- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-08-10
- Bylos Nr.
- 1-223-517/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00377-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. V.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
V. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolės raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, neįgalus asmuo, turintis II gr. invalidumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. V., mušdamas, nežymiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2012m. gegužės 01d., apie 11⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis V. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio šeimyninio konflikto metu užsipuolė savo tėvą-pil. A. V., kuriam tyčia vieną kartą su kumščiu sudavė į veidą, kuris nuo suduoto smūgio krito ant medinės dėžės, kur yra laikomos malkos, ir prasiskėlė viršugalvį, ko pasekoje, panaudojus fizinį smurtą, nukentėjusiajam A. Z. buvo padaryta kirstinė žaizda viršugalvyje ir galvos smegenų sukrėtimas, kas nukentėjusiajam A. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaip matyti iš kaltinamojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012m. gegužės 01d. jis kartu su savo tėvu A. V. nuo ryto dirbo laukuose. Apie pietus baigę darbus, grįžo į namus, kur dviese išgėrė du 2,0 ltr talpos butelius alaus ir du 0,5 ltr talpos vyno. Kai baigėsi alkoholis, jis nuėjo į savo kambarį ir atsigulė į lovą. Netrukus į kambarį atėjo neblaivus tėvas ir ant jo kažką pradėjo šaukti, tačiau ką šis šaukė, jis(V. V.) neatsimena. Tada tėvas, pasilenkęs prie jo gulinčio lovoje, suėmė jį už pečių ir pradėjo purtyti. Jis kažkaip atsistojo iš lovos ir, nieko nesakęs, vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė tėvui į veido sritį. Į kurią veido vietą pataikė, neprisimena. Nuo suduoto smūgio tėvas neišlaikė pusiausvyros ir aukštielninkas krito, su galva atsirenkdamas į prie pečiaus stovėjusią medinę dėžę, kurioje jie laiko malkas. Tėvas kuriam tai laikui buvo praradęs sąmonę, kuriam iš praskelto viršugalvio pradėjo bėgti kraujas. Po kelių minučių tėvas atsikėlė nuo žemės ir išėjo į lauką, o jis namuose išvalė kruvinas grindis. Tėvas, būdamas lauke, pats išsikvietė greitąją pagalbą, kuri jį išsivežė į ligoninę, o jis, vienas būdamas namuose, dar išgėrė 1 litrą alaus. Po to atvažiavo policijos pareigūnai(b.l. 32, 35).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. V. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 13-14), tarnybiniu pranešimu dėl smurtavimo fakto(b.l. 46), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 3) ir schema bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 4-10), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenimis(kvitu)(b.l. 39), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 17) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012m. gegužės 01d., apie 11⁰⁰ val., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui vykusių išgertuvių metu, sūnus V. vieną kartą su kumščiu trenkė jam į galvos sritį. Po smūgio jis aukštielninkas krito ir galva atsitrenkė į medinę dėžę, kurioje yra laikomos malkos. Susitrenkęs galvą, jis trumpam buvo praradęs sąmonę. Atsipeikėjęs, atsikėlė nuo žemės ir išėjo į lauką, kur išsikvietė greitąją pagalbą, nes iš galvos stipriai bėgo kraujas. Tiek jis pats, tiek ir jo sūnus V. tą dieną buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, kadangi iš ryto abu vartojo alkoholinius gėrimus(b.l. 13-14).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta, kur įvyko smurtas šeimoje, yra pil. V. sodyba, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint sodyboje esantį mūrinį vieno aukšto gyvenamąjį namą, buvo nustatyta, kad virtuvėje, tiesiai priešais įėjimo duris, prie priešakinės sienos galu į sieną stovi medinė dėžė, o prie dešinės sienos stove stalas. Netoli stalo stovinčios vienos spintelės, nuo įėjimo durų pusės yra atremtas guminis valymo įrankis su metaliniu kotu. Įrankio elementas yra išteptas rudos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Šalia valymo įrankio, ant grindų taip pat matomos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują(b.l. 3-10).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurtavimo fakto, įvykio vietoje bendraujant su kaltinamuoju V. V., pastarasis ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė išsamią informacią apie kilusį konfliktą ir jo metu panaudotą fizinį smurtą prieš jo tėvo-pil. A. V. asmenį(b.l. 46).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, kad, 2012m. gegužės 11d. atlikus medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie nukentėjusiojo A. V. nusiskundimus, prieš jį pavartojus fizinį smurtą, tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam yra padaryi sužalojimai, t.y. kirstinė žaizda viršugalvyje ir galvos smegenų sukrėtimas, kas galėjo būti padaryta 2012m. gegužės 01d. kertančiu daiktu ir vieno trauminiu poveikiu. Nukentėjusiajam A. V. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 17).
Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis V. V., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo tėvą-nukentėjusįjį A. V., ko pasekoje pastarasis buvo nežymiai sužalotas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas jį mušant(nežymus sveikatos sutrikdymas).
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinis ieškinys 362,14 Lt.(trijų šimtų šešiasdešimt dviejų litų ir 14 ct.) sumai ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo A. V. gydymui, atlyginti, kurios iki šio laiko nėra atlygintos(b.l. 20-23, 51), tačiau valstybei padaryta žala dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo yra nesaistoma tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo V. V. padaryta veika. Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo V. V. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo A. V. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).
Kaltinamasis V. V. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jos dydžiu(b.l. 49-50).
Sankcijoje už kaltinamajam V. V. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Kaltinamasis V. V. nusikalto pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Nors kaltinamasis V. V. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, o valstybės turėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos iki šio laiko nėra atlygintos, visgi atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo V. V., kaip neįgalaus, turinčio II gr. invalidumą, ir pirmą kartą teisiamo asmens, asmenybę, pastarajam yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, nustatant trumpesnę nei prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 48 str.).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. V. asmenybę, jo, kaip neįgalaus asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. V. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos proceso išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su jo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti pradėti gydytis nuo alkoholizmo, ir c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam V. V. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą pataisos inspekcijos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo V. V. 362,14 Lt.(trijų šimtų šešiasdešimt dviejų litų ir 14 ct.) sumą valstybės turėtoms nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidoms atlyginti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.