Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2015-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-15-902/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-09
Bylos Nr.
II-15-902/2015
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00215-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Administracinės bylos Nr. II-15-902/2015(S)
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00215-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos : 45.4.2.; 63.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 9 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau - Panevėžio AVPK KPB) atstovui E. K.,

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovei advokato padėjėjai L. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. S. skundą dėl 2015-01-08 Panevėžio AVPK KPB nutarimo panaikinimo, paskirtos nuobaudos sušvelninimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio AVPK KPB 2015-01-08 nutarimu (toliau - nutarimas) nubaudė D. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d. ir paskyrė jam nuobaudą – 130 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiem mėnesiams.

D. S. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir priimtas nutarimas jį nubausti už tai, kad jis 2014-12-04 apie 9 val. 10 min. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Nemuno gatve, Panevėžio mieste, ir keisdamas važiavimo kryptį, t.y. persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, neįvertino atstumo iki jam iš galo antra eismo juosta važiavusio automobilio ir sudarė jam kliūtį. Tokiais savo veiksmais privertė gale važiavusio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti siekiant išvengti susidūrimo. Važiuodamas toliau, nesant būtinumui be priežasties stabdė, priversdamas gale važiavusį vairuotoją staigiai stabdyti, siekiant užtikrinti eismo saugumą. Tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 101, 135.4 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Skunde D. S. ginčija nutarimą bei nurodo, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto ATPK pažeidimo įvykio ir sudėties, prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad nutarime nurodytą dieną ir valandą jis važiavo Nemuno gatve, Panevėžio mieste, pirmąja eismo juosta, o antrąja eismo juosta važiavo krovininis automobilis. Kadangi sankryžoje turėjo pasukti į kairę, o pirmoje eismo juostoje stovėjo dar vienas automobilis, todėl jis privalėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą. Nežymiai pagreitinęs važiavimo greitį ir įjungęs kairės pusės posūkio signalą, persirikiavo į antrą eismo juostą, kai išgirdo krovininio automobilio garso signalą, to pasėkoje išsigandęs iš netikėtumo, pristabdė savo vairuojamą automobilį. Kadangi pristabdė, mano, kad buvo priverstas pristabdyti ir krovininio automobilio vairuotojas. Jokios pavojingos situacijos jis (apeliantas) nesukėlė, krovininio automobilio vairuotojas nebuvo priverstas keisti važiavimo krypties ar dėl jo (apelianto) įvykdyto manevro stabdyti, t.y. jis pristabdė tik tuomet, kai išsigando skleidžiamo garsinio signalo ir tokią tokią situaciją kitos transporto priemonės vairuotojas pats sukėlė savo neadekvačiais veiksmais. Persirikiuodamas į antrą eismo juostą buvo įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir nepavojinga, t.y. įvertino atstumą iki jam iš galo važiuojančio automobilio ir neturėjo sukelti šiam vairuotojui visiškai jokių nepatogumų, juo labiau, kai pats yra krovinio automobilio vairuotojas ir puikiai gali įvertinti situacijos sudėtingumą. Pažymi, kad skundžiamame nutarime nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t.y. tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau už pažeidimą, su kuriuo visiškai nesutinka, paskirta administracinė nuobauda - 130 EUR piniginė bauda su specialiosios teisės atėmimu penkiems mėnesiams, t.y. specialiosios teisės atėmimo terminas paskirtas didesnis nei sankcijoje numatytas šios nuobaudos vidurkis. Policijos pareigūnas, paskyręs administracinę nuobaudą, nutarime taip pat net nesvarstė ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo, nors jis (apeliantas) yra UAB "Dainita" direktorius ir vienintelis šios įmonės darbuotojas, kuris taip pat atlieka ir vairuotojo pareigas. Pagrindinė įmonės veikla yra susijusi su tarptautiniais pervežimais, t.y. jis pats su kroviniu automobiliu atlieka tarptautinius pervežimus, o kitų darbuotojų įmonėje nėra. Tokiu būdu, apribojus jam vairavimo galimybę, jis netenka pagrindinio ir vienintelio pragyvenimo šaltinio, taip pat netenka galimybės išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Be to, jo tėtis Z. S. yra neįgalus, serga epilepsija, todėl jį nuolatos vežioja pas daktarus, nes jo mama neturi vairuotojo pažymėjimo. Tuo atveju, jeigu jis įvykdė nagrinėjamą ATPK pažeidimą, tai padarė ne iš piktų ketinimų, o netyčia, pats to nesuvokdamas ir neturėdamas tikslo sutrukdyti eismą ar sukelti pavojingą situaciją, be to, šį pažeidimą įvykdė būdamas blaivus, nepadarė jokios žalos. Prašė paskirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą - 130 Eur dydžio piniginę baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Teismo posėdyje apelianto atstovė palaikė D. S. pateiktą skundą, prašė skundą patenkinti. Taip pat prašė atsižvelgti, jog pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina, jog kitos transporto priemonės vairuotojas turėjo keisti eismo kryptį. Atstovaujamasis vairuojamą automobilį stabdė dėl krovininio automobilio garsinio signalo, tokiu būdu pats kitos transporto priemonės vairuotojas savo veiksmais išprovokavo situaciją ir pažeidė KET. Be to, jis (kitas vairuotojas) važiuodamas nesilaikė KET reikalaujamos dešinės kelio pusės. Atstovaujamasis persirikiuodamas parodė posūkio signalą ir laikėsi saugaus atstumo, tarpas tarp automobilių buvo pakankamas. Mano, kad nėra neabejotinų įrodymų, kad buvo padarytas ATPK124² str. 1 d. numatytas pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą, institucija priėmusi nutarimą nurodo, kad su D. S. skunde nurodytais motyvais nesutinka. 2015-01-08 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Panevėžio AVPK KPB atstovas E. K. skundo nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir nurodė, kad nesutinka su pareikštu skundu, mano, kad D. S. visiškai pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 124² str. 1 d., nes jis pavojingai vairavo. Pažymėjo, jog apeliantas nebuvo kaltininamas tuo, kad transporto priemonę vairavo chuliganiškai. Posūkio rodymas pirmenybės persirikiuojant nesuteikia. Atstovo nuomone, apeliantui kaip patyrusiam vairuotojui nebuvo jokio pagrindo išsigąsti ir stabdyti vairuojamą automobilį. Iš krovininio automobilio vairuotojo nekultūringos kalbos, kurioje buvo keiksmažodžių, matyti, kad apeliantas jam sukėlė pavojingą situaciją. Bylos nagrinėjimo metu D. S. pripažino, jog galimai jam nebuvo būtina stabdyti vairuojamos transporto priemonės, kas rodo, jog su padarytu pažeidimu jis sutiko. Įstatymas reglamentuoja nuobaudos vidurkį tik baudos atžvilgiu, o spec. teisės atėmimo atveju nenurodoma.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, 2015-01-08 nutarimas keistinas ATPK 302 str. 1 d. 5 p. pagrindu.

Įvertinus administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, peržiūrėjus vaizdo įrašą, nagrinėjant skundą teisme taip pat išklausius apelianto atstovės bei Panevėžio AVPK KPB atstovo paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog apelianto D. S. veiksmai pagal ATPK 124² str. 1 d. buvo kvalifikuoti teisingai, nes jis vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Nemuno gatve, Panevėžio mieste, būdamas persirikiavęs iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą ir jau važiuodamas antrąja eismo juosta, nesant būtinumui, be pateisinamos priežasties tyčia stabdė vairuojamą automobilį, priversdamas gale važiavusį krovininio automobilio vairuotoją taip pat staigiai stabdyti, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir būtent tokiais savo veiksmais D. S. sukėlė pavojingą situaciją. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą, matyti, kad apeliantas vairuojamą automobilį tyčia stabdė dėl to, kad krovininio automobilio vairuotojas jam signalizavo (pastarajam persirikiavus į antrą eismo juostą), tačiau tuo metu nebuvo jokio pagrindo D. S. stabdyti automobilio, nes kaip matyti, priekyje jo (apelianto) važiavęs krovininis automobilis, važiavo tolygiai ir greičio nemažino, be to, buvo pakankamas saugus atstumas iki tos transporto priemonės. Matyti ir tai, jog garsinis signalas nagrinėjamo krovininio automobilio nebuvo netikėtas arba staigus, filmuotoje medžiagoje matyti, kad toks signalas tęsėsi net iki kelių sekundžių, todėl visiškai atmestinas apelianto argumentas, kad garsinio signalo jis tiesiog išsigando, ko pasekoje staigiai stabdė vairuojamą automobilį. Pažymėtina, jog apelianto minėti veiksmai (staigus stabdymas) buvo pakankamai pavojingi todėl, kad paskui važiuojančio didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas siekdamas išvengti susidūrimo ir siekdamas užtikrikrinti eismo saugumą, taip pat turėjo staigiai stabdyti automobilį ir tik dėl greitos šio automobilio vairuotojo reakcijos į priekyje važiavusio ir pavojingą stabdymą atlikusios transporto priemonės vairuotojo veiksmus, pavyko išvengti susidūrimo, o kartu skaudžių pasekmių arba eismo įvykio, kurio metu galėjo būti kliudyti ir dešinėje kelio pusėsje, pirmoje juostoje stovėję penki automobiliai. Tačiau peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą, nematyti, kad D. S. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Nemuno gatve, Panevėžio mieste, ir keisdamas važiavimo kryptį, persirikiuojant iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, neįvertino atstumo iki jam iš galo antra eismo juosta važiavusio automobilio ir tokiu būdu sudarė jam (pavojingą) kliūtį. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad vaizdo įrašas nepatvirtina, kad tuo metu (dėl apelianto persirikiavimo) krovininio automobilio vairuotojas mažino greitį ar keitė važiavimo kryptį, apeliantas prieš persirikiavimą parodė posūkio ženklą kaip tai numato E. M., kad apeliantui persirikiavus, tarp automobilių buvo išlaikytas pakankamai saugus atstumas toliau saugiai judėti keliu. Krovininio automobilio vairuotojo emocinga reakcija (jo nekultūringa kalba) buvo ne apelianto persirikiavimo metu, o pastarajam jau persirikiavus, toliau važiuojant keliu po staigaus, tyčinio jo stabdymo. Šiuo atveju, krovininio automobilio vairuotojo veiksmą – garsinio signalo panaudojimą teismas vertina ne kaip vairuotojo reakciją į kito automobilio vairuotojo (apelianto) kokį tai piktybinį veiksmą arba itin pavojingą manevrą (nes toks šiuo atveju nebuvo nustatytas), tačiau kaip įspėjamąjį ženklą, kad kelyje pastarasis važiuotų saugiai.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).

Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta viena D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, į pažeidimo pobūdį ir pažeidimo padarymo aplinkybes, kaip jau buvo minėta, padarytas itin pavojingas KET pažeidimas, kurio metu tik atsitiktinumo dėka nenukentėjo žmonės ir nebuvo apgadintos transporto priemonės, įskaitant stovėjusias kelyje, todėl teismo nuomone, visiškai pagrįstai D. S. buvo paskirta didesnė nei minimali sankcijoje numatyta bauda – 130 Eur.

Teismo nuomone, skundą padavusio asmens nurodytos aplinkybės, jog būdamas UAB "Dainita" direktorius ir vieninteliu šios įmonės darbuotoju, be kitų funkcijų, atlieka ir vairuotojo pareigas, kai pagrindinė įmonės veikla yra susijusi su tarptautiniais pervežimais, o apribojus vairavimo galimybę, jis neteks pagrindinio pragyvenimo šaltinio, o kartu neteks galimybės išlaikyti du nepilnamečius vaikus bei tinkamai pasirūpinti epilepsija sergančiu tėvu, sudaro pagrindą apeliantui netaikyti spec. teisės atėmimo. Esant tokios aplinkybėms, D. S. skundas dalyje dėl paskirtos nuobaudos sušvelninimo tenkintinas, o 2015-01-08 nutarimas keistinas ATPK 302 str. 1 d. 5 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str., teismas

nutaria:

D. S. skundą tenkinti.

Pakeisti 2015-01-08 Panevėžio AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko E. K. nutarimą Nr. 50N-24039336-15.

Taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirti 130 Eur baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Ingrida Kirsnytė