Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Pavelo Frolovo,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2002-01-18 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 8 mėn., 2002-07-19 paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę, 2004-04-22 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn., 2004-08-20 paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę, 2005-11-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn., 2007-10-11 paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai 4 mėn. ir 9 d., teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d., 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. nužudė savo motiną, o būtent: 2008 m. gruodžio mėnesį, laikotarpiu nuo 29 d. iki 30 d., vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo motina I. B. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė jai rankomis ir kojomis ne mažiau 40 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas: poodines kraujosruvas veide, dešinėje ausyje, smakre, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose, dešinio klubo sąnaryje, abiejose kojose; odos nubrozdinimus kaktoje, smakre; kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose dešiniame smilkinyje, kairėje momeninėje srityje, krūtinės ląstoje; dešiniųjų III-XII šonkaulių viengubus lūžius, kairiųjų III, IV, VIII, IX šonkaulių viengubus lūžius, X-XII šonkaulių dvigubus lūžius, abipusius krūtinplėvės pažeidimus, kraujosruvą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinės smilkininės skilties sferiniame paviršiuje, dėl ko komplikavus ūmiu vidiniu kraujavimu, progresuojančiu kvėpavimo nepakankamumu ir trauminiu šoku, I. B. mirė ir taip nužudė savo motiną.

Šiais veiksmais K. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129str. 2 d. 3 p.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. P. kaltu pagal pareikštą kaltinimą prisipažino ir parodė, kad 2008 m. gruodžio mėn. 29 d. jis girtavo su savo motina I. B. jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Abu išgėrė maždaug vieną litrą degtinės. Begeriant tarp jo ir motinos kilo konfliktas. Motina pradėjo prie jo kabinėtis, tampyti už marškinių, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, taip pat mušti delnu į galvą. Kaltinamasis pažymėjo, kad jo motina taip elgdavosi nuolat, ypač tuomet, kai būdavo išgėrusi. Tą vakarą jis apie pusę valandos prašė, jos apsiraminti, bet ji vis tiek jį užgauliojo. Tuomet jis išėjo pas kaimynus Vinogradovus. Grįžęs namo pastebėjo, kad motina buvo dar girtesnė ir agresyvesnė. Motinai vėl pradėjus prie jo kabinėtis, paėmė ją už peties ir pastūmė, krisdama motina užsigavo į stalo kampą. Tuomet jis gulinčiai motinai sudavė ranka (delnu) apie dešimt smūgių: porą kartų trenkė į veidą, kitus kartus – į kitas kūno vietas, taip pat du kartus spyrė į šonus. Pamatęs, kad motina nerodo jokių gyvybės požymių, paguldė į lovą, apklojo. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes manė, kad motina atsigaus. Po kiek laiko pamatė motinos paakiuose mėlynės ir, žinodamas, kad jai reiks eiti į darbą, tas vietas patepė dantų pasta. Kitą dieną pamatė, jog motina kaip gulėjo, taip ir guli, iš ko suprato, kad ji negyva. Išsigandęs nuėjo pas kaimynus Vinogradovus, papasakojo jiems, kad tarp jo ir motinos įvyko konfliktas, jie susimušė ir jis užmušė motiną. Paskui apie šį įvykį kavinėje papasakojo T. S., ji atėjo į butą pasižiūrėti. Tada, įsitikinus, kad jo motina negyva – T. S. iškvietė policiją. Pats policijai nepranešė, nes išsiganado dėl to, ką padarė. Paklaustas K. P. patikslino, kad negyva motina lovoje pragulėjo apie pusantros paros, t.y. jis su mirusia motina nakvojo vieną naktį. K. P. taip pat parodė, kad I. B. jo motinos aplankyti ateidavo 1-2 kartus per mėnesį, jo nuomone, motinai sudavė apie 10 smūgių, o dėl savo veiksmų dabar labai gailisi.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad I. B. yra jo teta, o kaltinamasis K. P. – pusbrolis. Su teta bendraudavo vieną - du kartus per mėnesį, ankščiau yra tekę ir gyventi pas ją pusę metų. Apie tai, kad I. B. buvo nužudyta, jam po 14 dienų pranešė iš policijos komisariato. Jis užvažiavo pas I. B. kaimynus Vinogradovus, jie pasakė, kad K. P. suimtas. Nuvykęs į morgą atpažinti nukentėjusiosios vos nenualpo, nes jos veidas buvo visai nepanašus. Niekas nenorėjo I. B. laidoti, todėl jis apsiėmė tai daryti, sutvarkė visus reikalingus dokumentus ir palaidojo. Už tai, kad nukentėjusioji 14 dienų išbuvo morge, jam reikėjo sumokėti 1114 lt, taip pat apmokėjo ir likusias su laidotuvėmis susijusias išlaidas, jis turi visus čekius ir prašo teismo priteisti iš K. P. patirtą turtinę – 2781 Lt – ir neturtinę – 10 000 litų – žalą. Anksčiau jis buvo pareiškęs mažesnį ieškinį dėl to, kad nebuvo surinkęs visų su išlaidomis susijusių dokumentų.

Nukentėjusysis pažymėjo, kad tuomet, kai K. P. nebūdavo namie, I. B. jam verkdama skųsdavosi dėl sūnaus, kad jis reikalauja iš jos pinigų, liepia eiti į tašką degtinės, skolintis pinigų pas kaimynus. Jeigu ji prieštaraudavo jam, tuomet kaltinamasis ją mušdavo. Jis porą kartų yra matęs mėlynes pas tetą paakiuose, tačiau jei Kazimieras būdavo namie, tai I. B. pasakydavo, kad nukrito - kai K. P. būdavo šalia, I. B. skųstis bijodavo. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad negalintis pasakyti, jog I. B. buvo agresyvi, gal išgėrusi šiek tiek ir patriukšmaudavo, būdavo, kad pavartodavo ir necenzūrinius žodžius, bet blaiva buvo labai geras žmogus. Jis yra kalbėjęs su K. P. dėl nukentėjusiosios mušimo, bet kaltinamasis atsakydavo, kad motina pati pradeda konfliktus.

Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja T. S. parodė, jog kaltinamąjį K. P. pažįsta, jis yra kaimynas. Jokių konfliktų tarp jų nėra buvę, todėl santykiai yra normalūs. Pažymėjo, kad daugiau bendravo su jo motina – I. B.. 2008 m. gruodžio 31 d. ji dienos metu užėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią netoli namų. Ten buvo K. P., jis sėdėjo ir gėrė alų, buvo girtas. Kaltinamasis K. P. pasakė: „noriu tau kai ką papasakoti“. Jai prisėdus šalia, jis pasakė: „mano mama negyva“. Ji K. P. nepatikėjo, bet nuėjo į jų butą pasižiūrėti. Tai ką pamatė ją išgąsdino – I. B. visa sumušta gulėjo lovoje po vatine antklode. Į jos klausimą, kodėl motina tokia sumušta, K. P. atsakė, kad ji tokia grįžo į namus. Ji iš karto iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. T. S. taip pat pažymėjo, jog jai ankščiau nėra tekę matyti ar girdėti, kad sūnus mušė motiną, gali būti, kad I. B. tai slėpė.

Liudytojas L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad K. P. pažįsta, yra kaimynai - gyvena vienoje laiptinės aikštelėje. Santykiai tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiąja yra normalūs. Jis nėra matęs, kad K. P. būtų mušęs savo motiną, taip pat nematė, kad I. B. būtų sumušta. Tačiau pažymėjo, jog I. B. kartais ateidavo skolintis pinigų, sakydavo, kad Kazikas (K. P.) ją muša, liepia skolintis pinigus. Yra girdėjęs, kad I. B. girta užsidarydavo bute ir neįsileisdavo sūnaus, bet kas vykdavo jų bute – jis negirdėdavo. 2008 m. gruodžio 31 d. jis matė, kad K. P. eina į namus su T. S.. Vėliau jie paskambino jam į duris ir pasakė, kad I. B. mirė. Tą dieną K. P. buvo visiškai girtas, su juo susikalbėti buvo neįmanoma.

Liudytoja Stanislava J. V. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamąjį K. P. pažįsta, yra kaimynai. Su K. P. palaiko normalius santykius, nekonfliktuoja. Paties įvykio ji nematė. K. P. vaikščiojo kieme, užėjo pas ją ir pasakė, kad prieš dvi dienas užmušė motiną, po to pakėlė nuo grindų ir paguldė į lovą. Liudytoja pažymėjo, jog kaltinamasis buvo girtas, todėl buvo sunku suprasti, ką jis kalba. Ji K. P. nepatikėjo, jo bute nebuvo ir I. B. lavono nematė. Anot liudytojos, K. P. vatodavo alkoholį, ji yra mačiusi I. B. sumuštą. Taip pat parodė, jog negalinti pasakyti, ar K. P. gailėjosi dėl to, ką padarė, nes, kaip ji jau minėjo, jis buvo labai girtas. Ji jam pasakiusi pranešti policijai, tuomet jis papasakojo T. S., o ši iškvietė policiją.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas J. V. parodė, jog K. P. pažįsta, yra kaimynai ir santykiai su juo normalūs. Kartais būdavo, kad K. P. su savo motina konfliktuodavo. Apie tai, kad užmušė motina pasakė pats kaltinamasis. Iš pradžių K. P. sakė, kad motina „gal kur nukrito, visa mėlynėse“, bet paskui sakė, jog gal ir jis ją sumušė.

Medicinos ekspertas Dmitrij Fomin teisiamajame posėdyje pažymėjo, jog palaiko duotą išvadą bei I. B. nustatytą mirties priežastį. I. B. sužalojimų lokalizacija nėra būdinga pačios nukentėjusiosios savęs žalojimui ar kritimui, griuvimui. Tų sužalojimų labai daug. Pažymėjo, jog taip susilaužyti šonkaulius krentant neįmanoma. Tikėtina, kad šonkaulių lūžiai padaryti smūgiais kojomis ar rankomis. Ant mirusiosios akių vokų buvo medžiaga, panaši į žvakių vašką, ar tai buvo dantų pasta, pasakyti negalintis, bet tai buvo tiršta, mesvos spalvos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų ir eksperto paaiškinimus, rašytinę medžiagą – teismas daro išvadą, kad K. P. pareikštas kaltinimas padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. teisiamajame posėdyje pasitvirtino ir nustatyta, kad jis 2008 m. gruodžio mėnesį, laikotarpiu nuo 29 d. iki 30 d. konflikto metu sumušė savo motiną I. B., dėl ko ji mirė ir tuo būdu šiais veiksmais kaltinamasis nužudė savo motiną.

K. P. kaltė įrodyta jo prisipažinimu ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu, nes kaltinamasis pripažino, kad 2008-12-28 vakare, bute, išgertuvių metu tarp jo ir motinos kilus konfliktui, jis vartojo fizinį smurtą savo motinos atžvilgiu, tai yra mušė ją rankomis į veidą, spardė kojomis ir tuo būdu sudavė jai ne mažiau 10 smūgių rankomis į įvairias kūno vietas.

Šį kaltinamojo prisipažinimą teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojai – K. P. kaimynai – T. S., L. K., Stanislava ir J. V., kurie nurodė, jog pats kaltinamasis iš karto po Naujųjų metų T. S. kavinėje, o kitiems liudytojams – namo kieme sakė apie tai, kad sumušė savo motiną, kuri mirė ir šiuo metu guli ant lovos bute. Liudytoja T. S. pažymėjo, kad atėjusi į butą, pamatė stipriai sumuštą nukentėjusios veidą. Posėdyje nukentėjusysis I. B., liudytojai L. K. ir S. V. patvirtino, kad nužudytoji I. B. skundėsi jiems dėl kaltinamojo jos atžvilgiu naudojamojo fizinio smurto. Teismo medicinos specialisto išvada tvirtina, jog I. B. buvo stipriai sumušta ir mirė nuo kūno sumušimo, o sužalojimai, konstatuoti jos lavone, padaryti mažiausiai 40 trauminių poveikių pasekoje ( t. 1, b.l. 19-29 ). Medicinos išvadoje nurodyta, kad sumušimo žymės buvo nustatytos nukentėjusios veide, smakro paviršiuje, krūtinės ląstoje, nugaroje, abiejose kojose, kaktos srityje bei kitose kūno vietose, be to buvo sulaužyti šonkauliai. Specialisto išvadoje pripažinta, kad konstatuoti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui ir tai teismo medicinos specialistas D. F. patvirtino teisiamajame posėdyje.

Lavono apžiūros protokolas tvirtina, kad 2008-12-31 bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) buvo aptiktas moteriškos lyties lavonas, ant kurio veido matėsi daugybinės kraujosruvos ( t. 1, b.l. 8-16 ). K. P. įvykio vietoje nurodė savo motinos sumušimo aplinkybes bei parodė į kurias kūno vietas jis sudavė smūgius ( tvirtina įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. 1, b.l. 129-139 ).

Kolegijos manymu, aptartų įrodymų visuma bei jų analizė duoda pakankamą pagrindą išvadai padaryti, kad K. P. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., savo motinos tyčinį nužudymą, įrodyta. Posėdyje kaltinamasis teigė, jog nagrinėjamo konflikto metu sudavė motinai apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas bei du kartus spyrė koja į šonus. Tačiau šis jo teiginys yra paneigiamas byloje surinktais objektyviais įrodymais: teismo medicinos specialisto išvada ir paaiškinimais, lavono apžiūros protokolu, liudytojos T. S. paaiškinimais, iš kurių akivaizdu, jog I. B. buvo stipriai sumušta, o jai konstatuoti sužalojimai nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais įrodymais. Todėl K. P. tvirtinimas dėl mažesnio suduotų smūgių kiekio pripažintinas neįtikinamu ir traktuojamas kaip noras sušvelninti savo teisinę padėtį.

Jau minėta, kad I. B. nagrinėjamo konflikto metu buvo stipriai sumušta, kaltinamojo buvo mušama ranka į veidą, krūtinę, nustatytos kraujosruvos dešinėje ausyje, kaktos srityje, smilkinyje, sulaužyti šonkauliai, buvo spardoma ir kojomis, o sužalojimai padaryti mažiausiai 40 trauminių poveikių pasekoje. Šios nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad nukentėjusiajai buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, ji buvo mušama pakankamai intensyviai, o smūgiai suduodami į gyvybei svarbius organus. Toks K. P., veikiančio apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, elgesys įvykio metu pripažintas agresyviu. Be to, aukščiau minėta, jog byloje yra duomenų apie tai, kad ir anksčiau kaltinamasis savo motinos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad K. P. yra 30 metų amžiaus sveikas vyras, kuris suduodavo smūgius rankomis ir kojomis moteriai. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamasis savo motinos nužudymą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nes suprato, kad savo nusikalstamais veiksmais, tai yra suduodamas jai rankomis ir kojomis smūgius į svarbius organus, kėsinasi į jos gyvybę ir būdamas suaugęs, turintis gyvenimo patirtį bei pakankamą išsilavinimą, numatė, kad tokiais savo veiksmais gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti motinai gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Šiuo konkrečiu atveju sąmoningas leidimas padariniams atsirasti reiškia K. P. abejingumą galimam savo motinos gyvybės atėmimui. Todėl jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas.

Nukentėjusysis I. B. pateikė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jo naudai iš kaltininko 2.781 litų turtinės žalos, kurią jis turėjo dėl jo tetos I. B. mirties. Nurodo, kad šios išlaidos yra susijusios su tetos laiduotuvėmis. Kolegijos manymu civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.246 str.-6.249 str. str. 6.263 str., nes yra patvirtinamas byloje esančiais rašytiniais įrodymais: pinigų priėmimo kvitais iš I. B., PVM sąskaitomis-faktūromis, UAB „Vilniaus laidojimo rūmai“ kvitu bei sąskaita-faktūra ( t. 1., b.l. 76-80 ). Pripažintina, kad 2.781 litų dydžio turėtos nukentėjusiojo laidotuvių išlaidos yra realios ir nėra padidintos, todėl nustačius K. P. kaltę dėl I. B. nužudymo, priteistinos iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis I. B. taip pat prašo priteisti jo naudai iš kalto dėl I. B. mirties asmens 10.000 litų dydžio neturtinę žalą, nurodydamas, kad tetos mirtis jį stipriai sujaudino, jis patyrė nervinę įtampą, turėjo rūpesčių. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad per mėnesį maždaug du kartus aplankydavo savo tetą bei domėjosi jos sveikata, gyvenimu ir tą aplinkybę posėdyje patvirtino kaltinamasis. Todėl galima daryti išvadą, jog I. B. palaikė nuolatinius ryšius su savo teta I. B. ir jos netikėta mirtis sukėlė jam dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Šiuo atveju nukentėjusiojo artimam giminaičiui buvo atimta gyvybė, tai yra padarytas nusikaltimas sukėlė itin skaudžias pasekmes. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala I. B. turi būti atlyginta, o atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus prašomą priteisti 10.000 litų dydžio neturtinę žalą negali būti pripažinta aiškiai per didele arba neteisinga. Todėl ji priteistina iš kaltinamojo.

Tiriant K. P. asmenybę nustatyta, kad anksčiau jis teistas tris kartus (t. 2, b.l. 13-15), teistumai neišnykę, tačiau teigiamų išvadų iš to nedaro, praetyje baustas adminsitracine tvarka (t. 2, b.l. 10-12), nedirba. Teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – K. P. prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto savo motinos nužudymo. Tačiau taip pat nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką K. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui ( kaltinamasis pripažįsta, jog įvykio vakarą kartu su motina vartojo alkoholį ). Skiriant bausmę atkreiptinas dėmesys į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių, K. P. nedirbo, padaryta žala neatlyginta. Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94 str., 297 str., 301 str., 303-305 str.str., 307-308 str. str., 313 str. teismas

nusprendė:

K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 15 ( penkiolikai ) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009-10-23. bei įskaityti į atliktą bausmę dvi laikino sulaikymo dienas – 2009-01-07 – 2009-01-08 ir kardomojo kalinimo-suėmimo- terminą nuo 2009-01-09 iki 2009-10-23.

Kardomąją priemonę K. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti suėmimą.

Priteisti iš K. P. I. B. naudai: 2.781 ( du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną) litą turtinei žalai ir 10.000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus baudžiamojoje byloje – I. B. rūbus: du megztinius, dvejas kelnes, liemenėlę, puskojinių porą, marškinėlius – esančius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių Nusikaltimų tyrimo skyriuje pagal 2009-02-04 kvitą B Nr. 000326, – sunaikinti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos – suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos-gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.