Kauno apygardos teismo nuosprendis

2023-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-255-926/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-07-10
Bylos Nr.
1-255-926/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Lina Lesinskienė, Aušra Vingilė
Kaltinamasis
R. P.
Nukentėjusysis
N. P.
Advokatai
Aleksandras Pocius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-255-926/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29336-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.2.3.1.2.3; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio, Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui,kaltinamajam R. P., jo gynėjams advokatams Aleksandrui Pociui, Aidui Mažeikai,nukentėjusiajai N. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2013 m. spalio 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2022 m. rugpjūčio 4 d. apie 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą peiliu dūrė į krūtinės ląstą savo šeimos nariui - broliui E. P., ko pasėkoje dėl padaryto durtinio pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo, pasireiškusio kiaurine durtine pjautine krūtinės ląstos kairės pusės VIII tarpšonkaulinio tarpo žaizda su tarpšonkaulinių raumenų perpjovimu, pasieninės pilvaplėvės sužalojimu, durtiniu pjautiniu aortos pilvinės dalies išorinės sienelės, skrandžio apatinės sienelės, dvylikapirštės žarnos viršutinės užpakalinės sienelės bei storosios žarnos pasaito sužalojimu, nukentėjusysis E. P. mirė 2022 m. rugpjūčio 4 d. 23.30 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį - brolį E. P..

Kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino ir nurodė, kad vakare, apie 21-22 val. išėjo iš kambario ir ėjo į virtuvę pavalgyti. Virtuvėje susitiko brolį E. P., įvyko barnis, nes brolis liepė neimti iš šaldytuvo maisto. Jis jam kažką atsakė. E. P. jį užpuolė, mušė, trenkė į galvos sritį, kiek kartų, negali atsiminti, bet daugiau negu vieną kartą, jis buvo nugriuvęs virtuvės koridoriuje. Jam buvo veido sužalojimai ir skaudėjo smilkinius. Visus vykusius įvykius prisimena labai sunkiai. Jis paėmė peilį, bet kada, nepamena. Peilis turėjo būti kambaryje, nes paprastai ten jį laikydavo. Gerai pamena tik tai, jog pamatė brolį, gulintį virtuvėje. Jis ėmė šaukti brolio žmonai, kad ši kviestų policiją ir greitąją. Kur buvo tuo metu peilis, negali paaiškinti. Namuose buvo jis, jo brolis E. P. ir brolio žmona N. P.. Jis tuo metu buvo girtas. Tą dieną jis su N. P. gėrė nuo 13 val., išgėrė 6 litrus alaus. Ir anksčiau tarp jo ir brolio kildavo konfliktai, kai brolis būdavo išgėręs. Jau buvo teistas už brolio E. P. sumušimą.

Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Jis nurodė, kad gyvena motinai J. P. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyveno ir brolis E. P. su žmona N. P.. Kartais su broliu vartodavo alkoholinius gėrimus, būdami neblaivūs, susipykdavo. Vieną kartą E. jį buvo sumušęs, bet pareiškimo policijai nerašė, pretenzijų neturėjo. 2022 m. rugpjūčio 4 d. apie 13 val. parduotuvėje nusipirko 6 butelius po 1 l talpos alaus, kurį gėrė namuose su brolio žmona. Brolis tuo metu buvo darbe, į namus grįžo vakare būdamas neblaivus. Kadangi jis buvo stipriai apsvaigęs nuo išgerto alaus, detaliai įvykio aplinkybių neprisimena. Pamena, kad tarp jo ir brolio įvyko žodinis konfliktas, kurio pasėkoje E. sudavė rankomis kažkiek smūgių jam į veidą ir tikriausiai į šonus, nes skauda kairį šoną. N. matė kaip jos vyras jį mušė. Neprisimena kurioje buto patalpoje mušė ir dėl ko brolis liovėsi jį mušti, gal N. sustabdė, o gal pats nuo jo pabėgo pas save į kambarį. Tikriausiai iš karto po to, kai jį brolis sumušė, iš savo kambario pasiėmė peilį ir, nuėjęs prie brolio, tyčia dūrė jam į pilvą. Kiek prisimena, brolis buvo iki juosmens nuogas. Neprisimena kurioje buto patalpoje peiliu sužalojo brolį, kur po padaryto nusikaltimo padėjo peilį, kuriuo peiliu dūrė. Galimai peilį pasiėmė iš savo kambario, kuriame ant lovos buvo susidėjęs žvejybai skirtus daiktus. Pamatęs brolio pilve atvirą kraujuojančią žaizdą su N. bandė ją užspausti, bandė brolį gelbėti. Policiją ir medikus iškvietė N.. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Kodėl peiliu dūrė broliui į pilvą, negali paaiškinti, apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes blaivus nebūtų dūręs broliui peiliu (2 t., b. l.122-123, 129-130).

Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Jis nurodė, kad viskas įvyko dėl barnio, E. P. grįžus į namus, jie pradėjo konfliktuoti, E. P. jį puolė mušti rankomis. Jis parkrito, ištrūko iš E. P., nubėgo į savo kambarį. Kambaryje buvo susidėjęs žvejybos įrankius, tarp jų buvo peilis. Griebė jį, grįžo į virtuvę. Tuo metu N. P. buvo savo kambaryje. Jis su broliu vėl pradėjo ginčytis, jis tuo peiliu E. P. pagąsdino, t. y. iškėlė peilį į viršų. Po to jis E. P. dūrė į dešinį šoną. Po dūrio brolis nukrito, jis puolė prie jo gelbėti, šaukė N., sakė jai, kad kviestų greitąją ir policiją. E. P. buvo iki pusės nuogas, be marškinių. Jam mėlynės atsirado dėl to, kad E. P. jį mušė, o jis nukrito ant plytelių. Pasiimdamas peilį jokio tikslo neturėjo, peilis buvo atvirai padėtas ant lovos su žvejybos įrankiais, rytojaus dieną planavo susidėti viską į kuprinę. 2013 m. buvo teistas, nes išgėrę su broliu konfliktavo. E. P. buvo lankęs boksą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi (2 t., b. l. 143-145).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad jie yra teisingi, peiliu broliui dūrė paveiktas alkoholio. 59,87 eurų civilinį ieškinį, pareikštą ligonių kasų, pripažįsta. Brolis buvo nervingas, dėl kiekvieno mažmožio galėjo sukelti konfliktą. Kai brolis prieš jį pradėdavo smurtauti, jis gindavosi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.

Nukentėjusioji N. P. nurodė, kad kaltinamasis R. P. yra jos buvusio vyro E. P. brolis. Jie visi trys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, bendrai pirkdavo, gamindavosi maistą. Ji sutinka duoti parodymus. 2022 m. rugpjūčio 4 d. vyras grįžo iš darbo išgėręs. Konfliktas tarp brolių prasidėjo tada, kai jie visi trys buvo jų kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Jos vyras R. P. sudavė smūgius į galvą, į smilkinį, trenkė kumščiais 5 kartus. Po smūgių R. P. nugriuvo. Paskui R. pabėgo į savo kambarį, o jos vyras atsigulė. Po kurio laiko E. P. atsikėlė iš miegų ir nuėjo į tualetą, ji liko kambaryje. Staiga ji išgirdo bumbtelėjimą virtuvėje, įbėgusi į virtuvę pamatė, kad E. P. pradurtas pilvas, o R. bando užspausti žaizdą. Nuo tada, kai R. pabėgo į savo kambarį iki tol, kol sugrįžo į virtuvę, praėjo maždaug valanda. Peilį matė, nes R. jį nuplovė vonioje ir padėjo į įrankių stalčiuką. Tas peilis paprastai būdavo R. kambaryje, ir tą dieną ten buvo. Įvykio dieną ji buvo neblaivi. Pamačiusi vyrą gulintį ant grindų, ji iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą.

Nukentėjusioji N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Ji nurodė, kad ji su sutuoktiniu E. P. ir jo broliu R. P. gyveno bute (duomenys neskelbtini), dalijosi bendra virtuve ir bendrais patogumais. Ji su R. P. palaikė gerus santykius, o santykiai tarp brolių buvo prasti, tarpusavyje pykosi labai dažnai. Dėl jų tarpusavio muštynių ne vieną kartą buvo kviesta policija. 2022 m. rugpjūčio 4 d. apie 18.30 val. į namus grįžo sutuoktinis E., kuris pavalgė ir išvedė į lauką šunį. Apie 22 val. jam grįžus iš lauko, tarp brolių įvyko barnis, kurio metu jie apsistumdė bei E. ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu sudavė į veidą R.. R. atgal netrenkė. Ji juos išskyrė ir pasakė R. eiti į savo kambarį. R. nuėjus į kambarį, ji pamanė, kad konfliktas baigėsi, todėl palikusi E. virtuvėje, pati nuėjo miegamąjį. Netrukus išgirdo kaip kažkas krito. Išėjusi iš kambario pamatė ant grindų gulintį E., kurio pilve buvo atvira žaizda, iš kurios kyšojo žarnos. Tuo pat metu nuo E. pusės link vonios kambario su peiliu rankose ėjo R., kuris nuplovė vonioje peilį ir padėjo jį virtuvėje į stalčių. Peilis buvo ne iš buityje naudojamų peilių, o R. asmeninis, kurį galimai atsinešė iš kambario. E. gulėjo ir giliai kvėpavo, nieko nekalbėjo. Ji paskambino numeriu 112 ir, bendraudama telefonu su specialistu, vykdė visus jo nurodymus, bandė užspausti žaizdą. R. taip pat bandė užspausti žaizdą. Netrukus į namus atvyko medikai ir policija. E. išvežė į gydymo įstaigą, o R. sulaikė pareigūnai. Po laidotuvių R. jai paskambino iš tardymo izoliatoriaus ir pasakė, kad jis turi santaupų apie 8000-9000 svarų, nurodė kur pinigai padėti ir pasakė, kad iš šių santaupų padengtų patirtas laidotuvių išlaidas ir dar vienerius metus mokėtų komunalinius buto mokesčius. Asmeniškai ji pati finansinių išlaidų dėl sutuoktinio laidotuvių nepatyrė. Dėl sutuoktinio nužudymo patyrė moralinę traumą, tačiau civilinio ieškinio R. nereiškia. Dėl nužudyto sutuoktinio R. pretenzijų neturi, E. pats pradėdavo konfliktus, kabinėdavosi prie R. ir net jį mušdavo (1 t., b. l. 35-36, 39-40).

Pagarsinus parodymus nurodė, teisingi jos parodymai, patikslina, kad jos vyras mušė R. jų kambaryje, o E. peiliu R. bedė jau virtuvėje. R. spaudė E. pilvą, nes norėjo sulaikyti kraujavimą, jis bandė padėti broliui. Jų namuose kildavo konfliktai, nes jos vyras buvo nervingas. Konfliktai kildavo beveik kartą per savaitę, dažniausiai konfliktus sukeldavo jos vyras.

Liudytojas P. G. nurodė, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, 2022 m. rugpjūčio 25 d. dirbo su vyriausiuoju patruliu R. T.. Apie 22 val. gavo iškvietimą, kad brolis brolį sužalojo peiliu. Nuvykus minėtu adresu, virtuvės patalpoje, rado vyrą (E. P.) su durtinėmis žaizdomis, prie jo buvo žmona ir R. P.. Nukentėjusiajam buvo bandyta suteikti pagalbą, buvo uždėtas rankšluostis ant durtinės žaizdos pilvo srityje ir buvo iškviesti medikai. Medikai nukentėjusįjį išsivežė, o R. P. buvo sulaikytas.

Liudytojas P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Jis nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. T.. Apie 22.05 val. iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), brolis broliui dūrė peiliu į pilvą. Apie 22.11 val. atvykus nurodytu adresu, buto virtuvėje ant grindų rado gulintį vyriškį su kraujuojančia žaizda pilvo srityje, kuri buvo uždengta kažkokiu audeklu. Nukentėjusysis buvo atsimerkęs, nieko nekalbėjo, purtėsi. Prie nukentėjusiojo E. P. buvo brolis R. P. ir sutuoktinė N. P., kuri nurodė, kad jos vyrą E. P. peiliu į pilvą sužalojo jo brolis R., todėl jis iš karto buvo sulaikytas, uždėti antrankiai. Asmuo nesipriešino. Atvykus Greitosios medicinos pagalbos ekipažams, nukentėjusysis E. P. neštuvais buvo išneštas į GMP darbuotojų automobilį ir išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių. Apieškojus įvykio vietą, virtuvės spintelės viršutiniame stalčiuje, kuriame sudėti stalo įrankiai, rado dar drėgną peilį, ant kurio ašmenų matėsi į kraują panašios dėmės. Peilio iš stalčiau neėmė, jį išėmė į įvykio vietą atvykęs Kriminalistinių tyrimų skyriaus tyrėjas. N. P. paaiškino, kad jos vyras E. P. konfliktavo su savo broliu R. ir sudavė smūgius R. į veidą, po ko R. iš savo kambario atsinešė peilį ir dūrė juo vieną kartą E. į pilvo sritį, po to nuplovė peilį ir įdėjo į stalčių. Ji iškart skambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie įvykį. Įvykio vietoje bendraujant su R. P., jis galimai dėl girtumo negalėjo nuosekliai paaiškinti kas nutiko, sakė, kad net neatsimena dūręs peiliu savo broliui. Pranešėja ir įtariamasis buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) AVPK patalpas, kuriose alkoholio kiekio matuokliu ,,(duomenys neskelbtini)", patikros Nr. (duomenys neskelbtini), N. P. nustatytas 1,11 promilės girtumas, R. P. nustatytas 2,19 promilės girtumas. Įvykio vietoje buvo filmuojama nešiojamais vaizdo registratoriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau nežino dėl kokių priežasčių neišliko vaizdo/garso įrašas, galimai dėl kažkokių techninių nesklandumų (1 t., b. l. 64-65).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi, kai atvyko, R. P. buvo prie brolio, kuris gulėjo ant grindų, suteikinėjo pagalbą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. P. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo, pasireiškusio kiaurine durtine pjautine krūtinės ląstos kairės pusės VIII tarpšonkaulinio tarpo žaizda su tarpšonkaulinių raumenų perpjovimu, pasieninės pilvaplėvės sužalojimu, durtiniu pjautiniu aortos pilvinės dalies išorinės sienelės, skrandžio apatinės sienelės, dvylikapirštės žarnos viršutinės užpakalinės sienelės bei storosios žarnos pasaito sužalojimu E. P. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija l,48% (promilės) etilo alkoholio. Tai gyviems asmenims atitinka lengvam neblaivumo laipsniui. E. P. lavone konstatuota nubrozdinimai krūtinėje ir kairėje kojoje buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 1 paros laikotarpyje iki mirties ir gyviems asmenims vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu; paviršinės pjautinės žaizdos kairio peties ir krūtinės srityse - kietu plokščiu aštriabriauniu duriančiai - pjaunančio tipo įrankiu, galimai 1-2 val. laikotarpyje iki mirties ir gyviems asmenims vertintinos nežymiu sveikatos sutrikdymu; durtinė pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su tarpšonkaulinių raumenų perpjovimu, pasieninės pilvaplėvės, aortos, skrandžio, dvylikapirštės žarnos bei storosios žarnos pasaito sužalojimu - kietu smailu aštriabriauniu duriančiai - pjaunančio tipo įrankiu, galimai 1-2 val. laikotarpyje iki mirties ir gyviems asmenims vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 123-126).

Ekspertas V. V. nurodė, kad tvirtina savo specialisto išvadą. Gydytojas padarė operaciją ir iš viso pas E. P. rado tris pjautinius durtinius sužalojimus. Šie sužalojimai galimai galėjo būti padaryti vienu metu. E. P. mirė nuo durtinio pjautinio pilvo srities sužalojimo su pilvinės aortos pažeidimu. O kiti du sužalojimai vertintini kaip nežymūs. Nėra jokių duomenų, kad kiti du sužalojimai galėjo atsirasti teikiant medicininę pagalbą. Pagal medicininius dokumentus galima teigti, kad kiti du sužalojimai buvo padaryti iki medicininės pagalbos teikimo.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Prieškambario priešakyje yra koridorius. Koridoriaus kairėje sienoje yra dvi medinės, baltos spalvos dažais nudažytos durys. Ant abiejų durų paviršių, iš koridoriaus puses, yra raudonos spalvos medžiagos, panašios į kraują, dėmės. Pirmos durys yra tualeto patalpų, antrosios - vonios. Prieškambaryje ir koridoriuje ant grindų plytelių paviršių daugybinės raudonos spalvos sausos bei skystos dėmės, panašios į kraują. Virtuvės grindys išklotos analogiškomis plytelėmis, ant jų yra raudonos spalvos skystos ir sausos medžiagos, panašios į kraują, dėmės išsidėstę 1,27x0,74 m plote. Prie patalpos dešinės sienos yra baltos spalvos šaldytuvas, ant kurio dešiniojo šono yra raudonos spalvos medžiagos, panašios į kraują. Virtuvinės spintelės dalyje tarp dujinės viryklės ir kriauklės, yra trys stalčiai. Stalčiuje yra įvairūs peiliai, šaukštai ir kiti virtuviniai įrankiai. Stalčiaus dešinėje pusėje yra peilis, pilkos spalvos metalo geležte ir tamsios spalvos kriaunomis. Peilio paviršius šlapias. Ant peilio geležtės kairės pusės yra užrašai ,,(duomenys neskelbtini)", ant geležtės dešinės pusės - ,,(duomenys neskelbtini)". Ant peilio geležtės abiejų pusių paviršių yra rudai žalios spalvos sausa medžiaga. Ant peilio kriaunų paviršiaus yra raudonos spalvos neaiškios kilmės medžiaga, panaši į kraują (1 t., b. l. 14-24).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad iš R. P. paimti šortai (1 t., b. l. 93-94).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant peilio geležtės rasti žmogaus kraujo pėdsakai, ant R. P. šortų, nuoplovoje iš įvykio vietos rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis, kuris sutampa su E. P. DNR profiliu su 99, 99999999999998% tikimybe. Ant peilio rankenos rastas žmogaus kraujas, nuoplovoje nuo R. P. kairės rankos panagių rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis, kuris sutampa su R. P. DNR profiliu su 99, 99999999999996% tikimybe. Nuoplovoje nuo R. P. dešinės rankos panagių rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus DNR profilis, iš kurių dominuojantis DNR proflis sutampa su R. P. DNR profiliu su 99, 99999999999996% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su E. P. DNR profiliu su 99,99999999999998% tikimybe (1 t., b. l. 131-140).

Lavono apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės Patologijos skyriuje apžiūrėtas E. P. lavonas. Lavonas aprengtas su trumpikėmis, Lavono pilvo, krūtinės ir kairiojo peties srityse yra durtiniai-pjautiniai kūno sužalojimai (1 t., b. l. 26-31).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. 22:02:31 N. P. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad (duomenys neskelbtini), brolis peiliu sužalojo brolį (1 t., b. l. 89-91).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. P. konstatuota kraujosruva galvoje, kraujosruvos bei kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius ir muštinės žaizdos veide. Sužalojimai padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais tiek pačiam nukentėjusiajam griūnant, tiek tiesioginio pašalinio poveikio metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. rugpjūčio 4 d. nurodytomis aplinkybėmis. R. P. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti penkiais poveikiais. R. P. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 111-112).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pažymėtina, kad pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimą giminaitė ar šeimos narį. Nužudymas – tyčinė veika.

Teismo medicinos specialisto išvada byloje įrodyta, kad E. P. mirė nuo durtinio pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo, pasireiškusio kiaurine durtine pjautine krūtinės ląstos kairės pusės VIII tarpšonkaulinio tarpo žaizda su tarpšonkaulinių raumenų perpjovimu, pasieninės pilvaplėvės sužalojimu, durtiniu pjautiniu aortos pilvinės dalies išorinės sienelės, skrandžio apatinės sienelės, dvylikapirštės žarnos viršutinės užpakalinės sienelės bei storosios žarnos pasaito sužalojimu (1 t., b. l. 123-126). Kaltinamasis R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l.122-125, 129-132), tiek teisme iš esmės nuosekliai tvirtino, kad įvykio dieną po to, kai jis pats buvo sumuštas brolio E. P., atsinešęs peilį iš savo kambario, virtuvėje dūrė E. P.. Tai, kad būtent kaltinamasis dūrė E. P., patvirtina ir liudytojos N. P. parodymai. Liudytoja nurodė, kad matė, kaip E. P. sudavė smūgius R. P., po kurio laiko E. P. atsikėlė iš miegų ir nuėjo į tualetą, staiga ji išgirdo bumbtelėjimą virtuvėje, įbėgusi į virtuvę pamatė, kad E. P. pradurtas pilvas, o R. P. plovė vonioje peilį, kurį po to padėjo virtuvėje į stalčių (1 t., b.l.35-38). Apžiūrint įvykio vietą virtuvinės spintelės stalčiuje rastas šlapias peilis, ant kurio kriaunų paviršiaus rasta medžiaga, panaši į kraują (1 t., b. l. 14-24). Specialisto išvada patvirtino, kad gautas DNR profilis, kuris sutampa su E. P. DNR profiliu su 99, 99999999999998% tikimybe (1 t., b. l. 131-140).

Iš aptartų kaltinamojo parodymų seka, kad R. P. parodymai neprieštarauja teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, eksperto išvada patvirtina, kad kaltinamasis pilnai suvokė savo veiksmus (2 t., b. l. 109-114). Kolegijos nuomone, šių įrodymų pilnai pakanka pripažinti, kad kaltinamasis savo šeimos narį – kartu gyvenantį brolį E. P. nužudė kaltinime nurodytu būdu – peiliu durdamas į krūtinės ląstą, R. P. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų (pvz., panaudojant alkoholio kiekio matuoklį), bet ir remiantis liudytojų ar paties kaltininko parodymais bei kitais duomenimis, kuriais apibūdinami apsvaigimo požymiai. Asmens apsvaigimą nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti. Kaltinamasis R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neneigė, kad alkoholį vartojo, alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, R. P. nustatytas 2,19 promilės girtumas (1 t., b. l. 64-65), su kurio kaltinamasis sutiko, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nustatoma tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais stengiasi užkirsti kelią nukentėjusiojo mirčiai. Tokie kaltininko veiksmai paprastai būna greitosios medicinos pagalbos iškvietimas ar aplinkinių pagalbos prašymas, bandymas gaivinti nukentėjusįjį darant jam dirbtinį kvėpavimą, stabdant kraujavimą ir pan. Bylos duomenys patvirtina, kad R. P. iš tiesų bandė kartu su N. P. užspausti žaizdą, tačiau tik po to, kai nuplovė kruviną peilį ir jį padėjo į stalčių, o greitąją medicinos pagalbą ir policiją iškvietė N. P., kuri, išgirdusi bumbtelėjimą virtuvėje, atėjo pažiūrėti kas vyksta. Taigi bandymas užspausti žaizdą negali būti vertinamas kaip pagalbos nukentėjusiam asmeniui suteikimas, todėl teismas nepripažįsta šios aplinkybės kaltinamojo atsakomybę lengvinančia.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltinamasis R. P. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme jis nurodė esmines padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, jo reiškiamas gailėjimasis buvo nuoširdus, neigiamai vertino savo elgesį. Todėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal BPK 28, 109 bei 110 straipsnių kontekstą nusikalstama veika padaryta žala apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsa­komybę lengvinančią aplinkybę privalu nustatyti, jog kaltininkas arba jo valia kiti asmenys atlygino visą nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal bylos duomenis, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasai buvo padaryta 1547,72 Eur turtinė žala, kuri buvo atlyginta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 165-168, 176-177), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui padaryta 59,87 Eur turtinė žala, kuri buvo atlyginta bylą nagrinėjant teisme (1 t., b. l. 144-145, 3 t., b. l. 58). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Provokuojančiu pripažįstamas nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką. Toks elgesys iš esmės prieštarauja moralės normoms, yra smurtinis ar kitaip pavojingas, įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį ir taip sukeliantis jam emocinę įtampą, nesiekiančią didelio susijaudinimo lygio. Skiriant bausmes už nužudymus provokuojančiu elgesiu dažniausiai pripažįstamas nukentėjusio asmens fizinio smurto naudojimas prieš kaltininką ar jo artimuosius, jo garbės ir orumo žeminimas, kitoks įžeidimas. Teismas vertina tai, kad kaltinamojo R. P. santykiai su broliu E. P. buvo blogi, jie nuolat konfliktuodavo, mušdavosi. Byloje buvo nustatyta, kad šią veiką R. P. padarė po to, kai pats buvo brolio sumuštas. Tai patvirtina tiek specialisto išvada (1 t., b. l. 111-112), tiek N. P. parodymai. Tačiau pagal bylos duomenis, dėl smurtinio elgesio prieš brolį buvo teistas ne E. P., o kaltinamasis R. P., taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad nors tą dieną R. P. ir buvo sumuštas brolio E. P., peilį iš savo kambario atsinešė ir virtuvėje bedė E. P. jau praėjus maždaug valandai nuo sumušimo, taip pat pagal eksperto parodymus teisme, E. P. buvo padaryti trys pjautiniai durtiniai sužalojimai, iš kurių vienas buvo mirtinas, iš karto po įvykio R. P. ne puolė padėti perdurtam broliui, o pagal N. P. parodymus, ėjo plauti kruviną peilį, kurį vėliau padėjo virtuvėje į stalčių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusiojo veiksmai nelaikytini provokuojančiu elgesiu, E. P. ir R. P. santykiai nebuvo geri, tačiau visiems priimtini ir toleruotini. Tai reiškia, kad toks E. P. elgesys R. P. nebuvo netikėtas, todėl negalėjo jo išvesti iš pusiausvyros, juolab nulemti jo tokio elgesio, todėl kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintina tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl bausmės

Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Teisė į gyvybę yra svarbiausia prigimtinė žmogaus teisė, kurią, be kitų teisės šakų normų, padeda užtikrinti ir nuostatos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už nužudymus. Baudžiamoji teisinė žmogaus gyvybės apsauga neatskiriama nuo teisingų, atitinkančių šios vertybės svarbą, jos vietą vertybių hierarchijoje, bausmių skyrimo už BK 129 straipsnyje numatytus nusikaltimus. Nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrįžtamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei.

Kaltinamasis R. P. padarė labai sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, teistas, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 2-8), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 9), VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių ligų stebimų pacientų sąrašą neįrašytas, nesigydė (2 t., b. l. 18), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu ir nebuvo kitokioje patologinėje būsenoje, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Šiuo metu konstatuojami psichikos bei elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas bei adaptacijos sutrikimai. Dėl jam nustatytų psichikos sutrikimų šiuo metu R. P. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl savo psichinės būsenos gali būti apklausiamas, gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių taikyti nereikia (2 t., b. l. 109-114), buvusio darbdavio ir įkalinimo įstaigos charakterizuojamas teigimai (3 t., b. l. 56-57, 59), yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Baudžiamajame įstatyme švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 62 straipsnyje bei 54 straipsnio 3 dalyje.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelnina­ma, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką: nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; visiškai ar iš dalies atlygina arba pašalina padarytą turtinę žalą. Pagal bylos duomenis, R. P. ne pats pranešė teisėsaugos institucijoms apie jo padarytą nusikalstamą veiką, tai padarė N. P., o kaltinamasis R. P. iš karto po įvykio, detaliai plaudamas nusikaltimo įrankį (peilį) ir jį slėpdamas stalčiuje, siekė nuslėpti nusikaltimą. Ir nors kaltinamasis po brolio mirties nuoširdžiai gailėjosi ir atlygino padarytą žalą, tačiau BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos. Taip pat nėra nustatytos BK 62 straipsnio 2 dalyje būtinosios sąlygos.

Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių bausmės skyrimui reikšmingų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje taikyti 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir R. P. paskirti švelnesnę, negu BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmę, nėra pagrindo. Nusikaltimu padarytos pasekmės yra negrįžtamos, nusikaltimas buvo padarytas veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia. Nors kaltinamojo šeimoje iki veikos padarymo buvo susiklosčiusi sudėtinga situacija, E. P. pavartojęs alkoholio būdavo gana agresyvus, R. P. nukentėjusiojo buvo sumuštas, jam konstatuota kraujosruva galvoje, kraujosruvos bei kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius ir muštinės žaizdos veide, sužalojimai galėjo būti padaryti penkiais poveikiais (1 t., b. l. 111-112), tačiau, kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis nei tipinis (rūšinis) tokios veikos pavojingumas.

Šių duomenų visumoje, kaltinamajam R. P. skirtina BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte sankcijoje numatyta minimali 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje buvo pateiktas nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriame nurodoma, kad dėl nukentėjusysis E. P. dėl sužalojimų buvo gydytas sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina yra 1547,72 Eur. Atsižvelgiant į tai, prašoma iš R. P. priteisti 1547,72 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 165-168). (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasa rašte nurodė, kad R. P. atlygino padarytą žalą, todėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio (1 t., b. l. 176-177).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad mirusio E. P. sutuoktinei N. P. (kuriai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų netektas darbingumas) nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriuje paskirta našlių pensija, kurios už laikotarpį iki 2022 m. rugsėjo 30 d. išmokėta 59,87 Eur, todėl prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo R. P. (1 t., b. l. 144-145). Posėdžio metu buvo pateikti dokumentai, kuriuose nurodyta, kad R. P. atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui padarytą žalą (3 t., b. l. 58), todėl civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kauno Valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje prašo priteisti iš kaltinamojo R. P. advokato atstovavimo kaltinamajam išlaidas 385,63 Eur, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 52-54). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, kaltinamajam skirtina ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl iš kaltinamojo R. P. nepriteistinos turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, peilis ir kraujo ėminys, R. P. šortai, R. P. kairės ir dešinės rankų panagių nuoplovų bei seilių pavyzdžiai, saugomi (duomenys neskelbtini) apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus saugykloje, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kompaktinis diskas su įrašais, esantis byloje, joje ir saugotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje 3 punkte, ir paskirti jam 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. liepos 10 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinį ieškinį atmesti.

Nepriteisti iš R. P. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, peilį ir kraujo ėminį, R. P. šortus, R. P. kairės ir dešinės rankų panagių nuoplovas bei seilių pavyzdžius, saugomus (duomenys neskelbtini) apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus saugykloje, sunaikinti, kadangi yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kompaktinį diską su įrašais, esantį byloje, joje ir saugoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjai Lina LesinskienėAurelijus RauckisAušra Vingilė