- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-05
- Bylos Nr.
- AS-301-815/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00675-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- „Grilis ir pramogos“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai „Šiuolaikinio meno centras“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Grilis ir pramogos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Grilis ir pramogos“ skundą atsakovui biudžetinei įstaigai „Šiuolaikinio meno centras“ dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Grilis ir pramogos“ 2021 m. kovo 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) „Šiuolaikinio meno centras“ 2021 m. vasario 23 d. individualų administracinį aktą Nr. S-25 „Dėl UAB Grilis ir pramogos 2020 02 08 prašymo“ (toliau – ir Raštas), įpareigoti atsakovą neįskaičiuoti į bendrą nuomos sutarties Nr. TN-9 trukmę laikotarpio, kai Lietuvos Respublikoje buvo ir yra paskelbtas karantinas ir per kurį valstybės turto nuomininkas (pareiškėjas) ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių (t. y. dėl valstybės veiksmų) negalėjo vykdyti ekonominės veiklos išnuomotose patalpose, taip pat neskaičiuoti ir atleisti pareiškėją nuo nuomos mokesčio mokėjimo pagal nuomos sutartį Nr. TN-9 už laikotarpį, kai patalpos išimtinai tik dėl turto savininko, t. y. Lietuvos Respublikos, priimto 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 negalėjo ir negali būti naudojamos pagal paskirtį, griežtai apibrėžtą ir numatytą nuomos sutartyje Nr. TN-9.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB ,,Grilis ir pramogos“ skundą, nurodė grąžinti jam sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.
Teismas nustatė, jog pareiškėjas siekia, kad į nuomos sutarties, sudarytos su atsakovu, terminą nebūtų įtrauktas laikotarpis, kai Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas, taip pat kad už šį laikotarpį nebūtų skaičiuojamas nuomos mokestis. Nors pareiškėjas taip pat ginčija Raštą, iš šio rašto turinio matyti, jog jame pateikta atsakovo pozicija dėl nuomos sutarties sąlygų, t. y. BĮ „Šiuolaikinio meno centras“ nesutinka tenkinti pareiškėjo prašymą neįtraukti į nuomos sutarties terminą karantino laikotarpio ir neskaičiuoti už šį laiką nuomos mokesčio. Taigi, pareiškėjo keliamas ginčas susijęs su civiliniais teisiniais santykiais dėl nuomos sutarties sąlygų, o vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra biudžetinė įstaiga – viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 str. 1 d.), nesudaro pagrindo keliamą ginčą laikyti administracinio pobūdžio. Teismo vertinimu, ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto nuomos sutarties sąlygų, o atsakovas, priimdamas ginčijamą 2021 m. vasario 23 d. raštą Nr. S-25, veikė ne viešojo administravimo srityje, bet įgyvendino nekilnojamojo turto savininko (naudotojo) teises. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra susiję su viešojo administravimo sritimi. Taigi, byla nenagrinėtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas UAB ,,Grilis ir pramogos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. (atskirajame skunde nutarties data nurodyta netiksliai) nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – priimti jo skundą.
Pareiškėjas mano, kad teismas formaliai įvertino Raštą, keliamo ginčo pobūdį ir teisinę prigimtį. Teigia, kad Rašte nurodyta, jog teisės aktai nesuteikia nuomotojui teisės tenkinti pareiškėjo prašymą, taigi, atsakovas suprato ir pripažino, kad šiuo atveju jis negali veikti kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmus visų pirma saisto norminiai administraciniai teisės aktai, susiję su valstybės turto valdymu ir jo administravimu. Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčas kilo ne dėl nuomos sutarties keitimo ar nuomos sutarties sąlygų aiškinimo, bet dėl to, kaip turėtų elgtis atsakovas (viešojo administravimo subjektas) ir kokias norminiais teisės aktais jis turėtų vadovautis priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. vasario 8 d. prašymo. Atsakovas supranta pareiškėjo prašymo pagrįstumą, kadangi valstybės patalpų savininkas (Lietuvos Respublika) visiškai uždraudė išnuomotose patalpose vykdyti veiklą, kuriai šios patalpos buvo išnuomotos, tačiau atsakovas negali tenkinti pareiškėjo prašymo dėl teisės aktų reikalavimų. Susidariusi situacija nėra susijusi su įprastais civiliniais teisiniais santykiais, nes pareiškėjas negali pasinaudoti aktualiais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintais institutais (pvz., remtis rebus sic stantibus principu, įtvirtintu Civilinio kodekso 6.204 str.), atsakovas neturi jokios diskrecijos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad BĮ „Šiuolaikinio meno centras“ steigėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsakyme į pareiškėjo prašymą, gautame 2021 m. kovo 1 d., iš esmės prieštaraujama Rašte išdėstytai pozicijai, nurodant, kad valstybės turto nuomos mokestis karantino laikotarpiu gali būti sumažintas, atitinkamą sprendimą gali priimti valstybės turto valdytojas (šiuo atveju – atsakovas). Pareiškėjas paaiškina, jog jis, paduodamas skundą, siekė inicijuoti teisminį ginčą dėl atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos, t. y. teisės aktuose įtvirtintų viešojo administravimo subjekto funkcijų neatlikimo ir / ar netinkamo atlikimo, taip pat dėl norminių administracinių aktų valstybės turto nuomos ir valdymo srityje teisėtumo. Pareiškėjas taip pat apžvelgia teismų praktiką, susijusią su teise į gynybą, teise būti išklausytam ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių.
Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir atsakovas 2011 m. balandžio 6 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. TN-9 (b. l. 6–13), kuria valstybei nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo išnuomotos pareiškėjui menininkų kavinei-klubui įrengti. Pareiškėjas, gavęs atsakovo 2021 m. vasario 3 d. pranešimą apie minėtos nuomos sutarties pasibaigimą 2021 m. balandžio 5 d. (b. l. 24), 2020 m. vasario 8 d. prašymu (b. l. 25–26) kreipėsi į atsakovą, prašydamas (1) į bendrą nuomos sutarties trukmę neįskaičiuoti laikotarpio, kai Lietuvos Respublikoje buvo ir yra paskelbtas karantinas ir per kurį pareiškėjas ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių negalėjo vykdyti ekonominės veiklos išnuomotose patalpose, bei (2) neskaičiuoti ir atleisti pareiškėją nuo nuomos mokesčio mokėjimo už laikotarpį, kai patalpos išimtinai dėl turto savininko (Lietuvos Respublikos) priimto 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 negalėjo ir negali būti naudojamos pagal nuomos sutartyje numatytą paskirtį. Atsakovas ginčijamu 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. S-25 (b. l. 29) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, nei įstatymo įgyvendinamieji („poįstatyminiai“) teisės aktai nesuteikia jam teisės tenkinti tokį prašymą.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. kovo 27 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-46, 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-88/2015).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi dėl nuomos sutarties termino skaičiavimo ir atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas teismui apskundė būtent atsakovo atsisakymą atlikti jo pageidaujamus (su nuomos sutarties vykdymu susijusius) veiksmus, įformintą Raštu. Atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ne vykdydamas viešojo administravimo funkcijas, o kaip kita nuomos sutarties šalis, t. y. civilinių teisinių santykių dalyvis. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybės turtas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Tai, kokiais argumentais (be kita ko, teisės normomis) rėmėsi atsakovas, priimdamas pareiškėjui nepalankų sprendimą, neturi esminės reikšmės vertinant teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdį. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariamu atveju keliamame ginče vyrauja civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme, t. y. skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, egzistuojant proceso teisės normose įtvirtintoms sąlygoms, norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo procesas gali būti pradėtas nepriklausomai nuo to, ar kilęs ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme, ar bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ 113 str., Civilinio proceso kodekso 3 str. 4 d.).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisingai nustatė bylos rūšinį teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Grilis ir pramogos“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.