Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 6 kl. išsilavinimo, nevedęs, teistas :

2009-08-12 Kretingos raj. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2009-10-20 Kretingos raj. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, BK 63 str. 1, 4, 9 d. nustatyta tvarka dalinio sudėjimo būdu pridėjus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams, bausmę atlieka nuo 2009-07-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. J. 2008-08-09 apie 2 val. ant laiptų, esančių Kretingoje, Vilniaus g. 20 šalia muziejaus, keršydamas M. P. dėl prieš valandą Kretingoje prie Antrojo tvenkinio miesto šventės metu įvykusio buitinio konflikto, užpuolė pro šalį einantį M. P. ir tyčia du kartus smogė kumščiu jam į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, bei rankoje laikoma nudaužto stiklinio butelio dalimi du kartus smogė M. P. į kairės rankos riešą ir tris kartus į veidą, ko pasekoje nuo pavartoto smurto nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus į laiptus, buvo padarytos muštinės žaizdos viršugalvio dešinėje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kairio peties užpakaliniame paviršiuje. Dėl kaltinamojo suduotų smūgių nudaužto stiklinio butelio dalimi nukentėjusiajam M. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - pjautinės žaizdos dešinio smilkinio-kaktos srityje, dešiniame skruoste ir kairio dilbio-riešo srityje, ko pasekoje dėl patirtų žaizdų susidarė nepataisomi, bjaurojantis nukentėjusiojo kūną randai.

Kaltinamasis T. J. 2008-08-09 apie 2. 20 val. Kretingoje, Vilniaus g. prie namo Nr. 18, tarpusavio konflikto metu tyčia smogė kumščiu J. P. į kairįjį petį, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą - kairio peties sumušimą.

Apklaustas teismo, kaltinamasis T. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008-08-08 vakare kartu su sugyventine R. M. atėjo į Kretingos mieste prie tvenkinio vykusią šventę. Alkoholio nevartojo, buvo blaivus. Besilinksminant šventėje pamatė, kad R. M. grumiasi su S. Ž., kuri R. M. buvo pargriovusi ant žemės ir prispaudusi. Jis puolė skirti moteris ir atitraukė S. Ž., tačiau tuo metu jį puolė ir atitraukė nuo S. Ž. M. P. ir dar keli su juo buvę asmenys. Beįsiplieskiantį konfliktą nuramino šventėje patruliavę policijos pareigūnai. Po to jis su R. M., draugu S. L. ir jo sugyventine J. B. išėjo namo. Kadangi buvo supykęs ant M. P. ir jo kompanijos dėl jų elgesio jo ir R. M. atžvilgiu, nusprendė jiems atkeršyti. Atsiskyręs nuo savo draugų, nuėjo prie mieste esančių laiptų, kuriais turėjo eiti namo nukentėjusieji, atsisėdo ant laiptų ir ėmė laukti. Kadangi buvo vienas, norėdamas apsiginti būsimo konflikto metu, nudaužė ant žemės rastą stiklinį butelį ir turėjo su savimi aštriąją nudaužto butelio dalį. Po kiek laiko pamatė ateinančius M. P. draugus, pats M. P. ėjo atsilikęs apie 20 metrų atstumu. M. P. einant pro šalį, jis puolė M. P. ir sudavė jam keletą smūgių kumščiu, kojomis bei rankoje turėta butelio nuodauža. M. P. dar bandė gintis, tačiau netrukus nugriuvo ir nebesikėlė. Sumušęs ir sužalojęs M. P., jis numetė butelio nuodaužą ir pasišalino iš įvykio vietos, po to nusprendė atkeršyti ir M. P. draugams. Maždaug po 10 min. nuėjęs prie bendrabučio, link kurio ėjo nukentėjusieji, prie pastato rado stovintį M. P. ir kartu su juo ėjusius asmenis. Priėjęs pradėjo su jais konfliktuoti, kilusio susistumdymo metu sudavė kumščiu į petį J. P. ir pabėgo, netrukus buvo sulaikytas policijos. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų. Mano, kad jo poelgį iš dalies išprovokavo nukentėjusysis ir jo draugai, užpuldami jo sugyventinę ir jį patį šventės metu.

Nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2008-08-08 vakare kartu su žmona buvo Kretingos mieste prie tvenkinio vykusioje šventėje, ten sutiko pažįstamus R., S. Ž., šiek tiek išgėrė. Matė, kad šventėje buvo kilęs konfliktas tarp R. M. ir S. Ž., tačiau į jį nesikišo. Apie 2 val. jis su žmona J. P., S. ir A. R., A. N. iš šventės išėjo pas R.. Pakeliui jis atsiliko, kadangi buvo paėjęs į šalį nusišlapinti. Lipant laiptais, vedančiais link „Žiemos sodo“, pamatė viršuje sėdintį kaltinamąjį. Priartėjus kaltinamasis jį staiga užpuolė ir smogė į veidą. Nuo smūgio pargriuvus, kaltinamasis jį toliau spardė, kol jis neteko sąmonės. Atsipeikėjęs jis parėjo iki R. bendrabučio, kur jau laukė jo žmona su draugais. Kadangi jam buvo sužalotas veidas, iš R. iškvietė GMP. Nusileidus į apačią laukti medikų, prie bendrabučio juos vėl užpuolė kaltinamasis ir smogė jo žmonai į petį. Žmonai pradėjus kviesti į pagalbą R., kaltinamasis pabėgo grasindamas papjauti, jeigu jį vysis. Užpuolimo metu jam buvo supjaustytas veidas, ranka. Nematė, kokio įnagiu kaltinamasis jį sužalojo. Dėl patirtų sužalojimų gydėsi apie 2 mėnesius. Po sužalojimų ant veido liko randai, konsultacijos metu plastikos chirurgas paaiškino, kad randus galima būtų pabandyti kažkiek sumažinti, bet tam reiktų daryti plastinę operaciją, kuriai jis neturi lėšų. Kaltinamojo anksčiau nepažinojo, šventėje su juo nekonfliktavo, todėl nesupranta, kodėl buvo užpultas ir sužalotas. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 47-51).

Nukentėjusioji J. P. parodė, kad su vyru būdama šventėje, sutiko pažįstamus R., visi atsigėrė alaus. Jai su A. R. šokant netoli scenos, J. B. spjovė jai į veidą, o ji atsakydama spyrė jai į sėdmenis. Po to kilo konfliktas tarp R. M. ir S. Ž., abi moterys nugriuvo ant žemės, tačiau ji su vyru į konfliktą nesikišo. Kaltinamojo anksčiau nepažinojo, šventėje su juo nekonfliktavo. Po kiek laiko su vyru, S. ir A. R., S. iš šventės išėjo pas R., M. P. ėjo atsilikęs nuo visų. Praeidami matė ant laiptų sėdintį kaltinamąjį, kuris apsimetė miegančiu. Grįžus į bendrabutį, po kelių minučių atbėgo kruvinas M. P., jie iškvietė GMP. Nusileidus į apačią laukti medikų, prie bendrabučio buvęs kaltinamasis puolė jos vyrą, ji šoko į tarpą ginti vyro ir ėmė šaukti R.. Tada kaltinamasis stipriai smogė jai į petį ir pabėgo. Mano, kad kaltinamasis jos vyrą užpuolė apsirikęs, nes matomai norėjo užpulti A. N., su kuriuo tą vakarą konfliktavo. Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 63-67).

Liudytoja A. R. parodė, jog kartu su vyru S. R. ir pažįstamais P. buvo miesto šventėje. Matė, kad šventėje susimušė R. M. ir S. Ž., tačiau į konfliktą nesikišo ir netrukus su P. išėjo namo. M. P. ėjo atsilikęs. Lipant laiptais matė sėdintį ant laiptų kaltinamąjį. Nelaukdami M. P., jie parėjo į bendrabutį ir nuėjo į jų butą. Netrukus grįžo M. P., jo veidas buvo kruvinas, sužalotas, tačiau jis nieko nepasakojo, kas atsitiko. Jie iškvietė GMP ir leidosi į apačią laukti medikų, apačioje juos bandė pulti kaltinamasis, tačiau J. P. ėmus šauktis pagalbos, jis pabėgo.

Liudytojas S. R. parodė, kad grįžtant iš šventės namo, pamatė ant laiptų sėdintį vyrą. Jis praeidamas perspėjo jį vienam čia nebūti, kad neprimuštų iš šventės grįžtantis jaunimas, tačiau vyras nieko neatsakė. Grįžus į bendrabutį, netrukus parėjo ir M. P., kuris ėjo nuo jų atsilikęs. M. P. buvo sužalotas, kruvinas, sakė, kad jį užpuolė jų matytas ant laiptų sėdėjęs vyras. Iškvietus GMP, Paulauskai nusileido į apačią laukti medikų, netrukus jis išgirdo J. P. šaukiantis pagalbos. Nubėgęs į apačią, pamatė prie laiptų turėklų susilenkusią J. P., šalia buvo anksčiau minėtas vyras. Jis bandė vyrą vytis, tačiau šis pabėgo šaukdamas, kad papjaus, jeigu jį kas nors vysis. Šventėje su niekuo nekonfliktavo ir jokių konfliktų nematė.

Liudytoja S. Ž. parodė, jog būnant šventėje, J. B. spjovė J. P. į veidą, o ji atsakydama spyrė pastarajai į nugarą. Po to ją užpuolė R. M., su kuria buvo susipykusios, besigrumdamos jos abi nuvirto ant žemės. Nei T. J., nei M. P. šiuose konfliktuose nedalyvavo. Eiti namo viena bijojo, todėl paprašė, kad jas su V. parvežtų pažįstama moteris. Grįžus prie bendrabučio matė, kad GMP automobilyje sėdėjo M. P. kruvinu veidu, o T. J. sėdėjo policijos automobilyje.

Liudytojas E. S. parodė, kad jo brolis A. N. anksčiau buvo R. M. sugyventinis. Vėliau brolis ėmė gyventi su S. Ž., o R. M. tapo T. J. sugyventine. Miesto šventėje S. Ž. ir R. M., nebepasidalindamos sugyventiniais, ėmė konfliktuoti. Įsiplieskus konfliktui, kilo susistumdymas tarp minėtas moteris palaikančių asmenų, tarp kurių buvo ir R. M. užstojęs T. J. bei S. Ž. užstojęs M. P.. Nematė, kad T. J. būtų stumdęsis betarpiškai su M. P., kaltinamasis stumdėsi su A. N.. Konfliktą nuramino policijos pareigūnai. Pats buvo stipriai girtas, todėl ne viską prisimena. Po to su R. ir P. grįžo į bendrabutį, praeidami ant laiptų matė sėdintį kažkokį vyrą, kurio nepažino, M. P. ėjo atsilikęs nuo kompanijos. Po keliolikos minučių į bendrabutį grįžo kruvinas, supjaustytu veidu M. P., sakė, kad jį supjaustė T. J., matomai supainiojęs su A. N.. Iškvietus GMP, lauke T. J. vėl bandė juos pulti, tačiau netrukus pabėgo grasindamas papjauti, jeigu kas nors jį vysis.

Liudytojas S. V. parodė, kad šventės metu su pažįstamu M. P. nuėjo į parduotuvę, grįžę pamatė, kad T. J. puola M. P. žmoną J. P., ją stumdo, bando spirti koja. Tada jis prispaudė T. J. prie žemės ir laikė prispaudęs, kol atėję policijos pareigūnai nuramino konfliktą. Girdėjo, kaip T. J. sakė šalia buvusiam M. P. „ožys raunasi, reikia daryti tvarką“. Einant nuo scenos, priekyje ėjusius jį ir M. P. užpuolė ir apkumščiavo grupė jaunuolių, tarp kurių buvo ir T. J.. Policija vėl nuramino konfliktą ir parvežė jį su žmona namo, prie bendrabučio jau stovėjo GMP ir policijos automobiliai.

Liudytojas A. N. parodė, kad miesto šventės metu buvo labai girtas, todėl ten vykusių įvykių nepamena. Sugyventinė S. Ž. sakė, kad J. B. apspjovė J. P., taip pat kažkas minėjo, kad S. Ž. mušėsi su R. M., tačiau jis pats to nematė. Iš šventės juos kažkas parvežė namo. Prie bendrabučio jau buvo policija, GMP, kažkas sakė, kad T. J. sumušė M. P.. Jis pats su kaltinamuoju šventės metu nekonfliktavo.

Liudytojai policijos pareigūnai R. R., V. R., A. J., R. Č. parodė, kad 2008-08-09 naktį buvo gautas pranešimas, jog peiliu sužalotas vyras. Pagal skambinusio asmens bei pristatyto į ligoninę nukentėjusiojo nurodytus požymius Kretingos m. Vilniaus g. buvo pastebėtas ir sulaikytas įtariamas šio nusikaltimo padarymu T. J., kurio drabužiai buvo sutepti panašiomis į kraują dėmėmis. Įtariamojo drabužiai tyrimui paimti nebuvo, kadangi nepavyko susisiekti su jo artimaisiais ir gauti įtariamajam kitus drabužius. Rytą iš tyrėjos A. J. budėjimą perėmęs tyrėjas R. Č., tinkamai nesusipažinęs su tyrėjos A. J. surinkta pirmine tyrimo medžiaga, patikėjo įtariamojo aiškinimu, kad jis nusikaltimo nepadarė, o jo drabužiai yra sutepti jo paties ir sugyventinės krauju, ir sulaikytąjį T. J. paleido.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2008-08-09 5.10 val. apžiūrėjus laiptelius Kretingoje, už „Žiemos sodo“, laiptelių viršuje ant pakopų rastos daugybinės dėmės, panašios į kraują (b. l. 3-9).

Iš 2008-11-04 teismo medicinos specialisto išvados matyti (b. l. 11-12), kad M. P. galimai 2008 m. rugpjūčio 8-9 d. naktį padaryti šie kūno sužalojimai:

· trys pjautinės veido dešinės pusės (viena smilkinio - kaktos srityje ir dvi skruoste) žaizdos ir dvi pjautinės kairio dilbio riešo žaizdos padarytos paveikus tas vietas aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu,

· poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinės žaizdos viršugalvio dešinėje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, linijinis odos nubrozdinimas kairio peties užpakaliniame paviršiuje padaryti sumušant tas vietas kietais bukais daiktais ar atsitrenkiant į panašius daiktus, paviršius.

Iš 2009-02-02 plastikos chirurgo išduotos medicininės pažymos matyti, kad M. P. konstatuoti randai dešinėje veido pusėje, kurie gali būti mažinami, atliekant chirurginę operaciją (b. l. 13). Iš 2009-08-27 M. P. randų apžiūros protokolo matyti, kad veido dešinėje pusėje matomi trys randai. Vienas randas yra smilkinyje, jo ilgis 3 cm, plotis 0,2 cm. Antras randas yra skruoste, jis yra V formos, išsidėstęs 2,7x2 cm plote, jo plotis 0,3 cm. Trečias randas išsidėstęs 3x2,5 cm plote, jo plotis 0,2 cm, antras ir rečias randas yra panašūs į vientisą randą. Ant kairės rankos riešo matomi du randai. Pirmas randas išsidėstęs 4,5x1,6 cm plote, antras randas yra 5 cm ilgio ir storiausioje vietoje 1,5 cm pločio (b. l. 14-20).

2009-10-12 papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta (b. l. 22-23), kad M. P. nagrinėjamos traumos metu buvusių sužalojimų vietose susidarę randai, po traumos praėjus daugiau kaip metams laiko, kaip medicininės pasekmės nebegali savaime išnykti, praeiti, nenaudojant operacinių priemonių. Todėl M. P. pirminėje teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų srityse susidarę nepataisomi bjaurinantys kūną randai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Iš medicininių dokumentų matyti (b. l. 27-31), kad GMP M. P. buvo kviesta 2008-08-09 2.20 val.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti (b. l. 25), kad J. P. galimai 2008 m. rugpjūčio 8-9 d. naktį padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - kairio peties sumušimas, įgautas bukos traumos pasekoje, galimai sumušus peties sritį kietu buku daiktu ar atsitrenkus į panašų daiktą, pagrindą.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti ir apžiūrėti įvykio metu M. P. vilkėti drabužiai, nustatyta, kad marškinėliai, džinsinis švarkas ir džinsinės kelnės gausiai sutepti panašiomis į kraują dėmėmis, švarkas ir kelnės daugelyje vietų įpjauti (b. l. 33-38).

2008-08-09 4.35 val. surašytame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte Nr. 40 nurodyta, kad duomenų T. J. neblaivumui nustatyti nepakanka (b. l. 108).

Aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina T. J. kaltę dėl M. P. ir J. P. sužalojimo. Kaltinamasis pripažįsta užpuolęs ir sumušęs bei butelio nuolauža sužalojęs M. P.. Jo parodymus visiškai patvirtina nukentėjusiojo M. P. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, teismo medicinos specialisto išvados, nukentėjusiosios J. P., liudytojų R., E. S. parodymai. Aukščiau aptarti byloje surinkti įrodymai leidžia kategoriškai atmesti tikimybę, kad M. P. galėjo būti sužalotas kitų asmenų ar kitu būdu, ir patikimai patvirtina, kad M. P. tyčiniais smurtiniais veiksmais sužalojo kaltinamasis. Kaltinamasis pripažįsta sudavęs nukentėjusiajam daugybinius smūgius rankomis, kojomis ir butelio nuodauža, patirtų smūgių daugybiškumą akcentuoja ir nukentėjusysis. Apie kaltinamojo panaudoto fizinio smurto apimtį teismas sprendžia, lygindamas kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus su teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotais nukentėjusiojo kūno sužalojimais ir laikydamasis kaltinimo ribų. Pažymėtina, kad T. J. nėra kaltinamas spardęs M. P. kojomis (nors tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nurodo tokio pobūdžio smurtą buvus). Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo suduoti 3 smūgiai į veidą ir 2 smūgiai į riešą aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kad tokiu įrankiu buvo nudaužto stiklinio butelio dalis, kas visiškai atitinka specialisto išvadoje pateiktą žalojančio įnagio apibūdinimą. Įvertinant poodines kraujosruvas nukentėjusiojo abiejų akių vokuose taipogi įrodyta, jog kaltinamasis du kartus smogė nukentėjusiajam kumščiu į veidą. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog kiti sužalojimai galėjo būti patirti griuvimo ir atsitrenkimo metu, todėl kaltinime keliama prielaida, jog nukentėjusiajam galėjo būti suduotas didesnis smūgių skaičius, nėra įrodyta. Teismo medicinos specialisto išvadose nėra duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų M. P. atsirado kokių nors kūno dalių deformacijos, mimikos sutrikimai ir galūnių judesių aprobojimai, todėl šios kaltinime inkriminuotos sužalojimų pasekmės šalinamos kaip neįrodytos.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo randų apžiūros protokolo ir teismui betarpiškai stebint nukentėjusįjį bylos teisminio nagrinėjimo metu, dėl pjautinių veido bei rankos žaizdų susidarę randai bjauroja M. P. kūną nurodytose srityse, daro jį nemalonios išvaizdos, atstumiančiu. Teismų praktikoje nepataisomu pripažįstamas toks kūno subjaurojimas, kuris neišnyks ar nesumažės natūraliai, arba kurio negalima pašalinti terapinėmis priemonėmis, jeigu sužalojimo žymes galima pašalinti tik plastine operacija ar apskritai to padaryti neįmanoma. Teismo medicinos specialisto išvadomis, gydymo įstaigos pažyma, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo kūną bjaurojančius randus yra tikimybė padaryti mažiau atstumiančios išvaizdos tik chirurginės plastinės operacijos pagalba, tačiau ir šiuo atveju garantijos dėl operacijos rezultatų nėra. Tuo būdu, teismui nustačius, jog dėl kaltinamojo butelio nuodauža suduotų smūgių buvo subjaurotas nukentėjusiojo kūnas, ir teismo medicinos specialistui konstatavus, jog šis kūno subjaurojimas yra nepataisomas (jis neišnyks ar nesumažės natūraliai, jo negalima pašalinti terapinėmis priemonėmis), T. J. veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus nukentėjusiojo M. P. sveikatos sutrikdymas.

Akivaizdu, jog tris kartus smogdamas nukentėjusiajam butelio nuodauža į veidą ir du kartus į ranką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. su­pra­to, kad jis sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus sveikatą, ir nu­ma­tė, kad ga­li sužaloti ki­tą žmo­gų. Vienok byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo teigti, jog kaltinamasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, savo veiksmais siekdamas būtent sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Nenustatyta, jog kaltinamasis būtų turėjęs tam bent kiek pamatuotą motyvą (smurtaujama buvo kerštaujant dėl mažareikšmio buitinio konflikto), buvo padaryti tik 5 pjautiniai sužalojimai, nesant objektyvių kliūčių padaryti ir didesnį sužalojimų kiekį, nukentėjusiajam nustojus judėti, kaltininkas nutraukė smurtavimą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad smurtaudamas prieš M. P., kaltinamasis veikė tiesiogine ne­apib­rėž­ta ty­čia, kai vei­kia­ma sie­kiant su­trik­dy­ti žmo­gaus svei­ka­tą, bendrai numatydamas ga­li­my­bę at­si­ras­ti įvai­riems jo pa­vo­jin­gos vei­kos pa­da­ri­niams (nežymaus, nesunkaus ar sunkaus masto nu­ken­tė­ju­sio­jo svei­ka­tos su­trik­dy­mams), tų pa­da­ri­nių sa­vo są­mo­nė­je ne­de­ta­li­zuo­damas ir vie­no­dai no­rėdamas bet ku­rio iš jų at­si­ra­di­mo.

Nors T. J. inkriminuotame kaltinime yra nurodyta, kad jis smurtavo prieš M. P., keršydamas M. P. dėl 2008-08-09 apie 01 val. Kretingos mieste šventės metu įvykusio konflikto su T. J. sugyventine R. M., T. J. yra kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. sužalojęs M. P. dėl chuliganiškų paskatų. Sutikti su tokia veikos kvalifikacija bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neduoda pakankamo pagrindo. Sunkus sveikatos sutrikdymas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 135 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą, kai jis pa­da­ro­mas dėl aiš­kaus žmo­gaus ar vi­suo­me­nės ne­ger­bi­mo, ele­men­ta­rių mo­ra­lės bei el­ge­sio nor­mų nie­ki­ni­mo, kai kal­ti­nin­ko el­ge­sys yra at­vi­ras iš­šū­kis vi­suo­me­ni­nei tvar­kai, sie­kiant prieš­pas­ta­ty­ti sa­ve ap­lin­ki­niams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­žiū­rį į juos. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu be tarpusavio santykių priežasties ar­ba pa­nau­do­jant kaip pre­teks­tą sa­vo veiks­mams ma­ža­reikš­mę dings­tį. Šiuo aspektu yra prieštaringas pats T. J. inkriminuotas kaltinimas, kuriame teigiama būtent apie smurtavimą dėl tarpusavio santykių, kerštaujant, ir greta to inkriminuojamos dar ir chuliganiškos smurtavimo paskatos.

Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad miesto šventėje T. J. buvo kartu su sugyventine R. M., draugu S. L. ir jo sugyventine J. B.. Tuo tarpu P. bendravo su R., S. Ž., jos sugyventiniu A. N. ir pastarojo broliu E. S., A. N. seserimi L. V. ir jos vyru S. V.. Taipogi nustatyta, jog šventės metu kilo konfliktas tarp J. B. ir J. P., o po to ir tarp R. M. bei S. Ž., pasireiškęs smurtiniais šių moterų veiksmais viena kitos atžvilgiu, kuris buvo nuramintas moterų draugų bei policijos pareigūnų pagalba. Nors P., R., S. Ž. tvirtina, kad M. P. į šį konfliktą nesikišo, liudytojas E. S. parodė, kad konflikto eigoje kilo susistumdymas tarp minėtas moteris palaikančių asmenų, tarp kurių buvo ir R. M. užstojęs T. J. bei S. Ž. užstojęs M. P.. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jis yra nukentėjusiųjų pažįstamas ir nėra kokiu nors būdu suinteresuotas duoti parodymus kaltinamojo naudai. E. S. parodymai atitinka kaltinamojo parodymus, jog skirdamas R. M. bei S. Ž., jis buvo atitrauktas M. P. ir su juo buvusių asmenų. M. P. buvimą tarp besigrumiančiųjų patvirtino ir liudytojas S. V., kuris taipogi patvirtino girdėjęs kaltinamojo grasinimą M. P. dėl jo elgesio. Tuo būdu kaltinamojo versija (kuri, beje, atsispindi ir T. J. inkriminuotame kaltinime), jog jis smurtavo prieš M. P. dėl, jo manymu, netinkamo pastarojo elgesio jo ir sugyventinės atžvilgiu šventėje kilusio konflikto metu, byloje surinktais įrodymais nėra iki galo paneigta. Pažymėtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, tuo tarpu nukentėjusieji ir šventėje kartu su jais buvę liudytojai nurodo buvę išgėrę ar net stipriai girti, kas duoda pakankamą pagrindą manyti, kad jie gali ne visai tiksliai prisiminti konflikto detales ar apskritai jų neprisiminti (pvz., liudytojo S. V. parodymų, jog šventėje vykusio konflikto metu T. J. smurtavo prieš J. P., o jis pats parvertė T. J. ant žemės ir laikė prispaudęs, taip pat jog šventėje jis su M. P. buvo apkumščiuoti kaltinamojo ir jo draugų, nepatvirtino nei vienas iš apklaustų asmenų).

Apklaustų asmenų parodymais nenustatyta, kad kaltinamasis miesto šventėje būtų elgęsis chuliganiškai ar inicijavęs konfliktus su kitais asmenimis. T. J. įsijungė į kilusias tarp moterų peštynes, mėgindamas išskirti besigrumiančias moteris ir tokiu būdu padėti savo sugyventinei R. M.. Kaltinamasis pripažįsta, jog jis skyrė moteris, mėgindamas atitraukti S. Ž., kuri laikė prispaudusi prie žemės R. M., ko pasekoje su S. Ž. buvusių asmenų, tarp kurių buvo ir M. P., pats buvo jėga atitrauktas nuo S. Ž.. Kaltinamojo manymu, tokie S. Ž. užstojusių asmenų veiksmai, kaip ir pačios S. Ž. veiksmai jo sugyventinės atžvilgiu buvo neteisėti, todėl, pasijutęs įžeistas, jis nusprendė atkeršyti. Kaip matyti toliau, kaltinamasis nesiėmė jokių tarpusavio santykių aiškinimosi veiksmų nei šventės vietoje, nei vėliau ant laiptų grįžtančių namo M. P. draugų atžvilgiu, tačiau nutaikęs momentą, kuomet M. P. atsiliko nuo draugų ir nebebuvo jiems matomas, nuošalioje vietoje užpuolė ir sužalojo nukentėjusįjį. Tokie kaltinamojo veiksmai taipogi patvirtina, kad jis nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, trikdyti visuomenės rimtį, šokiruoti aplinkinius, o norėjo susidoroti asmeniškai su M. P., klaidingai vertindamas pastarojo elgesį šventės metu kaip neva neteisėtą jo atžvilgiu. Beje, byloje surinktais įrodymais nėra iki galo paneigta ir J. P. bei E. S. iškelta prielaida, jog kaltinamasis galėjo kerštauti M. P., supainiojęs jį su A. N., su kuriuo, J. P. ir E. S. teigimu, kaltinamasis konfliktavo šventėje skiriant besigrumiančias moteris (pats A. N. nurodo dėl girtumo to neprisimenąs). Tuo būdu teismas laiko nustatytu, jog kaltinamasis sužalojo M. P. dėl asmeninių paskatų, ir kvalifikuoja jo veiką pagal BK 135 str. 1 d.

T. J. buvo kaltinamas ir tuo, jog 2008-08-09 apie 02. 20 val. viešoje vietoje, prie namo Nr. 18 Vilniaus gatvėje, Kretingos mieste, tyčia, neleistinu akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeidęs viešąją tvarką, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties, smogė kumščiu J. P. į kairįjį petį, tuo padarydamas jai kairio peties sumušimą, ir sukeldamas nukentėjusiajai J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip nurodo kaltinamasis, susidorojęs su M. P., dėl šventės metu įvykusio konflikto jis nusprendė atkeršyti ir kitiems su juo buvusiems asmenims. Tuo tikslu nuėjo prie bendrabučio ir, pamatęs ten P., su jais sukonfliktavo bei sudavė J. P.. Nukentėjusiosios J. P. bei kitų apklaustų įvykį mačiusių asmenų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada taip pat patvirtina, kad kaltinamasis sudavė J. P. į petį ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji J. P. taipogi parodė, kad jai su vyru prie bendrabučio laukiant atvykstančios GMP, pribėgęs kaltinamasis mėgino pulti M. P., o ji nukentėjo tuo metu, kai užstojo vyrą nuo puolančio kaltinamojo. Pradėjus šauktis pagalbos ir susirinkus kitiems draugams, kaltinamasis pabėgo. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir M. P., R., E. S.. Taigi, nors kaltinamasis teigia norėjęs keršyti ir kitiems su M. P. šventėje buvusiens asmenims, kaltinamojo veiksmai patvirtina, jog jis vėl ketino smurtauti būtent M. P. atžvilgiu, o J. P. sudavė tik todėl, kad ši kliudė jam prisiartinti prie M. P.. Nenustatyta, kad T. J. būtų puolęs J. P. tol, kol ši nepradėjo ginti vyro, taip pat kad jis būtų atlikęs kokius nors smurtinius veiksmus E. S. ar R. atžvilgiu. Iš to seka, kad kaltinamojo tyčia nebuvo nukreipta būtent į viešosios tvarkos pažeidimą, jis nesiekė viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Kaltininko ir nukentėjusiųjų pusės elgesys vėlgi buvo nukreiptas į tarpusavio santykių aiškinimąsi ir tyčia buvo nukreipta būtent į tai, o ne į viešosios tvarkos pažeidimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog esant panašioms aplinkybėms, kai viešoje vietoje prieš pažįstamą asmenį smurtiniai veiksmai atliekami dėl asmeninių paskatų, teismai nusikaltimo – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėties paprastai nekonstatuoja. Duotu atveju, kaltinamajam mėginant smurtauti prieš M. P., J. P. nukentėjo kaip pilietinę pareigą vykdęs asmuo, mėgindama užkirsti kelią neteisėtiems kaltinamojo veiksmams, kurie savo ruožtu buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, o į tarpusavio santykių su M. P. aiškinimąsi. Remiantis išdėstytu ir nukentėjusiesiems pareiškus, kad jie kaltinamajam neatleidžia ir taikytis su juo nesutinka, kaltinamojo T. J. veika dėl smurtavimo prieš J. P. perkvalifikuojama iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. Kaltinamojo T. J. kaltė dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, duodamas nuoširdžius parodymus, padėjo išaiškinti jo padarytas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, tačiau niekur nedirbo, nėra sukūręs šeimos, po inkriminuotų nusikaltimų padarymo padarė dar visą eilę tyčinių savanaudiškų nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis padarė du įžūlius tyčinius smurtinius nusikaltimus, tame tarpe ir sunkų nusikaltimą, be jokio pamatuoto preteksto padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo M. P. sveikatai. Tik dėka nukentėjusiajam operatyviai suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos nusikaltimas nesukėlė dar sunkesnių pasekmių. Priimtina dėmesin ir tai, jog nukentėjusiajam M. P. padaryti kūno sužalojimai nekėlė realios grėsmės gyvybei, nukentėjusysis nebuvo sunkiai suluošintas, nebuvo ženkliai sutrikdytos pagrindinės fizinės jo kūno funkcijos (judėjimo, regos, klausos ir pan.). Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam už abu nusikaltimus skiriamos mažesnės už sankcijų vidurkį sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Nusikaltimai, numatyti BK 140 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., pagal savo pavojingumą labai skiriasi, todėl už juos paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kaip tai numato BK 63 str. 5 d. 2 p. BK 135 str. 1 d. numatytas sunkus nusikaltimas labai nesiskiria pagal pavojingumą nuo apysunkių nusikaltimų, už kuriuos T. J. nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, todėl aukščiau nurodyta subendrinta bausmė bendrintina su 2009-10-20 Kretingos raj. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme dalinio sudėjimo būdu, kaip tai numato BK 63 str. 4 d. ir 9 d. Priimant dėmesin, jog T. J. ankstesniu nuosaprendžiu nuteistas už visos eilės nusikaltimų padarymą, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedama didesnė už minimalią švelnesnės bausmės dalis. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 6 ir 9 d. nuostatomis, bausmės bendrinamos vienu etapu.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 154-160), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiųjų 315 litų 30 ct. dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusiuosius, jie dėl sužalojimų buvo gydomi. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.

Nukentėjusioji J. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 69), kuriuo prašo priteisti iš nuteistojo 1000 litų turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad pirko vaistus peties gydymui, vykdama į policijos komisariatą bei veždama vyrą pas gydytojus, turėdavo atsiprašinėti iš darbo, dėl ko prarado pajamas. Be to, augina du vaikus, todėl su vyru išvykdami iš namų, turėjo samdyti auklę vaikams prižiūrėti.

Nukentėjusysis M. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 54), kuriuo prašo priteisti iš nuteistojo 20000 litų turtinei ir 30000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad po sužalojimų daugiau kaip mėnesį buvo nedarbingas, prarado pajamas, apie 2 savaites kasdien ar net 2 kartus per dieną vykdavo į ligoninę persirišti ranką, vienas perrišimas kainavo 20 litų, kainavo vaistai, kelionės išlaidos pas ekspertus ir tyrėjus. Neturtinę žalą sudaro patirtas didelis fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, nepatogumai dėl likusių randų, visam gyvenimui subjaurojusių jo kūną.

Teismas konstatuoja, jog realu, kad nukentėjusieji dėl patirtų sužalojimų turėjo gydymosi išlaidų, taip pat kitų su tuo susijusių išlaidų (transporto išlaidos vykstant į gydymo įstaigas, pajamų sumažėjimas dėl nebuvimo darbe, išlaidos vaikų auklei samdyti ir kt.). Tačiau nukentėjusieji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų turėtų išlaidų dydį, netgi nenurodė duomenų apie jų gaunamas darbines pajamas ir tikslų prarastų pajamų dydį. Neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo negalima tiksliai apskaičiuoti, todėl nukentėjusiesiems pripažįstama teisė į civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, ieškinių dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo be jokio pamatuoto preteksto brutualiai smurtaujama prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą, susirūpinimą dėl tolesnės savo sveikatos būklės, ilgalaikes kančias gydymosi metu, jau patyrė ir ateityje nuolat jaus diskomfortą dėl nepataisomo kūno subjaurinimo, kas atitinkamai mažins jo bendravimo galimybes. Nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimui suma iš esmės atitinka teismų praktikoje taikomą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris paprastai nustatomas, atlyginant dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo padarytą neturtinę žalą. Vienok pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymas laikomas sunkiu, jeigu sukelia bent vieną iš visos eilės BK 135 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimą, kitokį sunkų suluošinimą, sunkią nepagydomą ligą, didelės dalies darbingumo netekimą, ir pan. Nepataisomas kūno subjaurinimas dėl randų veide ir rankoje (tokio pobūdžio, kokie nustatyti M. P.), teismo nuomone, yra viena iš lengviausių sužalojimo pasekmių, duodančių pagrindą sužalojimą pripažinti sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tai pasakytina tiek palyginus šias pasekmes su galimomis alternatyviomis pasekmėmis, pripažįstant kūno sužalojimą sunkiu (pvz., regos netekimas, galūnės netekimas, paralyžius), tiek ir su galimu alternatyviu kūno subjaurinimo pobūdžiu (pvz., ausies kaušelio ar nosies netekimas, veido odos surandėjimas nudegimo pasekoje). Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad M. P. iki šiol patirti nepatogumai dėl sužalojimo bei tie nepatogumai, kurie neišvengiamai bus patiriami ateityje yra mažesnio masto, negu kad įprastai asmens patiriami nepatogumai sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko teisingu priteisti nukentėjusiajam mažesnio nei jo prašomas dydžio neturtinės žalos atlyginimą – 20000 litų. Nors kaltinamasis šiuo metu neturi turto ir pajamų, tačiau jis yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, neturi išlaikytinių, iš jo nėra priteistas didelis turtinės žalos atlyginimas, todėl akivaizdu, kad dirbdamas bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, nuteistasis turės galimybę uždirbti reikiamų lėšų ir atlyginti nurodyto dydžio neturtinę žalą.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiosios kelionės išlaidos 15 litų 80 ct.

M. P. marškinėliai, džinsinis švarkas ir džinsinės kelnės, saugomi Kretingos rajono policijos komisariate sunaikintini, kadangi nusikaltimo metu yra sugadinti (gausiai sutepti krauju, supjaustyti), todėl praradę vertę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 1 d., 140 str. 1 d., ir jį nubausti:

· pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. ir 9 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei dalinio sudėjimo būdu su Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinai nubausti T. J. laisvės atėmimu penkeriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009-07-15, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą 1 dieną (2008-08-09). T. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo T. J. 315 litų 30 ct. Valstybinei ligonių kasai.

Nukentėjusiojo M. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo T. J. nukentėjusiajam M. P. 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Pripažinti nukentėjusiajam M. P. teisę į civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio šioje dalyje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pripažinti nukentėjusiajai J. P. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Išieškoti iš nuteistojo T. J. 15 litų 80 ct proceso išlaidų valstybei.

Daiktinius įrodymus - marškinėlius, džinsinį švarką ir džinsines kelnes - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.