- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- 1-124-327/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00663-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. S. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būdamas R. A. S. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir direktoriumi, 2008-01-24 pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraišką transporto priemonių – autovežio „Mercedes Benz 1840“ ir puspriekabės „Lohr“ autolizingui, tęsdamas nusikalstamą veiką sąmoningai pateikė melagingus duomenis bankui: minėtų transporto priemonių įsigijimo Vokietijoje dokumentus, nors minėtos transporto priemonės nebuvo registruotos nei Vokietijoje, nei Lietuvoje ir niekada R. A. S. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė, tęsiant nusikalstamą veiką apgaulės pasėkoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2008-02-04 buvo sudaryta minėtų transporto priemonių, kurių bendra vertė 61.000 EUR, pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-02-08 į R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesti 45.231,99 Eur, tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas neprarasti patikimo kliento įvaizdžio, jis dalį įmokų padengė, tačiau toliau mokėjimus sustabdė, todėl 2009-08-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti transporto priemones, tačiau jis transporto priemonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pareikalavimą neperdavė, mokėjimų nevykdė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – likusius neišmokėtus 31.248,68 Eur, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Be to R. A. S., būdamas R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009-01-23 iki 2009-08-03 pasisavino didelės vertės svetimą sutarčių pagrindu jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent, savo vadovaujamos įmonės vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė lizingo sutartis ir minėtų sutarčių pagrindu įgijo teisę naudoti ir valdyti transporto priemones, tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas neprarasti patikimo kliento įvaizdžio, labai trumpą laiką dalį įmokas mokėjo, o būtent:
- pagal 2009-01-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėtas savivartis „MAN 26.264“ bendros 17.850 Eurų vertės, likusi neišmokėta dalis – 14.487,57 Eur;
- pagal 2009-01-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėtas balninis vilkikas „DAF 95 XF“ bendros 19.040 Eurų vertės, likusi neišmokėta dalis – 15.453,40 Eur;
- pagal 2009-01-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėtas balninis vilkikas „DAF 95 XF“ bendros 19.040 Eurų vertės, likusi neišmokėta dalis – 15.453,40 Eur vertės;
- pagal 2009-01-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėtas balninis vilkikas „DAF FT85.430S“ bendros 20.230 vertės, likusi neišmokėta dalis – 15.725.25 Eur;
- pagal 2009-04-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėtas balninis vilkikas „DAF 95 XF“ bendros 12.495 eurų vertės, likusi neišmokėta dalis – 11.870,25 Eur;
- pagal 2009-04-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėtas balninis vilkikas „DAF FT 95XF 430 CV“ bendros 12.495 eurų, likusi neišmokėta dalis – 11.699,22 Eur;
- pagal 2009-04-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėtas balninis vilkikas „DAF 95XF 430“ bendros 16.660 eurų vertės, likusi neišmokėta dalis – 15.827 Eur;
- pagal 2009-04-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikėta tentinė puspriekabė „KRONE SDP27“ bendros 2975 eurų vertės, likusi neišmokėta dalis – 2785,53 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką mokėjimus sustabdė, ko pasėkoje 2009-08-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai sutartis nutraukė ir pareikalavo grąžinti naudotą turtą, jis minėto reikalavimo nevykdė, turto negrąžino, mokėjimų neatliko, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą bendros neišpirktos 103.301,62 Eur vertės t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. A. S. kaltu visiškai prisipažino. Parodė, kad užsiėmė verslu. Nuo 2001 m. darė verslą be banko pagalbos. Buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) su šeima dirbti. Grįžo 2005 m. su 42.000 svarų, kuriuos panaudojo versle, pirko 3 sunkvežimius. Pagal pirmą kaltinimą patvirtino, kad iš banko gavo į savo firmos sąskaitą 45.000 eurų. Iš jų dalį sumokėjo kaip įmokas bankui. Kitų pinigų negalėjo grąžinti dėl finansinių sunkumų. Buvo avarija Kaune, turėjo kitų išlaidų, ir taip pinigus išleido. Kai gavo pinigus pirkti automobilį, jį apvogė viešbutyje. Nusikalto dėl susiklosčiusių aplinkybių, iš anksto neplanavo taip daryti, vykdė verslo veiklą. Iki tol turėjo lizingu 5 sunkvežimius, kuriuos turėjo išmokėti. Su tais sunkvežimiais įvyko nelaimingas įvykis, buvo apie 100.000 Lt nuostolių. Iš banko gautais pinigais padenginėjo nuostolius, nes draudimas nuostolių nesumokėjo. Dėl antro kaltinimo nurodė, kad automobilius lizingo tvarka pasiūlė įsigyti bankas. Pagal 2009 m. sutartis už kaltinime nurodytą kainą įsigijo 7 automobilius. Už juos pagal sutartis mokėjo įmokas apie 8-9 mėnesius. Bendra įmoka į banką už automobilius buvo apie 4500 Lt. Automobiliai iš pradžių buvo Lietuvoje, norėjo juos išnuomoti. Lizingo sutartyje nebuvo apribojimų dėl mašinų išvežimo ir naudojimo. Ieškojo firmos, kad nuomoti mašinas. Surado firmą Vokietijoje. Apie 2010 m. su savo vairuotojais nuvarė automobilius per Lenkiją į Vokietiją. Kitus nuvarė tralu per Marijampolės firmą. Paliko sunkvežimius prie Hamburgo degalinėje saugomoje aikštelėje. Susirado draugą, kuris turi firmą (duomenys neskelbtini). Jam pasakė, kad turi mašinas, bet neturi darbo. Atidavė draugui automobilius – 6 vilkikus, savivartį ir puspriekabę, kad jis naudotų ir kaltinamajam mokėtų. Perdavimas vyko (duomenys neskelbtini). Atidavė draugui ir automobilių dokumentus, ir banko sutartis. Draugas pasirašė, kad paėmė mašinas ir kad reikia mokėti. Jis sumokėjo pirmą mėnesį, o antro mokėjimo nebuvo. Jo ieškojo, manė grąžins pinigus. Neturėjo galimybės grąžinti vilkikus bankui, nes jie buvo (duomenys neskelbtini). Planuoja ateityje atlyginti žalą. Banko 134.550,31 Eur ieškinį pripažįsta. Pripažįsta savo kaltę ir dėl antro kaltinimo ir gailisi dėl savo poelgių, daugiau taip nesielgs. Pažada padengti bankui visas skolas per porą metų, nes yra žmonių, kurie jam skolingi pinigų.
Kadangi kaltinamasis R. A. S. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažino esąs kaltas, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorei ir gynėjui sutikus, įrodymai buvo ištirti sutrumpintai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str. 1 d. ir 291 str.).
Motyvuojamoji dalis
R. A. S. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama šiais įrodymais.
Iš 2010-05-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką matyti, jog R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“, registruota (duomenys neskelbtini), kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) norėdama sudaryti lizingo sutartis. Tarp R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos lizingo sutartys, kuriomis „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo perduoti naudotis ir valdyti R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“ pasirinktą turtą: pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) autovežį MERCEDES BENZ 1840, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą LOHR, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savivartį MAN 26.264, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) balninį vilkiką DAF 95 XF, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) balninį vilkiką DAF 95 XF, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) balninį vilkiką DAFFT 85.430S, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) balninį vilkiką DAF 95 XF, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką DAF FT 95XF 430 CV, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) balninį vilkiką DAF 95XF430, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tentinę puspriekabę KRONESDP27, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr(duomenys neskelbtini). Priėmimo-perdavimo aktų pagrindu „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą turtą perdavė valdyti ir naudotis R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“. Turto savininku išliko „(duomenys neskelbtini)“. R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo sutartinių įmokų, todėl „(duomenys neskelbtini)“ 2009-08-03 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir iš R. A. Salavu firmos „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo grąžinti „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą. R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ turto negrąžino. „(duomenys neskelbtini)“ neturi duomenų, kur yra jai priklausantis turtas. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams susisiekus su R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. A. S., jam buvo paaiškinta, kad minėtą turtą iki 2009 m. rugpjūčio 17 d. reikia pristatyti į UAB „Baltijos realizacijos centras“. R. A. S. turto nepristatė. Daugiau „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams susisiekti su R. A. S. nepavyko. „(duomenys neskelbtini)“, remdamasi pasirašyta tarpininkavimo sutartimi vykdant turtinę prievolę kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama rasti „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir jį grąžinti teisėtam savininkui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. A. S. pasinaudojo nenustatyti asmenys, kurie įkūrė šią įmonę R. A. S. vardu. Bendraujant su R. A. S. paaiškėjo, kad asmenys, kurių tapatybės jis neatskleidė, įkūrus įmonę, pasiėmė lizingo būdu įgytas transporto priemones ir jomis naudojosi. Pasak R. A. S., visos transporto priemonės yra sulaikytos už kontrabandos vežimą kažkur užsienyje. Prašant R. A. S. nurodyti turto buvimo vietą arba asmenis, kuriems buvo perduotas turtas, jis atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad bijo dėl savo ir savo šeimos narių gyvybių. Prie pareiškimo pridėtos: lizingo sutarčių bei kitų su jomis susijusių dokumentų kopijos, 2009-08-03 pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vienašališko sutarčių nutraukimo kopija, 2010-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų atlikimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (t. 1, b. l. 27-85).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2008-2009 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai sudarė 9 lizingo sutartis su R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. A. S.. Pagal sutartis šiai įmonei buvo perduotos 8 transporto priemonės, iki tol priklaususios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (susigrąžintos iš kitų, įmokas vėlavusių mokėti įmonių), bei 1 vilkikas ir 1 puspriekabė, kuriuos R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. A. S. nurodė, kad įsigijo pats iš užsienio bendrovės. Už šio sąstato įsigijimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pinigus į R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kadangi R. A. S. firma “(duomenys neskelbtini)“ 79 kalendorines dienas vėlavo sumokėti Lizingo sutartyse numatytas įmokas, 2009 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“, kad lizingo bendrovė sutartis vienašališkai nutraukia bei reikalauja grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą ir sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Likusi neišpirkta negrąžinto turto vertė yra 473.575,69 Lt. Kadangi į šį pranešimą R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ nereagavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turto paieškos. Ši įmonė informavo, kad turto rasti nepavyksta, o pats R. A. S. negali paaiškinti, kur yra transporto priemonės bei teigia, kad kažkokie kiti asmenys pasinaudodami jo įmone pasiėmė transporto priemones, kurios šiuo metu važinėja kažkur Europoje arba, galimai, yra sulaikytos kažkur Moldovoje už kontrabandos gabenimą. Kadangi šių transporto priemonių, iki jas įsigijo R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“, naudotojais buvo kitos bendrovės, o R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ nepageidavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotų VĮ „Regitra“ duomenų bazėje šią įmonę kaip šio turto naudotoją, todėl visose duomenų bazėse išlikę seni naudotojai. Kadangi tai neriboja savininko teisės disponuoti jam priklausančiu turtu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė dėl naudotojo pakeitimo. Vėliau dar paaiškėjo, kad transporto priemonės „Mercedes Benz“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabė “LOHR“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ neįregistravo kaip lizingo bendrovės turto, nors, teikiant paraišką, šio automobilio lizingavimui ši įmonė nurodė, kad minėtas sąstatas pagal pateiktą sąskaitą faktūrą priklauso jų įmonei ir po lizingo sutarties pasirašymo jis turėjo pereiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn, tačiau R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ neatliko teisinės šių transporto priemonių registracijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ manymu, R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ lėšas už šią transporto priemonę įgijo apgaule (suma yra 45.231,29 eurai) (t. 1, b. l. 26).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto pareiškimo matyti, kad transporto priemonės „Mercedes Benz 1840“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabė „LOHR“ ident. Nr. (duomenys neskelbtini) iki lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo buvo R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Ši įmonė pateikė Vokietijos asmenų išrašytą sąskaitą firmai „(duomenys neskelbtini)“, kurią pastaroji apmokėjo ir taip įsigijo savo nuosavybėn abi transporto priemones. Sudarius lizingo sutartis, nuosavybė perėjo lizingo bendrovei, tačiau transporto priemonės liko R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ žinioje jau kaip nebe savininko, o naudotojo. Kadangi ir prieš ir po lizingo sutarčių sudarymo šios 2 transporto priemonės buvo R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ žinioje, realus šių dviejų transporto priemonių perdavimo lizingo bendrovei ir perdavimo atgal R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“ kaip klientui naudotis neįvyko. R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo įregistruoti šias dvi transporto priemones lizingo bendrovės vardu, tačiau to nepadarė. Prie pareiškimo pridėti: 2008-02-07 A. K. K. sąskaitos kopija, mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 88-92).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomo rašto matyti, kad su R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos ir kitos lizingo sutartys, pagal kurias R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai atsiskaičiusi t. y. pagal 2007-06-28, 2007-07-30, 2007-10-02, 2008-03-21 sutartis įgijusi turtą savo nuosavybėn. R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduoti lizingo sutarčių pabaigos aktai, kurie liudija apie nuosavybės teisės perėjimą klientui. 2008-02-08 „(duomenys neskelbtini)“ pagal pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1.1 ir 4.1.2 punktus pervedė į R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 45.231,29 EUR, o 15.768,71 EUR buvo įskaityti kaip R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pirmoji įmoka lizingo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 98-163).
Iš 2008-02-07 pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp A. K. ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad A. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ parduoda įmonei „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę ident. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ident. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo suma 61.000 EUR (t. 1, b. l. 95-96).
Iš 2008-02-08 mokėjimo nurodymo Nr. 514184 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 45.231,29 Eur (t. 1, b. l. 91-92).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos operacijų išrašo laikotarpiu nuo 2008-02-08 iki 2009-08-03 matyti, kad 2008-02-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda į sąskaitą 45.231.29 eurus, kurie atitinkamai: 2008-02-12 – 10.000 eurų, 2008-02-14 – 20.000 eurų išgryninami pateikus R. A. S. vairuotojo pažymėjimą, 2008-02-21 – 6000 eurų ir 2008-02-26 – 1000 eurų konvertuojami tos pačios įmonės sąskaitoje litais ir 2008-02-21 – 20.557 litai išgryninami pateikus R. A. S. vairuotojo pažymėjimą, 2008-02-26 – 2000 litų pervedami UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo paskirtyje nurodant „už remontą“, 1400 litų išgryninami pateikus R. A. S. vairuotojo pažymėjimą; 2008-03-02 1500 eurų pervedama UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodant „Sut. Nr. (duomenys neskelbtini)“, 2008-03-02 4000 eurų pervedama UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodant „Sut. Nr. (duomenys neskelbtini)“, 2008-03-02 – 1000 eurų konvertuojami tos pačios įmonės sąskaitoje litais ir 3200 litų išgryninami pateikus R. A. S. vairuotojo pažymėjimą. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad sąskaita yra aktyvi iki 2009-07-21, paskutiniai pavedimai 2009-06-23, 2009-06-28, 2009-07-10 atitinkamai – 2000 litų, 3000 litų ir 600 litų pervedama K. A. S.. Sąskaitos likutis 2009-08-03 dienai nulinis. Taip pat matyti, kad atlikdamas bankines operacijas R. A. S. naudojasi jam išduotais asmens dokumentais, t.y. vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele (paskutiniai atvejai 2009-04-21, 2009-05-22) (t. 2, b. l. 31-34).
Iš „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, UAB (ankstesnis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) sudarė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“ laiku nesumokėjus įmokų, nurodytų sutartyse, ir neatsižvelgus į „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstą priminimą apie skolą, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartis. Remdamiesi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, reikalauja vėliausiai per 14 dienų nuo pretenzijos datos pervesti skolą į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (t. 1, b. l. 161).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų atlikimo akto matyti, kad vadovaudamiesi sutarties tarpininkauti vykdant turtinę prievolę (perduoti turtą) Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2009 m. rugsėjo 9 d. tarp „UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, 2-ju punktu, pagal pateiktą užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti veiksmai: UAB „(duomenys neskelbtini)“nustatė, kad R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. A. S. yra fiktyvus, jo paslaugomis įkuriant minėtą įmonę, pasinaudojo nusikalstamais tikslais nenustatyti asmenys. Bendraujant su R. A. S., jis paaiškino, kad asmenys įkūrus jo vardu įmonę, pasiėmė lizingo būdu įsigytas autotransporto priemones ir jomis naudojosi kitose šalyse vykdomiems pervežimams. Pagal jo paaiškinimus, šiuo metu visos transporto priemonės yra sulaikytos kažkur (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už kontrabandos pervežimą ir vasario mėnesį turėtų įvykti teismas. Prašant R. A. S. pateikti dokumentus, įrodančius, kur yra autotransportas ir kas juo naudojosi, jis atsisakė motyvuodamas, kad bijo dėl savo ir savo šeimos gyvybės (t. 1, b. l. 162).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad pagal pateiktą 2009-11-11 užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti veiksmai: „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. A. S. teigia, kad, kur randasi „(duomenys neskelbtini)“ turtas, nežino, nes jį pasiėmė jam iš matymo pažįstami asmenys ir išgabeno nežinoma kryptimi (t. 1, b. l. 163).
Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad Lietuvos policijos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyboje gautas Interpolo Vokietijos nacionalinio biuro pranešimas apie tai, kad Hamburgo policija nerado duomenų, kad R. A. S. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl plėšimo 2008 ar 2009 metais (t. 2, b. l. 63).
Iš Valstybės įmonės registrų centro gyventojų registro departamento rašto matyti, kad Gyventojų registre kaip pavogtas pažymėtas tik vienas R. A. S. išduotas dokumentas – pabėgėlio kelionės dokumentas (išduotas 2007-06-26 ir galiojo iki 2007-08-02). Asmeniui išduoti LR pasas ir asmens tapatybės kortelė galioja (t. 2, b. l. 5).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus informacijos matyti, kad Interpolo Vokietijos nacionalinis biuras informavo, kad šios šalies policijos pareigūnai informavo, kad nustatyta, kad iš tikrųjų yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“, esanti adresu: K. K. ((duomenys neskelbtini)), Bahnhofstrasse 12, 67591 Offstein/Germany (Vokietija). Pranešime nurodyta, kad A. K., gim. 1953-12-11, yra registruotas adresu: (duomenys neskelbtini), apie jį policija neturi informacijos. Federalinėje transporto priemonių institucijoje atlikus patikrinimą, nustatyta, kad transporto priemonių Mercedes Benz 1840, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė LOHR, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulų numeriai šioje šalyje nuo 1970 metų nebuvo registruoti (t. 2, b. l. 66).
Iš Lietuvos policijos kriminalinio biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad 2010-12-08 Interpolo Vokietijos nacionalinis biuras patvirtino, kad keturi vilkikai iš pateikto sąrašo tikrai buvo išplukdyti iš Hamburgo uosto į Nigeriją. Apie tai pranešė Hamburgo m. kriminalinė policija. Informacijos apie kitas transporto priemones gauti nepavyko. Gautų dokumentų kopijas pateikė el. paštu. Dokumentuose nurodyta, jog vilkikas „DAF“ ident. Nr. (duomenys neskelbtini) gabentas iš Hamburgo į Nigeriją, duomenys įvesti 2009-02-11, vilkikas „DAF 95“ ident. Nr. (duomenys neskelbtini) gabentas iš Hamburgo į Nigeriją, duomenys įvesti 2009-02-11, vilkikas „DAF 95“ ident. Nr. (duomenys neskelbtini) gabentas iš Hamburgo į Nigeriją, duomenys įvesti 2009-02-11, vilkikas „DAF“ ident. Nr. (duomenys neskelbtini) gabentas iš Hamburgo į Nigeriją, duomenys įvesti 2009-06-09 (t. 2, b. l. 9-14).
Iš bankrutuojančios R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo asmens A. Š. pranešimo matyti, kad Kauno apygardos teismas 2010-09-13 nutartimi iškėlė bankroto bylą R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“. Administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto administratorius 2010-09-24 nuvyko į bankrutuojančios įmonės buveinę (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad šiame bute jau keletą mėnesių negyvenama. Kitais adresais – (duomenys neskelbtini), susijusiais su R. A. S., nei įmonės savininko, nei bendrovės turto ir dokumentų rasti nepavyko. R. A. S. buvimo vieta nežinoma, firmos dokumentai ir turtas bankroto administratorei neperduotas. Prie pranešimo pridėta 2010 m. rugsėjo mėn. 13 d. Kauno apygardos teismo nutarties kopija (t. 2, b. l. 23-26).
Iš liudytojo L. B. apklausos protokolo matyti, kad 2008-01-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. A. S. paraiška dėl pageidaujamo įsigyti turto - automobilio autovežio su priekaba „Mercedes Actros 1840“ bendros 244.260 Lt sumos. Paraiška buvo patenkinta, sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu lizingo bendrovė įgijo nuosavybę į autovežį „Mercedes Bnez 1840“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą „(duomenys neskelbtini)“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-02-04 su firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. A. S. pasirašyta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas lizingo sutarties pagrindu perduotas naudotis firmai „(duomenys neskelbtini)“ pagal priėmimo-perdavimo aktą, į R. A. S. firmos sąskaitą pervesti 45.231 eurų. Prie sutarties sudarytas įmokų grafikas. Kadangi paminėtas turtas iki lizingo sutarties sudarymo buvo firmos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, ši įmonė pateikė Vokietijos asmenų išrašytą sąskaitą firmai „(duomenys neskelbtini)“, kurią ji apmokėjo ir taip įsigijo nuosavybėn abi transporto priemones. Sudarius lizingo sutartis, nuosavybė perėjo lizingo bendrovei, tačiau šios transporto priemonės liko R. A. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ žinioje. Pagal lizingo sutarčių sąlygas R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo įregistruoti šias dvi transporto priemones lizingo bendrovės vardu, tačiau to nepadarė. Realiai tik surašytas „Turto priėmimo-perdavimo“ aktas, tačiau transporto priemonės neapžiūrėtos. Pagal lizingo sutartį R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo įmokas apytiksliai iki 2009 m. balandžio mėnesio. Daroma prielaida, kad R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ lėšas už šias transporto priemones įgijo apgaule, t. y. lizingui pardavė turtą, kurio realiai neturėjo. Pagal šią sutartį R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ yra lizingui skolinga 107.895,56 Lt. 2009-01-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. A. S. paraiška dėl pageidaujamo įsigyti turto – trijų automobilinių vilkikų. Sudarytų 2009-01-23 lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu transporto priemonės pagal „priėmimo-perdavimo aktą“ buvo perduotos naudotis R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“. Pagal lizingo sutartis buvo pasirašytos ir laidavimo sutartys, pagal kurias R. A. S. kaip fizinis asmuo, atsako už firmos „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtus įsipareigojimus. Pagal šias lizingo sutartis R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ yra įmokėjusi kelias įmokas. Transporto priemonės yra įregistruotos lizingo vardu. 2009-04-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. A. S. paraiška dėl pageidaujamo įsigyti turto – trijų vilkikų ir priekabos. Sudarytų 2009-04-20 lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu transporto priemonės, pagal „priėmimo-perdavimo aktą“ buvo perduotos naudotis R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“. Pagal lizingo sutartis pasirašytos ir laidavimo sutartys, pagal kurias R. A. S. kaip fizinis asmuo atsako už firmos „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtus įsipareigojimus. Pagal šias lizingo sutartis R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ yra įmokėjusi kelias įmokas. Šios transporto priemonės įregistruotos lizingo vardu. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. A. S. firmos pasirašyta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią R. A. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“ perduotas naudotis autovežis „Mercedes Benz 1834“ ir priekaba „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nutraukus sutartį, minėtas turtas lizingo bendrovei grąžintas. Kadangi R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimų nevykdė, pagal sudarytus grafikus įmokų nemokėjo, todėl 2009-06-17 firmai buvo išsiųsta pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau įmokos ir toliau nebuvo mokamos, todėl 2009-08-03 visos paminėtos lizingo sutartys vienašališkai buvo nutrauktos ir pareikalauta, kad R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ visą lizinguojamą turtą pristatytų iki 2009-08-17. Su R. A. S. susisiekta telefonu, jis minėjo, kad visi lizingui priklausantys automobiliai „dirba ir uždirba pinigus“, žadėjo toliau mokėti įmokas, tačiau nemokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad padėtų surasti ir susigrąžinti lizingui priklausantį turtą. Iš šios tarnybos gauta ataskaita, kad R. A. S. sako, kad jo firma yra fiktyvi, jo paslaugomis pasinaudojo nenustatyti asmenys, kad už kontrabandą vilkikai yra sulaikyti Moldavijos Respublikos, Rusijos Federacijoje, kad jis bijo dėl savo ir šeimos narių gyvybės, todėl daugiau pasakoti atsisako. Kadangi turto rasti nėra galimybių, todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į policiją. R. A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ lizingo bendrovei yra bendrai skolinga 473.575,69 Lt (t. 1, b. l. 175-176).
Iš liudytojos L. K. apklausos protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2010 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, paskolų pardavime. R. A. S. buvo vienas iš klientų. R. A. S. ketino pirkti autovežį. Apie 2006-2007 metus jis sudarė lizingo sutartis. Iš pradžių R. A. S. pagal lizingo sutartis laiku mokėdavo įmokas, todėl jam buvo leidžiama finansuoti kitų transporto priemonių pirkimą. Apie 2009 - 2010 metus prasidėjo įmokų vėlavimas, buvo keičiami įmokų mokėjimo grafikai, jis pasakojo, gal Lenkijoje jis vyko pirkti transporto priemonių, jį apiplėšė, pavogė pinigus (t. 3, b. l. 195-196).
Iš liudytojo V. N. apklausos protokolo matyti, kad nuo 2005-09-17 pradėjo dirbti R. A. S. firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Jam buvo duotas autovežis „Mercedes Benz“, apie 1988 metų laidos. R. A. S. firmoje dirbo dar vienas vairuotojas A. Č., kuris firmoje dirbo nuo 2006 metų. Firmoje buvo tik vienas autovežis. Liudytojas autovežiu važinėjo į Vokietiją. Pargabendavo naudotus automobilius, kuriuos Vokietijoje pirkdavo R. A. S.. Automobiliais R. A. S. prekiaudavo Kauno automobilių turguje. R. A. S. verslas sekėsi, liudytojui buvo mokama alga. Autovežį vairavo daugiau kaip du metus, vėliau autovežį R. A. S. pardavė. R. A. S. iš Vokietijos įsigijo „tralą“ „MAN“, kurį vairavo firmos vairuotojas A. A.. R. A. S. Vokietijoje įsigijo 1993 metų laidos „Mercedes Benz“ ir tralą „Mersedes Benz“, kurį vairavo A. Č.. Po pusmečio R. A. S. pardavė tralą „MAN“, kadangi verslas pradėjo sunkiai sektis. Pardavė ir jo vairuojamą tralą „Mersedes Benz“. Buvo likęs tik vienas tralas „MAN“, kurį vairavo A. Č., tačiau ir jį vėliau pardavė. Firmoje neliko nei vieno tralo, vairuotojai turėjo išeiti atostogų. Buvo atleistas A. A., nuo 2009-08-31 atleido jį ir maždaug po mėnesio iš darbo buvo atleistas ir A. Č.. Tuomet R. A. S. iš kažkur įsigydavo balninius vilkikus ir juos gabendavo į Hamburgą. Vėliau jie būdavo gabenami į Nigeriją. Gal 2009 metų pavasarį liudytojas R. A. S. nurodymu į Hamburgą paeiliui nuvarė du balninius vilkikus iš buvusio (duomenys neskelbtini). Balniniai vilkikai buvo „DAF“, su tranzitiniais numeriais. Į Afrikos šalis buvo gabenami parduoti „DAF“, „MAN“, „Mersedes Benz“ firmos vilkikai. Hamburge tuos vilkikus paliko „(duomenys neskelbtini)“ kolonėlėje. Toliau reikalus tvarkydavo pats R. A. S. Ir pats R. A. S. varė vilkikus į Hamburgą. Ir A. Č. varė kelis balninius vilkikus į Hamburgą. Suprato, kad šie balniniai vilkikai buvo R. A. S. parduoti ir nugabenti į Nigeriją. Vilkikų dokumentus paduodavo pats R. A. S. (t. 1, b. l. 187-188).
Iš liudytojo A. Č. apklausos protokolo matyti, kad nuo 2006-06-08 iki 2009-09-30 dirbo R. A. S. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. R. A. S. firmoje jau dirbo vairuotojas V. N., vėliau atėjo dirbti vairuotojas A. A.. Pradžioje firmoje buvo autovežis „Mersedes Benz“. Praėjus mėnesiui nuo jo įsidarbinimo R. A. S. vieną po kito Vokietijoje įsigijo dar du autovežius „MAN“. Tada liudytojas pradėjo vairuoti autovežį „MAN“. Su kitu autovežiu „MAN“ dirbo A. A.. R. A. S. dažnai gaudavo užsakymus iš arabų, gyvenančių Hamburge. Hamburgo uoste teko pakrauti į laivą lengvuosius automobilius pervežimui į Afriką. R. A. S. buvo įsigijęs dar du autovežius „Mersedes benz“, iš kurių vieną sudaužė. Vieną autovežį „Mersedes Benz“ R. A. S. įsigijo Vokietijoje, kitą įsigijo Utenoje. R. A. S. už autovežius atsiskaitydavo grynais pinigais. Girdėjo, kad R. A. S. galvoja pirkti autovežius lizingu. 2009 m. liudytojas su R. A. S. važiavo iš Vilniaus ir kažkokioje aikštelėje apžiūrinėjo vilkikus, kadangi R. A. S. planavo pirkti. Vėliau liudytojas su V. N. iš aikštelės, (duomenys neskelbtini), į Kauną R. A. S. nurodymu atvairavo du vilkikus „DAF95“. Firmai priklausančius autovežius „Mersedes Benz“, „MAN“, kuriuos jie parvairavo, R. A. S. pardavė. Vienas iš autovežių buvo nuvežtas į Vokietijos Hamburgo uostą ir išplukdytas į Afriką (t. 1, b. l. 189-190).
Kaltinamojo R. A. S. parodymai apie kaltinime nurodytų vilkiko ir puspriekabės pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, šių ir kitų kaltinime nurodytų transporto priemonių įgijimą lizingo būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų išgabenimą į užsienį ir realizavimą iš esmės atitinka liudytojų L. B., L. K., V. N., A. Č. parodymus, taip pat atitinka aukščiau nurodytus bylos dokumentus, todėl teismas nemato priežasčių abejoti teismo posėdyje kaltinamojo R. A. S. pateiktų parodymų teisingumu. Nedideli kaltinamojo parodymų netikslumai dėl nusikaltimų padarymo aplinkybių, teismo nuomone, susiję su praėjusiu laikotarpiu nuo nusikaltimų padarymo momento, tačiau jie nepaneigia šių parodymų įrodomosios vertės, todėl teismas šiais parodymais vadovaujasi. Dėl visų kaltinime nurodytų automobilių ir kitų transporto priemonių buvo pateiktos lizingo sutartys, kuriose pirkėju ir savininku nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Policijos informacija patvirtina dalies šių automobilių išgabenimą iš Hamburgo į Nigeriją. Tolesnis kaltinime nurodytų vilkikų ir kitų transporto priemonių likimas nežinomas. R. A. S. yra aukštojo išsilavinimo, nurodyti teisiniai dokumentai buvo įforminami banke. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad kaltinamasis suvokė savo atliekamų veiksmų esmę – kad parduodamas R. A. S. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausančius autovežį „Mercedes Benz 1840“ ir puspriekabę „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudamas iš šios bendrovės pinigus ir perduodamas šias transporto priemones nenustatytiems asmenims, elgiasi neteisėtai, taip apgaule įgyja svetimą turtą. Kaip ir perduodamas nenustatytiems asmenims jam pagal lizingo sutartis jam patikėtas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias aštuonias transporto priemones, suprato, kad už šias transporto priemones pagal lizingo sutartis turi būti mokamos įmokos, priešingu atveju transporto priemonės gali būti paimamos iš jo valdymo, tačiau perduodamas jas tretiesiems asmenims išgabenti į užsienį be savininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios ir sutikimo, tokiu būdu jas pasisavino. Aplinkybę, kad kaltinamasis įmokėjo dalį įmokų pagal lizingo sutartis, atsižvelgdamas į santykinai nedidelį įmokų dydį ir aplinkybę, kad transporto priemonės jau buvo perduotos nenustatytiems asmenims ir išgabentos į trečiąsias šalis, ir tolesnį įmokų nemokėjimą teismas vertina kaip patvirtinančias, kad kaltinamasis ir neplanavo toliau jų mokėti ir grąžinti transporto priemones, ir suprato, kad automobilių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebegalės atgauti. Teismas sprendžia, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina R. A. S. kaltę padarius kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus – sudarius fiktyvias lizingo sutartis, gavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus už parduotas transporto priemone (pirmo kaltinimo atveju) ir pasilikus naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje esančias transporto priemones ir jas perleidus nenustatytiems asmenims (antro kaltinimo atveju). Šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamasis R. A. S. padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 5 d.), tačiau anksčiau nebuvo teistas (t. 3, b. l. 17-18), duomenų apie administracines nuobaudas nėra. R. A. S. vertėsi individualiu verslu (t. 3, b. l. 82-84), yra vedęs (t. 3, b. l. 194a), jo šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai (t. 3, b. l. 193, 193a). Iš bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamasis būtų linkęs nusikalsti. BK 182 straipsnio 2 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas atitinkamai iki aštuonerių ir iki dešimties metų. Byloje nėra aplinkybių, teikiančių pagrindą taikyti R. A. S. BK 62 straipsnio nuostatas. Byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad R. A. S. įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, dėl to taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam skirtina inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.). Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi ir nustatydamas bausmės dydį teismas taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – R. A. S. nusikalstamas veikas darė dėl savanaudiškų paskatų, nusikalstamos veikos nėra susijusios su smurtu. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų dar nusikaltęs po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, nors jau praėjo apie aštuoni metai. Kaip spręstina iš bylos aplinkybių, kaltinamojo apsisprendimas daryti nusikalstamus veiksmus susijęs su jo problemomis versle krizės laikotarpiu. R. A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo R. A. S. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo požiūrį į savo padarytus veiksmus, sprendžia, kad kaltinamajam R. A. S. skiriamos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti nustačius mažesnę, negu sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis, bausmės trukmę, artimą minimaliai (BK 61 str.).
Kadangi R. A. S. padarytų nusikalstamų veikų nesieja bendra tyčia, bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant (BK 63 str. 1 ir 4 d.).
Kadangi kaltinamasis R. A. S. prisipažino esąs kaltas, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1 d.).
Teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe, įvertinęs nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės savybes, jo šeiminę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, daro išvadą, kad R. A. S. resocializacija yra galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus tai, kad R. A. S. nusikaltimas susijęs su turtinės žalos padarymu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei 69 straipsnyje – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį padarytos turtinės žalos – 10.000 eurų. Ši baudžiamojo poveikio priemonė, teismo nuomone, skatins R. A. S. laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį nuo 2015-10-16 iki 2016-01-13, vėliau pritaikytas sąlyginis užstatas, perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams 2016-08-25 (t. 2, b. l. 139, 141-146, t. 3, b. l. 168, 169). Teismo 2012-09-21 nutartimi R. A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 136-137). Teismo 2016-08-26 nutartimi jam palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2016-08-25 (t. 3, b. l. 178-179), kuris du kartus buvo pratęstas (t. 3, b. l. 78-79, 140-142). Šis laikotarpis, remiantis BK 66 str., įskaitomas į R. A. S. paskirtą bausmę.
Kadangi kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, kardomoji priemonė – suėmimas – panaikinama, R. A. S. paleidžiamas iš suėmimo teismo posėdžių salėje (BPK 309 str. 1 d. 7 p.).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 171-173), kuriame prašo priteisti 134.550,31 eurų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, pateikė dokumentus, patvirtinančius žalos dydį. Turtinės žalos padarymo faktas ir dydis taip pat patvirtinami byloje ištirtais įrodymais. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas tenkina UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį (BPK 115 str. 1 d.).
Kaltinamajame akte nurodoma, kad byloje dėl R. A. S. ekstradicijos susidarė 1826,64 Eur proceso išlaidų (t. 2, b. l. 149). Tiriant nusikalstamą veiką 2010-12-02 R. A. S. buvo pranešta apie įtarimą (t. 3, b. l. 24), tą pačią dieną jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (t. 3, b. l. 60, 61, 62), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l . 63, 94) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 65). Taigi, kaltinamasis žinojo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, tačiau kardomąsias priemones pažeidė, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, t. y. išvykdamas sąmoningai siekė išvengti baudžiamojo persekiojimo. Buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, R. A. S. ilgą laiką buvo ieškomas, pargabentas iš Didžiosios Britanijos. Tokiu būdu ekstradicijos išlaidos susidarė dėl kaltinamojo kaltės. Pagal vieningai suformuotą teismų praktiką ekstradicijos išlaidos priteisiamos iš nuteistojo, jei ekstradicijos išlaidų atsiradimą sąlygojo paties nuteistojo veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K-342/2013 ir kt.). Todėl 1826,64 Eur dydžio ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir turi būti priteistos iš kaltinamojo R. A. S. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais teismas
nusprendžia:
R. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį:
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams,pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti R. A. S. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2015-10-16 iki 2016-01-13, nuo 2016-08-25 iki šios dienos – 2017-02-13.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi R. A. S. paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams – vykdymą atidėti dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei 69 straipsniu, R. A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį padarytos turtinės žalos – 10.000 (dešimt tūkstančių) eurų.
Kardomąją priemonę R. A. S. – suėmimą – panaikinti, paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. A. S. Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)” 134.550,31 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų 31 centą) žalos atlyginimo.
Priteisti iš R. A. S. 1826,64 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 64 centus) proceso (ekstradicijos) išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.