- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- e2-1260-580/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- T. T.
- Ieškovas
- BUAB „Remonto parkas“
- Kategorijos
- 1.2.15.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.4.4.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo BUAB „Remonto parkas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Banca rupta“, ieškinį atsakovui T. T. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Remonto parkas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Banca rupta“, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo T. T. 22 588,45 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas pažymėjo, jog Vilniaus paygardos teismas 2014-08-07 nutartimi UAB „Remonto parkas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Banca rupta“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2014-08-19. Teismas įpareigojo BUAB „Remonto parkas“ valdymo organus per 15 dienų perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorius, atlikęs įmonės turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų paiešką, išaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-09-18 iki 2015-03-27 įmonei priklausančio automobilių serviso, esančio (duomenys neskelbtini), vadovas iš įmonės kasos yra paėmęs 22 588,49 Eur (77 993,53 Lt). Atsakovas iš įmonės kasos 2013 metais paėmė 61 390,53 Lt, ką patvirtina 2013-01-01 – 2013-12-31 avanso apyskaitos bei atsakovo pildytas 2013 m. Kasos aparato kasos operacijų žurnalas. Likusių 16 390,53 Lt paėmimą iš kasos patvirtina atsakovo parašai 2014 m. Kasos aparato kasos operacijų žurnale. Už pinigų panaudojimą atsakovas nėra atsiskaitęs ir jų niekam neperdavęs. Atsakovas, kaip įmonei priklausiusio serviso vadovas ir asmuo, atsakingas už kasos operacijų servise atlikimą, turėjo elgtis tokiu būdu, kad visi per kasos aparatą gaunami pinigai būtų tinkamai apskaityti ir perduoti į įmonės kasą. Ieškinyje atsakovo veiksmus prašė vertinti kaip prieštaraujančius CK 6.263 straipsniui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio, vykusio 2016-12-16, metu ieškovo atstovas patvirtino, jog ieškinys keliamas, vadovaujantis darbo teisės normomis. Teigė, kad T. T. buvo atsakingas už serviso veiklą ir priminėjo pinigus iš klientų, mokėjusių už paslaugas. Susipažinus su Kasos aparato kasos operacijų žurnalais buvo nustatyta, jog atsakovas yra negrąžinęs iš kasos paimtų pinigų. Kasos aparato kasos operacijų žurnale fiksuojami veiksmai vėliau turi būti pervedami į avanso apyskaitas.
Atsakovas, būdamas įmonės darbuotoju ir serviso vadovu, netvarkingai pildė kasos dokumentus, iš kasos paimdavo pinigus ir už juos neatsiskaitydavo. Kasos aparato kasos operacijų žurnale yra pateiktos žurnalo pildymo taisyklės, o T. T. yra pasirašęs. Jau 2013 metų rugsėjo mėnesį pagal avanso apyskaitas buvo susidaręs likutis, kuris vėliau tik didėjo. Paskutinės avanso apyskaitos už 2013 m. gruodžio mėnesį T. T. nėra pasirašęs, tačiau operacijos matyti iš pateikiamų Kasos aparato kasos operacijų žurnalų.
2017-02-02 teismo posėdyje Nurodė, jog tuo metu, kai E. E. sirgo, T. T. buvo faktinis įmonės vadovas. Nors atsakovas teigė, kad pinigus iš kasos paimdavo E. E., tačiau direktorius tuo metu sirgo ir negalėjo paimti pinigų. Be to, su atsakovu 2013 metų vasarą buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, kurios sudarymą prašė nustatyti liudytojų parodymais, nes neperduoti rašytiniai dokumentai. T. T. iš buhalterinės įmonės paėmė UAB „Remonto parkas“ dokumentus, už dokumentų paėmimą pasirašė, tačiau niekam neperdavė. Teismo posėdyje T. T. teigė, jog įmonės dokumentus iš karto perdavė direktoriui, tačiau atsiliepime nurodė, jog direktorius dokumentų nepasiėmė iš serviso. Tai, kad T. T. paslėpė įmonės dokumentus, prašė vertinti kaip atsakovo tyčinius veiksmus, siekiant išvengti atsakomybės, ir remtis Darbo kodekso (toliau – DK) 255 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Atsiliepimas
A. T. T. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymėjo, jog atsakovas neturėjo pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turto bei dokumentų, nes jis nebuvo akcininkas ir įmonės vadovas. Laikotarpiu nuo 2012-01-25 iki 2014-08-29 vieninteliu UAB „Remonto parkas“ akcininku ir direktoriumi buvo E. E.. Pareiga perduoti įmonės dokumentus priklausė E. E., o ne atsakovui.
Pažymėjo, jog 2015-02-06 paaiškinime yra nurodęs, kad jis vežė įmonės vadovui E. E. daug dokumentų į įmonės biurą, esantį (duomenys neskelbtini). Kokius konkrečiai dokumentus nuvežė, negali pasakyti, nes neturi buhalterinio-finansinio išsilavinimo.
Teigė, jog asmeniškai įmonės pinigų neėmė. Įmonės direktoriaus nurodymu jis paimdavo pinigus ir atsiskaitydavo su įmonės direktoriaus nurodytais ūkio subjektais. Iš 2013 m. avanso apyskaitų matyti, jog jis buvo avansu paėmęs 42 575,23 Lt, iš jų išleido 19 388 Lt, likę pinigai 23 187 Lt buvo perduoti įmonės vadovui arba jo nurodymu buvo atsiskaitoma su ūkio subjektais. Dalis pinigų buvo naudojami atsiskaitymui ne pagal įmonės buhalterinius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pažymėjo, jog neaiškūs ieškinio pagrindai, ar ieškovas siekia taikyti dalinę, ar pilną darbuotojo atsakomybę. pažymėjo, kad visą gautą avansą atsakovas išleido serviso veiklai, o likusius pinigus atidavė direktoriui.
Baigiamosiose kalbose atsakovo atstovas pažymėjo, jog darbutoojo atsakomybė galima tik įrodžius atsakomybės kilimo sąlygas, numatytas DK 246 staripsnyje. Laikė, kad nepadaryti neteisėti veiksmai, nes T. T. paėmęs pinigus iš kasos, juos perdavė E. E. ir vadybininkui detalių servisui pirkimui. Atsakovas neturėjo teisės atsisakyti perduoti pinigus direktoriui, jei jis nepasirašydavo Kasos aparato kasos operacijų žurnale. Direktorius aiškindavo, jog viską sutvarkys buhalterijoje. Įmonėje buvo vienintelis kasos aparatas, todėl juo turėjo būti fiksuojama ne tik serviso apskaita, bet ir kitų įmonės veiklos sričių – statybų bei plastikinių langų gamybos, apskaita.
Su T. T. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis paskirtas dirbti serviso vadovu. Žalos atlyginimas pagal darbo teisės normas gali būti taikomas tik tada, kai žala padaryta vykdant darbo funkciją. T. T. buhalterinės apskaitos tvarkymas nebuvo pavestas įsakymu, E. E. yra nurodęs, kad dėl kasos aparato tvarkymo buvo susitarta žodžiu. Direktorius nesiėmė priemonių, kad T. T. būtų apmokytas ir tinkamai tvarkytų kasos operacijas. T. T. vertintinas kaip techninis tarpininkas.
Nėra pateikta jokių dokumentų dėl to, kad T. T. turėjo pavaduoti direktorių. Yra pateikti duomenys, jog direktorių pavaduoja R. N., tačiau nėra įsakymo dėl T. T.. Nors 2013 metų spalio-gruodžio avanso apyskaitose fiksuojama daugiau nei 61 tūkst. skola, bet nėra jokių pranešimų atsakovui apie skolą. Nenustatyta dėl kokios materialinės atsakomybės galėjo būti sudaroma materialinės atsakomybės sutartis. Servise buvo naudojama serviso įranga, todėl materialinės atsakomybės sutartis galėjo būti dėl šios įrangos išsaugojimo, o ne dėl kasos operacijų
A. T. T. pažymėjo, jog jis įmonėje dirbo nuo 2012 m. vasario mėnesio, buvo sudaręs darbo sutartį. Jo pareigos buvo serviso, esančio (duomenys neskelbtini), vadovas. Materialinės atsakomybės sutarties nebuvo pasirašęs. Kasos aparatas buvo pastatytas praėjus 2-3 mėnesiams nuo veiklos pradžios. Jis pats prašė direktoriaus pastatyti kasos aparatą, kad būtų galima atsiskaityti su klientais. Pirmus mėnesius direktorius išrašinėdavo kasos orderius. Dėl kasos aparato naudojimo nebuvo apmokytas, kasos aparatą tvarkė žodiniu direktoriaus prašymu. Buhalterei buvo sakęs, kad nemoka tvarkyti kasos dokumentų.
Atsakovui buvo sakyta, kad buhalterė dokumentus tvarko tokiu būdu, kad jis perka detales už savo pinigus, o vėliau įmonei pateikia sąskaitas ir jam grąžinami pinigai. 2-3 kartus per savaitę atvažiuodavo įmonės direktorius ir iš kasos paimdavo pinigus, palikdamas tik grąžai 10-20 Lt. Atsakovas prašydavo, kad direktorius atvažiuotų dažniau, nes servisas buvo pavojingoje vietoje, todėl bijojo vagystės. Paėmęs pinigus direktorius žadėjo sutvarkyti buhalteriškai, jis iš pradžių pasirašinėjo Kasos aparato kasos operacijų žurnaluose, vėliau nepasirašydavo. Direktorius duodavo apie 500 Lt grynais per savaitę, už kuriuos buvo perkamos naudotos detalės, nes už jas reikėdavo atsiskaityti iš karto. Kitas detales įsigydavo iš pardavėjų, su kuriais dažnai buvo sudarytos sutartys dėl atsiskaitymo kartą per mėnesį. Kai kurie pardavėjai sąskaitas išduodavo kiekvieną kartą perkant. Už 500 Lt gavimą atsakovas nepasirašinėjo, o gavęs sąskaitas, jas nunešdavo buhalterijai. Kas mėnesį jam buhalterė duodavo pasirašyti ant avanso apyskaitų. Jis pasirašydavo už tai, kad yra išleidęs pinigus pagal pateiktas sąskaitas.
Atsakovas pildė Kasos aparato kasos operacijų žurnalą. Buhalterė jam sakė, kad Kasos aparato kasos operacijų žurnalas pildytas blogai. 2014 m. prieš įmonės bankrotą buhalterė prašė perrašyti Kasos aparato kasos operacijų žurnalą. Jis perrašė 2013 m. Kasos aparato kasos operacijų žurnalą, todėl jame nėra direktoriaus parašų. Teigė, kad kai kurie įrašai 2013 m. Kasos aparato kasos operacijų žurnale daryti ne jo. Paaiškino, kad tą pačią dieną, kai paėmė dokumentus, juos perdavė direktoriui, kuris tuo metu buvo biure.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog tik baigiamųjų kalbų metu sužinojo, jog E. E. 2013 metais turėjo nedabingumo pažymėjimą, o jis buvo įmonės vadovu. Atkreipė dėmesį, jog tuo metu, kai R. N. nurodė, jog buvo sudarytos materialinės atsakomybės sutartys, vadybininkas Justas jau nedirbo. Ieškovo teismui pateikti Kasos aparato kasos operacijų žurnalai yra įrašyti į aktą, pagal kurį iš buhalterinės įmonės buvo paimti dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl bankrutuojančios įmonės padalinio vadovu dirbusio asmens pareigos atlyginti įmonei žalą, padarytą kaip faktinio įmonės vadovo bei materialiai atsakingo asmens.
Dėl ieškinio pagrindo
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje nuolat žodžiu keitė ieškinio pagrindą ir skolos susidarymą patvirtinančias aplinkybes. Pirminis ieškinys buvo pareikštas atsakovui, kaip įmonės vadovui ir akcininkui. Atsižvelgiant į neaiškiai surašytą ieškinį, ieškovui dar 2016-10-14 parengiamajame posėdyje buvo siūloma aiškiai išdėstyti ieškinio pagrindą, išdėstant, ar ieškinys reiškiamas pagal darbo teisės, ar pagal civilinės teisės normas, tačiau jis šia teise nesinaudojo. Vilniaus apygardos teismo 2016-10-14 nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje.
Žemesnės instancijos teismas
2012-12-16 teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė atsakovo atsakomybės klausimus nagrinėti taikant darbo teisės normas ir įvertinti atsakovo, kaip įmonės serviso vadovo, atsakomybę.
2017-02-02 vykusiame teismo posėdyje pasakytoje baigiamojoje kalboje ieškovas pateikė naują ieškinio pagrindą ir prašė atsakovui taikyti atsakomybę ir kaip faktiniam įmonės vadovui, o taip pat pradėjo įrodinėti, jog su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, o pati žala padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais.
Ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje nuolat nurodydavo naujas aplinkybes, kurias prašė vertinti kaip pagrindą ieškinio dalykui priteisti. Iš civilinės įmonės vadovo atsakomybės ieškinyje perėjo į darbuotojo atsakomybę (2016-12-16 teismo posėdis), dar vėliau į faktinio įmonės vadovo atsakomybę bei materialiai atsakingo darbuotojo atsakomybę ir atsakomybę už tyčiniais veiksmais padarytą žalą (2017-02-02 teismo posėdis).
Visų pirma, pažymėtina, kad ieškinio pagrindo keitimas baigiamosiose kalbose nėra leidžiamas. Ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės turi būti nurodytos ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio pagrindas ir dalykas gali būti keičiami tik CPK 141 straipsnio 1 dalies tvarka. CPK 141 straipsnio 1 dalis numato, jog iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo pateikiamas rašytinis pareiškimas. Vėlesnis ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Procesiškai netinkamas ieškovo atstovo elgesys proceso metu nuolat žodžiu keičiant ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ir nereaguojant į teismo siūlymus naudotis procesine ieškinio pagrindo ir dalyko keitimo tvarka, sudarė kliūtis atsakovo teisių gynimui bei įrodymų tyrimo tikslumui. Šioje byloje teismas įvertins ieškovo nurodytas faktines ginčo aplinkybes, pagal jas nustatydamas ieškinio pagrindus.
Dėl byloje tirtinų įrodymų pateikimo
BUAB „Remonto parkas“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014-08-07 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014-08-19. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Banca rupta“. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėljimo nustatyta, jog 2012 m. balanso duomenimis įmonės turtas sudaro 159 336 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 151 610 Lt. BUAB „Remonto parkas“ valdymo organai per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos įpareigoti perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Ieškovas žalos padarymo aplinkybėms pagrįsti pateikė BUAB „Remonto parkas“ avanso apyskaitas už 2013 m. spalio-gruodžio mėnesius ir Kasos aparato kasos operacijų žurnalus už 2013 ir 2014 metus. Daugiau dokumentų nėra pateikta, todėl byloje įrodinėjamų aplinkybių negalima patvirtinti rašytiniais įrodymais.
Bankroto administratorius teismui nurodė, jog iš esmės įmonės dokumentai nebuvo perduoti. Byloje apklausti liudytojai įmonės direktorius E. E., UAB „Baltic lead“ direktorius M. T. patvirtino, jog UAB „Remonto parkas“ buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė UAB „Baltic Lead“, kuri perdavė dokumentus atsakovui. Liudytoja I. T. paaiškino, kad buhalterijos įmonė įmonės dokumentus UAB „Baltic lead“ laiko dažniausiai vienerius metus, personalo dokumentai saugomi vienerius metus. Vėliau dokumentai perduodami įmonės vadovui. Iš buhalterinės įmonės dokumentus paėmė T. T..
2014-01-30 Dokumentų perdavimo-priėmimo aktai patvirtina, jog buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė BUAB „Remonto parkas“ perdavė 2012 ir 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentus pagal pridedamus sąrašus. Liudytojas M. T., UAB „Baltic lead“ direktorius, patvirtino, kad BUAB „Remonto parkas“ dokumentai buvo perduoti T. T. UAB „Baltic lead“ biure.
Žemesnės instancijos teismas
Dokumentų buvimo vieta šiuo metu nenustatyta. Dokumentų perdavimo-priėmimo aktuose nurodoma, jog dokumentus paėmė T. T.. Teismo posėdžio metu T. T. aiškino, jog dokumentus iš kartu po paėmimo nuvežė E. E. į įmonės biurą (duomenys neskelbtini)., tačiau E. E. aiškino, jog T. T. jam dokumentų neperdavė. Nurodė, jog dokumentus iš buhalterinės apskaitos įmonės 2013 metų pabaigoje pasiėmė T. T.. Tuo metu E. E. nebuvo ir jis nežino, kur yra dokumentai. Buhalterė sakė, jog dokumentai perduoti pagal sąrašą.
T. T. bankroto administratoriui 2015-02-06 pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog buhalterė Irena jo paprašė paimti dokumentus ir nuvežti E. E., nes šis nesilankė buhalterijoje ir nemokėjo už paslaugas. Dokumentus nusivežė į servisą, tačiau direktoriui per sutartą laiką neatsiėmus dokumentų, juos nuvežė į įmonės biurą (duomenys neskelbtini). Buhalterė I. T. patvirtino, jog BUAB „Remonto parkas“ buvo nustojęs mokėti už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Tai atitinka priežastį, dėl kurios dokumentus paėmė atsakovas.
Iš dokumentų perdavimo-priėmimo akto už 2013 metus matyti, jog šiuo aktu perduotos avanso apyskaitos ir kasos dokumentai. Bylą nagrinėjančiam teismui ieškovas pateikė avanso apyskaitas už 2013 m. spalio-gruodžio mėnesius, Kasos aparato kasos operacijų žurnalus už 2013 ir 2014 metus. E. E. aiškino, jog minimus dokumentus jis gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri buvo paėmusi dokumentus tyrimo atlikimui. 2016-12-16 teismo posėdžio metu teismas atkreipė šalių dėmesį įrodinėtinas aplinkybes, susijusias su Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdytu tyrimu, tačiau jokie papildomi dokumentai nebuvo pateikti ir avanso apyskaitų bei kasos aparato kasos operacijų žurnalų gavimas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos nepatvirtintas. Kita galimybė, kaip ieškovas galėjo gauti teismui pateiktus dokumentus, nebuvo nurodyta ir nėra nustatyta.
Neįrodžius fakto, jog dokumentai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, daroma išvada, kad dokumentai buvo gauti iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės, tuo pagrindu konstatuojama, jog T. T. direktoriui E. E. perdavė iš UAB „Baltic lead“ pagal 2014-01-30 Dokumentų perdavimo-priėmimo katus gautus dokumentus. Vėlesnės dokumentų buvimo vietos E. E. nenurodė, bankroto administratoriui dokumentų iš esmės neperdavė, o teismui pateikti parinko tik tuos dokumentus, kurių pagrindu būtų galima reikšti šioje byloje nagrinėjamą ieškinį. E. E. aiškinimas, jog iš Valstybinės mokesčių inspekcijos jis atsiėmė tik šioje byloje turimus dokumentus, yra nelogiškas, nes pagal minimus dokumentus negalima nustatyti jokių su mokestiniu tyrimu susijusių BUAB „Remontos parkas“ veiklos aplinkybių – mokesčių sumokėjimo, mokestines prievoles nustatančių dokumentų tvarkymo. Atliekant mokestinį tyrimą dokumentų paėmimas negalėjo apsiriboti vien tik su T. T. veikla susijusių dokumentų vertinimu, kadangi šių dokumentų tyrimui yra akivaizdžiai per mažai.
2015-02-06 paaiškinime bankroto administratoriui T. T. iš dalies skirtingai aiškina dokumentų perdavimo E. E. aplinkybes, nes paaiškinime nurodė, jog dokumentus iš pradžių atsivežė į servisą, o vėliau nuvežė į įmonės biurą, kai paaiškinimuose teismo posėdžio metu teigė, jog dokumentus iš karto nuvežė direktoriui. Kadangi galutinės įvykio aplinkybės – dokumentų perdavimas direktoriui įmonės biure, yra tokios pačios, tai nesutapimas dėl dokumentų vežimo į servisą nelaikomas esminiu.
Dėl išdėstytų aplinkybių teismas laiko, jog dėl įrodymų nepateikimo teismui yra atsakingas ieškovas ir esant įrodymų trūkumui, tai vertina atsakovo naudai.
Dėl T. T. teisinės padėties įmonėje
Ieškovas nurodė, o T. T. sutiko (darbo sutartis nėra išlikusi), jog jis BUAB „Remonto parkas“ nuo 2012 metų vasario mėnesio dirbo serviso vadovu, (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartis su juo nebuvo sudaryta, tuo tarpu ieškovas liudytojos R. N. parodymais įrodinėjo, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartis buvo sudaryta 2013 m. liepos mėn.
DK 256 straipsnis apibrėžia darbuotojus, su kuriais gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbuotojų darbas turi būti tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu ir gabenimu. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis įforminama raštu, nustatant, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žalos neatsirastų (DK 256 straipsnio 1dalis).
Liudytojas E. E. tvirtino, kad su T. T. buvo sudarytos darbo ir materialinės atsakomybės sutartys, tačiau kur yra sutartys šiuo metu, nežino. Liudytoja R. N. 2016-12-16 teismo posėdyje nurodė, jog dirbo administratore, viso įmonėje dirbo 1-1,5 metus nuo 2012 metų, prieš įmonės bankrotą ji išėjo iš darbo. Į klausimą, kas jai žinoma apie darbo ar materialinės atsakomybės sutarčių sudarymą su T. T., 2016-12-16 teismo posėdžio metu atsakė, kad jokių sutarčių su atsakovu nesudarinėjo, nes T. T. jau dirbo. Su ja pačia materialinės atsakomybės sutartis buvo sudaryta.
Papildomos apklausos metu 2017-02-02 teismo posėdyje liudytoja R. N. paaiškino, kad 2013 m. birželio mėnesį buvo sušauktas darbuotojų susirinkimas, kuriame dalyvavo ji pati, buhalterė, E. E. žmona, T. T. ir vadybininkas J. Susirinkimas buvo protokoluojamas. Atsižvelgiant į buhalterės pastabas dėl netinkamo buhalterinės apsakitos tvarkymo, susirinkime buvo nuspręsta sudaryti materilainės atsakomybės sutartis. Materialinės atsakomybės sutartis parengė buhalterė, R. N. pasirašė pati ir nuvežė į servisą pasirašyti T. T. Visos materialinės atsakomybės sutartys buvo vienodos, dėl kokių vertybių apskaitos sudarytos sutartys, nenurodė. Pasirašytas sutartis atidavė buhalterei. Kadangi ji tuo metu pavadavo direktorių, tai pati pasirašė ir įmonės vardu.
Dokumentų perdavimo-priėmimo akte už 2013 metus nurodyta, jog yra perduodama sutartis (1 lapas) ir darbo sutartys (146 lapai), duomenų apie materialinės atsakomybės sutarčių perdavimą nėra. Tai rodo, jog materialinės atsakomybės sutartys turėjo būti saugomos įmonės biure (duomenys neskelbtini) ir dėl to turėjo būti perduotos bankroto administratoriui vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. T. T. materialinės atsakomybės sutarčių iš UAB „Baltic lead“ neperėmė, o laisvai patekti ir savo nuožiūra tvarkytis biure (duomenys neskelbtini) negalėjo.
Liudytoja R. N. taip pat teigė, jog 2013 m. birželio mėn. susirinkimas, kuriame nuspręsta pasirašyti materialinės atsakomybės sutartis, buvo protokoluojamas, tačiau protokolo taip pat nėra. Susirinkimo protokolo tarp UAB „Baltic lead“ perduotų dokumentų nėra, todėl pagrįsta manyti, jog protokolas turėjo būti saugomas BUAB „Remonto parkas“ biure (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju ieškovas turėjo visas galimybes protokolą pateikti, tačiau jo nepateikė. Pirminėje apklausoje liudytojos R. N. buvo klausiama apie materialinės atsakomybės sutartis, tačiau tuo metu liudytoja nurodo, jog materialinės atsakomybės sutartis buvo sudaryta su ja, o apie tokios sutarties sudarymą su T. T., nieko neminėjo, netgi pabrėžė, kad su juo nebuvo sudaryta, nes jis jau dirbo. Tik 2017-02-02 teismo posėdyje ieškovas pradėjo teigti, kad su atsakovu buvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis ir prašė papildomai liudytoja apklausti R. N., nors apklausiant 2016-12-12 teismo posėdyje liudytojai klausimų dėl materialinės atsakomybės sutarties su T. T. sudarymo neturėjo ir liudytojos paaiškinimų dėl to, su kuo dar įmonėje buvo sudarytos materialinės atsakomybės sutartys netikslino. Liudytojos parodymai yra visiškai prieštaringi, todėl jais nesiremiama, o E. E. paaiškinimai dėl galimai sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų.
Minimos aplinkybės rodo, jog ieškovas nepateikė rašytinės sutarties su T. T., o kitais įrodymais, kuriuos leista teikti dėl įmonėje susidariusios padėties dėl dokumentų dingimo, neįrodė, kad T. T. buvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį.
Ieškovas įrodinėjo, jog žodiniu susitarimu atsakovui buvo pavesta tvarkyti įmonės servise pastatytą kasos aparatą bei pildyti Kasos aparato kasos operacijų žurnalą. Atsakovas pripažino, kad kasos aparatas servise buvo pastatytas 2012 metų pradžioje jo paties prašymu, kad būtų galima atsiskaityti su klientais grynais pinigais. Ieškovas pripažino, jog rašytinio pavedimo atsakovui dirbti su kasos aparatu nebuvo.
Kasos aparatų naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255, 4 punktas nustato, jog atsakingas asmuo – tai kasos aparatus naudojančio ar jais disponuojančio ūkio subjekto vadovas (savininkas) arba jo įsakymu paskirtas darbuotojas, atsakingas už turimų kasos aparatų naudojimo tvarką. Kadangi įsakymas dėl T. T. paskyrimo atsakingu asmeniu nebuvo priimtas, tai T. T. negali būti laikomas atsakingu asmeniu darbui su kasos aparatu. Tokiu būdu atsakingu asmeniu, kaip tai suprantama pagal Kasos aparatų naudojimo taisyklių 4 punktą ir toliau taisyklėse nustatytas atsakingo asmens pareigas, turi būti laikomas direktorius E. E.. Be atskiro įmonės vadovo įsakymo dirbantis T. T. laikytinas kasininku. Pagal Kasos aparatų naudojimo taisyklių 27 punktą atsakingas asmuo privalo: pasirašyti į kasos aparatą įdedamų naujų kontrolinių juostų pradžioje ir baigtų spausdinti kontrolinių juostų pabaigoje ir užtikrinti, kad kasos aparatu dirbtų tik apmokyti kasininkai, susipažinę su to aparato naudojimo instrukcija ir šiomis taisyklėmis. Nustatyta, jog T. T. nebuvo tinkamai apmokytas dirbti kasos aparatu.
Nustatant T. T. teisinį statusą įmonėje vadovaujamasi tuo, jog jis pagal darbo sutartį dirbo BUAB „Remonto parkas“ serviso vadovu. Su T. T. visiškos materialinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaryta, tačiau jis pagal susitarimą atliko kasininko funkcijas, dirbančiu su kasos aparatu.
Dėl darbuotojo atsakomybės sąlygų
Darbo kodekse darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis – ribotoji ir visiška. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje, kuriame ribojamas darbuotojo materialinės atsakomybės dydis trimis vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais. Visiška materialinė atsakomybė taikoma DK 255 straipsnyje nustatytais atvejais. Pagal DK 255 straipsnio 1 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą dėl jo kaltės darbdaviui padarytą žalą, kai žala padaryta tyčia, o pagal 3 punktą, kai su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Aprašant faktines aplinkybes buvo nustatyta, jog T. T. nebuvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutarties, todėl darbuotojo atsakomybė pagal DK 255 straipsnio 3 punktą jam negali būti taikoma.
Ieškovas teigė, jog tai, kad T. T. paslėpė įmonės dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti jo padarytą žalą, turi būti vertinama kaip tyčiniai veiksmai, kas atitiktų DK 255 straipsnio 1 punkto pagrindą. Jau buvo minėta, kad T. T. įmonės dokumentų nepasisavino, todėl ieškovo teiginiai yra iš esmės neteisingi. Pasisakant dėl veiksmų subjektyvinės pusės toliau tirtini atsakovo atlikti veiksmai.
Ieškovas žalos dydį įrodinėja pagal BUAB „Remonto parkas“ avanso apyskaitas už 2013 m. spalio-gruodžio mėnesius ir Kasos aparato kasos operacijų žurnalus už 2013 ir 2014 metus. Avanso apyskaitoje už 2013 m. spalio mėnesį nurodoma, jog perkeliama avanso liekana 38 203,43 Lt, spalio mėnesį gauta pajamų 26 889,23 Lt, išleista 9 353,40 Lt pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, o lieka 55 749,26 Lt. Likusi suma 55 749,26 Lt kaip liekana perkelta į 2013 m. lapkričio mėn. avanso apyskaitą, lapkričio mėnesį gauta 15 676 Lt, išleista 7 867,84 pagal PVM sąskaitas faktūras, o lieka 63 557,42 Lt. 2013 m. gruodžio mėn. avanso apyskaitoje avanso liekana nurodyta 38 203,43 Lt, gruodžio mėnesį gauta 42 575,23 Lt, išleista 61 390,53 Lt. Iš 2014 m. Kasos aparato kasos operacijų žurnalo matyti, jog 2014 m. sausio mėnesį gauta 7 119 Lt, vasario mėnesį – 6 324 Lt, kovo mėnesį – 3 160 Lt.
Patikrinus 2013 m. Kasos aparato kasos operacijų žurnalą už 2013 m. gruodžio mėnesį matyti, jog šį mėnesį gauta 19 169 Lt, nors avanso apyskaitoje nurodyta, kad gauta daugiau nei du kartus didesnė uma – 42 575,23 Lt. Kodėl duomenys skiriasi kelis kartus, ieškovas nepaaiškino. Taip pat ieškovas nepateikė duomenų, iš ko yra sudaryta spalio mėnesio liekana, nors 2016-12-16 teismo posėdžio metu į tai buvo atkreiptas atsakovo dėmesys.
Apklausus liudytojais įmonės darbuotojus buvo nustatyta, jog BUAB „Remonto parkas“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Jau buvo minėta, kad pagal Kasos aparatų naudojimo taisyklių 27 punktą atsakingas asmuo, kuriuo nagrinėjamu atveju pripažintas E. E., privalėjo užtikrinti, kad kasos aparatu dirbtų tik apmokyti kasininkai, susipažinę su to aparato naudojimo instrukcija ir šiomis taisyklėmis, tačiau T. T. nebuvo apmokytas. Tomas T. K. aparato kasos operacijų žurnalą pildė netinkamai, tai rodo, jog atsakingas asmuo netinkamai atliko savo pareigą apmokyti kasininką. Netvarkingą buhalterinių dokumentų apskaitą patvirtina UAB „Baltic lead“ buhalterės I. T. 2013-03-22 ir 2013-09-12 elektroniniai laiškai, liudytojos R. N. paaiškinimai, jog buhalterė nuolat skundėsi, kad T. T. blogai tvarko buhalterinę apskaitą.
Liudytoja I. T. UAB „Baltic lead“ buhalterė nurodė, jog tvarkė BUAB „Remonto parkas“ buhalterinės apskaitos dokumentus, skaičiavo mokesčius, teikė deklaracijas. Dėl kasos aparato paaiškino, kad T. T. kartą per mėnesį atveždavo Kasos aparato kasos operacijų žurnalus bei serviso dokumentus. Kasos aparato duomenys buvo suvedami į programą. Kasos aparato kasos operacijų žurnalas buvo pildomas netinkamai, daug kartų buvo sakomos pastabos, klijuojami lapeliai, rašomi elektroniniai laiškai.
Pagal Kasos aparatų naudojimo taisyklių 37 punktą pareigos yra numatytos ne tik kasininkui (T. T.), bet ir atsakingam asmeniui (E. E.). Pasibaigus darbo dienai (pamainai), kasininkas, dalyvaujant atsakingam asmeniui, privalo: suskaičiuoti dienos (pamainos) įplaukas grynaisiais pinigais. Išimamą iš kasos aparato kasos (inkasuojamą) grynųjų pinigų sumą įregistruoti kasos aparatu; grynuosius pinigus ir atsiskaitymo dokumentus (banko čekius, atsiskaitymo pagal korteles sąskaitas ir panašiai) įmonės vadovo nustatyta tvarka perduoti pinigus priimti įgaliotam asmeniui; išspausdinti fiskalinę dienos ataskaitą („Z“), o paskutinę mėnesio dieną – ir fiskalinę mėnesio suminę ataskaitą, kurias turi pasirašyti atsakingas asmuo ir kasininkas, bei įklijuoti į Kasos aparato kasos operacijų žurnalą; užpildyti Kasos aparato kasos operacijų žurnalą, kurio įrašo duomenis parašu turi patvirtinti atsakingas asmuo ir kasininkas. Tai patvirtina, jog už netinkamą Kasos aparato kasos operacijų žurnalo tvarkymą yra atsakingas ne tik T. T..
Faktinės aplinkybės rodo, jog E. E. faktiškai atsakingo asmens pareigų neatliko. Kasos aparato kasos operacijų žurnalą tvarkė T. T. ir kartais J. M.. Teismo posėdžio metu apklausus įmonėje dirbusius asmenis dėl kasos aparatu apskaitytų pinigų panaudojimo dėl melagingų parodymų davimo tiksli pinigų judėjimo tvarka nebuvo nustatyta. Atsakovas tvirtino, jog visus pinigus iš kasos aparato atiduodavo įmonės direktoriui E. E., kuris atvažiuodavo 2-3 kartus per savaitę. Atsakovas neišskyrė periodo, kai direktorius turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o teigė, kad apie direktoriaus nedarbingumą sužinojo tik iš bylos. Aplinkybę, jog T. T. kasos aparatu apskaitytus pinigus perduodavo direktoriui patvirtino liudytojai serviso vadybininkas J. M. ir šaltkalviai A. G. bei Č. Š..
Liudytojas A. G. paaiškino, kad dirbo servise šaltkalviu. Atlyginimai buvo mokami biure (duomenys neskelbtini) gatvėje, išmokėdavo E. E., reikėjo pasirašytis. Teigė, jog direktorius atvažiuodavo 2-3 kartus per savaitę, bendraudavo su T. T., užeidavo į serviso biurą. Liudytojas matė, kai E. E. T. T. išėmęs iš kasos davė pinigus.
Liudytojas Č. Š. paaiškino, kad dirbo servise autošaltkalviu. Atlyginimai buvo mokami biure (duomenys neskelbtini), išmokėdavo E. E., iš pradžių nereikėjo pasirašyti, vėliau reikėjo. Klientai mokėdavo grynais į kasą. Direktorius atvažiuodavo 2 kartus per savaitę, kai reikėdavo pinigų. Liudytojas matė ir girdėjo, kaip E. E. prašė pinigų, o T. T. atiduodavo pinigus iš kasos. Liudytojas dirbo ant pakėlėjo ir iš tos vietos per langus gerai matomos serviso biuro patalpos. Taip pat matė, kaip kitas amsuo buvo atvažiavęs pinigų, sakė, kad atsiuntė E. Kokias sumas perduodavo, nematė.
Liudytojas BUAB „Remonto parkas“ direktorius E. E. teigė, jog pinigų iš kasos niekada neimdavo.
Taip pat skirtingai buvo aiškinamos aplinkybės dėl to, kaip buvo naudojamasi kasos aparatu apskaitytais pinigais. E. E. aiškino, jog operacijas su grynaisiais pinigais tvarkė tik T. T., kuris pinigus imdavo pagal avanso apyskaitas. T. T. iš kasos paimtais pinigais mokėjo darbuotojams darbo užmokestį bei už patalpų nuomą. Jam buhalterė duodavo sąrašus, kuriuose buvo paskaičiuotas darbo užmokestis. E. E. niekada pinigų iš kasos neėmė ir buhalterei grynų pinigų nevežė. Liudytojai J. M., A. G. ir Č. Š. tvirtino, kad darbo užmokestį mokėjo E. E. įmonės biure (duomenys neskelbtini). Liudytoja I. T. aiškino, jog T. T. buvo atsakingas už serviso darbuotojų priėmimą ir atsiskaitymą su jais. Ji T. T. perduodavo algos išmokėjimo žiniaraščius, T. T. išmokėdavo darbo užmokestį ir grąžindavo su parašais. Liudytoja teigė, jog darbo užmokestis turėjo būti mokamas iš kasos pinigų, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip darbo užmokesčio išmokėjimas atspindėtas avanso apyskaitose. Liudytoja I. T. aiškino, kad avanso apyskaitos buvo sudaromos pinigų gavimo duomenis įrašant iš kasos aparato žurnalo ir apskaičiuojant, kiek pinigų buvo išleista. Buhalterinėje apskaitoje buvo suformuojamos avanso apyskaitos, jos buvo atspausdinamos. Avanso apyskaitas paimdavo T. T. ir atveždavo pasirašytas. Atsiskaitymas pagal avanso apyskaitas turėjo būti atliekamas kiekvieną mėnesį, tačiau to nepadarius, neatsiskaitymas buvo perkeliamas kaip likutis. Kad darbo užmokestį serviso darbuotojams mokėjo T. T. patvirtino ir liudytoja R. N..
Visgi išanalizavus avanso apyskaitas matyti, jog jose kaip išlaidos nėra apskaitomi pinigai, kurie galėjo būti išmokėti kaip darbo užmokestis serviso darbuotojams, naudojamos detalių pirkimui arba už patalpų nuomą. Avanso apyskaitose yra apskaitomos išlaidos pagal PVM sąskaitas faktūras, darbo užmokesčio mokėjimai neatsispindi. Taip pat avanso apyskaitose nėra duomenų, jog tam tikra pinigų serviso reikmėms buvo skiriama už grynus pinigus perkamoms naudotoms detalėms. Atsakovas teigė, jog tokiems poreikiams direktorius skirdavo 500 Lt per savaitę. Grynų pinigų naudojimą detalių įsigijimui patvirtino ir liudytojas J. M.. Liudytojas J. M. nurodė, jog jis dirbo servise vadybininku, iš viso servise dirbo 4-5 žmonės. Jo pareigos buvo tiekti detales, aptarnauti klientus ir darbuotojus. Liudytojas pirkdavo detales, dažniausiai parduotuvėse, už detalės buvo atsiskaitoma pavedimu. Kada reikėdavo pirkti dėvėtas detales ir atsiskaityti grynais, pinigų išėmęs iš kasos duodavo T. T.. Už paslaugas klientai atsiskaitydavo grynais pinigais, kurie buvo mokami į kasą.
Atsakovas teismui aiškino, jog buhalterė jam buvo liepusi perrašyti 2013 m. Kasos aparato kasos operacijų žurnalą, dėl to jame nėra E. E. parašų, kuriais būtų patvirtintas pinigų gavimas. Vizualiai įvertinus 2013m. Kasos aparato kasos operacijų žurnalą matyti, jog jis surašytas ta pačia rašymo priemone ir tai nepanašu į metus besitęsiantį kasdieninį dokumento pildymą.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad Kasos aparato kasos operacijų žurnalas nuolat buvo pildomas netinkamai, T. T. nebuvo apmokytas dirbti, E. E. neatliko atsakingo asmens funkcijų, avanso apyskaitose gautos pajamos neatitinka Kasos aparato kasos operacijų žurnalo duomenų, o išlaidose nėra nurodytos išlaidos darbo užmokesčiui, naudotoms detalėms ir nuomai, kurios turėjo būti mokamos, kaip teismui aiškino direktorius ir buhalterė, daroma išvada, jog buhalterinė apskaita BUAB „Remonto parkas“ neatspindėjo tikrųjų ūkinių operacijų, o pagal teismui pateiktus dokumentus nėra galimybių nustatyti tikrąsias veiklos aplinkybes. Ieškovo pateikti dokumentai nepakankami išvadai dėl nuostolių atsiradimo ir negali būti naudojami padarytai žalai apskaičiuoti.
Esant tokiai situacijai įmonėje, kai buhalterinė apskaita tvarkyta neatsekamai, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pasisavino bendrovės pinigus. Nenustačius pinigų pasisavinimo fakto, nenustatyti ir atsakovo neteisėti veiksmai, todėl spręsti dėl tyčinio veiksmų pobūdžio nėra pagrindo ir ieškinys atsakovo atžvilgiu Darbo kodekso 255 straipsnio 1 punkto pagrindu atmetamas.
Kadangi veiksmų neteisėtumas yra būtina ne tik visiškos, bet ir ribotos atsakomybės sąlyga (DK 246 straipsnio 2 punktas), tai neįrodžius šios sąlygos negalimas ir žalos atlyginimas pagal DK 253 straipsnį.
Dėl civilinės žalos atlyginimo
Ieškinys buvo reiškiamas ir remiantis tuo, kad atsakovas buvo BUAB „Remonto parkas“ vadovas arba faktinis vadovas. VĮ Registrų centras duomenimis BUAB „Remonto parkas“ direktoriumi ir akcininku nuo 2012-01-25 iki bankroto bylos iškėlimo momento buvo tik E. E., todėl atsakovui atsakomybė CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu nekyla.
Taip pat ieškovas nurodė, jog E. E. nedarbingumo metu nuo 2013 metų rudens T. T. buvo faktiniu įmonės vadovu. Atsakovas šios aplinkybės nepripažino ir teigė, kad apie buvimą faktiniu direktoriumi sužinojo tik šioje byloje sakytų baigiamųjų kalbų metu.
Ieškovo pateiktuose Pranešimuose apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą nurodyta, jog E. E. nuo 2013-08-06 iki 2013-08-14 ir nuo 2013-10-17 iki 2013-10-23 bei nuo 2013-10-30 iki 2014-02-28 bei nuo 2014-04-10 iki 2014-05-02 turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Liudytojas BUAB „Remonto parkas“ direktorius E. E. aiškino, jog nuo 2013 m. spalio mėnesio sirgo ir pusmetį turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Iš pradžių jį pavadavo administracijos direktorė, o vėliau T. T.
Ieškovas nėra pateikęs visiškai jokių dokumentų, iš kurių matytųsi, kad T. T. atliko nors kokias nors įmonės vadovo funkcijas, pasirašinėjęs įsakymus, tvarkęs personalą, naudojęs įmonės banko sąskaitas, naudojęs įmonės antspaudą ar panašiai. Byloje buvo nurodyta, jog BUAB „Remonto parkas“ veiklą sudarė trys ūkinės veiklos sritys – servisas, plastikiniai langai bei statybos Belgijoje. Vadovavimas įmonei reikštų vadovavimą visiems įmonės padaliniams, tačiau nei vienu įrodymu negalima patvirtinti aplinkybės, jog T. T. būtų atlikęs kokius nors veiksmus tvarkant plastikinių langų bei statybų padalinius.
2016-12-16 teismo posėdyje liudytoja, dirbusi BUAB „Remonto parkas“ administratore, R. N. aiškino, kad direktoriaus ligos metu ji ėjo direktoriaus pareigas. Direktorių pavadavo 2013 m. rugsėjo mėn. – 2014 m. kovo mėn., kai direktorius sirgo, tiksliai periodo neatsiminė. Ji direktorių pavadavo pagal įsakymus, nes įmonės vardu reikėjo tvarkyti dokumentus bei atstovauti. Jai išėjus iš darbo, įsakymai dėl pavadavimo liko biure (duomenys neskelbtini). T. T. direktoriaus nepavadavo, nes jis buvo atsakingas už servisą. 2017-02-02 teismo posėdyje liudytoja aiškino, jog direktorių pavadavo iki gal liepos antros pusės, rugpjūčio mėnesį atostogavo, o nuo 2013 m. rugsėjo mėnesį išėjo iš darbo.
Byloje nenustatyta nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad T. T. buvo BUAB „Remonto parkas“ vadovas ar faktinis vadovas. E. E. nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas trumpiems laikotarpiams, kas kelios dienos ir visada išduodamas VšĮ Antakalnio poliklinikoje, todėl ilgesniam laikui išvykti į Belgiją jis negalėjo. BUAB „Remonto parkas“ bankroto byla pradėta prieš du su puse metų ir iki pat šios bylos baigiamųjų kalbų aplinkybė apie faktinį T. T. vadovavimą įmonei nebuvo įrodinėjama, nors toks poreikis, įvykdant reikalavimą dėl dokumentų ir turto pateiktimo bankroto byloje buvo akivaizdus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovui priteisiamos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 600 Eur atstovavimo išlaidų, kuriuos jis sumokėjo pagal 2016-09-02 kvitą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Už procesinių dokumentų siuntimą Vilniaus apygardos teismas turėjo 9,18 Eur išlaidų, kurios priteisiamos iš ieškovo į valstybės pajamas.
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti T. T. naudai iš BUAB „Remonto parkas“, atstovaujamo bankroto administartoriaus UAB „Banca rupta“, 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš BUAB „Remonto parkas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Banca rupta“, 9,18 Eur (devynis eurus 18 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.