Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 2K-479/2010

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-11-09
Bylos Nr.: 2K-479/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Viktoras Aidukas (pirm.), Benediktas Stakauskas, Olegas Fedosiukas (pran.)
Nuteistasis: A. O., S. V., UAB „S.“
Advokatai: Gediminas Bukauskas, Jonas Algirdas Smagurauskas, Giedris Bukauskas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 2K-479/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2; 1.2.19.3; 2.1.7.4; 2.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Dianai Šataitytei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,nuteistiesiems A. O., S. V.,

nuteistojo A. O. gynėjui ir išteisintojo juridinio asmens UAB „S.“ atstovui advokatui Giedriui Bukauskui, S. V. gynėjui advokatui Jonui Algirdui Smagurauskui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Irmanto Mikelionio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendžiu A. O. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį (perkvalifikavus veiką iš BK 227 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio 4 dalies) laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. A. O. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį išteisintas, nesant šio nusikaltimo požymių.

S. V. (S. V.) nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, jam bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. S. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant šio nusikaltimo požymių.

UAB „S.“ nuteista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį (perkvalifikavus veiką iš BK 227 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio 4 dalies) ir jai paskirta 1500 MGL (195 000 Lt) bauda. UAB „S.“ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį išteisinta nesant šio nusikaltimo požymių. Iš S. V., A. O. ir UAB „S.“ solidariai į valstybės pajamas priteistas 1046,82 Lt proceso išlaidų atlyginimas. 10 000 Lt grynųjų pinigų, saugomų STT Finansų skyriuje (2008 m. birželio 28 d. kvitas Nr. 000167 ir 2008 m. birželio 28 d. kvitas Nr. 000166), konfiskuoti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmetė, nuteistojo A. O. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą tenkino iš dalies, o nuteistosios UAB „S.“ atstovo – gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą tenkino visiškai, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendį pakeitė: 1) A. O., nuteistam pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pritaikė BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; į bausmės laiką įskaitė suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. sausio 7 d. iki 2010 m. kovo 31 d. ir A. O. iš suėmimo paleido; 2) UAB „S.“ pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, 227 straipsnio 2 dalį išteisino, neįrodžius, kad UAB „S.“ padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pakeitė sprendimą, kuriuo iš UAB „S.“ priteistas proceso išlaidų atlyginimas, ir 1046,82 Lt proceso išlaidų atlyginimą solidariai į valstybės pajamas priteisė iš S. V. ir A. O..

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. ir S. V. nuteisti už nusikalstamas veikas, padarytas šiomis aplinkybėmis:

A. O. sukurstė ir padėjo S. V. pasiūlyti, pažadėti duoti ir duoti kyšį valstybės tarnautojui siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus. Pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. sutartį Nr. 070821 UAB „S.“ perdavė UAB „E.-P.“ 4962 komplektus lauko uniformos kostiumų; tuos pačius kostiumus pagal 2007 m. rugpjūčio mėn. 17 d. sutartį Nr. 070817 UAB „E.-P.“ perdavė UAB „E.“; tuos pačius kostiumus UAB „E.“ pagal 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 165 perdavė Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybai; iš šios partijos 780 lauko uniformos kostiumų SATRA Technology Centre (Anglija) laboratorija 2008 m. balandžio 15 d. bandymų protokolu Nr. FWT0162138/0813/T pripažino neatitinkančiais techninėse specifikacijose keliamų reikalavimų; Lietuvos kariuomenės sandėlių 2008 m. balandžio 25 d. važtaraščiu Nr. 4, 780 vnt. minėtų kostiumų grąžinta UAB „E.“, o UAB „E.-P.“ 2008 m. gegužės 8 d. raštu pranešė apie tai A. O..

A. O. pažadėjo 10 000 Lt piniginį atlygį ir sukurstė S. V. papirkti valstybės tarnautojus 10 000 Lt kyšiu už tai, kad Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro darbuotojas priimtų atgal į sandėlį tuos pačius brokuotus 780 lauko uniformos kostiumų bei melagingai patvirtintų Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentui faktą, kad jie yra kokybiški bei atitinkantys techninėse specifikacijose keliamus reikalavimus. Šias veikas A. O. padarė bendraudamas mobiliojo ryšio telefonu (toliau – MRT) Nr. (duomenys neskelbtini) su S. V., kuris naudojosi MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 m. gegužės 14 d. nuo 9 val. 21 min. iki 9 val. 26 min., 2008 m. gegužės 19 d. nuo 11 val. 56 min. iki 11 val. 59 min.; 2008 m. gegužės 20 d. apie 11 val. 54 min.; 2008 m. gegužės 20 d. nuo 13 val. 13 min. iki 13 val. 14 min.; 2008 m. gegužės 21 d. nuo 19 val. 29 min. iki 19 val. 34 min.; 2008 m. gegužės 22 d. nuo 10 val. 30 min. iki 10 val. 31 min; 2008 m. gegužės 23 d. nuo 12 val. 17 min. iki 12 val. 18 min.), taip pat susitikimų, įvykusių 2008 m. gegužės 20 d. tarp 13 ir 14 val. A. O. darbo kabinete, UAB „S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir 2008 m. gegužės 26 d., ryte, UAB „E." patalpose, direktoriaus R. P. (R. P.) darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini).

A. O. sukurstytas, S. V. 2008 m. gegužės 20 d., nuo 11 iki 12 val., Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro (duomenys neskelbtini) sandėlininkų darbo kabinete, esančiame 3 sandėlyje, šio centro sandėlininkei L. P. tiesiogiai, o Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro 1-os tiekimo klasės sandėlininkei I. K. – netiesiogiai, t. y. per L. P., pasiūlė bei pažadėjo duoti 10 000 Lt kyšį, jei šios sutiks priimti atgal į sandėlį brokuotus ir UAB „E.“ grąžintus 780 lauko uniformos kostiumų kaip atitinkančius techninėse specifikacijose keliamus reikalavimus. 2008 m. gegužės 26 d., nuo 13 iki 13.30 val., S. V. I. K. tiesiogiai pažadėjo duoti 10 000 Lt kyšį už jau minėtą neteisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus bei susitarė su ja, kad vieną dalį nekokybiškų lauko uniformos kostiumų atveš 2008 m. gegužės 28 d., o likusią dalį – 2008 m. gegužės 30 d.

A. O., būdamas Vilniuje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2008 m. gegužės 26 d., apie 13 val. 58 min., MRT Nr. (duomenys neskelbtini) bendraudamas su S. V., kuris naudojosi MRT Nr. (duomenys neskelbtini), gavęs iš S. V. teigiamą atsakymą dėl brokuotų uniformos grąžinimo Lietuvos kariuomenei, susitarė susitikti UAB „S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną apie 15 val. davė S. V. 10 000 Lt, skirtus Lietuvos kariuomenės sandėlininkėms papirkti. Taip A. O., suteikdamas S. V. priemones – pinigines lėšas, padėjo jam padaryti nusikaltimą.

Po to S. V. 2008 m. gegužės 28 d., nuo 8.00 iki 9.00 val., Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro sandėlininkų darbo kabinete, esančiame 3 sandėlyje, valstybės tarnautojai – I. K. tiesiogiai davė kyšį – 5000 Lt, gautų iš A. O., už jos neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji, veikdama kartu su L. P., priėmė 380 komplektų pirmiau minėtų nekokybiškų lauko uniformos kostiumų. Tuo pat metu S. V. pažadėjo I. K. 2008 m. gegužės 30 d. atvažiuoti į jau minėtą sandėlį ir atvežti likusią kyšio dalį – 5000 Lt ir likusius 400 komplektų nekokybiškų lauko uniformos kostiumų, tačiau to nepadarė, nes 2008 m. gegužės 28 d. 9.00 val. buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnų. Likusio brokuotų lauko uniformos kostiumų kiekio, t. y. 400 vnt., į Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centrą jis nepristatė, brokuotos uniformos nebuvo įtrauktos į Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento apskaitą.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokuroras nurodo, kad A. O. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas nepragrįstai. Šį teiginį prokuroras argumentuoja tuo, kad A. O. buvo nusikalstamų veikų iniciatorius ir organizatorius, į nusikalstamų veikų darymą įtraukęs S. V., davęs jam nurodymus bei kyšiui skirtus 10 000 Lt, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis, siekdamas išvengti atsakomybės ar kitaip sušvelninti savo teisinę padėtį, neigė savo kaltę, ne kartą keitė savo parodymus, jo veikos nėra atsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos ir kruopščiai parengtos. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad A. O. paskirta bausmė iš esmės nesiskiria nuo bausmės, paskirtos S. V., kuris nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, gailėjosi, davė išsamius parodymus, padėjo atskleisti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis. Taip akivaizdžiai buvo iškreipta teisingumo principo esmė, neužtikrinta bausmės paskirtis.

Prokuroras taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad brokuotas uniformas pagamino ir pateikė ne UAB „S.“, todėl ir papirkimas padarytas ne šio juridinio asmens naudai ir interesais. Anot prokuroro, įrodymai rodo, kad nusikalstamai buvo veikiama būtent šios bendrovės interesais ir naudai. Taigi UAB „S.“ pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, 227 straipsnio 2 dalį išteisinta nepagrįstai, nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo reikalavimų. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokią išvadą įrodymus vertino ne kaip visumą, bet atskirai vieną nuo kito, ignoravo tuos faktinius duomenis, kurie rodo, kad brokuotas lauko uniformas pagamino ir pateikė būtent UAB „S.“ ir kad nusikalstamai buvo veikiama būtent šios bendrovės interesais ir naudai. Kaip tokius įrodymus prokuroras nurodo liudytojų M. V., R. K., O. Z., D. P. parodymus, nuteistojo A. O. ir S. V. telefoninių pokalbių turinį, UAB „S.“ ir UAB „E.-P.“ 2007 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr.070821, 2007 m. rugsėjo 14 d. UAB „S.“ sutartį su Kinijos bendrove „Shaanxi Yuanfeng Textil Technology Co“ Nr. 01/14092007, 2008 m. sausio 17 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija SUZ Nr.000109), UAB „E.-P.“ 2008 m. vasario 14 d. raštą Nr. 2, 2008 m. balandžio 25 d. priėmimo aktą, 2008 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 7 ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.

Prokuroras taip pat teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai pritaikė BK 24 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai perkvalifikavo A. O. padarytą veiką iš papirkimo organizavimo (BK 24 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 2 dalis) į papirkimo kurstymą ir padėjimą (BK 24 straipsnio 5, 6 dalys, 227 straipsnio 2 dalis). Nepagrįstai konstatuota, kad tarp A. O. ir S. V. buvo susitarimas daryti ne kelis, o tik vieną nusikaltimą, todėl nėra organizuotos grupės požymių. Iš tikrųjų tokie požymiai yra, nes buvo dar padarytas ir sukčiavimas, bet pagal šį kaltinimą nuteistieji nepagrįstai išteisinti. Antra, pripažįstant asmenį organizatoriumi, nebūtina, kad jis būtų organizuotos grupės dalyviu. Pakanka, kad tas asmuo parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad kyšis buvo pasiūlytas, pažadėtas duoti pagal A. O. planą, pasitelkiant tam S.V., pateikiant tam pinigų, telefoninių pokalbių ir susitikimų metu duodant S. V. nurodymų, kaip jis toliau turi elgtis bendraudamas su vienu ar kitu asmeniu. Pasak prokuroro, išvardytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „S.“ direktoriaus A. O. ir UAB „S.“, kurios vardu buvo veikiama ir kuri turėjo turtinį interesą, veiksmai visiškai atitinka nusikalstamos veikos organizatoriui būtinus požymius.

Prokuroro teigimu, teismai taip pat nepagrįstai išteisino A. O., S. V. ir UAB „S.“ pagal kaltinimus pasikėsinimu sukčiauti. Anot prokuroro, iš 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 165, sudarytos tarp UAB „E.“ ir Lietuvos kariuomenės, matyti, kad prekių pirkėjas buvo Lietuvos kariuomenė, kurios materialinių vertybių apskaitą vykdo ne Sandėlių tarnybos darbuotojai, o Materialinių resursų departamentas. Būtent šiam departamentui apskaitai perduodami sandėlyje gauti prekių važtaraščiai ar kiti apskaitos dokumentai, pristatomi kartu su prekėmis. Atsiskaitymą už prekes taip pat vykdo ne Sandėlių tarnyba, o Lietuvos kariuomenė. Minėtos aplinkybės pagrindžia, kad turto (uniformos) savininkas yra ne Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnyba, bet Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas. Anot prokuroro, būtent prieš departamentą (kaip mokėtoją už prekes ir turto savininką) buvo panaudota apgaulė: papirkus sandėlio darbuotojas buvo susitarta grąžinti į sandėlį brokuotas uniformas kaip geras ir taip išvengti UAB „S.“ didelės vertės (106 080 Lt) turtinės prievolės pasiūti uniformas, atitinkančias techninėse specifikacijose keliamus reikalavimus. Taigi papirkimo faktinės aplinkybės patvirtina ir apgaulės požymius, todėl S. V., A. O. ir UAB „S.“ pripažintini kaltais ne tik pagal BK 227 straipsnį, bet ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnį

Prokuroro kasacinio skundo argumentai dėl būtinumo kvalifikuoti nuteistųjų veiką ne tik kaip papirkimą, bei ir kaip pasikėsinimą sukčiauti, – nepagrįsti.

Prokuroras kasaciniame skunde sukčiavimo versiją grindžia tuo, kad nuteistieji savo veiksmais (papirkdami Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro darbuotojas) apgaule kėsinosi išvengti didelės vertės UAB „S.“ turtinės prievolės Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentui. Tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad UAB „S.“ turėjo prievolę ne Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentui, bet UAB „E.-P.“, su kuria 2007 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudariusi sutartį Nr. 070821. Pagal šią sutartį UAB „S.“ įsipareigojo pagaminti 4962 lauko uniformos kostiumus ir pateikti juos UAB „E.-P.“, o ši įsipareigojo priimti pristatytas prekes ir, patikrinus jų kokybę, už jas sumokėti (T. 2, b. l. 32-33). Būtent ši sutartis apibrėžia UAB „S.“ turtinės prievolės turinį. Byloje nenustatyta, kad A. O. ir S. V. būtų panaudoję kokią nors apgaulę siekiant išvengti UAB „S.“ prievolės bendrovei „E.-P.“. Apie kėsinimąsi apgaule išvengti turinės prievolės UAB „E.-P.“ neužsimenama ir kaltinamajame akte. Prokuroro kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad A. O. ir S. V. kėsinosi apgaule išvengti UAB „S.“ turtinės prievolės Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentui, atmestini kaip nelogiški ir neatitinkantys byloje esančių duomenų.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tikrąjį UAB „S.“ turtinės prievolės turinį ir kaltinamųjų veikimo būdą (papirkimą), padarė pagrįstą išvadą, kad jų veikose nėra sukčiavimo požymių.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentų išteisinant UAB „S.“

Pirmosios instancijos teismas UAB „S.“ kaltumą grindė išvada, kad jos vadovas A. O. sukurstė ir padėjo padaryti papirkimą veikdamas būtent šios bendrovės naudai ir interesais. Tokia išvada pagrįsta byloje esančių įrodymų analize ir detaliai motyvuota nuosprendyje. Pažymėtina, kad pagal kaltinimo logiką papirkimo sąsajos su UAB „S.“ turtiniais interesais tiesiogiai išplaukia iš atskleisto nusikalstamų veiksmų plano – papirkimu buvo siekiama, kad brokuotos prekės (kurias pateikė UAB „S.“) būtų priimtos atgal į sandėlį kaip kokybiškos ir taip būtų išvengta būtinumo kompensuoti ar pašalinti žalą, atsiradusią dėl UAB „S.“ prievolės (2007 m. rugpjūčio 21 d. sutartis Nr. 070821) netinkamo įvykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo iš esmės priešingą faktinę situaciją, kad brokuotas uniformas pateikė ne UAB „S.“, todėl ir papirkimas padarytas ne šio juridinio asmens naudai ir interesais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo pateikti argumentai, kuriais grindžiama tokia išvada, nėra išsamūs – iš esmės aptariama tik labai maža byloje esančių duomenų dalis. Padarius išvadą, kad brokuotas uniformas pateikė ne UAB „S.“, tapo neaišku, kodėl A. O., būdamas „UAB S.“ vadovas, ėmėsi veiksmų papirkti Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro darbuotojas, kad atgal į sandėlį būtų priimti brokuoti 780 lauko uniformos kostiumai. Pažymėtina, kad šias bylos esmę keičiančias faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nustatė neatlikęs įrodymų tyrimo (T. 4, b. l. 237), taigi esmines bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl UAB „S.“ išteisinimo yra nepakankami ir nepagrįsti išsamiu bylos aplinkybių nagrinėjimu, o ši nuosprendžio dalis neatitinka BPK 331 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šie BPK pažeidimai pripažintini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Dėl šios apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentų taikant BK 75 straipsnį A. O.

Pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. O. laisvės atėmimo bausmę, nutarė netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis), nes kaltinamasis nekritiškai vertino savo pavojingus veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuolat keitė savo parodymus, derino juos prie paaiškėjančių naujų jo kaltės įrodymų, taip stengdamasis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, teismas nurodė, kad A. O. įtariamas ir dėl kitų nusikaltimų, padarytų po nusikaltimo, už kurį teisiamas šioje byloje. Visa tai, anot teismo, rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus ją atlikti realiai.

Apeliacinės instancijos teismas sprendimą atidėti bausmės vykdymą A. O. argumentavo tuo, kad jis anksčiau nebuvo teistas, administracinių nuobaudų neturi, gyvena su šeima, yra bendrovės direktorius, be to, buvo pateikęs prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teigiamai apibūdinamas Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos nario G. T..

Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, esamojoje situacijoje šie apeliacinės instancijos teismo motyvai nepakankami keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atidėti bausmės vykdymą.

Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimą, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Labai svarbu yra įvertinti ir vertybinę nuteistojo orientaciją: ar jis kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, ar nuoširdžiai pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytos veikos, ar padaryta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės pozicijos ir t. t.

Iš apeliacinės instancijos teismo motyvų neaišku, kaip teismas vertina faktą, kad A. O. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė savo kaltę bei stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ši BK 75 straipsnio taikymo pagrįstumui nustatyti labai svarbi aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nebuvo deramai aptarta, nuteistojo savo kaltės neigimo proceso metu priežastys neišsiaiškintos, jo požiūris į padarytą veiką neišanalizuotas ir neįvertintas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors A. O. galiausiai savo kaltę dėl papirkimo pripažino ir pareiškė, kad dėl to gailisi, tačiau kaltę vis vien vertė UAB „E.“ vadovui R. P., kuris neva buvo papirkimo iniciatorius (T. 4, b. l. 173, 237-239). Be to, pripažindamas papirkimo faktą, bet teigdamas, kad tai buvo daroma ne UAB „S.“ naudai, A. O. nesugebėjo logiškai paaiškinti, kokios priežastys paskatino jį dalyvauti šioje nusikalstamoje veikoje, kodėl jis buvo suinteresuotas brokuotų kostiumų priėmimu į atgal į sandėlį, šiais tikslais sukurstė ir perdavė pinigus S. V. sandėlio darbuotojoms papirkti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės reikalauja gilesnio aiškinimosi, nes priešingu atveju lieka abejonių, ar nuteistais nuoširdžiai pripažįsta kaltę ir kritiškai vertina savo nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl BK 75 straipsnio taikymo A. O. yra nepakankami ir nepagrįsti išsamiu bylos aplinkybių nagrinėjimu, o ši nuosprendžio dalis neatitinka BPK 331 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šie BPK pažeidimai pripažintini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Dėl šios apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl kitų argumentų

Kasaciniame skunde nemažai argumentų skirta A. O., kaip bendrininko, funkciniam vaidmeniui – bandoma pagrįsti, kad teismas turėjo pripažinti, jog jis organizavo S. V. nusikalstamus veiksmus, bet ne sukurstė ir ne padėjo juos padaryti. Iš prokuroro kasacinio skundo galima daryti išvadą, kad A. O. pripažinimas organizatoriumi rodytų didesnį jo asmenybės pavojingumą ir tai galėtų turėti įtakos sprendžiant BK 75 straipsnio taikymą.

Dėl šios skundo dalies nepasisakytina.

Kaip jau buvo pirmiau pasisakyta, ši byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vienas iš klausimų, kuris bus sprendžiamas iš naujo nagrinėjant bylą, yra BK 75 straipsnio taikymo pagrįstumas. Iš naujo spręsdamas šį klausimą, teismas, esant reikalui, galės įvertinti ir prokuroro argumentus dėl A. O., kaip bendrininko, funkcinio vaidmens paperkant Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro darbuotojas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo A. O. ir UAB „S.“ išteisinimo pagal kaltinimus papirkimu ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį dėl A. O. paleidimo iš suėmimo.

Teisėjai Viktoras AidukasBenediktas StakauskasOlegas Fedosiukas