- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- e1-1188-1208/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36524-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agneta Bulakė
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;
2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2017 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
3) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2017 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
K. Š. (toliau – ir K. Š.) (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 2,42 promilės neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
K. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą, kurį gavo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vakare, apie (duomenys neskelbtini) susitiko su savo draugu, nusipirko degtinės butelį ir nuėję į nuošalesnę vietą visą narktį vartojo alkoholį. Jis turi jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį pirko (duomenys neskelbtini) už 3 000 Eur. Tikslios valandos neprisimena, bet jau buvo šviesu, rytas, jo paprašė pažįstama mergina ją parvežti. Tada jis būdamas neblaivus nuėjo į savo namų kiemą (duomenys neskelbtini), neblaivus sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo iš kiemo. Mergina, kurios net vardo nežino, atsisėdo šalia jo, priekinėje keleivio pusėje. Jis žino, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve labai dideliu greičiu. Kokiu tiksliai greičiu, dabar neprisimena. Pamena, kad jis atsitrenkė automobiliu į kažkokį stulpelį, po ko jo automobilį pradėjo „nešti“ ir jis atsitrenkė į kažkokią namo tvorą. Jam atrodė, kad jo automobilis pakibo ore, iššovė oro pagalvės ir jis sustojo. Kai jis, įvažiavęs į metalinę sietinę tvorą ir tujas, sustojo, negalėjo išlipti iš automobilio per vairuotojo pusę, nes automobilio vairuotojo durelės buvo prispaustos. Pirma iš automobilio išlipo mergina per keleivio pusės langą ir išlipusi jam padėjo lipti per langą. Kai jis tik išlipo, prie jo jau stovėjo kažkoks nepažįstamas vyriškis, neužilgo atėjo dar vienas ir netrukus atvažiavo policija.
Liudytojas T. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) išėjęs į kiemą ruošėsi sėstis į automobilį važiuoti į darbą, kai stovėdamas savo kieme išgirdo cypimą padangų ir didelį dungtelėjimą. Iškart išbėgęs iš vidinio kiemo link gatvės, jis pamatė dulkių kamuolį ir įvažiavusį į jo tvorą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių neatsimena. Pribėgęs prie automobilio, pastebėjo iš priekinės keleivio pusės išlipusią merginą, kuri bandė ištraukti vaikiną iš automobilio per savo pusę, t. y. per priekines keleivio dureles, nes vairuotojo pusės durelės neatsidarė, buvo prispaustos jo sodybos metaline tvora ir vaikinas negalėjo per vairuotojo pusę išlipti. Kol jis iki jų bėgo, tai mergina vaikiną jau buvo ištraukusi iš automobilio vidaus į lauką ir vaikinui sakė „greičiau varom“. Jis pribėgo prie automobilio, prie kurio stovėjo vaikinas ir ruošėsi bėgt, bet jis jį pasigavo ir nepaleido. Kai jis automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoją laikė, šis visaip muistėsi, norėjo nuo jo išsprukti, tai jam į pagalbą atėjo kaimynas. Kol jie laikė automobilio vairuotoją, mergina staigiai nuo automobilio bėgo link netoliese esančio kalniuko, jos nespėjo sulaikyti. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie su kaimynu perdavė jiems automobilio vairuotoją, kurį sulaikė įvykio vietoje. Policijos pareigūnė jam pasakė draudimo kompaniją, kurioje draustas automobilis, ir jis kreipėsi dėl sugadintos tvoros dėl žalos atlyginimo. Liudytojas T. M. (duomenys neskelbtini) papildomos apklausos metu parodė, kad jis dėl sugadintos tvoros kreipėsi į draudimo kompaniją, ši jam priskaičiavo ir išmokėjo 784 Eur dėl tvoros sugadinimo eismo įvykio metu. Jis dėl tvoros sugadinimo niekam pretenzijų nereiškia, civilinio ieškinio taip pat nereiškia.
Liudytojas K. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), eidamas savo kieme, išgirdo iš gatvės pusės trenksmą - lyg kas būtų atsitrenkęs į stulpą, po to ratų cypimas. Jis bėgo per kiemą link gatvės ir pastebėjo didelį dulkių kamuolį, pro kurį matė, kad jame yra šviesios spalvos automobilis, kuris trenkėsi į kaimyno T. M., gyvenančio kitoje gatvės pusėje nuo jo, tvorą. Būdamas prie savo tvoros vartelių, matė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių neatsimena, įsijungęs atbulinę pavarą, bando atbuline eiga išvažiuoti, bet jam neišėjo, nes automobilio ratai buvo ore. Kai jis ėjo per gatvę, iš (duomenys neskelbtini) priekinių keleivio pusės durelių išlipo mergina ir bandė ištraukti automobilio vairuotoją vaikiną, nes iš vairuotojo pusės nebuvo galimybės išlipti, buvo užspaustos vairuotojo durelės metaline tvora. Kol jis atėjo link automobilio, mergina stovėjo šalia, o vairuotojas lipo per keleivio langą ir T. M. vairuotoją iškart sulaikė. Kol jis atėjo link T. M., vairuotojas muistėsi ir norėjo iš T. M. rankų pasprukti. Jis T. M. irgi padėjo laikyti. Kol jis su T. M. laikė automobilio vairuotoją, iš įvykio vietos mergina pabėgo. Ji buvo smulkaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jis su T. M. perdavė jiems automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoją.
Liudytoja J. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini), ankstyvą rytą, kažkur apie (duomenys neskelbtini), ji išgirdo stiprų trenksmą, dungtelėjimą. Ji staigiai šoko iš lovos ir apsirengusi išbėgo į lauką. Pamatė, kad nėra jos gyvenamojo namo pusės tvoros ir šalimais pastebėjo, kad į kaimyno T. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), tvorą yra įvažiavęs automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių neatsimena, šviesios spalvos. Automobilis taip pat buvo išoriškai visas apgadintas. Prie automobilio jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie formino įvykį, ir pastebėjo stovintį vaikiną, kuris šypsojosi. Atėjusi prie savo namo tvoros, pamatė sugadintus betoninius tvoros stulpelius ir prie tvoros stulpelių išgadintas trinkeles. Kaip įvyko įvykis, ji nematė, tik suprato, kad sulaikytas jaunuolis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kurio nesuvaldė ir įvažiavo į jos bei kaimyno T. M. tvoras. Dėl tvoros ir kitų statinių apgadinimo bei želdinių ji kreipėsi į kaltininko draudimo kompaniją „Gjensidige“. Atvykęs žalų ekspertas apžiūrėjo įvykio vietą ir praeitą savaitę jai pervedė į sąskaitą dėl statinių apgadinimo 1 800 Eur. Ji dėl apgadintų statinių patyrė 2 700 Eur turtinę žalą, kuri yra pilnai neatlygintina. Ji kreipsis pakartotinai į draudimo kompaniją, kad jai perskaičiuotų turtinę žalą.
Liudytoja M. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini). Buvo tamsus paros metas, (duomenys neskelbtini) ankstyvas rytas, sutikusi K., kurio pavardės ji nežino, paprašė pas K. ją parvežti namo, nes žinojo, kad jis turi automobilį (duomenys neskelbtini). K. sutiko ją parvežti į namus. Kad K. buvo neblaivus, ji nematė. Jis nesvirduliavo, kalba jo buvo rišli. K. įsėdo už automobilio vairo, ji atsisėdo šalia vairuotojo priekinėje keleivio pusėje. Kai pradėjo važiuoti su K., jau švito. Ji, sėdėdama šalia jo automobilyje, jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, bet jam nieko nesakė. Jie važiavo gatve. Kokiu greičiu K. važiavo, ji nežiūrėjo. Važiuojant gatve link kalno, K., vairuodamas (duomenys neskelbtini), atsitrenkė padanga į „bordiūrą“. Tada pradėjo jo vairuojamą automobilį „mėtyti“. Jis nesuvaldė automobilio, trenkėsi į vieną gyvenamo namo tvorą. Nuo smūgio automobilis skriejo. Ji daugiau nieko neatsimena, tik pamena, kad iššovė oro pagalvės ir automobilis sustojo, nes įvažiavo į metalinę tvorą ir tujas. Kaip ji po eismo įvykio išlipo iš K. automobilio, nepamena. Atsimena, kad ji stovėjo prie automobilio ir K. stovėjo šalia, prie kurio stovėjo du nepažįstami vyrai ir kalbėjo su K.. Ji vyriškių klausė, ar gali iš įvykio vietos pasišalinti. Jie jai leido eiti ir ji nuo automobilio nuėjo link kalno, kuriuo užkilus atsidūrė netoli „Viada“ degalinės (duomenys neskelbtini), ir parėjo į namus. Eismo įvykio metu ji nebuvo sužalota.
Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gavus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje „dabar į tvorą įvažiavo neblaivus vairuotojas su automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sunku sulaikyti agresyvus, praneša kaimynas“, atvykus į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini), rastas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis K. Š.. Automobilis po eismo įvykio apgadintas, stovėjo vairuotojo durimis atsirėmęs į namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvorą (durys neatsidaro). Akivaizdžiai matyti sugadintos tvoros ir želdiniai prie namų Nr. (duomenys neskelbtini) (gyv. T. M.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (gyv. A. B.). Prie automobilio vaikščiojo K. Š. ir T. M.. T. M. paaiškino, kad buvo kieme, kai išgirdo cypiant automobilio ratus, po to nuo miesto centro pamatė žemių ir dulkių debesį ir tuo momentu į jo tvorą atsitrenkė automobilis, kai priėjo prie automobilio, pro priekines keleivio dureles išlipusi mergina traukė už rankos, padėjo lipti paskui save vaikinui, kuris sėdėjo prie vairo; daugiau asmenų nei prie automobilio, nei automobilyje nebuvo; abu asmenys ketino pasišalinti; mergina pabėgo link kelio (duomenys neskelbtini); jis vaikiną sustabdė ir laukė policijos pareigūnų. K. Š. neigė vairavęs, kalbėjo nerišliai, nieko nepasakojo apie įvykio aplinkybes. Pripažino, kad vartojo alkoholį, ir kartojo, kad kitą dieną atves asmenį, kuris prisiims kaltę, kuris vairavo. K. Š. nustatytas 2,66 promilių (pirmu tikrinimu) ir 2,42 promilių (antru tikrinimu) neblaivumas.
(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties namais Nr. (duomenys neskelbtini); įvykio vietoje, sklype Nr. (duomenys neskelbtini), atsirėmęs vairuotojo puse į sugadintą tvorą, galu į (duomenys neskelbtini) gatvę stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) jis akivaizdžiai apgadintas.
(duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad K. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai; ir tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810, ARFM 0242, tikrinimo rezultatai – (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,66 promilės neblaivumas, (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,42 promilės neblaivumas, asmuo su tikrinimo rezultatais sutiko.
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), 2003 metų, vidutinė rinkos kaina yra 1 700 Eur (su PVM).
VĮ "Regitra" informacijoje apie kelių transporto priemones nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra K. Š..
(duomenys neskelbtini) savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad K. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jis už 3 000 Eur nupirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, ir privalomojo draudimo poliusą.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis K. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį kaltinamajam, būdamam neblaivus, jam nustatytas 2,42 promilės neblaivumas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Jis pripažino, kad (duomenys neskelbtini) vakare, apie (duomenys neskelbtini) susitiko su savo draugu, nusipirko degtinės butelį ir nuėję į nuošalesnę vietą visą naktį gėrė alkoholį, o ryte vairavo transporto priemonę, kurios nesuvaldė ir atsitrenkė į tvorą. Policijos pareigūnams patikrinus kaltinamojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810, ARFM 0242, tikrinimo rezultatai – (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,66 promilės neblaivumas, (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,42 promilės neblaivumas. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – liudytojų K. B., J. B., T. M. parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi K. Š. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. Š. pareiškė, kad sutinka, jog baudžiamoji byla būtų užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. Š. (duomenys neskelbtini) sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei priklauso nuo (duomenys neskelbtini) dėl mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo, socializuoto elgesio sutrikimo, psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo; buvo siunčiamas į Respublikinę Kauno ligoninę psichologo ir psichiatro išvadai dėl vairavimo, išvada - vairuoti gali B kategorijos transporto priemones, taikant apribojimą - kodas 68; (duomenys neskelbtini) išduota pakartotinė pažyma dėl vairavimo. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. Š. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, abejoti K. Š. pakaltinamumu nėra jokio pagrindo.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia, kad K. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore beveik daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Pats kaltinamasis patvirtino, kad įvykio išvakarėse susitiko su draugu, nusipirko degtinės butelį ir nuėję į nuošalesnę vietą gėrė per visą naktį ir kalbėjosi. Jis išgėręs alkoholinių gėrimų niekada nevairuoja, tačiau kodėl šį kartą sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus, negalėjo paaiškinti. Kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. K. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nuteistasis anksčiau tris kartus teistas už kitų nusikalstamų veikų padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas 4 kartus, visas baudas yra sumokėjęs. Pateiktame pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam K. Š. 60 parų arešto bausmę, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 parų arešto bausmę. Teismas, įvertinęs nustatytas įtariamąjį ir jo nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta K. Š. paskyrus prokurorės siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant didesnį nei įstatymų leidėjo numatytas šios bausmės vidurkis - 60 parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, tokia skirtina arešto bausmė nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, yra adekvati padarytos veikos pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo principui.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo (arešto) bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo. Teismo nuomone, K. Š. nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad jei K. Š. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajam.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 8 (aštuonių) mėnesių terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą ir pareigą - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, esant vidutiniam kaltinamojo neblaivumo laipsniui, kaltinamojo asmenybę apibūdinantiems duomenimis, taip pat įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas pradedančiuoju vairuotoju, nustatytinas 3 (trijų) metų draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ((duomenys neskelbtini)).
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, jo 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, ji nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).
Kaip matyti, atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad po eismo įvykio automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) yra stipriai apgadintas, todėl prokurorė prašo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, remdamasi (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nustatyta viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. šiuo atveju turtą (automobilį) konfiskuoti būtų netikslinga, kadangi jis sudaužytas. Kartu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent VšĮ „Emprekis” duomenimis bei verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu. Nors prokurorė prašo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą pagal jos pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą kainą, tačiau minėtas sandoris įvyko (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad transporto priemonės vertė per šį laiką sumažėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, nustatytą VšĮ „Emprekis“ pažymoje, t. y. 1 700 Eur.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu K. Š. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) grąžinti K. Š., paliktini jo žinioje.
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,
nusprendžia:
K. Š. pripažinti kaltų padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, K. Š. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nedarbo metu, nuo 22 val. iki 7 val. privalo būti namuose adresu: (duomenys neskelbtini), įpareigojant K. Š. bausmės atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti K. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo (2024 m. rugsėjo 23 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, išieškoti iš K. Š. konfiskuotino automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų).
Išaiškinti K. Š., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų raštinės tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu prienu.rumai@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.
Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones K. Š. atėmimą 3 (trejiems) metams.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę –specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje paimtą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktelius ir registracijos liudijimu, (duomenys neskelbtini) grąžintus K. Š., palikti jo žinioje.
Išaiškinti K. Š., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.