Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka baudžiamojoje byloje pagal Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jolantos Dedelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje B. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijoje, Latvijos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Latvija, vedęs, dirba OOO „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, sprendė baudžiamosios bylos perdavimo pagal teismingumo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno aplinkės teismo Kauno rūmuose gauta baudžiamoji byla, kurioje B. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byla perduotina pagal teismingumą.

2. Pažymėtina, jog bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi, yra viena iš sąlygų tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą. Įstatymų leidėjas teisės kreiptis į teismą realizavimą tiesiogiai sieja su įstatyme nustatytų bylos teismingumo teismui taisyklių, padedančių atriboti konkretaus teismo jurisdikcinę kompetenciją nuo kitų teismų, laikymusi. Teismas, iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje nustatęs, kad gauta baudžiamoji byla jam neteisminga, tą bylą perduoda pagal teismingumą (BPK 228 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

3. Nors BPK 420 straipsnio 1 dalis ir nenumato, tačiau bendrosios bylų proceso pirmosios instancijos teisme taisyklės reikalauja, kad prieš priimdamas vieną iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, teisėjas patikrintų, ar nėra kliūčių teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesui, t. y. ar yra visos šio proceso sąlygos. Teisėjas privalo įsitikinti, ar byla teisminga tam teismui, ar kaltinamajam buvo pranešta apie tai, kad prokuroras kreipsis į teisėją su pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, ar kaltinamasis tam neprieštarauja, ar apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta nukentėjusiajam, ar nėra paduotas nukentėjusiojo skundas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Vadovaujantis bendrąja taisykle, baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika (BPK 226 straipsnio 1 dalis). BK 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti (formaliosios nusikalstamos veikos sudėties atveju), arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai (materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju). Bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje ši veika buvo padaryta, o jeigu vienas bendrininkų veikė kitoje vietoje – jo veikimo vieta.

5. Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad Marijampolės apylinkės teismo veiklos teritorija apima Marijampolės savivaldybės teritoriją, Kazlų Rūdos savivaldybės teritoriją, Kalvarijos savivaldybės teritoriją, Šakių rajono savivaldybės teritoriją ir Vilkaviškio rajono savivaldybės teritoriją. Minėto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad Kauno apylinkės teismo veiklos teritorija apima Jonavos rajono savivaldybės teritoriją, Kaišiadorių rajono savivaldybės teritoriją, Kauno miesto savivaldybės teritoriją, Kauno rajono savivaldybės teritoriją ir Kėdainių rajono savivaldybės teritoriją.

6. Iš baudžiamojoje byloje surašyto pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinio matyti, jog B. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2022 m. spalio 9 d. apie 16 val. 28 min. vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, esantį J. Basanavičiaus g. 2, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., pėsčiųjų kanalu, gabendamas grynuosius pinigus - 18760 Eurų, 420 Lenkijos zlotų (2022-10-09 Lietuvos banko nustatytu kursu 86,43 Eur), 600 Rusijos Federacijos rublių (2022-03-02 Lietuvos banko nustatytu kursu 5,12 Eur) ir privalėdamas juos deklaruoti raštu muitinės įstaigoje, neužpildė ir nepateikė Grynųjų pinigų deklaravimo formos ir muitinei žodžiu deklaravęs, kad privalomų deklaruoti daiktų neneša, laikydamas savo rankinėje, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus 18760 Eurų, 420 Lenkijos zlotų, 600 Rusijos Federacijos rublių, kurių bendra vertė viršija 10000 Eur ir yra 18 851, 55 Eur, šių daiktų nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei bei tokiu būdu šios kontrolės išvengė.

7. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar inkriminuota veika yra formalios ar materialios sudėties, nes nuo to priklausys ir nusikaltimo padarymo vieta. Esant formaliai sudėčiai, nusikalstamos veikos padarymo vieta siejama su veiksmų padarymo (atlikimo) vieta, o esant materialiai sudėčiai – su vieta, kur kilo padariniai (žala).

8. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.

9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į tai, kad inkriminuota nusikalstama veika yra formalios sudėties, galimai neteisėti veiksmai buvo atlikti Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste, esančiame J. Basanavičiaus g. 2, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., t. y. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, pagal aukščiau minėtą įstatymą priklausančioje Marijampolės apylinkės teismo veiklos teritorijai, todėl baudžiamąją bylą tikslinga perduoti šiam teismui (BPK 228 straipsnio 1 dalis). Be to pastebėtina, kad kaltinamasis netgi negyvena Kauno apylinkės teismo teritorijoje. Vien tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo baigtas Kauno apygardos prokuratūroje, nesant pagrindo teigti, jog veika padaryta užsienyje (toks kaltinimas kaltinamajam nėra suformuluotas), be to, kaltinamojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra žinoma ir ji nėra Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, aptariamu atveju, esant aiškiai nusikaltimo padarymo vietai, nekeičia bylos teismingumo, kuri kaip jau minėta pagal inkriminuotų veiksmų atlikimo vietą yra teisminga Marijampolės apylinkės teismui.

10. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nustatyta, konstatuotina, kad gauta baudžiamoji byla yra neteisminga Kauno apylinkės teismui, o teisminga Marijampolės apylinkės teismui, todėl ji pagal teismingumą perduotina nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams (BPK 228 straipsnio 1 dalis, 234 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226 straipsnio 1, 3 dalimis, 228 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pagal Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jolantos Dedelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu gautą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose baudžiamąją bylą, kurioje B. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijoje, Latvijos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini)ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Latvija, vedęs, dirba OOO „TOM“' vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, perduoti pagal teismingumą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.

Nutartis neskundžiama.