Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2186-935/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-12
Bylos Nr.
1-2186-935/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07312-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Nukentėjusysis
G. S.
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2186-935/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07312-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3., 1.1.7.2.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui,nukentėjusiajai G. S.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, devynių klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2016 m. vasario 13 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2.09 promilių girtumas, konflikto su sugyventine G. S. metu, pargriaudamas ją ant grindų bei spirdamas kojomis į galvos sritį, sumušė sugyventinę G. S., tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: dešinės akies viršutinio voko, kaktos kairės, dešinio žasto poodines kraujosruvas, kairio smilkinio, kaklo odos nubrozdinimus, kairės alkūnės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu.

Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu D. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, jog dėl jos padarymo labai gailisi. Jis paaiškino, jog po baliaus grįžo su savo sugyventine ir sūnumi namo, buvo išgėręs. Namuose kilo konfliktas, kurio metu jis savo sugyventinę pastūmė, ši nukrito, o jis jai įspyrė. Konfliktas įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), galimai 2016 m. vasario 13 d. Konfliktą sukėlė jis. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, kaltinamasis negalėjo nurodyti. G. S. sesuo L. S. bandė nukentėjusiąją užstoti, tuomet jis L. S. prirėmė prie sienos, trenkė, tačiau nepataikė ir apgadino sieną. G. S. bandė jį atitraukti nuo sesers. Kaltinamasis teigė, jog tuomet jis G. S. pastūmė į virtuvės pusę ir nukentėjusioji nugriuvo. Jis galimai nukentėjusiajai įspyrė, kiek kartų sudavė nukentėjusiajai, neprisiminė. Tuomet abi seserys išėjo pas kaimynus. Atėjęs kaimynas kaltinamąjį nuramino. D. K. taip pat nurodė, jog G. S. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena apie devynis metus, kartu augina du bendrus vaikus. Šiuo metu su G. S. santykiai yra geri. Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Kaltinamasis sutiko su byloje pareikštu Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu, pasižadėjo jį atlyginti. D. K. neigė, jog turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji G. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ji atleido kaltinamajam, su juo susitaikė, paaiškino, kad šis taisosi, stengiasi dėl vaikų, su jais praleidžia daug laiko.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad aštuonerius metus gyvena kartu su sugyventine G. S., turi du bendrus vaikus – sūnų ir dukrą. Pas juos namuose 2016 m. vasario 13 d. buvo sugyventinės sesuo L. S., kuri prižiūrėjo jų mažesnįjį vaiką, kadangi jie kartu su G. S. buvo kaimynės gimtadienyje, vartojo alkoholį. Abu su sugyventine buvo išgėrę. Alkoholio išgėrė nemažai, todėl namo grįžo pakankamai apsvaigęs. Juos namo parvežė vyras, buvęs gimtadienyje. Su minėtu vyru namo kieme susikonfliktavo. Tikslių aplinkybių nepamena. Grįžus namo kilo konfliktas tarp jo ir sugyventinės sesers L. S., nes ji pradėjo kažko rėkauti. Kaip vyko konfliktas, nepamena, bet, kiek pamena, prieš L. S. smurto nenaudojo. Jis L. S. išstūmė iš kambario. Dėl L. S. vėliau kilo ginčas tarp jo ir sugyventinės. Sugyventinę jis taip pat išstūmė. Kaip viskas vyko toliau, nepamena. Pamena tik tiek, kad sugyventinę rankomis pastūmė virtuvėje ir ji nukrito. Sugyventinę pastūmė rankomis į veidą vieną kartą. Nepamena, kad būtų sugyventinę spardęs kojomis, būtų jai sudavęs. Vėliau atvažiavo policija ir jį išsivežė. Sugyventinę matė po poros dienų po įvykio, bet ant jos veido mėlynių nematė. Namuose yra padaryta kumščio dydžio skylė sienoje, bet jos atsiradimo neprisimena. Jam buvo paaiškinta, kad skylė atsirado nuo to, kad jis bandė trenkti L. S., bet jis to neprisimena. (b. l. 40, 43)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. S. parodė, kad ji gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu D. K., sūnumi bei dukra. Ji su sugyventiniu bei sūnumi 2016 m. vasario 13 d. važiavo į kaimynės jubiliejaus šventę. Sesuo L. S. tuo metu buvo likusi pas juos namuose ir prižiūrėjo dukrą. Apie 21.00 val., būnant gimtadienyje, sugyventinis pasidarė agresyvus ir jai pareiškė, kad nori važiuoti namo. Ji pasakė, jog yra negėręs asmuo, kuris gali juos parvežti namo. Apie 21.30 val. atvažiavo kaimynės, kurios gimtadienį šventė, vyro brolis. Ji, jos sugyventinis ir sūnus įlipo į mašiną. Jau bevažiuojant namo D. K. pradėjo prie jos kabinėtis, vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Ji pasakė, kad jis apsiramintų, kadangi mašinoje sėdi vaikas. D. K. taip pat pradėjo kabinėtis žodžiais ir prie vairuotojo. Jiems atvažiavus į kiemą, ji su sugyventiniu ir sūnumi išlipo iš mašinos. Sugyventinis išlipęs iš mašinos, priėjo prie vairuotojo ir ištraukė jį už kairės rankos iš mašinos. Ji pamatė, kad tarp jų gali kilti konfliktas, todėl atsistojo tarp sugyventinio ir vairuotojo. Gali būti, kad D. K. skiriant nuo vairuotojo, sugyventinis jai griebė už kaklo. Sūnus tik išlipęs iš automobilio nuėjo namo, kadangi buvo išsigandęs. Maždaug po trijų minučių ji taip pat nuėjo namo, nusirengė. Praėjus maždaug penkioms minutėms po jos sugrįžimo į butą, į namus įėjo sugyventinis. Ji tuo metu buvo koridoriuje, sesuo su vaikais buvo koridoriaus gale. Jie girdėjo, kaip sugyventinis ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, kaltinti nebūtais dalykais. Sesuo jam pasakė, kad nustotų taip kalbėti, kadangi viską girdi vaikai. Sugyventinis buvo agresyvus. Sesuo nuėjo į kambarį, o D. K. paskui. Kiek ji matė, D. K. kaire ranka stvėrė sesei už rankos, privedė ją prie sienos ir dešinės rankos kumščiu trenkė seseriai į kairės pusės galvos sritį. Bandė trenkti ir dar kartą, tačiau sesuo pakreipė galvą ir D. K. pataikė į sieną, išmušė skylę. Ji bandė juos skirti. Tuomet D. K. paleido jos sesę ir pagriebė ją. Ji atsidūrė koridoriuje, D. K. ją stipriai šveitė į virtuvę, ji atsidūrė šalia radiatoriaus. D. K. buvo įsiutęs, pradėjo ją spardyti dešine koja. Ji užsidengė rankomis galvą ir rėkė, kad jis nustotų ją spardyti. D. K. spardė jai į šonkaulius, rankas ir galvą. Tiksliai nepamena, ar buvo panaudoti kumščiai. Kiek smūgių buvo padaryta, neprisimena, tačiau tikrai buvo daugiau nei trys. Po kiek laiko atėjo kaimynas iš gretimo buto ir D. K. nuo juos atitraukė. Pamena, kad sesuo ir kaimynas ją išvedė iš buto. Jai atėjus pas kaimynus į butą labai stipriai pradėjo skaudėti galvą. Sesuo iškvietė policiją ir medikus. Greitoji medicinos pagalba ją išvežė į ligoninę. Anksčiau sugyventinis taip pat yra prieš ją smurtavęs. (b. l. 9, 11)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. parodė, kad 2016 m. vasario 13 d. jo brolis su šeima, G. S. su šeima ir jos sesuo kartu dalyvavo vakarėlyje kavinėje prie troleibusų žiedo, Žemuosiuose Paneriuose. Apie 22.00 val. jam paskambino brolio žmona, kuri pasakė, kad jis atvažiuotų ir parvežtų namo G. S. su šeima, kadangi G. S. vyras per daug išgėrė, krito veidu ant plytelių ir susižalojo veidą. Maždaug po dešimties minučių jis atvažiavo prie kavinės. Jį buvo perspėję, kad užrakintų mašinos dureles, nes G. S. sugyventinis per daug išgėręs tampa agresyvus ir gali bandyti išlipti iš važiuojančios mašinos. Važiuojant D. K. tapo agresyvus, bandė atsidaryti mašinos dureles ir išlipti, tačiau jis dureles buvo užrakinęs. Važiuojant pakeliui namo D. K. iš niekur nieko užsipuolė savo žmoną negražiais, necenzūriniais žodžiais. G. S. liepė vyrui nesikeikti vaikui girdinti. D. K. pradėjo įžeidinėti ir A. Č., tačiau jis nekreipė dėmesio. Kai atvažiavo į kiemą prie namo, kuriame gyvena G. S., išlipo iš mašinos ir D. K. jį užsipuolė. D. K. bandė jį mušti, mojavo kumščiais. Jis atsitraukė nuo jo, nenorėjo veltis su neblaiviu asmeniu į konfliktą. Kai D. K. bandė jį mušti, tarp jų atėjo G. S., kuri norėjo nuo jo patraukti savo vyrą. D. K. supykęs kaire ranka sugriebė G. S. už kaklo ir pradėjo smaugti. Kiek laiko jis ją taip laikė, nežino, kadangi viskas vyko labai greitai. Tuomet jau jis bandė patraukti D. K. nuo G. S., sugriebė jam už kairės rankos, kad paleistų jos kaklą. Vaikas, kuris važiavo su jais, viską matė. Konfliktas vyko prie jo mašinos. Kai D. K. paleido G. S., ji jam pasakė, kad jis greičiau iš ten važiuotų, kol neatsitiko kažkas blogiau. Jis išvažiavo ir tolimesnio konflikto nematė. Apie 01.00 val. jam paskambino G. S. sesuo ir paprašė, kad jis paimtų G. S. vaikus, nuvežtų pas jos mamą į Daniliškes, kadangi įvyko konfliktas ir D. K. sumušė G. S., kurią išvežė į ligoninę. Atvažiavęs pas L. S. jis matė, kad jai buvo paraudęs dešinysis žandas bei kaklo dešinė pusė. (b. l. 13)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. S. parodė, kad 2016 m. vasario 13 d. ji išleido savo seserį G. S., jos sugyventinį D. K. ir jų vyresnįjį vaiką D. K. į vakarėlį, o ji liko jų nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su jų mažąja dukra G. K.. Apie 22.30 val. išgirdo labai stiprų beldimą į duris. Ji atidarė duris ir pamatė, kad prie durų stovi sesers sūnus D. K., kuris labai verkė, kūkčiojo, drebėjo iš baimės. D. K. pasakė, kad „tėtis girtas“ bei papasakojo, kad tėtis vakarėlyje nukrito. Ji vaiką nuvedė į kambarį ir paguldė į lovą. Maždaug po penkių minučių į namus įėjo sesuo G. S., nusirengė ir atėjo į kambarį raminti sūnaus D. K.. Sesuo irgi verkė, buvo išsigandusi. Dar po penkių minučių į namus atėjo D. K., kuris buvo agresyvus, užėjęs į kambarį pasakė sesei: „Ateini čia pasikalbėt“ bei vaikų akivaizdoje vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Sesuo tuo metu tupėjo prie lovos, o D. K. atėjo prie jos ir norėjo smogti. Tada ji atsistojo tarp savo sesers ir D. K. ir pasakė jam: „Ką tu čia darai? Tavo vaikai viską mato“. Tada D. K. kaire ranka stipriai stvėrė jai už abiejų rankų, kadangi jas buvo sukabinusi, ir pastatė ją prie sienos. Jis jai iš kairės rankos plaštakos stipriai sudavė į kairę veido pusę du kartus. Ji pajuto didelį skausmą. Trečią kartą D. K. norėjo jai trenkti iš kumščio. Jis smogė iš dešinio kumščio, tačiau ji pasuko galvą ir smūgis teko sienai. Sienoje liko didelė skylė. Girdėjo, kaip sesuo ir vaikai šaukė, klykė: „Tėti, baik“. Sesuo šaukė: „Dariau, ką tu darai?“. D. K. atsisuko į sesę, dešine ranka stipriai stvėrė sesei už sprando ir nutempė sesę į koridorių. Ji tuo metu greitai pasiėmė vaikus ir išbėgo iš namų kviestis pagalbos. Išbėgant ji matė, kaip D. K., suėmęs jos sesę už sprando, stipriai pargriovė ją ant žemės. Sesuo užsidengė galvą. Matė, kaip D. K. jos sesei, kuri buvo parklupusi, spyrė į šoną. Kokie buvo tolimesni D. K. veiksmai, nebematė. Ji nubėgo pas kaimynus, kurie gyvena šalia, ir paprašė jų pagalbos. Kaimynai jau girdėjo, kad pas juos bute buvo triukšmas, todėl kaimynės vyras iškart nubėgo į sesers butą ir stengėsi apginti G. S., patraukti nuo jos D. K.. Palikusi vaikus pas kaimynę ji greitai sugrįžo į sesers butą, kad pasiimtų ir sesę. Kai atėjo į butą, D. K. jau gulėjo koridoriuje. Su kaimynu jie G. S. atsivedė į kaimynų butą, kadangi sesuo pati nepaėjo, buvo susilenkusi. Ji užrakino D. K. bute. Vėliau, būdama pas kaimynus, ji iškvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą. Maždaug po septynių minučių atvyko policija ir greitoji pagalba. Sesuo buvo praradusi atmintį, jai svaigo galva, todėl greitoji medicinos pagalba ją išvežė į ligoninę. (b. l. 15)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. K. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su žmona E. K. bei jų mažamete dukra. 2016 m. vasario 13 d., apie 23.30 val., su žmona žiūrėjo televizorių. Išgirdo riksmus koridoriuje, kažkas šaukė „padėkit“. Tuo pat metu kažkas pradėjo garsiai belstis į jų buto duris. Žmona atidarė duris ir į jų namus įbėgo kaimynės iš gretimo buto Nr. (duomenys neskelbtini) sesuo su dviem mažais kaimynės vaikais. Įbėgusi kaimynės sesuo buvo labai išsigandusi, visa drebėjo ir pasakė, kad sesers vyras muša jos seserį. Vaikai taip pat buvo labai išsigandę. Jis kartu su žmona paliko kaimynės seserį su vaikais pas save bute, o pats su žmona nubėgo į kaimynės butą jos gelbėti. Kai atėjo, pamatė, kad kaimynė klūpi virtuvėje kairiuoju šonu prie radiatoriaus. Kaimynas vyras stovėjo priešais savo žmoną. Kiek jis matė, kaimynė labai verkė, o vyras jai kažką įnirtingai, garsiai šaukė. Ką tiksliai jis sakė, jis nesuprato. Jo žmona puolė prie kaimyno, griebė jam už kairės rankos norėdama jį patraukti toliau nuo kaimynės. Tada kaimynas pamatė, kad jie atėjo. Kai žmona bandė jį patraukti, kaimynas pasimuistė ir norėjo trenkti jo žmonai. Tada jis staigiai priėjo prie kaimyno, dešine ranka paėmė jam už kaklo iš nugaros pusės ir ištempė į koridorių. Kaimynas buvo agresyvus, įniršęs, kad jie įsikišo į jų konfliktą, todėl koridoriuje kaimynas jam trenkė. Jis kaimynui trenkė atgal ir jis parkrito koridoriuje ant grindų. Kaimynui nukritus, žmona su kaimyne išėjo iš virtuvės ir nuvedė kaimynę pas juos į namus. Jis liko bute su kaimynu. Žmona paėmė iš kaimynės sesers buto raktus, jie užrakino bute kaimyną, kad šis neišeitų, ir laukė policijos. Matėsi, kad kaimynas buvo nemažai išgėręs. Nei ant kaimynės, nei ant sesers, nei ant vaikų matomų sužalojimų nepastebėjo. Ankščiau iš kaimynų buto taip pat yra girdėjęs riksmus, greičiausiai tai būdavo jų barniai. Jis pats nematė, kaip kaimynas smurtavo prieš savo žmoną. Jiems atėjus kaimynas savo žmonos nemušė, bet greičiausiai iki jų atėjimo jis naudojo fizinį smurtą, kadangi kaimynė buvo labai išsigandusi, apsiverkusi. (b. l. 17)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo šeima – vyru Ž. K. ir dukryte. Šalia jų, bute Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynai, kurie dažnai pykstasi. Per sienas jiems dažnai girdėdavosi, kaip ta šeima pykstasi, kadangi girdėdavo šauksmus, riksmus. 2016 m. vasario 14 d., apie 23.30 val., ji su vyru žiūrėjo televizorių. Ji išgirdo, kad kažkas beldžia į buto duris. Ji pravėrė duris, kurias pastūmė kaimynės sesuo. Kaimynės sesuo su maža mergaite įbėgo į jų namus, pradėjo šaukti, kad padėtų, nes jos sesę muša vyras. Moteris, atbėgusi į butą, buvo labai susijaudinusi, pasimetusi, visa drebėjo. E. K. teigė, jog ji nubėgo į kaimynų butą ir pamatė, kad virtuvėje, šalia lango, šalia radiatoriaus, gulėjo kaimynė. Kaimynės vyras stovėjo. Ji sugriebė vyrą, berods, už dešinės rankos ir pasuko į save, patraukė jį nuo kaimynės. Ji kaimyno pradėjo klausinėti, ką jis čia daro. Kai ji čiupo vyrui už rankos, jis besisukdamas kaire ranka užsimojo link jos, tačiau ji suspėjo nusukti veidą. Jos vyras sugriebė kaimyną ir nusivedė jį į koridorių toliau nuo kaimynės. Kiek ji matė, kaimynas dar bandė suduoti ir jos vyrui. Kaimynas buvo labai agresyvus, matėsi, kad jis buvo girtas. E. K. tvirtino, jog ji pakėlė nuo grindų kaimynę ir nusivedė pas save į butą. Išeinant matė, kad kaimynas gulėjo koridoriuje ant grindų. Atvedusi kaimynę pas save namo, ji dar nuėjo pas kaimynus, gyvenančius bute Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ten buvo pasislėpęs kaimynų sūnus. Ž. K. per tą laiką buvo pasilikęs bute kartu su kaimynu, kad jis nepabėgtų. Jai kaimynės sesuo padavė kaimynų buto raktus, kad užrakintų kaimyną ir paliktų jį užrakintą, jog jis nepabėgtų. Policiją jau buvo iškvietusi kaimynės sesuo. Ant kaimynės sesers nesimatė jokių smurto žymių, o ant kaimynės matėsi, kad jos veidas buvo labai raudonas, buvo išsigandusi, verkė. Kaimynė skundėsi labai dideliu galvos skausmu. Ji nematė, ar kaimynas mušė kaimynę. (b. l. 19-20)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. vasario 13 d. 23.05 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pranešėjos neblaivus sugyventinis muša ją ir vaikus, pranešėja pabėgo pas kaimynus. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja 2016 m. vasario 14 d. 07.00 val. pranešė, kad 2016 m. vasario 13 d. 23.53 val. į ligoninę buvo pristatyta G. S., kuri paaiškino, jog 2016 m. vasario 13 d. 23.00 val. namuose ją mušė sugyventinis. G. S. diagnozuota: galvos sumušimas, veido ir kairio dilbio nubrozdinimas ir sumušimas. (b. l. 4)

Iš L. S. pareiškimo matyti, kad 2016 m. vasario 13 d., apie 21.00 val., sesės sugyventinis D. K. grįžęs iš gimtadienio pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ir jos sesę. Sesei ją užstojus, D. K. sesei trenkė tris kartus į veidą. Ji su sese, jos nepilnamečiais vaikais pabėgo pas kaimynus. (b. l. 1)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. S. padaryta dešinės akies viršutinio voke, kaktos kairės, dešinio žasto poodinės kraujosruvos, kairio smilkinio, kaklo odos nubrozdinimai, kairės alkūnės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. vasario 13 d. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galimą būtų spręsti apie įrankių kiekį, neužsifiksavo. Sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galimą būtų spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydžius, neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Nustatyta kairės alkūnės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu galėjo būti padaryta griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių. Įprastai poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai sugyja be pasekmių. (b. l. 22-23)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. vasario 14 d. 00.15 val. buvo nustatyta D. K. asmens tapatybė. (b. l. 34)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. vasario 14 d. 00.18 val. D. K. buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. (b. l. 50)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisme D. K. prisipažino, jog kilusio konflikto metu jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją G. S., t. y. jis nukentėjusiąją pastūmė, dėl ko ši nukrito ant grindų, sudavė smūgius kojomis, ir tokiu būdu padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Faktą, jog D. K. panaudojo prieš G. S. fizinį smurtą patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, liudytojos L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies liudytojų A. Č., Ž. K. ir E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. A. Č. parodymai patvirtina, jog D. K. dar iki konflikto, kilusio tarp jo ir nukentėjusiosios, elgėsi agresyviai, netinkamai elgėsi su nukentėjusiąja. Iš G. S. parodymų matyti, jog konflikto metu D. K. ją pastūmė ir ji nukrito virtuvėje šalia radiatoriaus, tuomet kaltinamasis jai sudavė smūgius kojomis, nuo smūgiu ji dengėsi rankomis, jai buvo suduota nemažiau trijų smūgių. Iš liudytojos L. S. parodymų matyti, jog ji matė, kaip D. K. ranka stipriai stvėrė nukentėjusiajai už sprando ir nutempė į koridorių, tuomet pargriovė ją ant žemės, tuo metu, kai ji buvo parklupusi, spyrė į šoną. Ši liudytoja kitų smūgių nematė, kadangi išbėgo kviesti pagalbos. Liudytojų Ž. K. ir E. K. parodymai patvirtina, kad į juos pagalbos kreipėsi L. S., kuri nurodė, jog D. K. muša jos seserį. Liudytojai teigė, jog, nuskubėję į kaimynų butą, pamatė, kad kaimynė klūpo/guli virtuvėje prie radiatoriaus, šalia stovi jos vyras, kuris garsiai šaukė. Kaimynas agresyviai elgėsi ir su liudytojais. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog 2016 m. vasario 13 d. 23.05 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, kad vyras smurtauja prieš moterį, o 2016 m. vasario 14 d. 07.00 val. buvo gautas pranešimas, jog 2016 m. vasario 13 d. 23.53 val. į ligoninę buvo pristatyta G. S., kuri paaiškino, kad 2016 m. vasario 13 d. 23.00 val. namuose ją mušė sugyventinis. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. S. buvo nustatyti sužalojimai, kurie buvo padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai 2016 m. vasario 13 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui.

Anksčiau aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina, jie nėra prieštaringi, todėl laikytini įrodymais. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, jog D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, su kuria veda bendrą ūkį, augina du vaikus, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam buvo nustatytas 2.09 promilių girtumas, o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas D. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata), kuris yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, šis nusikaltimas buvo padarytas prieš šeimos narį, neteisėtą elgesį matant mažamečiams vaikams, be jokio aiškesnio motyvo. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad D. K. dirba, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas, ankščiau nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas baustas administracine tvarka. Teismas čia pastebi, jog D. K. yra ne kartą baustas administracine tvarka už tai, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Akivaizdu, jog kaltinamojo anksčiau padaryti administraciniai teisės pažeidimai nėra susiję su smurto panaudojimu kitam asmeniui. Vis tik konstatuotina, jog administracinių teisės pažeidimų, kurie vertintini kaip itin pavojingi, nevienkartinis padarymas rodo, kad kaltinamasis ne visais atvejais sugeba daryti išvadas bei keisti savo elgesį, taip pat rodo jo atsainų požiūrį į tvarką, kurios būtina laikytis visuomenėje. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad faktą, jog kaltinamasis ne visuomet elgiasi tinkamai patvirtina ir nukentėjusiosios teiginys, kad jis anksčiau yra prieš ją smurtavęs, o iš liudytojo A. Č. parodymų matyti, jog jis buvo įspėtas, kad kaltinamasis pavartojęs alkoholio gali tapti agresyvus. Tuo pačiu teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam atleido, jie susitaikė, nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamojo elgesys taisosi į gerąją pusę.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, D. K. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis nei baudžiamajame įstatyme nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog D. K. yra tikslinga įpareigoti tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje. Prokuroras siūlė įpareigoti D. K. būti tam tikru laiku namuose. Vis tik konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti D. K. konkrečiu metu būti namuose, kadangi tokio įpareigojimo paskyrimo tikslingumo nepatvirtina nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nei jokie kaltininką charakterizuojantys duomenys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka D. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. vasario 13 d. 23.05 val. iki 2016 m. vasario 14 d. 13.20 val. (viena diena).

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė D. K. naikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 79,67 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl jis tenkintinas. Pažymėtina, jog dėl šio ieškinio nagrinėjant baudžiamąją bylą ginčų nekilo, D. K. sutiko su civiliniu ieškiniu, jį pripažino, pažadėjo atlyginti. Taigi baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti laisvės apribojimo bausmę aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. vasario 13 d. 23.05 val. iki 2016 m. vasario 14 d. 13.20 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. K. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. K., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš D. K. priteisti 79,67 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis