Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu P. M. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. Apylinkės teismas nustatė, kad P. M. vertėsi nelegaliu darbu. 2014-03-14, 13 val. Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. 1043-2057 patikrinus (duomenys neskelbtini) esančio autoserviso, priklausančio UAB „E. D. S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), vykdomą veiklą buvo nustatyta, kad automobilių servise dirbo du darbuotojai, kurie remontavo automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoklę. Darbuotojai buvo apsirengę darbiniais drabužiais, naudojo autoservisui priklausančius įrankius, įrangą, automobilis buvo pakeltas ant stacionaraus automobilinio keltuvo. Patikrinimui darbo pažymėjimai nepateikti. Darbuotojas K. M. bendrovėje įdarbintas nuo 2014-01-13, o kitas darbuotojas Ž. B. bendrovėje neįdarbintas, Sodros duomenimis darbuotojas Ž. B. bendrovėje įdarbintas 2014-03-17, t. y. po patikrinimo. Patikrinimo eigoje nustatyta, kad UAB „E. D. S.“ akcininkas P. M. su Ž. B. tarėsi dėl darbo ir darbo sąlygų, darbo užmokesčio ir priėmė jį į darbą. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovės direktorius L. A. M. bendrovėje taip pat neįdarbintas. Sodros duomenimis jis UAB „E. D. S.“ įdarbintas nuo 2014-03-17, t. y. po patikrinimo. Tikrinant buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad L. A. M. iki 2014-03-14 už klientų atliktas paslaugas priiminėjo pinigus ir išrašinėjo buhalterinius apskaitos dokumentus bei juose pasirašinėjo (pinigų priėmimo kvitus, sąskaitas – faktūras), t. y. atliko materialiai atsakingą darbą. L. A. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jį ir Ž. B. į darbą priėmė akcininkas P. M., su jais tarėsi dėl darbo, darbo sąlygų ir darbo užmokesčio. Akcininkas P. M. rašytiniame paaiškinime pripažino, kad jis tarėsi su darbuotojais Ž. B. ir L. A. M. dėl darbo ir darbo sąlygų, darbo užmokesčio, priėmė juos į darbą ir leido dirbti. Akcininkas P. M., būdamas faktinis UAB „E. D. S.“ vadovas, tarėsi su darbuotojais Ž. B. ir L. A. M. dėl darbo ir darbo sąlygų, darbo užmokesčio, priėmė juos į darbą, tačiau nesudarė su jais darbo sutarčių, neįteikė antrų darbo sutarčių egzempliorių, neišdavė darbo pažymėjimų, apie darbo pradžią nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Požymiai atitinka Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. P. M. pažeidė Darbo kodekso 93 str., 95 str. 1 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu P. M. pripažinus padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., už du nelegaliai dirbusius asmenis, jam buvo skirta 6000,00 Lt (šešių tūkstančių litų 00 ct) bauda.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas patikrinimo metu Lietuvoje nebuvo ir grįžęs kartu su direktoriumi nuvyko į Kauno AVMI pas OKS vyresn. specialistą R. K., kur jis buvo apkaltintas, kad servise neįrengtas elektroninis kasos aparatas ir vykdoma nelegali veikla. Tuo metu sužinojo, kad Sodrai apie Ž. B. įdarbinimą buvo pranešta 2014-03-17 dieną, t. y. praėjus 2 dienom nuo darbo sutarties pateikimo apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „C. L.“. Kauno AVMI specialistui pateikė Ž. B. darbo sutartį, iš kurios matyti, kad ji sudaryta 2014-03-14 dieną. Sutarties 14 punkte parašyta, kad sutartis įsigalioja 2014 m. kovo 14 d., vadinasi, kai buvo daromas Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimas, darbo sutartis su Ž. B. jau galiojo. Taip pat pateikė Kauno AVMI specialistui darbo sutarčių registravimo žurnalą, jame yra Ž. B. parašas, kad jis sutarties pasirašymo dieną - 2014-03-14 gavo antrą sutarties egzempliorių ir Darbo pažymėjimą. Į šiuos faktus Kauno AVMI specialistas neatsižvelgė ir faktų fiksavimo pažymose to nenurodė, tačiau juos informavo, kad jeigu prisiims atsakomybę, nebandys teisintis ir skųstis, tai baudos bus nedidelės, o jos tikrai bus. Kadangi bendrovė tik pradeda veiklą (dirba vos 3 mėnesius) ir jie dar daug ko nežino, tai pasirašė Kauno AVMI specialisto surašytas pažymas, nurodymus bei protokolus ir sumokėjo direktoriui paskirtą baudą. Tačiau skunde pabrėžiama, kad Kauno AVMI dokumentai buvo surašyti per kalkę ir sunkiai įskaitomi, todėl jų perskaityti prieš pasirašant negalėjo. Taip pat pažymi, kad prieš teismo posėdį Kauno apskrities VMI atstovė patarė prisiimti kaltę, kad bausmė būtų mažesnė.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad laiku pranešti Sodrai apie Ž. B. darbo pradžią privalėjo bendrovės apskaitą tvarkanti įmonė UAB „C. L.“, o ne akcininkas. Dėl netinkamo šios įmonės darbo sutartis su ją jau nutraukta. Apeliantas nurodo, kad niekada nebuvo ir nėra UAB „E. D. S.“ darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Nei sandorių, nei darbo sutarčių nesudaro, jokių bendrovės dokumentų nepasirašo. Todėl apeliantas nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

P. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

Nors apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis sutinka. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamame nutarime išdėstytiems motyvams. Šioje byloje P. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, kadangi leido L. A. M., Ž. B. dirbti nelegalų darbą, nors ir buvo sudaręs su jais darbo sutartis (su L. A. M. buvo sudarytas susitarimas dirbti neatlygintinai), tačiau apie jų priėmimą į darbą nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. (pažeidimo metu galiojusi redakcija) numatė, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ 25.1. p., pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus atvejį, kai, vadovaujantis DK 99 str. 5 d., su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė, nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė, nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Apylinkės teismas, remdamasis liudytojų parodymais ir bylos medžiaga konstatavo, kad P. M. vertėsi nelegaliu darbu. Kaip matyti iš UAB „E. D. S.“ Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo 2013-11-18 sprendimo priėmimo dieną buvo atleistas bendrovės direktorius R. R. ir nuo tos pačios dienos Bendrovės direktoriumi paskirtas L. M.. Šis sprendimas buvo užregistruotas VĮ Registrų centras 2013-11-25. 2013-11-18 susitarimu dėl akcininko šeimos nario pagalbos tarp S. R. ir L. A. M. buvo sudarytas susitarimas, kad 4 mėnesius be darbo užmokesčio L. A. M. vadovaus UAB „E. D. S.“ veiklai. Sodra nebuvo informuota apie paskirtą direktorių, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad L. A. M. dirbo nelegaliai. Be to, iš L. A. M. 2014-03-19 paaiškinimo Kauno AVMI matyti, kad dėl darbo, darbo sąlygų, darbo apmokėjimo tiek L. A. M., tiek Ž. B. tarėsi su akcininku P. M.. P. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis nežinojo, kad reikia pranešti Sodrai apie paskirtą direktorių. Kad L. A. M. dirbo direktoriumi patvirtina ir prie bylos prijungti kvitai bei sąskaitos faktūros, kuriose jis pasirašo kaip direktorius (9-12 b. l.). Pažymėtina, kad Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis, kuri šiuo atveju nebuvo sudaryta.

Apylinkės teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad Ž. B. nelegaliai dirbo UAB „E. D. S.“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. B. duodamas Kauno AVMI paaiškinimą 2014-03-14 nurodė, kad jis bendrovėje nedirba, bet galbūt dirbs ateityje, o patikrinimo metu automobilio netaisė, bet kalbėjosi su draugu ir padavė jam raktą. P. M. 2014-03-19 paaiškinime Kauno AVMI ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarėsi su Ž. B. dėl darbo ir darbo sąlygų, darbo užmokesčio ir jį priėmė į darbą, bet dėl nežinojimo nespėjo pranešti Sodrai. Apeliaciniame skunde P. M. nurodo, kad pasirašius sutartį su Ž. B., ji buvo pateikta buhalterinei įmonei „C. L.“ ir dėl jų kaltės buvo VSDFV informuota apie naują darbuotoją tik 2014-03-17. Tarp UAB „C. L.“ ir UAB „E. D. S.“ sutartyje 2.2.4. punkte yra nurodyta, kad Užsakovas (UAB „E. D. S.“) įsipareigoja suteikti Vykdytojui (UAB „C. L.“) prieigą prie Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Registrų centro ir VSDFV kompiuterinių duomenų pateikimo sistemų. Nors apeliantas ir grindžia savo skundo argumentus sutarties 2.2.4. punktu, bet nėra žinoma ar Vykdytojas įvykdė minimame sutarties punkte numatytus įsipareigojimus bei byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių kada UAB „E. D. S.“ pateikė Ž. B. darbo sutartį buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „C. L.“.

Atsižvelgiant į tai, kad direktoriumi nelegaliai dirbo L. A. M. ir kad dėl darbo ir darbo sąlygų darbuotojai tardavosi su P. M., be to, tiek paaiškinime Kauno AVMI, tiek teismo posėdžio metu P. M. pripažino savo kaltę ir neneigė, kad dėl darbo buvo su juo tariamasi, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad P. M. yra atsakingas už bendrovės veiklą bei pripažino jį faktiniu bendrovės vadovu, t. y. pažeidimo subjektu. Apeliaciniame skunde P. M. išdėstytos įvykių aplinkybės, kad Kauno apskrities VMI atstovai jam patarė prisiimti kaltę, kad bausmė būtų mažesnė, laikytina jo gynybine versija, neparemta jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestina.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė pagrįstas išvadas dėl P. M. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinė nuobauda už šio pažeidimo padarymą P. M. paskirta įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas įvertino padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo ir skiriamos nuobaudos proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Aukštesniojo teismo nuomone, nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (ATPK 20 str.).

Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidėjo nutraukti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.