Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. J., J. P., E. Š., A. L., J. P., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., V. M., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., V. N., A. G. ir R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. J., J. P., E. Š., A. L., J. P., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., V. M., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., V. N., A. G. ir R. G. skundą atsakovui Kauno visuomenės sveikatos centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Viacon Baltic Pipe“, Lietuvos ir Švedijos UAB „Viacon Baltic“ ir UAB „Pilainiai“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjai D. J., J. P., E. Š., A. L., J. P., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., V. M., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., V. N., A. G. ir R. G. skundu ir patikslintais skundais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (b. l. 2-9, 114-121, 166-176, t. I) ir prašė panaikinti Kauno visuomenės sveikatos centro Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės 2009 m. balandžio 16 d. protokolą Nr. 29-3(6) (toliau – ir Protokolas).

Paaiškino, kad Protokolas, kuriuo leista sumažinti kenksmingos zonos žmonių sveikatai ribas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) 4.4.2 punkte nurodyta, kad gaminamo vamzdžio (gaminio) išorinio ir vidinio sluoksnių formavimui bus įrengti 2 skirtingo našumo ekstruderiai iki 500 kg/h ir iki 800 kg/h (numatomos 2 linijos po 2 ekstruderius). Ataskaitoje nurodytas gaminio kiekis yra sąmoningai sumažintas, siekiant apskaičiuoti kuo mažesnius išsiskiriančių į aplinką teršalų kiekius. Be to, nurodoma, kad technologinės linijos darbo laikas per metus sieks 6 480 darbo valandų (270 parų), o 95 paras per metus gamyba nevyks. Ataskaitoje nėra aptarta tarša stabdant ir paleidžiant technologinę liniją. Nėra aišku, ar gamybos ciklas vyks kiekvieną darbo savaitę, sustabdant savaitės pabaigoje, o savaitės pradžioje vėl paleidžiamas, ar nepertraukiamai dirbs 270 parų per metus, o 95 paras gamyba bus sustabdyta. Ataskaitos 4.6 punkte nurodyti transporto srautai Žirgyno gatve yra sumažinti mažiausiai du kartus, kadangi nėra išskirtas krovininio transporto atvykimas ir išvykimas. Yra numatytos didžiulės sandėliavimo zonos, kurių plotas sudaro daugiau nei 4 ha, o Ataskaitoje visiškai neįvertintas krovininio transporto srautas. Ataskaitos 4.8.1 punkte nurodoma plastikinių gaminių gamyba pagal normatyvą CH-245-71 priskiriama IV kenksmingumo klasei, todėl planuojamai ūkinei veiklai turi būti taikoma 300 m sanitarinė apsaugos zona. Ataskaitos 5.2.4 punkte yra išdėstyti gyventojų motyvai ir į juos pateikti komentarai, tačiau ne visi gyventojų raštai bei motyvai yra įtraukti į Ataskaitą. Ataskaitos 6.1.2.1 punkte yra pateiktas planas perkelti stacionarinį taršos šaltinį į toliau esantį nuo gyvenamųjų namų sandėliavimo korpusą. Tačiau neaišku, kaip toks planas bus realiai įgyvendinamas. Gamybos iniciatoriai teigia, kad gamybos sistema visiškai uždara, todėl išmetimai nenumatomi, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti. Ataskaitos 6.1.2.1.1 punkte bei priede Nr. 19 yra išanalizuotas į atmosferą išmetamas teršalų kiekis. Paskaičiavimai atlikti remiantis Charkovo 1991 m. metodika su 1997 m. Charkovo metodikos papildymo priedais. Tokių papildymo priedų niekada nebuvo. Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 395 „Dėl į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ 2.5 punktas imperatyviai nustato, kad asmenims, kurie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos, apmokestinamųjų į atmosferą išmestų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal metodikas, įrašytas į šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Metodikų sąrašą, arba kitas aplinkos ministro patvirtintas metodikas. Todėl lieka neaišku, kokiomis 1997 metų Charkovo metodikomis vadovavosi ataskaitos rengėjai bei Aplinkos apsaugos agentūra. Duomenys apie egzistuojančius 1997 metų Charkovo skaičiavimo metodikos papildymus yra akivaizdžiai suklastoti, siekiant gauti kuo mažesnes teršalų emisijas. Pareiškėjai pažymėjo, kad A. Š. IĮ analitinė laboratorija, turinti leidimą Nr. 1AT-140 atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir aplinkos tyrimus, turėjo teisę atlikti teršalų emisijos skaičiavimus iš polipropileno vamzdžių gamybos proceso. Tai patvirtina leidimas Nr. 1AT-140. Pagal A. Š. IĮ analitinės laboratorijos skaičiavimus, į aplinką išsiskyrusios acto rūgšties kiekis viršys leistiną ribą. Atsižvelgiant į tai, kad polipropileno vamzdžių gamyba ekstruzijos būdu planuojama visiškai šalia Margavos kaimo gyvenamųjų namų, kaime gyvenantiems žmonėms būtų apribota galimybė gyventi normaliomis nepavojingomis sąlygomis. Atsakovas turėjo įvertinti visas grėsmes ir atsižvelgti į gyventojų teisių ir teisėtų interesų galimus pažeidimus, tačiau šių savo pareigų nevykdė. Protokolas pažeidžia pareiškėjų teisę į žmogaus sveikatos apsaugą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 str. ir 53 str. 1 d.), teisę į nuosavybę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.).

Atsakovas Kauno visuomenės sveikatos centras su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimuose į patikslintus skundus (b. l. 146-150, 191-196, t. I) paaiškino, kad Ataskaita parengta maksimalioms planuojamoms gamybos apimtims – t. y. 5000 t/m vamzdžių. Planuojant didesnės apimties veiklą, ji būtų vertinama iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka. Poveikio visuomenės sveikatai požiūriu svarbu įmonės deklaruojami transporto srautai ir jų skleidžiama tarša, todėl užteko nurodytos informacijos apie krovininio transporto srautus. Nustatant sanitarinės apsaugos zonos ribas planuojamai ūkinei veiklai buvo pasirinktas kitas nustatymo būdas, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Nustatant šiuo būdu sanitarinės apsaugos zonos ribas, teisės aktų numatyti ribų dydžiai buvo netaikomi. Šiuo atveju sanitarinės apsaugos zona ne sumažinta, o nustatyta vienu iš jos nustatymo būdų, t. y. įvertinus planuojamą ūkinės veiklos taršą. Pagal Ataskaitoje pateiktus sieros rūgšties sklaidos modeliavimo aplinkos ore duomenis bei rezultatus, nustatytos sieros rūgšties koncentracijos: didžiausia pusės valandos koncentracija yra 0,00096 µg/m³, paros – 0,00053 µg/m³ ir neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, o pusės valandos sieros rūgšties ribinė aplinkos oro užterštumo vertė – 0,3 mg/m³, vidutinė 24 valandų (paros) – 0,1 mg/m³. Be to, planuojamas vienas organizuotas taršos šaltinis, o artimiausias gyvenamasis namas yra už 22,5 metrų nuo planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribos bei už 135 metrų nuo planuojamos stacionaraus oro taršos šaltinio ribos. Ataskaitos rengėjas neprivalo teikti esamų praktinių pavyzdžių apie taršos šaltinio projektavimą ir to nebuvo reikalaujama, nes taršos šaltinio projektavimas yra paprastas techninis sprendimas išsprendžiamas tolesnėje statinio projektavimo stadijoje. Dėl acto rūgšties koncentracijos skaičiavimų, tai acto rūgšties didžiausia pusės valandos koncentracija yra 0,023 µg/m³, paros – 0,013 µg/m³ (pusės valandos ribinė vertė – 0,20 mg/m³, paros – 0,06 mg/m³) ir neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių. Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojama oro tarša įvertinta pagal 1991 metų Charkovo metodiką, kadangi šis procesas atitinka minėtoje metodikoje nurodytą technologiją, tačiau metodikoje nebuvo numatyta polipropileno vamzdžių gamyba ekstruzijos būdu, todėl buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją ir nurodyta vadovautis polipropileno vamzdžių gamybos įrangos gamintojo 2009 m. vasario 10 d. DALIAN SUNLIGHT MACHINERY CO deklaracija. Pareiškėjas kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą išaiškinimo dėl 1997 metų Charkovo skaičiavimo metodikos patvirtinimo. Buvo nurodyta, jog 1997 metų Charkovo metodika buvo parengta Charkovo valstybinio projektavimo instituto ir naudojama tada, kai nėra informacijos apie konkretaus įrenginio konkrečių teršalų emisijas. A. Š. IĮ laboratorija neturi leidimo atlikti teršalų sklaidos skaičiavimus aplinkos ore. Gamybinės veiklos triukšmas neviršys gyvenamosios aplinkos ribinių verčių dienos-nakties metu. Įvertinus planuojamos ūkinės veiklos triukšmo lygį su krovininiu transportu, nustatyta, jog triukšmo vertės, esant krovininiam automobiliui vienoje linijoje su artimiausiu gyvenamuoju namu, viršys vakaro ribinę vertę, todėl numatoma, kad krovininis transportas galimas tik dienos metu. Planuojama ūkinė veikla atitinka visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, nustatyta tarša neišeina už planuojamo sklypo ribų, todėl neigiamo poveikio už planuojamo sklypo ribos esantiems gyventojams nedarys.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 14-22, t. II).

Teismas nurodė, kad pagal sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491 patvirtintų Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai) IV skyriaus 15.3 punktą, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos rengėjas yra įpareigotas pateikti planuojamos ūkinės veiklos apimtis atitinkančią informaciją. Pareiškėjų skundo motyvas, kad pažymėjimas, jog Ataskaitoje deklaruojamos veiklos apimtys turi atitikti tolesniuose projektavimo, o vėliau ir veiklos dokumentuose nurodomas apimtis, yra nepagrįstas, kadangi planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimas ir nustatymas, kad veikla nepažeidžia visuomenės sveikatos saugos reikalavimų, leidžia tęsti projektavimo procesus tokios veiklos, kurios poveikis buvo įvertintas. Planuojant didesnės apimties veiklą, ji būtų vertinama iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, atsakovas, nagrinėdamas Ataskaitą, yra neįgaliotas nagrinėti visų įmanomų veiklos galimybių veiklos našumo, efektyvumo ir kitais atžvilgiais, nagrinėjama tik tokių apimčių veikla, kokia yra nurodoma ir vertinama Ataskaitoje.

Ataskaitos 4.6 punkto 4-7 lentelėje atsakovas pateikė krovininio transporto poreikio skaičiavimus, taip pat nurodomi krovininio transporto srautai, reikalingi žaliavų atvežimui, kitų prekių atvežimui, polipropileno vamzdžių išvežimui ir kitų prekių išvežimui nurodant prielaidas ir paaiškinimus. Poveikio visuomenės sveikatai požiūriu svarbu tik įmonės deklaruojami transporto srautai ir jų skleidžiama tarša. Atsakovo atstovės patvirtino, jog šios informacijos buvo pakankamai, kad nustatyti transporto kaip taršos šaltinio poveikį. Ataskaitoje nurodoma, jog vamzdžių (įvairaus diametro) kiekis, kurį galima pakrauti į 1 krovininį automobilį yra 8 tonos. Teismo vertinimu, atsakovas, nagrinėdamas Ataskaitą, neįgaliotas nagrinėti visų įmanomų veiklos transportavimo galimybių bei įvairių prielaidų, taip pat neįgaliotas atlikti techninių patikrinamųjų skaičiavimų, nagrinėjama tokių apimčių veikla, kokia yra nurodoma ir vertinama Ataskaitoje.

Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas) 24 straipsnis numato, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarines apsaugos zonas (toliau – ir SAZ). SAZ ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. SAZ ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius. Saugių gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai SAZ ribų nustatymo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką bei šių zonų režimo reikalavimus (kai režimo reikalavimų nenustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, jas nustato Sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo ir režimo taisyklės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 (toliau – ir SAZ Taisyklės). SAZ Taisyklės numato du SAZ nustatymo būdus: atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis arba pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius (SAZ Taisyklių 6 punktas). Šiuo atveju planuojamos ūkinės veiklos – polipropileno vamzdžių gamyba, prekių sandėliavimas, SAZ ribos buvo nustatomos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. SAZ ribų dydis buvo pagrįstas Ataskaitoje nustačius, kad už planuojamos įmonės sklypo ribos nebus neigiamo, susijusio su įmonės sąlygojama fizikine bei chemine tarša, poveikio visuomenės sveikatai. Teismo nuomone, nors SAZ Taisyklių 13 punktas plastikinių vamzdžių gamybai nustato 300 m SAZ ribų dydį, tačiau šuo atveju jis nebuvo taikytas pagrįstai, kadangi vadovaujantis SAZ Taisyklių 6.1 punktu buvo pasirinktas kitas SAZ nustatymo būdas – atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Nustatinėjant SAZ ribas šiuo būdu, teisės aktų nustatyti SAZ ribų dydžiai yra netaikomi. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju SAZ ne sumažinta, o nustatyta vienu iš jos nustatymo būdų, t. y. įvertinus planuojamą ūkinės veiklos taršą.

Ataskaitos 6.1.2.1.4 skyriuje „Akumuliatorių pakrovimas“ buvo įvertintas sieros aerozolio išsiskyrimas. Pagal Ataskaitoje pateiktus sieros rūgšties sklaidos modeliavimo aplinkos ore duomenis bei rezultatus, nustatytos sieros rūgšties koncentracijos – didžiausia pusės valandos koncentracija yra 0,00096 µg/m³, paros – 0,00053 µg/m³ ir neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, patvirtintų aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/V-469 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“, kur pusės valandos sieros rūgšties ribinė aplinkos oro užterštumo vertė – 0,3 mg/m³, vidutinė 24 valandų (paros) – 0,1 mg/m³. Skundo motyvas, jog Ataskaitoje neįvertinta planuojamoje ūkinėje veikloje naudojamų elektrinių krautuvų akumuliatorių pakrovimo metu sąlygojamų teršalų – sieros rūgšties aerozolio išsiskyrimas ir sklaida aplinkos ore, yra nepagrįstas objektyviais ir neginčijamais duomenimis.

Pagal Ataskaitoje pateiktus planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamų teršalų – acto rūgšties, skaičiavimus ir sklaidos modeliavimą nustatyta, kad acto rūgšties didžiausia pusės valandos koncentracija yra 0,023 (µg/m³, paros – 0,013 µg/m³ (pusės valandos ribinė vertė – 0,20 mg/m³, paros – 0,06 mg/m³) ir neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, patvirtintų aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/V-469. Pareiškėjų pateiktas Aplinkos apsaugos agentūros raštas Nr. (5)-A4-2125 neturi įtakos nagrinėjamam atvejui ir juo nėra pagrindo remtis darant išvadas dėl acto rūgšties įvertinimo.

Ataskaitoje pateikti duomenys patvirtina, kad planuojamas vienas organizuotas taršos šaltinis (ventiliacijos išmetimo anga). Pagal Ataskaitoje pateiktą informaciją, artimiausias gyvenamasis namas yra už 22,5 m nuo planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribos, už 77 m nuo gamybinio pastato ribos ir už 135 m nuo planuojamos stacionaraus oro taršos šaltinio ribos. Nurodyta, jog gamybos taršos šaltinis yra orientuotas sandėliavimo pastato (gamybinių pastatų bloko rytinio korpuso) centriniame taške, t. y. taršos šaltinį įsipareigota projektuoti tolimiausioje gyvenamųjų namų atžvilgiu galimoje vietoje, perkeliant į gamybinės bazės sklypo gilumą, toliau nuo Žirgyno gatvės rytų kryptimi. Atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra teritorijų planavimo dokumentų sprendinių vertinimo etape, kuriame dar nėra parengta planuojamos ūkinės veiklos statinių projektinė dokumentacija. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje pagrįstai nebuvo vertinamos taršos šaltinio nuvedimo į gamybinio pastatų bloko rytinį korpusą techninės galimybės. Šie sprendiniai turi būti pateikiami statinio techniniame projekte ir bus nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka.

Gamybinio proceso – polipropileno vamzdžių suvirinimo lydantis polipropilenui proceso metu sąlygojama tarša atsakovo pagrįstai įvertinta pagal 1991 metų Charkovo metodiką, kadangi šis procesas atitinka minėtoje metodikoje nurodytą technologiją. Iš Aplinkos ministerijos gautas 2009 m. kovo 20 d. raštas Nr. (l-15)-D8-2498, kuriame nurodoma, jog skaičiuojant planuojamos ūkinės veiklos teršalų emisijas tikslinga būtų vadovautis polipropileno vamzdžių gamybos įrangos gamintojo 2009 m. vasario 10 d. DALIAN SUNLIGHT MACHINERY CO deklaracija. Rašte nurodoma, kad jei ši deklaracija būtų papildyta sutartimi su ekstruderių gamintoju arba bent ketinimų protokolu, informacijos poveikio sveikatai vertinimo procesui turėtų užtekti. Pateikta tiekėjo (PETEC ENCINEERING Oy/AB, (Suomija) ir pirkėjo (UAB „Viacon Baltic Pipe“) įrangos pardavimo-pirkimo sutarties kopija su priedu – technine technologinės linijos specifikacija bei Ataskaitoje pateikiamos atitikties sertifikatų kopijos. Nuomonė, jog skaičiuojant nagrinėjamo technologinio proceso išmetamų teršalų metinius kiekius bei jų sklidimo aplinkoje parametrus, reikia naudotis įrangos gamintojo deklaracija, išdėstyta ir Aplinkos apsaugos agentūros 2009-03-25 rašte Nr. (25)-A4-481, pateiktame Ataskaitos 22 priede. Pagal pareiškėjų pateiktą Aplinkos apsaugos agentūros išduotą 2006 m. balandžio 19 d. leidimą Nr. 1 AT-140 A. Š. individualios įmonės analitinei laboratorijai, minėta laboratorija neturi leidimo atlikti teršalų sklaidos skaičiavimus aplinkos ore. A. Š. individualios įmonės analitinė laboratorija turi leidimą atlikti stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų tyrimus, šiuo atveju, acto rūgšties tyrimus imant mėginius iš stacionarių taršos šaltinių ir tiriant fotometriniu metodu (b. l. 133).

Vadovaujantis Metodinių nurodymų 1 punktu, vienas iš pagrindinių poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tikslų ir yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai. Ataskaitoje išnagrinėti visi reikšmingi Metodiniuose nurodymuose nurodyti planuojamos ūkinės veiklos sąlygojami neigiami veiksniai, galintys įtakoti visuomenės sveikatą: gamybinių ir pagalbinių procesų, mobilios technikos ir transporto lemiama aplinkos fizikinė ir cheminė tarša. Ataskaitoje įvertinta planuojamos ūkinės veiklos sąlygojama oro tarša. Galima tarša įvertinta bei teršalų emisijų skaičiavimai atlikti visiems gamybiniams procesams: polipropileno vamzdžių gamybai ekstruzijos būdu, vamzdžių suvirinimo procesui, vamzdžių likučių smulkinimo rotoriniame smulkintuve procesui, akumuliatorių pakrovimo procesui, paskaičiuotos teršalų emisijos iš mobilių oro taršos šaltinių. Remiantis polipropileno vamzdžių įrangos gamintojo deklaracija, Ataskaitoje įvertinta pagrindiniai polipropileno vamzdžių gamybos metu išsiskiriantys teršalai: formaldehidas, lakūs organiniai junginiai (LOJ), anglies monoksidas, kietosios dalelės; vamzdžių suvirinimo metu išsiskiriantys teršalai: acto rūgštis, anglies monoksidas; polipropileno vamzdžių smulkinimo metu susidarančios kietosios dalelės, elektrinių krautuvų akumuliatorių įkrovimo metu išsiskirianti sieros rūgštis; mobilių šaltinių sąlygojami teršalai – anglies monoksidas, azoto oksidai. Pagal atliktus ir Ataskaitoje pateiktus planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamų teršalų emisijų skaičiavimus ir teršalų sklaidos modeliavimą, teršalų koncentracija neviršija ribinių verčių, nustatytų aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ 2, 3 bei 6 prieduose. Įvertinus Ataskaitoje pateiktus LOJ emisijų skaičiavimus ir sklaidą aplinkos ore, nustatyta didžiausia organinių junginių valandos koncentracija yra 0,33 µg/m³ ir neviršija didžiausios leidžiamos koncentracijos – 5 mg/m³. Didžiausia formaldehido, acto rūgšties ir sieros rūgšties koncentracija taip pat neviršija teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, patvirtintų aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/V-469.

Ataskaitoje įvertinta visų planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamų triukšmo šaltinių skleidžiamas triukšmas: stacionarių (keturių ekstruderių variklių, gamybos atliekų smulkinimo agregato, dviejų kompresorių, aušintuvės, ventiliatorių) ir mobilių triukšmo šaltinių. Pagal Ataskaitoje pateiktus triukšmo skaičiavimus, gamybinės veiklos triukšmas neviršys gyvenamosios aplinkos ribinių verčių dienos-nakties metu. Planuojamos ūkinės veiklos skleidžiamo triukšmo vertės be krovininio transporto eismo ties sklypo ribomis ties Žirgyno g. neviršys 55 dBA (Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje triukšmo ribinis dydis nakties metu (22-6 val.) – 55 dBA, vakaro metu (18-22 val.) – 60 dBA, dienos metu (6-18 val.) – 65 dBA). Įvertinus planuojamos ūkinės veiklos triukšmo lygį su krovininiu transportu, nustatyta, jog triukšmo vertės, esant krovininiam automobiliui vienoje linijoje su artimiausiu gyvenamuoju namu viršys vakaro ribinę vertę (nustatytas triukšmo lygis iki 64 dBA). Todėl Ataskaitoje numatoma, kad krovininis transportas galimas tik dienos metu.

Bylos duomenys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neginčijamai patvirtina, kad į pareiškėjų 2008 m. spalio 8 d. pretenziją atsakovas atsakė 2008 m. spalio 29 d. raštu Nr. 2-2772-6(4.11) ir įvertino rašte nurodytas pastabas pagal kompetenciją, nors pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimo taisyklių, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-511, 36 ir 37 punktus atsakovas neturi pagrindo reikalauti, kad jo gauti visuomenės pasiūlymai būtų įtraukti į Ataskaitą.

III.

Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (b. l. 36-53, t. II), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir savo skundą pirmosios instancijos teismui, bei papildomai nurodo šiuos motyvus:

1. 2010 m. gegužės 6 d. sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas, priimtas objektyviai neištyrus visų įrodymų, pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakyta dėl daugelio skundo argumentų, teismo pozicija yra perkelta iš atsakovo atsiliepimo.

2. Teismas nevertino aplinkybės, kad Kauno visuomenės sveikatos centras yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo sprendimams keliami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatyti reikalavimai.

3. Ataskaitoje nebuvo išsamiai įvertintos veikloje naudojamos žaliavos, cheminės medžiagos, preparatai, nepakankamai išnagrinėta veiklos lemiama fizikinė, cheminė ir biologinė tarša.

4. Ataskaitoje nurodoma teritorija (jos ribos), kurioje turės būti taikomas SAZ režimas, nustatytas specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, apibrėžta netiksliai, todėl netiksliai atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (poveikis nagrinėtas neteisingai pasirinktoje teritorijoje).

5. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Charkovo metodų taikymo ir Charkovo projektavimo instituto teisinės registracijos.

6. Gamintojo pateiktos galimos teršalų emisijos kardinaliai skiriasi (yra daug kartų mažesnės) už mokslinėse apskaičiavimo metodikose nustatytas teršalų emisijas.

7. Gamintojo deklaracija apie galimas teršalų emisijas nėra patvirtinta aplinkos ministro įsakymu ir įrašyta į aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 395 1 punktu patvirtintą Metodikų sąrašą. Be to, nei Ataskaitoje, nei byloje nėra gamintojo deklaracijos vertimo į lietuvių kalbą.

8. Teisės aktai nustato reikalavimą turėti leidimus laboratorijoms, atliekančioms taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) matavimus ir tyrimus, o ne skaičiavimus pagal aplinkos ministro patvirtintas metodikas. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė vertinti A. Š. individualios įmonės pateiktą skaičiavimą.

9. Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi pakeitė 2010 m. vasario 23 d. nutartimi sudarytą teisėjų kolegiją ir vietoje teisėjo Gintaro Čekanausko paskyrė teisėją Albiną Rimdeikaitę, tačiau 2010 m. balandžio 27 d. posėdyje dalyvavo ir sprendimą pasirašė Gintaras Čekanauskas.

Atsakovas Kauno visuomenės sveikatos centras prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą. Atsiliepime (b. l. 80-88, t. II) pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Viacon Baltic Pipe“, Lietuvos ir Švedijos UAB „Viacon Baltic“ ir UAB „Pilainiai“ nesutinka su pareiškėjų apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti (b. l. 73-77, t. II).

Atsiliepime nurodo, kad Ataskaita parengta maksimalioms šiai dienai planuojamoms gamybos apimtims – 5 000 t/m vamzdžių. SAZ ribų dydis buvo pagrįstas Ataskaitoje nustačius, kad už planuojamos įmonės sklypo ribos nebus neigiamo, susijusio su įmonės sąlygojama fizikine bei chemine tarša, poveikio visuomenės sveikatai. SAZ nustatymas atliktas remiantis duomenimis, nustatytais atlikus išsamų poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, todėl atsakovo Ataskaitoje pateiktos išvados dėl SAZ yra teisėtos ir pagrįstos, neprieštarauja sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių nuostatoms. Teisės aktų hierarchijos požiūriu viršesnių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija), 60 punktas numato, kad plastikinių gaminių gamybai taikoma normatyvinė 100 m SAZ. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje pagrįstai nebuvo vertinamos taršos šaltinio nuvedimo į gamybinio pastatų bloko rytinį korpusą techninės galimybės, kadangi šie sprendiniai turi būti pateikiami statinio techniniame projekte. Pažymima, kad A. Š. individuali įmonė neturi leidimo atlikti teršalų sklaidos skaičiavimus aplinkos ore.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno visuomenės sveikatos centro Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės 2009 m. balandžio 16 d. protokolo Nr. 29-3(6), kuriuo buvo įformintos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos visuomenės sveikatos saugos ekspertizės išvados, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Protokolo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Kauno apygardos administraciniame teisme byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas, jog bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija.

Iš byloje esančios Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko Gintaro Čekanausko 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarties (b. l. 45, t. I) matyti, kad administracinei bylai pagal pareiškėjų skundą nagrinėti buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės, Gintaro Čekanausko ir Natalijos Zelionkienės. Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo, laikinai einančio pirmininko pareigas Kęstučio Gudyno 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi (b. l. 5, t. II) administracinei bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija buvo pakeista ir vietoje teisėjo Gintaro Čekanausko paskirta teisėja Albina Rimdeikaitė. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, administracinė byla išnagrinėta ir ginčijamas Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, priimtas teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Astos Urbonienės, Natalijos Zelionkienės ir Gintaro Čekanausko. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog teisėjų kolegija būtų buvusi pakeista ir vietoje teisėjos Albinos Rimdeikaitės būtų paskirtas teisėjas Gintaras Čekanauskas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir remiantis ABTĮ 46 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimas buvo priimtas neteisėtai, t. y. neteisėtos sudėties teismo. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, tai yra sprendimo negaliojimo pagrindas.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija nutaria : Pareiškėjų D. J., J. P., E. Š., A. L., J. P., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., V. M., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., V. N., A. G. ir R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.Nutartis neskundžiama.