Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5.

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 20 d.

A. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 7 klasių išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. L. 2012 m. spalio 31 d. apie 12 val. Kėdainių m., J. Basanavičiaus gatvėje prie degalinės „Statoil“, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 145.4 punktų reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį (KET 37 p.), negalėdamas atlikti lenkimo manevro pėsčiųjų perėjoje (KET 145.4), lenkdamas prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojusį praleisti per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios automobilį, nesustojęs prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ važiavo J.Basanavičiaus gatve, nepraleido ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš dešinės į kairę ėjusią pėsčiąją A. P., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis A. A. L. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2012-10-31 vairavo 1989 m. laidos automobilį VW Golf ir važiavo į kapus tvarkytis. Važiavo J.Basanavičiaus gatve, nuo stoties pusės link centro. Privažiavo prie „Statoil“ degalinės šviesoforo. Degė raudonas šviesoforo signalas. Sustojo. Pamatė, kad kelio praplatėjime, esančiame dešinėje gatvės pusėje, stovi automobilis. Pagalvojo: gal sugedo, gal užgeso mašina, nes ten stovėti negalima. Buvo šlapia, žymėjimų nematė. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo važiuoti. Privažiuojant prie tos mašinos, išėjo nukentėjusioji ir sustojo. Jis paspaudė stabdžių pedalą, pasuko automobilio vairą į dešinę, bet vis tiek, baigiant sustoti, susidūrė su nukentėjusiąja, kuri ėjo per pėsčiųjų perėją. Jei būtų ją matęs, būtų sustojęs. Nesustojo pėsčiosios praleisti, nes per vėlai ją pamatė. Jis patyrė stresą, negalėjo išlipti iš automobilio. Kartu su juo važiavusi žmona išlipo iš automobilio, padėjo nukentėjusiajai susirinkti daiktus. Jis iš automobilio nelipo, nes negalėjo pajudėti, buvo susijaudinęs. Jį nuvežė į policiją, tikrino kelis kartus blaivumą, paėmė kraują. Jis buvo blaivas, nes alkoholio nevartoja. Nukentėjusiosios po įvykio nematė ir žalos jai neatlygino. Bandė nukentėjusiajai skambinti, bet pasikalbėti nepavyko. Nukentėjusiosios neatsiprašė. Transporto priemonę buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu „PZU Lietuva“. Jis neturi jokių pinigų atlyginti žalą. Jis gauna 860 Lt dydžio senatvės pensiją ir dar išlaiko 21 metų amžiaus anūką, kurį užaugino po dukros mirties. Jo žmona gauna maždaug tokią pačią senatvės pensiją. Be buto, automobilio daugiau nieko neturi. Santaupų neturi. Anūkui 21 metai, jį maitiname, rengiame, nes jis sako, kad negauna darbo. Jis nepripažįsta 2736 Lt civilinio ieškinio. Dėl įvykusio gailisi. Jis vairuoja 51 metus ir nieko nebuvo atsitikę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad 2012-10-31, apie 12 val., ji ėjo per pėsčiųjų perėją, esančią prie degalinės „Statoil“, nuo pašto pusės link laiptelių į turgų. Ją praleido vienas automobilis vienoje gatvės pusėje ir kitoje gatvės pusėje sustojo automobilis, važiavęs priešinga, t.y. Kauno kryptimi, kad ją praleisti. Ėjo drąsiai, nes vairuotojas palingavo, kad eiti. Per vidurį kelio, tiesiai jai į kojas trenkė kita mašina, dėl ko ji nugriuvo. Sąmonės nebuvo praradusi. Jai lūžo vienos kojos šeivikaulis, o kitai kojai buvau nutraukti raiščiai ir skilęs meniskas. Ji dėl patirtų sužalojimų ligoninėje negulėjo, gydėsi ambulatoriškai. Jai sugipsavo koją ir paleido namo. Dėl patirtų traumų kokius 3 mėn. nevaikščiojo, gulėjo lovoje, nes negalėjo atsikelti ir paeiti. Su ja kartu gyvena dukra, kuri jai ir padėdavo. Ją dukra su žentu už pažastų įkeldavo į taksi automobilį, nuveždavo į ligoninę ir atgal. Ji pati negalėjo vaikščioti. „PZU Lietuva“ jai atlygino apie 5300 Lt, iš kurių apie 300 Lt turtinės žalos. Ji jaučiasi blogai dėl kojos, kuri buvo operuota dėl raiščių, menisko. Vaikšto. Yra pensininkė, vyras miręs. Palaiko civilinio ieškinio reikalavimus, nes mano, kad 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra per mažai, nes ji labai daug kentėjo. Kaltinamasis nebandė susitikti su ja ir derinti klausimus dėl žalos atlyginimo. Tarp jų buvo tik pokalbis telefonu, kurio metu ji šiam pasakė, kad sužalojo jam abi kojas ir net nesugebėjo atsiprašyti. Jis pasakė, kad jam buvo stresas ir jis iš mašinos nelipo. Kaltinamojo žmona prie jos nepriėjo, tik apelsinus rinko. Jos pensija 830 Lt, ji gyvena viena alytnamyje. Kitų pajamų neturi. Iki avarijos jos kojos buvo sveikos. Dėl avarijos viena koja buvo sugipsuota, o kita koja operuota. Sugipsuota koja sugijo, bet skausmus dar jaučia. Bet blogiausia su operuota koja, kuriai buvo operuotas skilęs meniskas ir plyšę raiščiai. Gal ir pavyko operacija, gal tik laiko reikia, nes šlubuoja šia operuota dešine koja. Šiuo metu ji lankosi pas gydytojus profilaktiškai. Buvo reabilitacijoje. Dabar nevartoja jokių vaistų, bet gydytojas Gofmanas pasakė, kad gerti vaistus, jeigu skauda.

Liudytojas V. R. parodė, kad datos nepamena, bet tai buvo vidury dienos, prieš 12 val., kuomet jis važiavo Knypavos gatve, pasuko į J. Basanavičius gatvę, į dešinę pusę. Pirmoje sankryžoje sustojo praleisti per pėsčiųjų perėją einančią moterį. Moteris ėjo nuo pašto pusės link turgaus, link degalinės „Statoil“. Moteris praėjo pro jo automobilio priekį, jį lenkė automobilis ir nubloškė moteriškę. Ten viena kryptimi yra viena eismo juosta, bet jis buvo jau įsukęs iš dešinės pusės į pagrindinę J.Basanavičiaus gatvę, kur toje vietoje yra praplatėjimas, tačiau prieš perėją jau normali gatvė, kur jis ir stovėjo. Iš priešingos eismo juostos nebuvo jokio automobilio, nors to tvirtai pasakyti negali, tačiau, jo manymu, ten buvo pakankamai tuščia. Jį lenkė VW Golf, tamsios spalvos, gal žalios, gal juodos spalvos. Po eismo įvykio jis sustojo, įjungė avarinį ženklą, išlipo. Praeinanti moteris skambino į greitąją pagalbą. VW Golf vairuotojas neišlipo iš automobilio. Išlipo to automobilio keleivė, priėjo prie tos gulinčios moters ir bandė ją kelti, rinkti išbyrėjusius daiktus. Jis praeinančios moters paklausė, ar iškvietė policiją. Atvažiavo greitoji pagalba, jis nuvažiavo į gaisrinės aikštelę, kad netrukdyti, prisistatė policijos pareigūnams, jie užsirašė jo duomenis. Eismo įvykio metu buvo graži diena, nebuvo šlapia, tikrai nelijo ir skėčio nereikėjo.

Iš 2012-10-31 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedo – fotolentelės su 5 fotonuotraukomis bei eismo įvykio vietos plano matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – pėsčiųjų perėja, esanti J. Basanavičiaus g., Kėdainių m., prie degalinės „Statoil“, pažymėtos šios gatvės numeriu 40 a. Važiuojamosios kelio dalies dešinėje yra šaligatvis, už kurio automobilių stovėjimo aikštelė. Miesto centro kryptimi ties įvažiavimu į minėtą degalinę už perėjos 1,6 m atstumu – automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinė ašis. Nuo automobilio dešinės pusės priekinės ašies iki šaligatvio dešinėje borto – 1,9 m., nuo automobilio dešinės pusės galinės ašies iki šaligatvio borto – 2,3 m atstumas. Padangų pėdsakų, stabdymo žymių nėra, matomumas iš vairuotojo vietos, įjungus artimos šviesos žibintus dienos metu – 200 m., į dešinę ir į kairę puses – po 150 m. Kiekviena kryptimi yra po vieną eismo juostą, kurios plotis 5,40 m., skiriamosios juostos plotis – 0,13 m. Asfalto kelio danga šlapia (b. l. 3-10).

Iš 2012-10-31 protokolo dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, jog apgadintos automobilio radiatoriaus grotelės, priekinis kairės pusės žibintas ir variklio dangtis (b. l. 11, 12).

Iš atlikto asmens blaivumo testo Nr. 2979 matyti, kad 2012-10-31 12.04 val. A. A. L. technine alkoholio matavimo iškvėpiamame žmogaus ore priemone „lion alcolmeter 500“ girtumas nenustatytas (b.l. 17).

Iš 2012-11-08 specialisto išvados Nr. T-A 10287/12(01) matyti, kad A. A. L. kraujyje, paimtame 2012-10-31 13.42 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 21).

Iš 2013-01-30 specialisto išvados Nr. G27/13(12) matyti, kad A. P. nustatytas kairio šeivikaulio lūžimas ir dešinio kelio sąnario šoninio – išorinio raiščio plyšimas. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu, kontaktuojant su kietais bukais daiktais. A. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 31- 32).

Iš 2012-11-08 specialisto išvados Nr. T-A 10290/12(01) matyti, kad A. P. kraujyje, paimtame 2012-10-31 13.45 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 19).

Iš vairuotojo pažymėjimo Nr. JH043387 kopijos matyti, kad A.A. L. yra įgijęs teisę vairuoti B kategorijai priskiriamas transporto priemones (b. l. 13).

Iš VĮ „Regitra“ išduoto transporto priemonės liudijimo Nr. B 249527 kopijos matyti, kad transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A.A. L. (b.l. 14).

Iš Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 202-0039832 matyti, jog automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus (b. l. 15).

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/AYA8441769 kopijos matyti, kad ši sutartis transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtiems valdytojams galiojo nuo 2012-03-06 iki 2012-11-05, t.y. galiojo eismo įvykio dieną, o tokio draudimo riziką buvo prisiėmęs draudikas – civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ (b.l. 16).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo A.o A. L., nukentėjusiosios A. P., liudytojo V. R. parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad 2012 m. spalio 31 d. apie 12 val. Kėdainių m., J. Basanavičiaus gatvėje prie degalinės „Statoil“, A.as A. L. vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį ir draustą įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 145.4 punktų reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį (KET 37 p.), negalėdamas atlikti lenkimo manevro pėsčiųjų perėjoje (KET 145.4), lenkdamas prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojusį praleisti per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios automobilį, nesustojęs prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ važiavo J.Basanavičiaus gatve, nepraleido ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš dešinės į kairę ėjusią pėsčiąją A. P., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo – tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai. Taigi sprendžiant, kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma. Šiuo atveju nustatyta, kad A. A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 145.4 punktų, kuriuose nurodyta, kad būdamas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų šiuo atveju (kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi) į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį (KET 37 p.), ir kad pėsčiųjų perėjose lenkti draudžiama (KET 145.4). Paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo V. R. parodymais, rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodamas lengvąją transporto priemonę, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir matydamas prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojusį liudytojo V. R. vairuojamą automobilį, nors ir nematydamas einančios pėsčiosios A. P., privalėjo sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį arba įsitikinti, kad pėsčiųjų nėra, o minėtas liudytojo automobilis sustojęs dėl gedimo, nusižengdamas jau minėtam KET 145.4 p. reikalavimui, lenkė šį prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojusį praleisti per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios automobilį, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš dešinės į kairę ėjusios pėsčiosios, ją partrenkė ir sužalojo, dėl ko A. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo aiškinimas aplinkybės, kad jis tikrai nematė per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios, netgi nematė pėsčiųjų perėjos žymėjimo, galvojo, jog prieš pėsčiųjų perėją kelio praplatėjime stovintis automobilis yra sustojęs ne praleisti pėsčiojo, o yra sugedęs ar šiaip užgesęs, nes toje vietoje stovėti draudžiama, yra niekuo nepagrįstas, paneigtas nukentėjusiosios bei liudytojo V. R. parodymais ir eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei jo prieduose (b. l. 3-10) detaliai užfiksuota eismo įvykio schema, kuri aprašyta tiek žodžiu, tiek atvaizduota schematiškai eismo įvykio plane, tiek vizualiai užfiksuota fotonuotraukose, kur puikiai matyti horizontalus perėjos žymėjimas, taip pat prieš perėją stovintis ir ją žymintis kelio ženklas. Be to, kaltinamajam, turinčiam, kaip pats nurodė, 51 metų vairavimo stažą, nepastebėjus, kad prieš pėsčiųjų perėją stovėjusiame automobilyje būtų įjungtos avarinės signalizacijos šviesos, taip pat nesant už šio automobilio pastatyto avarinis ženklo, įspėjančio apie stovintį automobilį dėl gedimo, nors ir nematė į pėsčiųjų perėją išėjusios pėsčiosios, jis privalėdamas laikytis jau minėto KET 37 p. reikalavimo, turėjo prieš pėsčiųjų perėją sustoti, kad įsitikinti, jog nėra pėsčiųjų ir tik tuomet važiuoti, tačiau A.A. L. to nepadarė, o pažeisdamas dar vieną KET reikalavimą, perėjoje atliko lenkimo manevrą ir dėl šių visų trijų KET punktų pažeidimų visumos, padarė eismo įvykį, kurio metu partrenkė pėsčiąją A. P., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ką patvirtina specialisto išvada Nr. G27/13(12) (b.l. 31-32).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamasis, tvirtindamas, jog jis nepamatė per pėsčiųjų perėją ėjusios nukentėjusiosios, nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes (vairuodamas transporto priemonę, t.y. būdamas eismo dalyviu, todėl privalėdamas laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t.y. turėdamas ne tik pareigą, bet ir realią galimybę įsitikinti eismo saugumu) ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos būklę) turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių neginčijamai įrodytas juridiškai svarbus priežastinis ryšys, teismas daro kategorišką išvadą, kad A. A. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas neatsargus, sukėlęs vienas iš skaudžiausių pasekmių – sužalota kito asmens sveikata, tačiau įvertinus ir tai, kad A. P. sveikata sužalota nesunkiai; į kaltinamojo asmenybę – A. A. L. teisiamas pirmą kartą (b. l. 39), niekuomet nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 40), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ši nusikalstama veika - eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, yra pirmas jo ilgametėje vairavimo praktikoje, t.y. yra atsitiktinio pobūdžio, A. A. L. VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (b. l. 43), į tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas (b.l. 63-64), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei už neatsargų nusikaltimą galimos skirti baudos vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p.).

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra pati lengviausia iš BK 281 str. uždraustų veikų sudėčių, sukėlusi mažiausiai skaudžias pasekmes, A. A. L. neteistas, praeityje nebaustas nei už KET pažeidimus, nei už kitos rūšies pažeidimus, nėra duomenų, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėtų kelių eismo taisykles, jis yra senatvės pensininkas, tačiau, kaip paaiškino kaltinamasis, teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, kad galėtų nuvažiuoti į kapines, susitvarkyti kitus būtinus reikalus. Dėl visų šių motyvų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas daro išvadą, kad paskirta bausmė yra adekvati kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir bausmės paskirtis kaltinamajam bus pasiekta ir įgyvendinta ir be šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37, 38), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l.65), kuriuo prašoma šią žalą priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 12264 Lt, o likusią dalį – 2736 Lt – iš kaltinamojo A.A. L..

Teisiamajame posėdyje iki įrodymų tyrimo pradžios AB DK „PZU Lietuva“ įtraukta civiliniu atsakovu šioje byloje (b.l. 73-74).

Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, gautas jų atsiliepimas į civilinį ieškinį, kuriame prašo baudžiamąją bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmesti, nes draudimo bendrovės įsipareigojimai ieškovės atžvilgiu yra pilnai įvykdyti, kadangi bendrovė A. P. neturtinei žalai atlyginti yra išmokėjusi 5000 Lt draudimo išmoką (b. l. 82-83).

Iš byloje esančio draudimo liudijimo matyti, kad kaltinamajam A. A. L. priklausanti transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią jis pats ir vairavo, buvo drausta nuo 2012-03-06 iki 2012-11-05 UAB DK „PZU Lietuva“ įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (b.l. 14, 16), kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus (b.l. 17, 21), t.y. eismo įvykio dieną minėtą transporto priemonę vairavusio kaltinamojo A. A. L. civilinei atsakomybei pilna apimtimi galiojo draudimo sutartimi sulygta draudiminė apsauga įstatymo nustatytų sumų dėl žalos asmeniui ir turtui ribose.

Civilinis ieškinys, pareikštas nukentėjusiosios A. P. dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmestinas.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Bendroji taisyklė yra ta, kad esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, o draudėjui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Taigi, įvykus draudžiamam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą (LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr 34, 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga AC-34-1, 353 psl.). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, šioje byloje – civiliniam atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nuo 2012 m. birželio 11 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui, iš kurių - 5000 eurų, t.y. 17264 litų asmens patirtai neturtinei žalai atlyginti ir šia suma yra ribojama draudiko atsakomybė nukentėjusiajam (nukentėjusiesiems) reiškiant reikalavimą atlyginti tokią žalą. Iš byloje esančio civilinio ieškinio (b. l. 65-66), teisme duotų nukentėjusiosios parodymų, civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-04-26 rašytinių paaiškinimų Nr. 04-11B-104116 (atsiliepimo į ieškinį) (b. l. 82-83) bei šio civilinio ieškovo nukentėjusiosios atstovui pateikto 2013-04-03 rašto (b.l. 69) matyti, kad draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ dėl A. A. L. sukelto eismo įvykio A. P. patirtai neturtinei žalai atlyginti jai išmokėjo 5000,00 Lt dydžio draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str.2 d.) atsiranda ją padariusiam asmeniui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str.2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusioji A. P., kuriai eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (31-32), patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus – būdama pensinio amžiaus našlė dėl patirtų abiejų kojų sužalojimų – kairio šeivikaulio lūžimo bei dešinio kelio menisko ir sąnario šoninio - išorinio raiščio plyšimų, nors ir buvo gydoma ambulatoriškai, tačiau, nukentėjusiosios paaiškinimu, ji apie 3 mėnesius namuose turėjo gulėti lovoje, negalėjo vaikščioti, dukra su žentu turėjo ja rūpintis, vežioti pas gydytojus, jai buvo operuotas dešinysis kelias, iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad A. P. 3 mėn. turėjo nešioti dešinio kelio įtvarą, jai buvo skirtas reabilitacinis gydymas (b.l. 68). Teisiamojo posėdžio metu A. P. nurodė, kad iki eismo įvykio jos kojos buvo sveikos. Šiuo metu sugipsuota koja sugijusi, bet skausmus dar jaučia, blogiau dėl operuotos dešinės kojos – šia koja ji šlubuoja iki dabar ir jos manymu dar reikės laiko, kad galėtų gerai vaikščioti. Šiuo metu ji lankosi pas gydytojus profilaktiškai, dabar nevartoja jokių vaistų, nors gydytojas rekomendavo esant skausmui gerti vaistus. Byloje nepateikta duomenų, kad A. P. diagnozuoti liekamieji reiškiniai dėl 2012-10-31 eismo įvykio patirtų kojų traumų.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas.

Nustatant neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusiosios sveikata dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nebeatsistatys ar dar labiau pablogės, kad nukentėjusioji ateityje nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ne tik į paminėtas aplinkybes, bet ir į kaltinamojo kaltę. A. P. sveikata nesunkiai sutrikdyta buvo dėl kaltinamojo padaryto neatsargaus nusikaltimo, kurio metu jis buvo blaivus, savo kaltę pripažino visiškai. Sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą padariusio asmens ar už jo veiksmus atsakingo asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo, kt. kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Tačiau pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas neturi tapti nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu.

Kadangi pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas, dėl aukščiau pasisakytų motyvų, nustato A. A. L. nusikaltimu A. P. padarytos neturtinės žalos dydį – 5000 Lt, nes mano, kad tokio dydžio kompensacija nėra per maža ir atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei artima teismų praktikoje analogiškose bylose teismų priteisiamų neturtinės žalos dydžių vidurkiui, o kadangi tokio dydžio neturtinę žalą, t.y. 5000 Lt nukentėjusiajai A. P. civilinis atsakovas – UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėdamas draudimo išmoką (b.l. 69) jau yra atlyginęs, dėl ko ginčo nėra, todėl A. P. civilinis ieškinys dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (CPK 115 str. 1 d.).

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., 11,99 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl kaltintajam 2013-02-26 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo garantuojant ir apmokant antrinės teisinės pagalbos dalį, t.y. 50 proc. (b.l. 61-62), iš kaltinamojo priteistina pusė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumos - 6,00 Lt valstybės naudai. Sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., prašant nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbą teikiančiam atstovui (b.l. 67), valstybės naudai pusė už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą patirtų 380 Lt dydžio išlaidų, t.y. 190 Lt, priteistina iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

A. A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), ir nubausti 15 (penkiolikos) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškinio netenkinti.

Priteisti iš A. A. L. valstybės naudai proceso išlaidas: 6,00 Lt (šešis litus 00 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas ir 190,00 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt litų 00 ct) už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pinigus sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000, už procesinių dokumentų siuntimo išlaidas nurodant įmokos kodą - 5660, o mokant už antrinės teisinės pagalbos išlaidas – įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti nuteistajam A. A. L., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du (2) mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.