Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. N1-959-725/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-25
Bylos Nr.
N1-959-725/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Nukentėjusysis
G. S., V. S.
Kaltinamasis
G. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-952-725/2012Proceso Nr. 22-1-00437-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.5.; 1.1.11.9.; 2.4.1.1.; 2.4.1.2.; 2.1.4.5.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.5.; 1.1.11.10.; 2.1.15.3.3.2.; 2. 1.15.1.2.; 2.1.15.1.1. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 25 d.Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorui T. D., nukentėjusiesiems G. S., V. S., nukentėjusiojo atstovei advokatei R. B., VTAS atstovei S. Č., kaltinamajai G. N., jos įstatyminiam atstovui V. N., gynėjui advokatei M. V.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 9 kl. išsilavinimo, besimokanti (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teista

- 2012-04-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. (du nusikaltimai), BK 63 str. 3 d. – 2 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. 2011-04-15 apie 21.00 val., būdama nepilnamete, Kaune, Vytauto prospekte, prie „Planeta“ turgavietės pastato Nr.6 esančio visuomeninio transporto sustojimo, bendrai veikdama su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodama fizinį smurtą, t.y. papurkšdama dujų balionėliu nukentėjusiajam nepilnamečiui G. S. į veidą, o tyrimo metu nenustatytam asmeniui pakišus koją ir taip nukentėjusįjį pargriovus ant grindinio, tuo padarant kairės akies obuolio junginės ir ragenos II laipsnio nudegimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą - nukentėjusiajam G. S. priklausantį turtą: 20 litų, mobilaus ryšio telefoną „VODAFONE 720“, IMEI Nr. 356560011676361, 400 litų vertės.

Kaltinamoji G. N. dalinai prisipažino padariusi nusikaltimą, parodė, kad 2011-04-15 su draugais L. T. ir R. R. važiuojant troleibusu link stoties, jame pamatė G. S. Kad vaikinas – kaltinamosios buvęs klasiokas, ji pasakė R. R. Pastarasis kaltinamajai liepė eiti su klasioku pasisveikinti. Nuėjus su L. T. prie G. S., pastarasis nelabai norėjo su jomis šnekėtis, pradėjo jas įžeidinėti, jos su G. S. susiginčijo. Nuo nukentėjusiojo nepasitraukė, nes norėjo su juo bendrauti. Ausinuko nuo nukentėjusiojo nenutraukė, nesuplėšė. Atvažiavus prie „Planetos“ turgavietės, išlipus, kaltinamoji atsitrenkė į G. S., ir pastarasis kaltinamajai kažką pasakė. Tada kaltinamoji jam papurškė dujų, R. R., atrodo G. S. pakišo koją, bet kaltinamoji tiksliai to nematė. G. S. nukrito ir pradėjo rėkti. Kaltinamoji su draugais pradėjo bėgti. Bėgdama išmetė dujų balionėlį. Bėgančią ją pagavo vyriškis. G. S. jau buvo atvestas į sustojimo būdelę. Tas vyras kaltinamajai sakė, ar ji nenorinti, kad jis ją dujom nupurkštų. Tada kaltinamoji atsiprašė G. S., ir ji buvo paleista. Kaltinamoji nurodė, kad R. R. norėjo, kad kaltinamoji iš nukentėjusiojo pasityčiotų, o jis nukentėjusįjį galėtų apvogti. Dar prieš einant prie nukentėjusio, R. R. jai liepė nueiti ir „prisikabinti“ prie nukentėjusiojo. Iš R. R. pasakytų žodžių kaltinamoji suprato, kad jai reikia „prisikabinti“ prie nukentėjusio, jog būtų galima atimti iš jo daiktus. Prieš išlipant, R. R. kaltinamajai į ranką įkišo dujų balionėlį, akimis parodydamas ir leisdamas suprasti, kad ji nupurkštų nukentėjusįjį. Kaltinamoji parodė, kad dėl R. įtakos buvo daromi ir kiti nusikaltimai, nes jis jai grasindavo. Kaltinamoji tuo metu buvo pabėgusi iš namų, ir R. R. neleido jai bendrauti su mama. R. R. sakė, kad viskas bus gerai, kad ji nieko nebijotų. Kai ji bėgo, nematė, ką tuo metu darė R. R. Ar R. R. ką nors parsinešė namo - nematė. Po to jis pasakė, kad norėjo paimti nukentėjusio daiktus, bet šis pradėjo rėkti, ir R. R. pabėgo. Mano, kad civilinio ieškinio suma turėtų būti mažesnė. Ikiteisminio tyrimo metu gyveno su R. R., todėl nesakė, kad R. R. buvo kartu, nes pastarasis sakė, kad, jei ji pasakys, jog jis buvo, tai jis sės į kalėjimą ir apie kaltinamąją pripasakos nebūtų istorijų. Ji neturėjo asmeninių priešingų interesų dėl nukentėjusiojo. Dujas purškė kelias sekundes. Kai ją vyriškis pagavo, jis paėmė iš jos dujų balionėlį, ir balionėlis liko pas jį. Iš perduodamo daikto dydžio, išorės, ji galėjo spręsti, kad R. R. jai perdavė dujų balionėlį. Koks tai buvo balionėlis, identifikuoti negali.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji dalinai prisipažino padariusi nusikaltimą, tačiau jos kaltė įrodyta bylos teisminio tyrimo metu ištirtais ir išanalizuotais įrodymais.

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad G. N. – buvusi klasiokė, santykiai su ja buvo nekokie. 2011-04-15 važiavo troleibusu namo. Įlipus į troleibusą, kaltinamoji jame jau sėdėjo. Ji priėjo prie nukentėjusiojo ir pradėjo „kabinėtis“ – vadino nukentėjusįjį keiksmažodžiais ir negražiais žodžiais, be priežasties atsisėdo nukentėjusiajam ant kelių, nutraukė telefono ausinę. Kai nukentėjusysis ruošėsi iš troleibuso išlipti, G. N. atsistojo už nukentėjusiojo. Pastarajam išlipus prie „Planetos“ turgavietės ir einant link autobusų stoties, G. N. patapšnojo nukentėjusiajam per petį. Pastarajam atsisukus, G. N. papurškė nukentėjusiajam į akis dujų balionėliu ir pakišo koją, nors to momento nukentėjusysis tiksliai nematė. Ji buvo ne viena, nes kažkas griebė už nukentėjusiojo tašės, kuri buvo per petį. Krisdamas nukentėjusysis trenkėsi koją. Parkritus kažkas iš kišenės ištraukė piniginę ir telefoną „Vodofone 720“. Telefonas buvo padovanotas tėvų. Piniginėje buvo 20 Lt ir dokumentai, bet dokumentų neišėmė, o piniginę numetė. Iš garsų suprato, kad kartu buvo vaikinas ir mergina. Kaip viskas pasibaigė – nematė, nes pradėjo rėkti, prašytis pagalbos. Žmonės pradėjo kištis, ir užpuolikai pabėgo. Įvykio metu buvo tamsu, bet švietė lempos ir, kur nukentėjusysis krito, buvo galima matyti. Su G. N. troleibusu važiavo pora vaikinų ir ne viena mergina. Prie nukentėjusiojo buvo priėjusi ir kita mergina. Pagal girdėtus balsus nukentėjusysis suprato, kad G. N. iš troleibuso išlipo ne viena – su draugais, tačiau keliese – nematė. Dėl patirto įvykio turėjo akies traumą, 6 paras gulėjo ligoninėje. Dėl traumos dabar reikalingi akiniai, kurių prieš įvykį nereikėjo. Po įvykio reikėjo lankytis ir lankėsi klinikose, poliklinikoje. Eidavo leistis vaistus. Nukentėjusiajam yra nustatytas streso sindromas – todėl būna, kad jis stresuoja. Po šio įvykio nemažai laiko lankėsi pas psichologus, kuriuos rekomendavo gydytojai. Rūbai dėl pripurkštų dujų bei suplyšimų buvo negrįžtamai sugadinti - rūbai neišsiplovė, dujos nuo rūbų ir tėvams graužė akis. Po įvykio skaudėjo akis, negalėjo žiūrėti televizoriaus, skaityti, iškart po įvykio 4-5 dienas gerai visko nematė. Išleidus iš klinikų, dar savaitę buvo leidžiami vaistai, vaistai buvo ne vieną kartą leidžiami tiesiai į akies obuolį, viena akis buvo užlipinta, reikėjo akis saugoti nuo šviesos. Dabar akys reaguoja į šviesą geriau. Skaitymui reikia nešioti akinius. Būna dar ir dabar, kad akyse raibuliuoja ar pasidaro raudonos akys. Kas pakėlė nukentėjusįjį – nematė. Neatsimena, ar kažkoks vyras pasivijo kaltinamąją. Šiuo metu mokosi normalioje profesinėje mokykloje. Dujų nukentėjusiajam purškė daug, galėjo ir visą balionėlį supurkšti, nes kai krito, dujas purškė ir toliau. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, kada nurodė, kad koją jam pakišo šalia G. N. buvęs nepažįstamas vaikinas, geriau atsiminė apie įvykį. Tėvai leido pinigus jo sveikatos pataisymui reikalingoms procedūroms. Įvykio metu patyrė stresą, išgąstį, rečiau bendravo su draugais, jautėsi labiau pažeidžiamas. Prašo priteisti 30 000 Lt dėl padarytos moralinės žalos ir 2 000 Lt – dėl materialinės žalos.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad žmona jam parašė žinutę, kad buvo užpultas sūnus ir jam išdegino akis, purškė dujomis tol, kol buvo nugriuvęs. Įvykio metu buvo pagrobtas telefonas 400 Lt vertės, įvertinus nusidėvėjimą. Telefonas buvo grąžintas, tačiau nebuvo jo dangtelio ir atminties kortelės, ekranas subraižytas ir neveikiantis. Telefonu galima naudotis tik skambinimui. Dabar vertas gal 50 Lt. Visi rūbai buvo įsigėrę dujų, taigi, jie buvo sugadinti ir išmesti. Tos dujos buvo kovinės, apie jas teiravosi pas chemikus, kurie paaiškino, kad, jei rūbus plaus, tai bus dar didesnė reakcija. Sūnui vaistams čekių nerinko, nes jis važinėja į Rusiją ir ten perka vaistus dėl akių, nes ten vaistai pigesni. Gydytojų buvo paskirta, kad vaistus reikia vartoti pastoviai. Yra išrašyti ir akiniai. Mano, kad sūnui dėl įvykio iki šiol yra stresinė būsena, todėl jis ir negali atsakyti į kai kuriuos klausimus. Jam yra pripažintas stresinis sindromas, yra priskirti psichotropiniai vaistai. Po įvykio sūnus blogai miegojo - šokinėjo per miegus. Atsirado baimės jausmas. Bijojo eiti į gatvę. Įvykis jam atsiliepė mokslams.

Liudytoja L. T. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, išskyrus , kad su jomis buvo R. R., o ne jos nurodytasis kažkoks Valdas. Kad R. R. nebuvo jai liepė sakyti pats R. R.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2011 m. balandžio 15 d. apie 21 val. važiuojant troleibusu su drauge G. N. ir vaikinu vardu Valdas (kaip nurodė teisminio nagrinėjimo metu – R. R.) į Kauno centrą, troleibuse pamatė buvusį Godos klasioką. Tada jos abi priėjo, kaip vėliau sužinojo, prie G. S., kurį užkalbino, ir G. N. pasiūlė jam pasimatyti. G. S. nesutiko ir įsidėjo grotuvo ausinuką į ausį, kad nieko negirdėtų. Tada G. N. juokais ištraukė jam iš ausies ausinuką, ir taip jie susikivirčijo. Visiems išlipus „Planetos“ stotelėje, G. N., norėdama pasiaiškinti, kodėl G. S. nenori su ja kalbėtis, priėjo prie jo ir ranka palietė pastarojo nugarą, norėdama, kad šis atsisuktų. Kas įvyko toliau, tiksliai nematė, tik pamatė, jog G. N. dujų balionėliu papurškė G. S. į veidą, o šis nukrito ant grindinio. Tada ji ir G. N. pasileido bėgti link geležinkelio stoties. Tačiau netrukus jas pasivijo nepažįstamas vyriškis ir G. N. sulaikė, o ji nubėgo toliau. Rytojaus dieną sutikta draugė papasakojo, kad vyriškis ją privedė prie G. S. ir tuoj pat paleido. Goda jai tvirtino, kad įvykio metu nieko nepaėmė. Dujas G. N. davė R. R. Ką sakė, duodamas balionėlį, liudytoja negirdėjo, nesiklausė. Išlipus iš troleibuso, R. R. nuėjo į kitą pusę. Nežino, kaip nukentėjusysis nukrito. Nežino, kodėl nukentėjusįjį reikėjo nupurkšti.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Vytauto pr. 6, Kaune (1 t., b.l. 52-53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad G. S. konstatuota kairės akies obuolio junginės ir ragenos II° nudegimas. Sužalojimas padarytas cheminio poveikio metu, papurškus į veido sritį iš dujinio balionėlio. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2011-04-15 ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 34).

Ekspertė Z. M. parodė bei patvirtino, kad nukentėjusiojo sužalojimas tikrai atitinka nesunkų sveikatos trikdymą, nes dėl šio sužalojimo nukentėjusysis gydėsi ilgiau nei 10 dienų. Jam buvo nustatyta rimtas sužalojimas - ragenos nudegimas. Nukentėjusysis gulėjo ligoninėje ir gydėsi ambulatoriškai. Regėjimas atsistatė po truputį. Ragena svarbus organas, dėl jos pažeidimo žmogus gali ir apakti. Nukentėjusiajam buvo pažeisti gilesni sluoksniai, čia buvo erozija, buvo pažeistas ragenos epiteris. Stacionarus ir ambulatorinis gydymas rodo, kad gydėsi ilgiau nei 10 dienų. Jai susidaro ragenos drumstės, atstatyti regėjimo į pirmykštę padėtį neįmanoma. Būna, kad padėtis blogėja iki ragenos persodinimo. Po ragenos pažeidimo būna įvairių komplikacijų. Tačiau sveikata gali ir neblogėti. Streso sindromas - potrauminis sutrikimas. Sindromas gali būti iššauktas bet kokio įvykio metu, jis gali ir pasikartoti.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu G. S. iš pateiktų šešių nuotraukų atpažino G. N., kaip asmenį kuri įvykdė nusikalstamą veiką (1 t., b.l. 54, 56).

Daiktų dokumentų pateikimo metu D. G. pateikė mobilaus ryšio telefoną „VODAFONE 720“ (be galinio dangtelio) (1 t., b.l. 128), kurio apžiūra, požymiai konstatuoti Apžiūros protokole, nustatyta, kad telefonas be galinio dangtelio, matosi akumuliatorius, pajungus, neveikia telefono viršutinio dangtelio išorinės pusės ekranas (1 t., b.l. 129-132). Mobilaus ryšio telefonas „VODAFONE 720“ po apžiūros grąžintas V. S. (1 t., b.l. 135).

Nors kaltinamoji G. N. tik iš dalies pripažino padariusi nusikaltimą, teigdama, kad užkalbinti nukentėjusįjį, „prisikabinti“ prie jo liepė jos draugas R. R., ji pati nukentėjusiojo daiktų neėmė, jo nespardė, tačiau ji patvirtino, kad iš R. R. pasakytų jai žodžių suprato, kad jai reikia „prisikabinti“ prie nukentėjusio, pasityčioti iš šio, jog R. R. būtų galima atimti iš nukentėjusiojo daiktus; išlipant iš troleibuso ir R. R. kaltinamajai į rankas įkišant dujų balionėlį, akimis parodant ir leidžiant suprasti, kad kaltinamoji purkštų į nukentėjusįjį, kaltinamoji tai ir padarė – papurškė jam dujų; kaip jai pasirodė, kad tai R. R. turėjo pakišti koją nukentėjusiajam, dėl ko pastarasis nukrito. Nukentėjusysis G. S. taip pat patvirtino aplinkybes, kad kaltinamoji troleibuse be priežasties pradėjo prie jo „kabinėtis“, išlipus G. N. papurškė nukentėjusiajam į akis dujų balionėliu, patvirtino kad su G. N. buvęs nepažįstamas vaikinas jam pakišo koją, dėl ko jis parkrito, suprato, kad jo užpuolimo veiksmus G. N. atliko ne viena, nes kažkas griebė už jo turėtos tašės, iš kišenės ištraukė piniginę ir telefoną, be to, ir iš garsų suprato, kad prie jo kartu buvo vaikinas ir mergina. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie yra vienodi, nuoseklūs, logiški tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis nurodė jokių priešiškumų su kaltinamąja iki įvykio nėra turėjęs, kaltinamoji taip pat patvirtino, kad asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju nebuvo, tik jo nemėgo, taigi nukentėjusysis ir neturėjo jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąją. Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. T., mačiusi įvykį tol, kol nukentėjusiajam nukritus, pati nepabėgo iš įvykio vietos. Nukentėjusiojo, liudytojos, iš dalies ir kaltinamosios parodymus (kiek jie neprieštarauja nustatytoms aplinkybėms) taip pat patvirtina ir rašytiniai įrodymai: specialisto išvada, daiktų pateikimo, apžiūros, parodymo atpažinti protokolai, ekspertės išvada. Taigi, kaltinamajai suvokiant, kad bus daromas nusikaltimas, bei aktyviais savo veiksmais prisidedant prie kito asmens sumanyto daryti ir daromo nusikaltimo nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu, ir taip, jai su tuo sutinkant ir tam pritariant, laikytina, kad kaltinamoji G. N. ir nenustatytas asmuo suprato vienas kito veiksmus, suvokė, jog vykdo nusikalstamą veiką ir taip norėjo elgtis. Tokiu būdu, kaltinamajai panaudojant nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą bei to rezultate kitam asmeniui pasisavinant nukentėjusiojo turėtą mobiliojo ryšio telefoną, taigi veikiant sutartinai, kaltinamoji veikė bendrai su kitu asmeniu ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusysis savo daiktą, pinigus prarado, taigi akivaizdu, kad pagrobtu turtu kaltinamoji ar su ja nusikaltimą daręs asmuo galėjo elgtis ir elgėsi pagal savo valią.

Teismas tikslina kaltinime G. N. nurodytą aplinkybę, kad nusikaltimą ji padarė veikdama su daugiau nei vienu tyrimo nenustatytu asmeniu, kadangi iš kaltinamosios, liudytojos L. T. parodymų matyti, kad kaltinamoji veikė kartu su vienu tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Šios aplinkybės nepaneigia ir nukentėjusiojo G. S. parodymai.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.

Kaltinamoji G. N. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu yra nepilnametė, teista, tačiau šį nusikaltimą padarė būdama neteista, administracine tvarka nebausta, (duomenys neskelbtini) mokyklos 2011-06-20 charakteristikoje nurodoma, kad mokinė 10 klasėje mokyklą lankė prastai, tai turėjo įtakos ir neigiamiems mokymosi, 2012-03-07 (duomenys neskelbtini) išduotame pažymėjime nurodoma, kad G. N. sėkmingai baigė antrą trimestrą, pažymių vidurkis 8,26 balo, atlieka papildomus darbus iš visų dalykų, norėdama gauti pirmo trimestro įvertinimus, gerai elgiasi, mandagi, paslaugi, aktyviai dalyvauja mokyklos popamokiniame gyvenime, su klasiokėmis draugiška, 2012-05-10 Vilniaus vaikų socializacijos centro charakteristikoje nurodoma, kad buvimo Centre laikotarpiu pastebėti pozityvūs pokyčiai G. N. elgesyje ir santykiuose su aplinka, noriai mokosi, turi tikslą išlaikyti egzaminus ir įgyti pagrindinį išsilavinimą, domisi tolesnėmis mokymosi galimybėmis, lanko papildomo profesinio ugdymo užsiėmimus, aktyviai dalyvauja centro bendruomenės veikloje, atstovauja Centrą renginiuose už jo ribų, sportuoja, skiria laiko pasiruošimui egzaminams ir savišvietai, palaiko ryšius su savo artimaisiais, ji suprato savo klaidas, kritiškai vertina savo ankstesnį elgesį, centro nuomone, G. N. netikslinga tęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonę; priklausomybės ligų centre neužregistruota, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS rašte nurodoma, kad V. N. šeima skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje nėra registruota, 2011-06-02 prašyme yra užfiksuotas V. N. prašymas dukrai G. N. skirti vidutinę priežiūros priemonę iki jai sukaks pilnametystės, kadangi dukra jos neklauso, ji su dukra nesusitvarko (1 t., b.l. 172), 2011-09-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu G. N. buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė, jos vykdymo vieta buvo nustatyta Vilniaus vaikų socializacijos centre (1 t., b.l. 174).

Kaltinamojo įstatyminė atstovė V. N. parodė, kad dėl buvusių įvykių buvo didelė draugų įtaka. Ji ėmėsi visų priemonių - kreipėsi į psichologus, šeimos santykių institutą, policiją, prašė, kad dukrą izoliuotų, kad paskirtų kardomąją priemonę būti namuose, o ne gyventi su R. R.. Šeimos įtakos dukrai nebuvo, ji per daug dukrą mylėjo. Su vyru išsituokė, kaip dukrai buvo 3 m. Jokio išlaikymo iš vyro ir pagalbos nebuvo. Dukra anksčiau skųsdavosi, kad V. N. per daug visur lenda, kišasi, kontroliuoja. Dukrai mokytis sekėsi vidutiniškai, nes tingėjo. Nuo 13 metų Goda pradėjo bėgti iš namų. Šeimoje dar yra du nepilnamečiai vaikai. Šeima pragyvena iš jos atlyginimo, sūnaus gaunamų alimentų ir invalidumo. Dabar dukra mokosi gerai, moksle yra viena iš geriausių. Mano, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys per didelis, sutiktų apmokėti ligonių kasoms.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.

Kaltinamoji G. N. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, nors šiuo metu yra teista, tačiau nusikalto būdama neteista, nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu yra nepilnametė, po nusikaltimo buvo charakterizuojama ne itin teigiamai, tačiau iš vėlesnių charakteristikų matyti, kad kaltinamosios elgesys žymiai pasitaisė, pagerėjo.

Kai asmuo yra neteistas, vadovaujantis BK 55 str., tokiam asmeniui turėtų būti skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Tačiau BK 180 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos tik arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Nors arešto bausmė – yra tik trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau, paskyrus šią bausmę kaltinamajai, pastarosios laisvė būtų apribota – ji būtų laikoma izoliuota nuo visuomenės. Tuo tarpu kaltinamoji ir nusikaltimo, ir šiuo metu yra nepilnametė, mokosi, be to, mokslo rezultatai gana neblogi, matyti, kad kaltinamosios elgesys labai pagerėjo, todėl teismas laiko, kad jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajai realiai neatliekant laisvės atėmimo ar trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės (arešto), ir laiko, kad kaltinamosios atžvilgiu šiuo atveju yra švelnesnė ir palankesnė laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant (ko nenumato įstatymai, vykdant arešto bausmę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 2K-138/2011), bei kurios dydį bei atidėjimo terminą, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nustatant mažesnius, nei bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimo termino vidurkis.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., subendrintina su 2012-04-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 mėn. viešųjų darbų bausme.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis G. S. pareiškė 32000 Lt civilinį ieškinį: 2000 Lt materialinei žalai ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

LR BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla: kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei, kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Kadangi nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamosios G. N. (bei kartu su ja veikusio asmens) veiksmais, įrodytas nukentėjusiojo, pačios kaltinamosios daliniais parodymais, rašytiniais įrodymais, todėl nukentėjusysis G. S. turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Dėl nukentėjusiojo atžvilgiu padaryto nusikaltimo buvo beveik visiškai sugadintas nukentėjusiojo G. S. telefonas, kurį nukentėjusysis įvertino 400 Lt, dėl akims padarytų sužalojimų bei dėl to pablogėjusio regėjimo (2 t., b.l. 14) teko pirkti akinius, kurie kainavo 178 Lt (2 t., b.l. 29). Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis turėjo pirkti vaistus, važiuoti į procedūras, dėl blogo matymo, yra reikėję nukentėjusįjį lydėt kitiems asmenims, dėl ko nukentėjusiojo G. S. nurodymu, jam teko išleisti apie 970 Lt, tačiau šiai sumai pagrįsti nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų. Nukentėjusiojo tėvo V. S. parodymais, pastarasis vaistus pirko užsienyje, kur jie pigesni, ir kvitukų neturi. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis patyrė išlaidų vaistams, važinėjimui pas gydytojus , į procedūras (kas matyti iš byloje esančių nukentėjusiojo medicininių dokumentų), tačiau nukentėjusiajam neturint duomenų nurodytai sumai pagrįsti, teismas laiko, kad dėl patirtų šių išlaidų nukentėjusiajam priteistina suma, vadovaujantis, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, yra 300 Lt. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio metu jam papurkštų dujų, šių dujų prisigėrę drabužiai tapo nebegalimi nešioti, taigi, nepataisomai sugadinti, dėl ko, negalint jų naudoti, jie buvo išmesti. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo, jo tėvo parodymais, nemano, kad geri, tinkami dėvėjimui rūbai būtų be reikalo išmetami. Tačiau nukentėjusiajam negalint pateikti drabužių apžiūrai, kad būtų galima nustatyti jų vertę, teismas laiko, kad, įvertinus šiuo metu rinkoje esančias nukentėjusiojo nurodytų drabužių kainas, nukentėjusiajam už netektus drabužius priteistina 300 Lt. Taigi, materialinės žalos dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas dalinai – 1078 Lt sumai.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d., CK 6.250 str., 6.282 str. 3 d.).

Nukentėjusysis G. S. nurodė, kad dėl įvykio patyrė stresą, išgąstį, rečiau bendravo su draugais, jautėsi labiau pažeidžiamas, turėjo akies traumą, 6 paras gulėjo ligoninėje. Dėl traumos dabar reikalingi akiniai, kurių prieš įvykį nereikėjo. Po įvykio skaudėjo akis, negalėjo žiūrėti televizoriaus, skaityti, iškart po įvykio 4-5 dienas gerai visko nematė, akis reikėjo saugoti nuo šviesos, nuolat reikėjo lankytis pas gydytojus, vaikščioti į procedūras, taip pat lankėsi pas psichologus, kuriuos rekomendavo gydytojai. Dabar skaitymui reikia nešioti akinius. Būna dar ir dabar, kad akyse raibuliuoja ar akys pasidaro raudonos.

Nukentėjusiojo tėvas V. S. parodė, kad sūnui dabar dėl įvykio yra išrašyti akiniai, jam iki šiol yra stresinė būsena, yra paskirti psichotropiniai vaistai. Po įvykio sūnus blogai miegojo, atsirado baimės jausmas, bijojo eiti į gatvę.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis G. S. patyrė sunkias dvasinio ir fizinio pobūdžio pasekmes: stresą, baimę, dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, bendravimo bei judėjimo galimybių sumažėjimą, įvairius nepatogumus dėl nuolatinio priverstinio lankymosi pas gydytojus dėl patirtų sužalojimų, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamoji nors šiuo metu yra nepilnametė, tačiau sveikas - jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis asmuo, galintis įsidarbinti ir dirbti, visgi nukentėjusysis nepateikė teismui duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, fizinių sužalojimų bus kokių nors liekamųjų reiškinių ateities požiūriu, neigiamų pasveikimo galimybių, pats nurodė, kad šiuo metu ir akys į šviesą jau reaguoja geriau. Be to, teismas laiko, kad prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai. Todėl nukentėjusiojo G. S. nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (30000 Lt) prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 5000 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusiojo G. S. 6078 Lt civilinis ieškinys priteistinas iš G. N., o pastarajai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jos pilnametystės – iš kaltinamosios įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – V. N.. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Civilinis ieškinys, pareikštas Valstybinės ligonių kasos, 974,73 Lt sumai (1 t., b.l. 45-49) yra pagrįstas, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamosios veiksmais, įrodytas nukentėjusiojo, kaltinamosios, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 49), todėl tenkintinas pilnai, priteistinas iš G. N., o pastarajai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki jos pilnametystės subsidiariai iš kaltinamosios įstatyminio atstovo – V. N..

Iš kaltinamosios valstybės naudai priteistinos proceso išlaidos – advokato atstovavimo nukentėjusiajam išlaidos (antrinės teisinės pagalbos teikimas) – 630 Lt (šeši šimtai trisdešimt Lt) (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus, - mobiliojo ryšio telefonas „Vodafone 720“, grąžintas saugojimui V. S., paliktinas V. S..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

G. N. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012-04-05 nuosprendžiu paskirta 2 mėn. viešųjų darbų bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (taikant BK 65 str. 1 d. 2 p. b) pp.), ir subendrintą galutinę bausmę paskirti 6 (šešių) mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu arba darbu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį tenkinti dalinai - priteisti 6078 Lt iš G. N., o pastarajai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jos pilnametystės – iš kaltinamosios įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – V. N.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinį ieškinį, pareikštą Valstybinės ligonių kasos, tenkinti pilnai, priteisti 974,73 (devynis šimtus septyniasdešimt keturis Lt 73 ct) Lt Valstybinės ligonių kasos naudai iš G. N., o pastarajai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki jos pilnametystės subsidiariai iš kaltinamosios įstatyminio atstovo – V. N..

Iš kaltinamosios valstybės naudai priteisti proceso išlaidas – advokato atstovavimo nukentėjusiajam išlaidas (antrinės teisinės pagalbos teikimas) – 630 Lt (šešis šimtus trisdešimt Lt), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, - mobiliojo ryšio telefoną „Vodafone 720“, grąžintą saugojimui V. S., palikti V. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė