Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-149-834/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-22
Bylos Nr.
1-149-834/2015
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-00454-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Nukentėjusysis
M. F.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-149-834/2015Teisminio proceso Nr.: 1-57-1-00454-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 22 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,

sekretoriaujant D. Bočekovai, L. Krasadomskai ir Daivai Šuopienei

dalyvaujant prokurorei V. M.,nukentėjusiajam M. F.,vertėjai Lucijai Jasnauskienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., Nemėžio sen., Vilniaus r., turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, administracine tvarka baustas, teistas:

1. 2003-05-29 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. –laisvės atėmimu 1 m. 10 mėn;

2. 2004-11-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d – laisvės atėmimu 9 mėn;

3. 2007-11-16 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 3d., 25 str. 3d., 289 str., 187 str. 1d. - laisvės atėmimu 7 m., bausmę atliko 2013-10-25.

4. 2014-09-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. –laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2014-03-23 apie 18.40 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., Nemėžio sen., Vilniaus r., įžūliu elgesiu, be jokios priežasties, sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam M. F. į veido sritį, tuo padarydamas muštinę žaizdą dešiniame skruoste ir poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir kraujosruvą dešinės akies obuolio pojungininėje srityje, apatinio dešinės pusės 2-o danties vainiko dalies nuskėlimą, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu įžūliu veiksmu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. K. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos visiškai ir parodė, jog jam bendraujant su pažįstamais, pasirodė, jog M. F. jį provokavo savo elgesiu, todėl jis neteisingai sureagavo ir spontaniškai sudavė jam vieną smūgį. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio todėl ne viską atsimena, savo elgesį vertina blogai. Planuoja artimiausiu laiku pradėti dirbti, atsiprašė nukentėjusiojo. Gailis dėl savo poelgio, ligonių kasoms padarytą ir nukentėjusiam atsiradusią žalą, žada atlyginti, su civiliniais ieškiniais sutinka.

Nukentėjusysis M. F. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nešė iš namų šiukšles ir ėjo į parduotuvę. Einant gatve sutiko 5-7 žmonių kompaniją, daugelį jų pažinojo, nes jie gyvena Skaidiškėse, jie pasisveikino ir pasiūlė jam sausainių, jis jų atsisakė ir pajuto smūgį, bėgo kraujas, aplink buvo daug žmonių. Grįžus namo pamatė, kad labai sumušta akis, todėl išsikvietė policiją bei nuėjo su pareigūnais atpažinti užpuoliko. Po įvykio po akimi buvo didelė mėlynė, todėl negalėjo eiti į darbą 10 dienų, nuskeltas dantis, kurio dar negydo. Civilinį ieškinį dėl 579,24 eurų žalos palaiko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2014-03-24 įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais, matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – kiemas, esantis Vilniaus r., Nemėžio sen., (duomenys neskelbtini) (16-18 b. l.).

Iš byloje esančios 2014-03-25 specialisto išvados Nr. G 996/14(01) matyti, kad M. F. nustatyta muštinė žaizda dešiniame skruoste ir poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose ir kraujosruva dešinės akies obuolio pojungininėje srityje, apatinio dešinės pusės 2-o danties vainiko dalies nuskėlimas. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-03-23). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. F. nustatyti sužalojimai padaryti nuo tiesioginių trauminių poveikių. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, jų pobūdį, muštinė žaizda dešinio skruosto srityje su poodine kraujosruva dešinės akies vokuose ir pojunginine kraujosruva dešinės akies obuolyje, nukentėjusysis galėjo būti bet kurioje padėtyje, tikėtina priešprieša, ar artimai padėčiai su užpuoliku. Apatinio dešinės pusės 2-o danties vainiko nuskėlimas, nesant sužalojimų lūpose, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes (suduotas vienas smūgis į veido sritį) galėjo gautis nuo stipraus dantų sukandimo, smūgio į veidą metu. Sužalojimai nėra būdingi griūnant ant žemės. M. F. nustatyti sužalojimai galėjo kelti fizinį skausmą (28 b. l.).

Iš byloje esančio 2014-05-12 asmens atpažinimo pagal nuotrauką, matyti, jog nukentėjusysis M. F. atpažino J. K. kaip asmenį, kuris 2014-03-23 Vilniaus r., Nemėžio sen., Skaidiškių k. Sodų g. sudavė jam kumščiu į dešinį skruostą (29-31 b. l.).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. N. parodymų matyti, kad liudytojas A. N. parodė, jog 2014-03-23 pėsčiomis patruliavo Vilniaus r. Nemėžio k. Skaidiškių k. iš OVS gavo pranešimą, kad Sodų g. sumuštas žmogus. Atvykus prie namo pranešėjas juos pasitiko prie laiptinės ir paaiškino įvykio aplinkybes, kad jis ėjo nuo parduotuvės iki namų ir priėjo prie kieme susirinkusios kompanijos pasisveikinti su pažįstamais ir kažkuris iš asmenų pasiūlė jam išgerti, o jam atsisakius gavo vieną smūgį į veidą. Pasiūlė pareiškėjui parodyti asmenį kuris jam trenkė. Pareiškėjas sutiko ir jiems nuėjus prie tos kompanijos, kurioje buvo apie 10 asmenų, nurodė asmenį, kuris jam trenkė, po kelių sekundžių pamatė, kad ne tas asmuo jam trenkė ir nurodė į kitą asmenį, kuris iš įvykio vietos jau bandė šalintis, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo J. K. (49-52 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(05762)-IS1-6437 matyti, kad UZCT testo metu tiriamasis J. K. nesąžiningai atsakė į jam užduotus kritinius klausimu. POT teste tiriamasis J. K. atsakydamas į klausimą „Ar jūs žinote, kas buvo pasiūlyta tam vyrui, prieš suduodant smūgį jam į veidą?“ neišskyrė atsakymo varianto „jam buvo pasiūlyta sausainių“, kurį duodamas parodymus nurodė nukentėjusysis M. F. (97-99 b. l.).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis J. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę jis pripažino visiškai. Teigė , jog tuo metu jam pasirodė, kad nukentėjusysis suprovokavo, tačiau dabar supranta, jog neteisingai sureagavo. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo pačio parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo parodymai, liudytojo parodymai, specialistų išvados. Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Nagrinėjamu atveju sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, panaudojant mažareikšmę dingstį, nukentėjusiojo atsisakymą paaimti sausainius. Nors kaltinamasis savo veiksmų poelgį aiškina, jog jam pasirodė esančiam provokuojamam nukentėjusiojo elgesiui, tačiau jis sumušė niekuo dėtą žmogų. Taigi kaltinamasis viešąją tvarką pažeidė per poveikį papildomiems objektams, t. y. žmogaus sveikatai bei demonstruodamas įžūlų elgesį kitų asmenų akivaizdoje, tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas M. F. į veidą. Todėl kaltinamojo J. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos LR Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

J. K. padarė nesunkų nusikaltimą. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Ankščiau buvo 4 teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tai rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs taisytis ir laikytis visiems priimtinų elgesio normų, išvadų nepadaro. Todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, teismas mano, jog atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, paties kaltinamojo bylos nagrinėjimo metu kritišką požiūrį į savo veiksmus, tai kad savo poelgį vertina blogai, kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis posėdžio metu prašė neskirti griežtos bausmės, bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, tai yra bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones (LR BK 75 str. ir 67 str.). Įvertinus kaltinamojo asmenybę, bausmės trukmė nustatoma didesnė nei numatytas sankcijoje vidurkis.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 28,01 eurų (96,72 Lt) žalą už M. F. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (61-62 b. l.). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo J. K. veiksmų nukentėjusysis M. F. buvo gydomas stacionare ir ambulatoriškai ( b.l.63). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš nuteistojo J. K. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).

Civilinis ieškovas M. F. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 579,24 eurų (2000 Lt) žalai atlyginti (22 b. l.). Nurodė, jog turėjo nedarbingumą, dėl ko buvo sumažėjusios pajamos, taip pat patyrė stresą, buvo pažemintas orumas. Posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį priteisti. Paaiškino, jog dėl sumušimo turėjo nedarbingumą, buvo sumažėjusios pajamos. Buvo sumenkintas jo orumas, pažįstamų žmonių akvaizdoje buvo sumuštas, todėl jautėsi nepatogiai. Kaltinamasis J. K. civilinį ieškinį pripažino.

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis M. F. dėl J. K. veiksmų patyrė fizinį skausmą, teigė, jog buvo sumuštas pažįstamų žmonių akivaizdoje, dėl ko jautėsi nepatogiai, buvo pažemintas jo orumas. Taigi šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog nukentėjusiojo ieškinys yra pagristas ir tenkintinas bei priteistinas iš kaltinamojo.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina paskirta kardomoji priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti (79-80; 83 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 301 - 305 str., 307 str.

nusprendžia:

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu pagal LR BK 284 straipsnį 1 dalį, ir nubausti laisvės atėmimu - vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti - laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2014-09-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10, punktą, ir J. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 ( dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigoti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir nevartoti psichotropinių medžiagų.

Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktą ir J. K. skirti įpareigojimus: atlyginti žalą per vienerius metus nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokami darbai turi būti atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai, priteisti 28,01 eurų (96,72 Lt) iš J. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Civilinio ieškovo M. F. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. K. nukentėjusiajam M. F. 579 EUR 24 eurocentus (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir dvidešimt keturių euro centų) (2000Lt) žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė