, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) balninį vilkiką DAF 95 XF, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) balninį vilkiką DAF 95 XF, iden­ti­fi­ka­ci­nis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) balninį vilkiką DAFFT 85.430S, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bal­ninį vil­ki­ką DAF 95 XF, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal su­tartį Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką DAF FT 95XF 430 CV, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) balninį vilkiką DAF 95XF430, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tentinę puspriekabę KRONESDP27, iden­ti­fi­ka­ci­nis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr(duomenys neskelbtini). Priėmimo-perdavimo aktų pagrindu „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą turtą perdavė valdyti ir naudotis R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“. Turto savininku iš­­liko „(duomenys neskelbtini)“. R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo sutartinių įmokų, todėl „(duomenys neskelbtini)“ 2009-08-03 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir iš R. A. Sa­lavu firmos „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo grąžinti „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį tur­­tą. R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ turto negrąžino. „(duomenys neskelbtini)“ neturi duomenų, kur yra jai pri­klausantis turtas. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams susisiekus su R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. A. S., jam buvo paaiškinta, kad minėtą turtą iki 2009 m. rugpjūčio 17 d. rei­kia pristatyti į UAB „Baltijos realizacijos centras“. R. A. S. turto nepristatė. Daugiau „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams susisiekti su R. A. S. nepavyko. „(duomenys neskelbtini)“, rem­da­ma­si pasi­ra­šy­ta tarpininkavimo sutartimi vykdant turtinę prievolę kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pra­šy­da­ma rasti „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir jį grąžinti teisėtam savininkui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. A. S. pasi­nau­do­jo nenustatyti asmenys, kurie įkūrė šią įmonę R. A. S. vardu. Ben­drau­jant su R. A. S. paaiškėjo, kad asmenys, kurių tapatybės jis neatskleidė, įkūrus įmonę, pa­siėmė lizingo būdu įgytas transporto priemones ir jomis naudojosi. Pasak R. A. S., visos transporto priemonės yra sulaikytos už kontrabandos vežimą kažkur užsienyje. Prašant R. A. S. nurodyti turto buvimo vie­tą arba asmenis, kuriems buvo perduotas turtas, jis atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad bijo dėl savo ir savo šeimos narių gyvybių. Prie pareiškimo pridėtos: lizingo sutarčių bei kitų su jomis susi­ju­sių dokumentų kopijos, 2009-08-03 pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vienašališko su­tarčių nutraukimo kopija, 2010-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų atlikimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (t. 1, b. l. 27-85).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2008-2009 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai sudarė 9 lizingo sutartis su R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. A. S.. Pagal sutartis šiai įmonei buvo perduotos 8 transporto priemonės, iki tol priklaususios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (susigrąžintos iš kitų, įmokas vėlavusių mokėti įmonių), bei 1 vilkikas ir 1 puspriekabė, ku­riuos R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. A. S. nurodė, kad įsigijo pats iš už­sienio bendrovės. Už šio sąstato įsigijimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pinigus į R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kadangi R. A. S. firma “(duomenys neskelbtini)“ 79 kalendorines dienas vėlavo sumokėti Lizingo sutartyse numatytas įmokas, 2009 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pra­ne­šė R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“, kad lizingo bendrovė sutartis vienašališkai nutraukia bei rei­ka­lauja grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą ir sumokėti susidariusį įsis­kolinimą. Likusi neišpirkta negrąžinto turto vertė yra 473.575,69 Lt. Kadangi į šį pranešimą R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ nereagavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turto paieškos. Ši įmonė informavo, kad turto rasti nepavyksta, o pats R. A. S. negali paaiškinti, kur yra transporto priemonės bei teigia, kad kažkokie kiti asmenys pasinaudodami jo įmone pasiėmė transporto priemones, kurios šiuo metu važinėja kažkur Europoje arba, galimai, yra su­laikytos kažkur Moldovoje už kontrabandos gabenimą. Kadangi šių transporto priemonių, iki jas įsigijo R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“, naudotojais buvo kitos bendro­vės, o R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ nepageidavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotų VĮ „Regitra“ duomenų bazėje šią įmo­nę kaip šio turto naudotoją, todėl visose duomenų bazėse išlikę seni naudotojai. Kadangi tai neriboja savininko teisės disponuoti jam priklausančiu turtu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė dėl nau­dotojo pakeitimo. Vėliau dar paaiškėjo, kad transporto priemonės „Mercedes Benz“ iden­ti­fi­ka­vi­mo Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabė “LOHR“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ neįregistravo kaip lizingo bendrovės turto, nors, teikiant paraišką, šio au­to­mo­bilio lizingavimui ši įmonė nurodė, kad minėtas sąstatas pagal pateiktą sąskaitą faktūrą pri­klau­so jų įmo­nei ir po lizingo sutarties pasirašymo jis turėjo pereiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn, tačiau R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ neatliko teisinės šių transporto priemonių registracijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ manymu, R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ lėšas už šią transporto priemonę įgijo apgaule (suma yra 45.231,29 eurai) (t. 1, b. l. 26).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto pareiškimo matyti, kad transporto priemonės „Mercedes Benz 1840“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabė „LOHR“ ident. Nr. (duomenys neskelbtini) iki lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo buvo R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Ši įmonė pateikė Vokietijos asmenų išrašytą sąskaitą firmai „(duomenys neskelbtini)“, kurią pastaroji apmokėjo ir taip įsigijo savo nuosavybėn abi transporto priemones. Sudarius lizingo sutartis, nuo­sa­vybė perėjo lizingo bendrovei, tačiau transporto priemonės liko R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ži­nioje jau kaip nebe sa­vi­ninko, o naudotojo. Kadangi ir prieš ir po lizingo sutarčių sudarymo šios 2 trans­porto priemonės buvo R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ žinioje, realus šių dviejų transporto prie­monių perdavimo lizingo ben­drovei ir perdavimo atgal R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“ kaip klientui naudotis neįvyko. R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo įregistruoti šias dvi transporto priemones lizingo bendrovės vardu, tačiau to nepadarė. Prie pareiškimo pridėti: 2008-02-07 A. K. K. sąskaitos kopija, mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 88-92).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomo rašto matyti, kad su R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos ir kitos lizingo sutartys, pagal kurias R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai atsis­kai­čiusi t. y. pagal 2007-06-28, 2007-07-30, 2007-10-02, 2008-03-21 sutartis įgijusi turtą savo nuo­savy­bėn. R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduoti lizingo sutarčių pabaigos aktai, kurie liudija apie nuo­savybės teisės perėjimą klientui. 2008-02-08 „(duomenys neskelbtini)“ pagal pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1.1 ir 4.1.2 punktus pervedė į R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ sąs­kaitą 45.231,29 EUR, o 15.768,71 EUR buvo įskaityti kaip R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pirmoji įmoka lizingo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 98-163).

Iš 2008-02-07 pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp A. K. ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad A. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ parduoda įmonei „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę ident. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ident. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo suma 61.000 EUR (t. 1, b. l. 95-96).

Iš 2008-02-08 mokėjimo nurodymo Nr. 514184 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš sąs­kai­tos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 45.231,29 Eur (t. 1, b. l. 91-92).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos operacijų išrašo laikotarpiu nuo 2008-02-08 iki 2009-08-03 matyti, kad 2008-02-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda į sąskaitą 45.231.29 eurus, kurie atitin­ka­mai: 2008-02-12 – 10.000 eurų, 2008-02-14 – 20.000 eurų išgryninami pateikus R. A. S. vairuotojo pažymėjimą, 2008-02-21 – 6000 eurų ir 2008-02-26 – 1000 eurų konvertuojami tos pačios įmonės sąskaitoje litais ir 2008-02-21 – 20.557 litai išgryninami pateikus R. A. S. vai­ruo­to­jo pažymėjimą, 2008-02-26 – 2000 litų pervedami UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo paskirtyje nu­ro­dant „už remontą“, 1400 litų išgryninami pateikus R. A. S. vairuotojo pažymėjimą; 2008-03-02 1500 eurų pervedama UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodant „Sut. Nr. (duomenys neskelbtini)“, 2008-03-02 4000 eurų pervedama UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodant „Sut. Nr. (duomenys neskelbtini)“, 2008-03-02 – 1000 eurų konvertuojami tos pačios įmonės sąskaitoje litais ir 3200 litų iš­gryninami pateikus R. A. S. vairuotojo pažymėjimą. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad sąs­kai­ta yra aktyvi iki 2009-07-21, paskutiniai pavedimai 2009-06-23, 2009-06-28, 2009-07-10 atitin­ka­mai – 2000 litų, 3000 litų ir 600 litų pervedama K. A. S.. Sąskaitos likutis 2009-08-03 dienai nulinis. Taip pat matyti, kad atlikdamas bankines operacijas R. A. S. naudojasi jam išduotais asmens dokumentais, t.y. vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele (paskutiniai atvejai 2009-04-21, 2009-05-22) (t. 2, b. l. 31-34).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, UAB (ankstesnis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) sudarė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“ laiku nesumokėjus įmokų, nurodytų su­tar­ty­se, ir neatsižvelgus į „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstą priminimą apie skolą, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartis. Remdamiesi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, reikalauja vėliausiai per 14 dienų nuo pretenzijos datos pervesti skolą į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (t. 1, b. l. 161).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų atlikimo akto matyti, kad vadovaudamiesi su­tar­ties tarpininkauti vykdant turtinę prievolę (perduoti turtą) Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2009 m. rugsėjo 9 d. tarp „UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, 2-ju punktu, pagal pateiktą užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti veiksmai: UAB „(duomenys neskelbtini)“nustatė, kad R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. A. S. yra fiktyvus, jo paslaugomis įku­riant minėtą įmonę, pa­si­nau­dojo nusikalstamais tikslais nenustatyti asmenys. Bendraujant su R. A. S., jis paaiškino, kad as­menys įkūrus jo vardu įmonę, pasiėmė li­zin­go būdu įsigytas autotransporto priemones ir jomis nau­do­josi kitose šalyse vykdomiems pervežimams. Pagal jo paaiškinimus, šiuo me­tu visos transporto prie­monės yra sulaikytos kažkur (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už kontrabandos per­ve­žimą ir vasario mėnesį turėtų įvykti teismas. Prašant R. A. S. pateikti do­ku­men­tus, įrodančius, kur yra autotransportas ir kas juo naudojosi, jis atsisakė motyvuodamas, kad bijo dėl savo ir savo šei­mos gyvybės (t. 1, b. l. 162).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad pagal pateiktą 2009-11-11 užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti veiksmai: „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. A. S. teigia, kad, kur randasi „(duomenys neskelbtini)“ turtas, nežino, nes jį pasiėmė jam iš matymo pažįstami asmenys ir išgabeno nežinoma kryptimi (t. 1, b. l. 163).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad Lietuvos policijos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyboje gautas Interpolo Vokietijos nacio­na­linio biuro pranešimas apie tai, kad Hamburgo policija nerado duomenų, kad R. A. S. krei­pėsi į policiją su pareiškimu dėl plėšimo 2008 ar 2009 metais (t. 2, b. l. 63).

Iš Valstybės įmonės registrų centro gyventojų registro departamento rašto matyti, kad Gyven­tojų registre kaip pavogtas pažymėtas tik vienas R. A. S. išduotas dokumentas – pa­bė­gėlio kelionės dokumentas (išduotas 2007-06-26 ir galiojo iki 2007-08-02). Asmeniui išduoti LR pasas ir asmens tapatybės kortelė galioja (t. 2, b. l. 5).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacijos ana­lizės skyriaus informacijos matyti, kad Interpolo Vokietijos nacionalinis biuras informavo, kad šios šalies policijos pareigūnai informavo, kad nustatyta, kad iš tikrųjų yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“, esanti adresu: K. K. ((duomenys neskelbtini)), Bahnhofstrasse 12, 67591 Offstein/Germany (Vokietija). Pranešime nurodyta, kad A. K., gim. 1953-12-11, yra registruotas adresu: (duomenys neskelbtini), apie jį policija neturi informacijos. Federalinėje transporto priemonių institucijoje atli­kus patikrinimą, nustatyta, kad transporto priemonių Mercedes Benz 1840, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė LOHR, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulų numeriai šioje šalyje nuo 1970 metų nebuvo registruoti (t. 2, b. l. 66).

Iš Lietuvos policijos kriminalinio biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad 2010-12-08 Interpolo Vokietijos nacionalinis biuras patvirtino, kad keturi vilkikai iš pateikto sąrašo tikrai buvo išplukdyti iš Hamburgo uosto į Nigeriją. Apie tai pranešė Hamburgo m. kriminalinė policija. Infor­ma­ci­jos apie kitas transporto priemones gauti nepavyko. Gautų dokumentų kopijas pateikė el. paštu. Do­kumentuose nurodyta, jog vilkikas „DAF“ ident. Nr. (duomenys neskelbtini) gabentas iš Ham­­burgo į Nigeriją, duomenys įvesti 2009-02-11, vilkikas „DAF 95“ ident. Nr. (duomenys neskelbtini) gabentas iš Hamburgo į Nigeriją, duomenys įvesti 2009-02-11, vilkikas „DAF 95“ ident. Nr. (duomenys neskelbtini) gabentas iš Hamburgo į Nigeriją, duomenys įvesti 2009-02-11, vilkikas „DAF“ ident. Nr. (duomenys neskelbtini) gabentas iš Hamburgo į Nigeriją, duome­nys įvesti 2009-06-09 (t. 2, b. l. 9-14).

Iš bankrutuojančios R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo asmens A. Š. pranešimo matyti, kad Kauno apygardos teis­mas 2010-09-13 nutartimi iškėlė bankroto bylą R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“. Administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto administratorius 2010-09-24 nuvyko į bankru­tuo­jančios įmonės buveinę (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad šiame bute jau keletą mėnesių negy­ve­na­ma. Kitais adresais – (duomenys neskelbtini), susijusiais su R. A. S., nei įmonės savininko, nei bendrovės turto ir dokumentų rasti nepavyko. R. A. S. buvimo vieta nežinoma, firmos dokumentai ir turtas bankroto administratorei neperduotas. Prie pranešimo pridėta 2010 m. rugsėjo mėn. 13 d. Kauno apygardos teismo nutarties kopija (t. 2, b. l. 23-26).

Iš liudytojo L. B. apklausos protokolo matyti, kad 2008-01-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. A. S. paraiška dėl pageidaujamo įsigyti turto - au­to­mobilio autovežio su priekaba „Mercedes Actros 1840“ bendros 244.260 Lt sumos. Paraiška buvo pa­tenkinta, sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu lizingo ben­drovė įgijo nuosavybę į autovežį „Mercedes Bnez 1840“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie­ka­bą „(duomenys neskelbtini)“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-02-04 su firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. A. S. pasirašyta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas lizingo sutarties pagrindu perduotas nau­do­tis firmai „(duomenys neskelbtini)“ pagal priėmimo-perdavimo aktą, į R. A. S. firmos sąskaitą pervesti 45.231 eurų. Prie sutarties sudarytas įmokų grafikas. Kadangi paminėtas turtas iki lizingo sutarties su­da­rymo buvo firmos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, ši įmonė pateikė Vokietijos asmenų išrašytą sąskaitą fir­mai „(duomenys neskelbtini)“, kurią ji apmokėjo ir taip įsigijo nuosavybėn abi transporto prie­mones. Sudarius lizingo sutartis, nuosavybė perėjo lizingo bendrovei, tačiau šios transporto priemonės liko R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ žinioje. Pagal lizingo sutarčių sąlygas R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo įregistruoti šias dvi transporto priemones lizingo bendrovės vardu, tačiau to nepa­da­rė. Realiai tik surašytas „Turto priėmimo-perdavimo“ aktas, tačiau transporto priemonės neapžiūrėtos. Pagal lizingo sutartį R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo įmokas apytiksliai iki 2009 m. balandžio mėnesio. Daroma prielaida, kad R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ lėšas už šias transporto priemones įgijo apgaule, t. y. lizingui pardavė turtą, kurio realiai neturėjo. Pagal šią sutartį R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ yra lizingui skolinga 107.895,56 Lt. 2009-01-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta fir­mos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. A. S. paraiška dėl pageidaujamo įsigyti turto – trijų auto­mo­bi­linių vilkikų. Sudarytų 2009-01-23 lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu transporto priemonės pagal „priėmimo-perdavimo aktą“ buvo perduotos naudotis R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“. Pagal lizingo sutartis buvo pasirašytos ir laidavimo sutartys, pagal kurias R. A. S. kaip fizinis asmuo, atsako už firmos „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtus įsipareigojimus. Pagal šias lizingo sutartis R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ yra įmokėjusi kelias įmokas. Transporto prie­monės yra įregistruotos lizingo vardu. 2009-04-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. A. S. paraiška dėl pageidaujamo įsigyti turto – trijų vilkikų ir priekabos. Sudarytų 2009-04-20 lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu transporto priemonės, pagal „priėmimo-perdavimo aktą“ buvo perduotos naudotis R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“. Pagal lizingo sutartis pasirašytos ir laidavimo sutartys, pagal kurias R. A. S. kaip fizinis asmuo atsako už firmos „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtus įsipareigojimus. Pagal šias lizingo su­tartis R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ yra įmokėjusi kelias įmokas. Šios transporto priemonės įregis­truo­tos lizingo vardu. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. A. S. firmos pasirašyta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“ perduotas naudotis autovežis „Mercedes Benz 1834“ ir priekaba „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nutraukus sutartį, minėtas turtas lizingo bendrovei grąžintas. Kadangi R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimų nevykdė, pagal sudarytus gra­fi­kus įmokų nemokėjo, todėl 2009-06-17 firmai buvo išsiųsta pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau įmo­kos ir toliau nebuvo mokamos, todėl 2009-08-03 visos paminėtos lizingo sutartys vienašališkai buvo nu­trauktos ir pareikalauta, kad R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ visą lizinguojamą turtą pristatytų iki 2009-08-17. Su R. A. S. susisiekta telefonu, jis minėjo, kad visi lizingui priklausantys automo­bi­liai „dirba ir uždirba pinigus“, žadėjo toliau mokėti įmokas, tačiau nemokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad padėtų surasti ir susigrąžinti lizingui priklausantį turtą. Iš šios tarnybos gauta ataskaita, kad R. A. S. sako, kad jo firma yra fiktyvi, jo paslaugomis pa­sinaudojo nenustatyti asmenys, kad už kontrabandą vilkikai yra sulaikyti Moldavijos Respublikos, Ru­sijos Federacijoje, kad jis bijo dėl savo ir šeimos narių gyvybės, todėl daugiau pasakoti atsisako. Kadangi turto rasti nėra galimybių, todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į policiją. R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ lizingo bendrovei yra bendrai skolinga 473.575,69 Lt (t. 1, b. l. 175-176).

Iš liudytojos L. K. apklausos protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2010 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, paskolų pardavime. R. A. S. buvo vienas iš klientų. R. A. S. ketino pirkti autovežį. Apie 2006-2007 metus jis sudarė lizingo sutartis. Iš pradžių R. A. S. pagal lizingo sutartis laiku mokėdavo įmokas, todėl jam buvo lei­džia­ma finansuoti kitų transporto priemonių pirkimą. Apie 2009 - 2010 metus prasidėjo įmokų vėlavimas, buvo keičiami įmokų mokėjimo grafikai, jis pasakojo, gal Lenkijoje jis vyko pirkti transporto prie­mo­nių, jį apiplėšė, pavogė pinigus (t. 3, b. l. 195-196).

Iš liudytojo V. N. apklausos protokolo matyti, kad nuo 2005-09-17 pradėjo dirb­ti R. A. S. firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Jam buvo duotas autovežis „Mercedes Benz“, apie 1988 me­tų laidos. R. A. S. firmoje dirbo dar vienas vairuotojas A. Č., kuris firmoje dirbo nuo 2006 metų. Firmoje buvo tik vienas autovežis. Liudytojas autovežiu važinėjo į Vokietiją. Par­ga­ben­davo naudotus automobilius, kuriuos Vokietijoje pirkdavo R. A. S.. Automobiliais R. A. S. prekiaudavo Kauno automobilių turguje. R. A. S. verslas sekėsi, liudytojui buvo mokama alga. Au­to­vežį vairavo daugiau kaip du metus, vėliau autovežį R. A. S. pardavė. R. A. S. iš Vo­kie­tijos įsigijo „tralą“ „MAN“, kurį vairavo firmos vairuotojas A. A.. R. A. S. Vokietijoje įsigijo 1993 metų laidos „Mercedes Benz“ ir tralą „Mersedes Benz“, kurį vairavo A. Č.. Po pus­me­čio R. A. S. pardavė tralą „MAN“, kadangi verslas pradėjo sunkiai sektis. Pardavė ir jo vai­ruo­ja­mą tralą „Mersedes Benz“. Buvo likęs tik vienas tralas „MAN“, kurį vairavo A. Č., tačiau ir jį vėliau pardavė. Firmoje neliko nei vieno tralo, vairuotojai turėjo išeiti atostogų. Buvo atleistas A. A., nuo 2009-08-31 atleido jį ir maždaug po mėnesio iš darbo buvo atleistas ir A. Č.. Tuomet R. A. S. iš kažkur įsigydavo balninius vilkikus ir juos gabendavo į Hamburgą. Vėliau jie būdavo ga­benami į Nigeriją. Gal 2009 metų pavasarį liudytojas R. A. S. nurodymu į Hamburgą paeiliui nu­varė du balninius vilkikus iš buvusio (duomenys neskelbtini). Balniniai vilkikai buvo „DAF“, su tran­zitiniais numeriais. Į Afrikos šalis buvo gabenami parduoti „DAF“, „MAN“, „Mersedes Benz“ firmos vil­kikai. Hamburge tuos vilkikus paliko „(duomenys neskelbtini)“ kolonėlėje. Toliau reikalus tvarkydavo pats R. A. S. Ir pats R. A. S. varė vilkikus į Hamburgą. Ir A. Č. varė kelis balninius vilkikus į Ham­burgą. Suprato, kad šie balniniai vilkikai buvo R. A. S. parduoti ir nugabenti į Nigeriją. Vilkikų dokumentus paduodavo pats R. A. S. (t. 1, b. l. 187-188).

Iš liudytojo A. Č. apklausos protokolo matyti, kad nuo 2006-06-08 iki 2009-09-30 dirbo R. A. S. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. R. A. S. firmoje jau dirbo vairuotojas V. N., vėliau atėjo dirbti vairuotojas A. A.. Pradžioje firmoje buvo au­to­vežis „Mersedes Benz“. Praėjus mėnesiui nuo jo įsidarbinimo R. A. S. vieną po kito Vokietijoje įsi­gijo dar du autovežius „MAN“. Tada liudytojas pradėjo vairuoti autovežį „MAN“. Su kitu autovežiu „MAN“ dirbo A. A.. R. A. S. dažnai gaudavo užsakymus iš arabų, gyvenančių Hamburge. Ham­burgo uoste teko pakrauti į laivą lengvuosius automobilius pervežimui į Afriką. R. A. S. buvo įsigijęs dar du autovežius „Mersedes benz“, iš kurių vieną sudaužė. Vieną autovežį „Mersedes Benz“ R. A. S. įsigijo Vokietijoje, kitą įsigijo Utenoje. R. A. S. už autovežius atsiskaitydavo grynais pinigais. Girdėjo, kad R. A. S. galvoja pirkti autovežius lizingu. 2009 m. liudytojas su R. A. S. važiavo iš Vilniaus ir kažkokioje aikštelėje apžiūrinėjo vilkikus, kadangi R. A. S. planavo pirkti. Vėliau liudytojas su V. N. iš aikštelės, (duomenys neskelbtini), į Kau­ną R. A. S. nurodymu atvairavo du vilkikus „DAF95“. Firmai priklausančius autovežius „Mer­sedes Benz“, „MAN“, kuriuos jie parvairavo, R. A. S. pardavė. Vienas iš autovežių buvo nuvežtas į Vokietijos Hamburgo uostą ir išplukdytas į Afriką (t. 1, b. l. 189-190).

Kaltinamojo R. A. S. parodymai apie kaltinime nurodytų vilkiko ir puspriekabės pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, šių ir kitų kaltinime nurodytų transporto priemonių įgijimą lizingo būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų išgabenimą į užsienį ir realizavimą iš esmės atitinka liudytojų L. B., L. K., V. N., A. Č. parodymus, taip pat atitinka aukščiau nu­ro­dy­tus bylos dokumentus, todėl teismas nemato priežasčių abejoti teismo posėdyje kaltinamojo R. A. S. pateiktų parodymų tei­sin­gumu. Nedideli kalti­na­mojo parodymų netikslumai dėl nu­si­kal­timų pa­da­rymo aplinkybių, teismo nuomone, susiję su praėjusiu laikotarpiu nuo nusikaltimų padarymo mo­mento, tačiau jie nepaneigia šių paro­dy­mų įrodomosios vertės, todėl teismas šiais pa­ro­dymais va­dovaujasi. Dėl visų kaltinime nurodytų automobilių ir kitų transporto priemonių buvo pateiktos lizingo sutartys, kuriose pirkėju ir savininku nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Policijos informacija patvirtina dalies šių automobilių išgabenimą iš Hamburgo į Nigeriją. Tolesnis kaltinime nurodytų vilkikų ir kitų transporto priemonių likimas nežinomas. R. A. S. yra aukštojo išsila­vi­nimo, nurodyti teisiniai dokumentai buvo įforminami banke. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad kaltinamasis su­vo­­kė savo atliekamų veiksmų esmę – kad parduodamas R. A. S. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nepri­klau­sančius autovežį „Mer­cedes Benz 1840“ ir puspriekabę „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, gau­damas iš šios bendrovės pinigus ir perduodamas šias transporto priemones nenustatytiems asme­nims, elgiasi neteisėtai, taip apgaule įgyja svetimą turtą. Kaip ir perduodamas nenustatytiems asmenims jam pagal lizingo sutartis jam patikėtas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias aštuonias transporto prie­­mo­nes, suprato, kad už šias transporto priemones pagal lizingo sutartis turi būti mokamos įmokos, priešingu atveju transporto priemonės gali būti paimamos iš jo valdymo, tačiau perduodamas jas tre­tie­siems asmenims išgabenti į užsienį be savininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios ir sutikimo, tokiu būdu jas pasisavino. Aplinkybę, kad kaltinamasis įmokėjo dalį įmokų pagal lizingo sutartis, atsižvelgdamas į santykinai nedidelį įmokų dydį ir aplinkybę, kad transporto priemonės jau buvo perduotos nenus­taty­tiems asmenims ir išgabentos į trečiąsias šalis, ir tolesnį įmokų nemokėjimą teismas vertina kaip pa­tvir­tinančias, kad kaltinamasis ir neplanavo toliau jų mokėti ir grąžinti transporto priemones, ir suprato, kad automobilių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebegalės atgauti. Teismas sprendžia, kad ištirtų įrodymų vi­su­ma patvir­ti­na R. A. S. kaltę padarius kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus – su­da­rius fiktyvias lizingo sutartis, gavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus už parduotas transporto prie­mo­­ne (pirmo kaltinimo atveju) ir pasilikus naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje esančias trans­porto priemones ir jas perleidus nenustatytiems asmenims (antro kaltinimo atveju). Šie kal­tinamojo veiks­mai teisingai kva­lifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis R. A. S. padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 5 d.), tačiau anks­čiau nebuvo teistas (t. 3, b. l. 17-18), duomenų apie administracines nuobaudas nėra. R. A. S. vertėsi individualiu verslu (t. 3, b. l. 82-84), yra vedęs (t. 3, b. l. 194a), jo šeimoje yra du nepil­na­me­čiai vai­kai (t. 3, b. l. 193, 193a). Iš bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad kal­ti­na­ma­sis būtų linkęs nusikalsti. BK 182 straipsnio 2 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies sankcijose nu­matyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas atitinkamai iki aštuonerių ir iki dešimties metų. Byloje nėra ap­linkybių, tei­kian­­čių pagrindą taikyti R. A. S. BK 62 straipsnio nuos­ta­tas. Byloje nenus­tatyta jokių išimtinių ap­linkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad R. A. S. įsta­ty­mo sank­ci­jo­je numatytos baus­mės pa­s­kyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, dėl to taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad baus­­mės tikslams pa­siekti – su­lai­ky­ti kal­ti­na­mąjį nuo nusi­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę da­ry­ti naujas vei­kas bei už­tik­rin­ti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), jam skir­ti­na in­kri­mi­nuotų nu­si­kal­timų sank­ci­jose numatyta baus­mės rūšis – terminuotas lais­vės atėmimas (BK 50 str.). Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi ir nustatydamas bausmės dydį teismas taip pat atsi­žvel­gia į padarytų nusikalstamų veikų po­būdį ir pa­vojingumo laipsnį – R. A. S. nusi­kals­ta­mas vei­kas darė dėl sava­nau­diš­kų paskatų, nusikalstamos veikos nėra susijusios su smurtu. Byloje nėra duo­me­nų, kad kal­ti­namasis būtų dar nusikaltęs po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, nors jau praėjo apie aštuoni metai. Kaip spręstina iš bylos ap­lin­kybių, kal­tinamojo apsisprendimas daryti nu­si­kals­ta­mus veiksmus susijęs su jo problemomis versle krizės laikotarpiu. R. A. S. at­sa­ko­mybę len­gvi­nanti ap­lin­kybė, kad pri­si­pažino pa­daręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo at­sa­ko­mybę sun­ki­nan­čių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs pa­da­ry­tos nusi­kals­ta­mos vei­kos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo R. A. S. asmenybę, jo at­sa­komybę leng­vi­nan­čią aplinkybę ir atsakomybę sun­kinančių aplinkybių nebuvimą, jo požiūrį į savo pa­darytus veiksmus, spren­džia, kad kaltinamajam R. A. S. skiriamos laisvės atė­mimo baus­mės tikslai bus pa­siekti nu­stačius mažesnę, negu sank­cijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas baus­mės vidurkis, bausmės truk­mę, artimą mini­ma­liai (BK 61 str.).

Ka­dangi R. A. S. padarytų nusikalstamų veikų nesieja bendra tyčia, bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant (BK 63 str. 1 ir 4 d.).

Kadangi kaltinamasis R. A. S. prisipažino esąs kaltas, byla išnagrinėta atlikus su­trum­pintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1 d.).

Teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis vei­komis, tiek su kaltinamojo asmenybe, įvertinęs nusikalstamų veikų pavojingumo po­būdį, laipsnį, kal­ti­na­mojo asmenybės savybes, jo šeiminę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo prie­žastis, elgesį po nusikalstamų vei­kų padarymo, daro išvadą, kad R. A. S. reso­cia­li­za­ci­ja yra galima ir be realaus laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo, jam taikytinos BK 75 straipsnio nuos­ta­tos, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamajam, kuriam atidedamas bausmės vykdy­mas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo po­vei­kio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus tai, kad R. A. S. nu­si­­kal­timas susijęs su turtinės žalos padarymu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei 69 straipsnyje – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį at­ly­ginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį pa­da­rytos turtinės žalos – 10.000 eurų. Ši baudžiamojo poveikio prie­­mo­nė, teismo nuomone, skatins R. A. S. laikytis įstatymų ateityje ir su­da­rys prie­lai­das siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį nuo 2015-10-16 iki 2016-01-13, vėliau pritaikytas sąlyginis užstatas, perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams 2016-08-25 (t. 2, b. l. 139, 141-146, t. 3, b. l. 168, 169). Teismo 2012-09-21 nutartimi R. A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 136-137). Teismo 2016-08-26 nutartimi jam palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2016-08-25 (t. 3, b. l. 178-179), kuris du kartus buvo pratęstas (t. 3, b. l. 78-79, 140-142). Šis lai­ko­tar­pis, remiantis BK 66 str., įskaitomas į R. A. S. paskirtą bausmę.

Kadangi kaltinamajam ski­riama laisvės atė­mi­mo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, kar­do­moji priemonė – suėmimas – panaikinama, R. A. S. paleidžiamas iš suėmimo teismo po­sėdžių salėje (BPK 309 str. 1 d. 7 p.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 171-173), kuriame prašo priteisti 134.550,31 eurų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, pateikė dokumentus, patvirtinančius žalos dydį. Turtinės žalos padarymo faktas ir dydis taip pat patvirtinami byloje ištirtais įrodymais. By­los nagrinėjimo teis­me metu kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuos­pren­dį ir atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas tenkina UAB „(duomenys neskelbtini)“ ci­vi­li­nį ieškinį (BPK 115 str. 1 d.).

Kaltinamajame akte nurodoma, kad byloje dėl R. A. S. ekstradicijos susidarė 1826,64 Eur proceso išlai­dų (t. 2, b. l. 149). Tiriant nusikalstamą veiką 2010-12-02 R. A. S. buvo pranešta apie įtarimą (t. 3, b. l. 24), tą pačią dieną jam paskirtos kardomosios priemonės – do­kumento paėmimas (t. 3, b. l. 60, 61, 62), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l . 63, 94) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 65). Taigi, kaltinamasis žinojo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, tačiau kardomąsias priemones pažeidė, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, t. y. išvykdamas sąmoningai siekė išvengti baudžiamojo persekiojimo. Buvo paskelbta jo pa­ieška, išduotas Europos arešto orderis, R. A. S. ilgą laiką buvo ieškomas, pargabentas iš Didžiosios Britanijos. Tokiu būdu ekstradicijos išlaidos susidarė dėl kaltinamojo kaltės. Pagal vie­ningai suformuotą teismų praktiką ekstradicijos išlaidos priteisiamos iš nuteistojo, jei ekstradicijos iš­lai­dų atsiradimą sąlygojo paties nuteistojo veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K-342/2013 ir kt.). Todėl 1826,64 Eur dydžio ekstradicijos iš­laidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir turi būti priteistos iš kaltinamojo R. A. S. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

R. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straips­nio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams,pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą tre­jiems me­tams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę nus­tatyti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti R. A. S. su­lai­ky­me ir suėmime iš­bū­tą laiką – nuo 2015-10-16 iki 2016-01-13, nuo 2016-08-25 iki šios dienos – 2017-02-13.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi R. A. S. paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams – vykdymą atidėti dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei 69 straipsniu, R. A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės vykdymo atidėjimo lai­kotarpį atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį pa­da­rytos turtinės žalos – 10.000 (dešimt tūkstančių) eurų.

Kardomąją priemonę R. A. S. – suėmimą – panaikinti, paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. A. S. Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)” 134.550,31 Eur (vieną šimtą tris­dešimt keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų 31 centą) žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. A. S. 1826,64 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 64 centus) proceso (ekstradicijos) išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vi­daus reikalų ministerijos.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.

Teisėjas Viktoras Preikšas