Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Ž. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. Ž. priklausančiam turtui.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo A. Ž. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 3 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje, 262 straipsnyje.

A. Ž. kaltinamas tuo, kad kartu su A. K. organizavo nusikalstamą susivienijimą ir dalyvavo jo veikloje bei vadovavo nusikalstamam susivienijimui, o G. R., M. R., A. S., A. J., A. S., V. P. dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:

2008 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, organizavo neteisėtą psichotropinės medžiagos gamybai būtino pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriaus – 1-fenilpropan-2-ono (toliau – BMK) gamybą, nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui A. J. ir nusikalstamam susivienijimui priklausančiam R. G. šią medžiagą pagaminti. Vykdydami šį nurodymą A. J. ir R. G. UAB „XXXXX“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apie 5-10 kartų neteisėtai pagamino ir laikė apie 600 litrų prekursoriaus BMK;

A. Ž. veikdamas bendrai su nusikalstamo susivienijimo nariu A. K. iki 2008 m. lapkričio 4 d. jų bendrai naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), netesėtai laikė apie 20 litrų (tikslesnis kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tačiau ne mažiau kaip 22 ml) gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursoriaus BMK.

Taip pat, A. Ž. kaltinamas tuo, kad organizavo labai didelio psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekio pagaminimą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

Nuo 2009 m. balandžio mėn. iki gegužės 10 d., Kauno mieste, nurodė nusikalstamo susivienijimo nariams M. R. ir G. R. vykti į psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir pagaminti ten labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino bei išmokyti šios medžiagos gamybos nusikalstamo susivienijimo narius V. P. ir S. L. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio numatytu pagrindu), taip pat susitarė su nusikalstamo susivienijimo nariu A. S., kad organizuos A. S. artimo asmens V. P. apmokymą gaminti metamfetaminą. Vykdant organizatoriaus A. Ž. nurodymą, A. S. 2009 m. gegužės 10 d., nenustatyto modelio automobiliu, nuvežė S. L. ir V. P. į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje S. L. ir V. P. pasiėmė G. R. ir savo vairuojamu automobiliu „XXX XX“, valst. Nr. XXX XX, nuvežė į P. R. ir G. N. R. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) rajone. Šioje sodyboje nuo 2009 m. gegužės 10 d. iki gegužės 13 d., 10 val. 55 min., M. R., G. R., V. P. ir S. L., panaudodami psichotropinės medžiagos metamfetamino gamybai būtiną pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorių BMK, nusikalstamo suvienijimo narių A. K. ir A. S. pateiktą amfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių – gyvsidabrio chloridą, taip pat A. K. ir A. Ž. pateiktas chemines medžiagas – metilamino hidrochloridą, aliuminio foliją, natrio šarmą, denatūruotą etilo alkoholį, acetoną, sieros rūgštį, bei panaudodami gamybos įrankius – įvairias talpas, indus, plastikines statines, centrifugą, respiratorius, dujinius degiklius, redukcinio amininimo metodu neteisėtai pagamino ir laikė 59,593 kg, t. y. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

A. Ž. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su nusikalstamo susivienijimo nariu A. K., iki 2009 m. gegužės 14 d., bendrai naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), netesėtai laikė 12 405 ml gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursoriaus BMK.

A. Ž. kaltinamas tuo, kad iki 2009 m. gegužės 19 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 1 800 ml gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursoriaus BMK.

A. Ž. kaltinamas ir tuo, kad veikdamas bendrai su nusikalstamo susivienijimo nariu A. K., iki 2009 m gegužės 19 d. jų bendrai naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), netesėtai laikė apie 2 505,36 dm³ (litrų) denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 94,9% – 95,7%.

A. Ž. kaltinamas ir tuo, kad veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariu A. K. iki 2008 m. vasario 28 d., bendrai naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė įrenginį – savadarbę metalinę talpą, skirtą psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2010 m. gegužės 10 d. nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į A. Ž. priklausantį turtą, t. y. 83 920 litus, 9 100 eurus, 1 956 JAV dolerius.

Baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teismui, skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. Ž. turtui buvo pratęstas iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad yra pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam A. Ž. priklausantį turtą (BPK 151 straipsnio 6 dalis).

Kaltinamasis A. Ž. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir pinigus, kuriems paskirtas laikinas apribojimas, grąžinti sutuoktinei R. Ž.. Pasak apelianto, negali būti apribotos nuosavybės teisės į turtą, kuris jam nepriklauso nuosavybės teise.

Skunde teigiama, kad taikant nuosavybės teisės apribojimą turi būti laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės apsaugos reikalavimų, t. y. kad kiekvienas valstybės institucijos vykdomas teisės į nuosavybę apribojimas turi būti teisėtas, turėtų aiškų teisinį pagrindą nacionalinėje teisėje ir būtų įgyvendintas tiksliai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pažymi, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą, tačiau nesant nei vieno iš šių pagrindų laikinasis nuosavybės teisių apribojimas baudžiamajame procese negali būti taikomas (BPK 151 straipsnis).

Jis 2009 m. gegužės 14 d. buvo sulaikytas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl 2009 m. gegužės 19 d., 2010 m. balandžio 16 d. kratų metų paimti pinigai negali būti gauti iš nusikalstamų veikų. Pasak kaltinamojo, būdamas suimtas, jis negalėjo disponuoti didele grynųjų pinigų suma ir ją kam nors perduoti.

Gynėjas prašo kaltinamojo A. Ž. skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo A. Ž. skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. Ž. laikinai apribota nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą, yra pagrįsta ir teisėta iš dalies.

Apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatuose. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 151 straipsnyje numatyta prievartos priemonė yra laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Svarbu pažymėti, kad nuosavybės teisių apribojimams iš esmės būdingas laikinas pobūdis, t. y. jų taikymas baigiamas priimant galutinį sprendimą dėl atitinkamo objekto (turto). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje tokie atvejai paprastai vertinami kaip nuosavybės naudojimo kontrolė pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį. Šioje nuostatoje nustatyta valstybės teisė taikyti įstatymus, jos manymu, reikalingus siekiant kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma, esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. siekiant užtikrinti civilinį ieškinį arba galimą turto konfiskavimą. BPK 151 straipsnio 6 dalis numato, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Remiantis iš byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2010 m. gegužės 10 d. nutarimo matyti, kad kaltinamajam A. Ž. procesinė prievartos priemonė buvo paskirta siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą (t. 2, b. l. 25). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nuostatas konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

A. Ž. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje yra kaltinamas tuo, kad organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavai ir dalyvavo jo veikloje, organizavo labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos pagaminimą, neteisėtai laikė įrenginį psichotropinėmis medžiagoms gaminti, neteisėtai disponavo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriais. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. gegužės 14 d., 2009 m. gegužės 19 d. kratų, daiktų (objektų) apžiūros protokolai, specialistų išvados, kaltinamųjų, liudytojų parodymai, elektroninių ryšių tinklais užfiksuota informacija bei kiti bylos duomenys patvirtina, jog A. Ž. galimai iš neteisėtos veiklos gavo pinigines lėšas. Ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. gegužės 14 d. ir 2009 m. gegužės 19 d. atliktų kratų metu gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) buvo rasti 20 920 litai, 9 100 eurai ir 651 JAV doleriai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kratos buvo atliktos tuoj pat po ikiteisminio tyrimo pradžios (2009 m. gegužės 12 d.) (t. 1, b. l. 2), o siekiant užtikrinti galimą turto (iš nusikalstamos veikos gautų pinigų) konfiskavimą, pagrįstai ir teisėtai 2010 m. gegužės 10 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į 20 920 litus, 9 100 eurus ir 651 JAV dolerius. Teismo nuomone, šie veiksmai, kuriais apribojamos asmens nuosavybės teisės, iš esmės yra skirti svarbiems bendriesiems interesams įgyvendinti, t. y. užtikrinti teisingumo vykdymo interesus (nusikalstamų veikų atskleidimas, jas padariusių asmenų nubaudimas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. balandžio 16 d. tose pačiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) buvo atlikta nauja krata, kurios metu buvo rasta bei paimta 63 000 Lt ir 1 305 JAV doleriai (t. 2, b. l. 20-22). Iš kratos protokolo matyti, kad pinigai buvo rasti kambaryje esančioje spintoje (baltos spalvos voke, adresuotam R. Ž. su užrašu „XXXXX.“ rasti 34 000 litai; voke be užrašo rasti 9 000 litai ir 5 000 litai), o juodos spalvos odiniame krepšyje buvo rasti 1 305 JAV doleriai. Byloje nustatyta, kad A. Ž. buvo sulaikytas 2009 m. gegužės 14 d., o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki šiol jis laikomas suimtas. Akivaizdu, kad A. Ž. būdamas suimtas (11 mėnesių) negalėjo disponuoti 2010 m. balandžio 16 d. kratos metu rastais pinigais. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad R. Ž. nuo 2002 m. iki 2009 m. dirbo JAV, gavo atlyginimą, mokėjo socialinio draudimo ir medicinos aptarnavimo mokesčius (t. 13, b. l. 13-21). Byloje esantys aukščiau paminėti faktiniai duomenys patvirtina, kad 2009 m. gegužės 14 d. ir 2009 m. gegužės 19 d. kratų metu pinigų, kurie buvo rasti 2010 m. balandžio 16 d. kartos metu, nebuvo, o R. Ž. juos gavo vėliau, kaip darbo užmokestį. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie pinigai buvo paslėpti ar laikomi specialiai tam įrengtoje slėptuvėje. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad šie pinigai (63 000 litų ir 1 305 JAV doleriai) gauti nusikalstamu ar kitokiu neteisėtu būdu arba kaltinamasis juos gavo būtent iš nusikalstamos veikos. A. Ž. skunde teisingai akcentuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą, t. y. kad kiekvienas valstybės institucijos vykdomas teisės į nuosavybę apribojimas turi būti teisėtas. Šis reikalavimas pagal teismo praktiką suponuoja tai, kad apribojimas turi turėti aiškų teisinį pagrindą nacionalinėje teisėje, būtų įgyvendintas tiksliai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, taip siekiant užtikrinti tam tikras garantijas nuo savavališko apribojimo. Todėl esant šioms aplinkybėms, skundžiamoji nutartis šioje dalyje panaikinama.

Apeliacinis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog kaltinamajam A. Ž. turtas gali būti konfiskuotas, padarė ne kategorišką išvadą, o tik prielaidą ir nepažeidė BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Atkreipiamas kaltinamojo A. Ž. dėmesys į tai, kad Apeliacinis teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat negali spręsti, ar turtas, kuriam pagrįstai ir teisėtai taikoma aukščiau minėta procesinės prievartos priemonė, gali būti konfiskuotas, ar ne. Kaltinamojo skundo argumentai dėl šioje baudžiamojoje byloje paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo ir įvairių su tuo susijusių įstatymų pažeidimu yra atmetami, kaip nepagrįsti. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, gali priimti galutinį sprendimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo skundžiamosios nutarties kitoje dalyje (dėl 20 920 litų, 9 100 eurų ir 651 JAV dolerių).

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Ž. konstitucinės teisės bei teisės, numatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalyje, bei BPK normos, reglamentuojančios laikiną nuosavybės teisės apribojimą, iš dalies pažeistos, todėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį pakeisti:

panaikinti nutarties dalį, kuria A. Ž. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 63 000 (šešiasdešimt trims tūkstančiams) litų ir 1 305 (vienam tūkstančiui trims šimtams penkiems) JAV doleriams, ir juos grąžinti R. Ž.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą: laikyti, kad A. Ž. taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 20 920 litų, 9 100 eurų, 651 JAV dolerių.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.