- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-07
- Bylos Nr.
- 1-1851-655/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01228-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Kaltinamasis
- R. V., K. B.
- Advokatai
- Eugenija Liutvinskienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi Vilniuje, lenkė, LR pilietė, 10 klasių išsilavinimo, našlė, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neregistruota, teista:
1. 2011-05-11 Vilniaus m. 3 apyl. teismo pagal BK 178 str. 1 d. – 80 parų arešto.
2. 2012-02-21Vilniaus m. 1 apyl. teismo pagal BK 178 str. 1 d.- laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn. atlyginti žalą;
3. 2012-05-11 Vilniaus m. 3 apyl. teismo pagal LR BK 259 str. 2 d., - laisvės apribojimas 2 m., įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, romė, LR pilietė, 5 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyv. vieta. ten pat, teista:
2011-12-19 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 25 str. 2 d. 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,
kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo narkotinės medžiagos. Nusikalstama veika padaryta esant šioms, teismo nustatytoms aplinkybėms: 2013-11-17 apie 9.00 val., veikdama kartu su S. L. (mirusi), romų bendrijoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), name Nr. (duomenys neskelbtini), iš K. B. nusipirkdama už 40 litų įsigijo 0,048 g. narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė S. L. iki to laiko, kai tą pačią dieną, apie 9.10 val. buvo sulaikytos policijos pareigūnų prie pastato, esančio Šv. Stepono g. 25, Vilniuje ir iš S. L. asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas nurodytas kiekis narkotinės medžiagos.
K. B. turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir pardavė narkotines medžiagas. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: kaltinamoji neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 27,163 g. miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 6,700 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos, laikė name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2013-11-17 9.00 val., kai dalį, ne mažiau kaip 0,200 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,048 g narkotinės medžiagos - heroino, už 40 litų pardavė S. L. ir R. V., o kitą dalį 26,962 g miltelių, kurių sudėtyje yra 6,662 g narkotinės medžiagos – heroino, tą pačią dieną, apie 14.00 val. kratos metu name Nr. 36, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kaltinamoji R. V. savo kaltę dėl jai įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad daug metų vartojo narkotikus, todėl tą dieną į taborą jų nusipirkti važiavo su S. L. (mirusi). Narkotikus pirko S., kaltinamoji jų nepirko ir nematė pas ką S. pirko, nes laukė nuošalyje. Anksčiau tabore tiesiog pasakydavo čigonams kiek reikia ir jie po kurio laiko atnešdavo narkotikų. Iš K. B. nėra pirkusi. Apklausos metu pakartojo tai, ką jai sakė S. taksi automobilyje važiuojant iš taboro. S. jai sakė, kad pirko iš K.. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamoji paaiškino, kad į taborą atvyko taksi automobiliu, automobilis buvo nuo jų netoli, asmeniškai ji buvo prie automobilio, todėl nežino į kurį namą nuėjo S.. Nežino, ar taksi vairuotojas matė S., kuri joms pirko narkotikus. Atsimena, kad buvo apklausiama du kartus, antra kartą sakė tą patį, nes ir tada vartojo narkotikus, todėl nelabai suvokė, ką šneka. S. skambino prie „Ibrahimo“ namo ir šaukė vardą K.. Negali pasakyti iš kur žinojo, kad K. ištraukė narkotikus iš rūbų. Kad K. neištaria „r“ raidės, jai yra sakiusi S.. Prokurorui pagarsinus kaltinamosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, R. V. pakartojo, kad ji pas K. niekada asmeniškai nepirko narkotikų, bet seniau ją yra mačiusi. Nežino, kodėl apklausos metu nurodė, jog kai K. rusiškai paklausė „kas ten?“, ji atsakė „savi“. Tiksliai nežinojo, kas gyveno tame name. Nežinojo, kad ten gyveno K.. Duodama parodymus nurodė, kad abi su S. šaukė K., nes su S. buvo susitarusios duoti vienodus parodymus.
Kaltinamoji K. B. teismui nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Tą dieną, apie 14 val. atvažiavo pareigūnai ir namuose pradėjo daryti kratą. Pas ją rado pinigus, elektronines svarstykles. Namuose buvo rastos ir narkotinės medžiagoss, bet jos yra ne kaltinamosios. Rastos svarstyklės buvo skirtos auksui sverti. Ji dažnai lošia kazino automatuose, pirkdavo auksą, paskui pardavinėdavo, todėl jį sverdavo.Yra išlošusi tris su puse tūkstančio litų. Nežino, iš kur jos namuose atsirado narkotikai, nes jie jai nepriklausė. Kalba tabore romų kalba, žodžiai „kas ten?“ yra „kon adi?“. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamoji nurodė, kad jų namas yra mėlynos spalvos, tvora juoda. Nežino, kodėl R. su S. apklausų metu nurodė jos namą. Mano, kad jos namuose surasti narkotikai priklauso O. R., tačiau iš kur ši juos gavo, nežino. Jos šeimoje dabar niekas nepardavinėja narkotikų. Sukarpytų folijos lankstinukųji savo namuose ji nematė. Pareigūnai svarstykles rado jos liemenėlėje. Ten kaltinamoji jas saugojo nuo sesers vaikų. Pinigų turėjo, nes juos išlošė. 2013 lapkričio 17 d., buvo namuose su sese K. ir O. R.. Svarstyklėmis naudojosi tik ji, aukso namuose buvo rasta tik truputį, jis nebuvo paslėptas. Nežino, kodėl ant svarstyklių rado heroino pėdsakų, jeigu net ant rastų narkotikų nerasta jos pirštų anspaudų. Negali paaiškinti, kodėl buvo gauta informacija, kad jos namuose pardavinėjami narkotikai. Narkotikai buvo rasti pečiuje, esančiame koridoriuje, kuriame gyveno O. R., o 9 val. ryto, t.y. tuo metu kai buvo parduoti narkotikai, ji miegojo.
Liudytoja O. R. teismui paaiškino, kad K. B. yra jos giminaitė, pas kurią ji gyveno 2013m . lapkričio 17 d. Pati yra buvusi narkomanė ir nematė, kad K. kažką pardavinėtų. Apklausos metu jai buvo bloga, policijos pareigūnai spaudė, todėl per apklausą sakė, kad K. pardavinėja narkotikus, bet tai netiesa. Pas K. gyveno tik savaitę laiko ir nepastebėjo nieko įtartino. Pati narkotikų nepardavinėjo ir iš K. niekad nepirko. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja nurodė, kad parodymus dabar duoda gera valia ir sako tiesą. Ji neprisimena pirminių savo parodymų, nes jai tuo metu buvo abstinencija. Nežino, kodėl apklausos metu sakė, kad yra K. „vergas“. Prokurorui pagarsinus O. R. parodymus, duotus 2013-11-18, liudytoja nurodė, kad ji nieko neatsimena, nes kiekvienas narkomanas, tuo metu kai jam bloga, gali prigalvoti nesąmonių. Parodymai duoti vėliau yra teisingi. Pirmos apklausos metu tyrėjai sakė, kad jai bloga, bet ši rašė toliau. Nežino, kiek yra įėjimų į K. namą. Neatsimena, ar tą rytą kas nors šaukė K. ir kada atėjo policija. Kai darė kratą, ji buvo namuose. Neatsimena, ar pareigūnai rodė rastas narkotines medžiagas. Tą rytą ji nesuspėjo pavartoti narkotikų, dėl to vėliau buvo blogai.
Liudytoja N. B. teismui nurodė, kad pažįsta įtariamąsias B. ir V., taip pat R., kadangi tyrė bylą dėl narkotikų platinimo. R. parodymus prisimena, kai ši davė parodymus, jos fizinė būklė buvo gera. R. gyveno pas K., vartojo narkotines medžiagas. Apie narkotikų platinimą ji nieko pasakyti negalėjo, nes nematė, kad K. platino. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad R. sakė, jog ji pakeitė parodymus, nes prieš tai buvo abstinencijos būklėje, kad davė tokius parodymus, kokių norėjo pareigūnai. V. apklausinėjo vėliau, tai buvo po pareikšto galutinio įtarimo, jau buvo nustatytas kiekis kurį ši įsigijo, ji patvirtino parodymus, kuriuos davė pirmos apklausos metu. L. taip pat teko apklausti, jos su V. ateidavo kartu. Nežino, ar jos buvo susitarusios dėl parodymų, bet pirmos apklausos metu duoti parodymai atitiko aplinkybes. Jos patvirtino, kad įsigijo narkotikus iš K., kad pinigus K. padavė S., o R. labai gerai apibūdino K.. Iš to daro išvadą, kad V. tikrai ją matė. Nebuvo jokių prieštaravimai tarp jų parodymų. Asmeniškai kratoje nedalyvavo, pirminės apklausos neatliko. Kai V. su L. ateidavo į apklausas, jos nebūdavo apsvaigusios, bet kai ateidavo atsižymėti, atrodydavo visaip.
Ludytoja O. D. teismui nurodė, kad B. ir V. pavardės jai girdėtos, tačiau jų apklausų, neatsimena. Atsimena, kad buvo sulaikytos V. su L., gali būti, kad jas yra apklaususi. Nuotraukų atpažinimas vyko sklandžiai, V. gerai atpažino asmenį, kuris jai pardavė narkotikų. Neprisimena, kurios V. ar L. pasakojimas buvo informatyvesnis. V. apklausinėjo antrą ir ji daugiau pasakė pardavėjo požymių, ji kalbėjo, kad žmogus pardavęs jai narkotikų turėjo kalbos defektą. Atsimena, kad merginos atpažino asmenį iš nuotraukų, neprisimena, kad V. atpažįstant asmenį iš nuotraukų būtų du kartus suklydusi. Teismui parodžius liudytojai II bylos tome, 47-50 psl. užfiksuotą asmens atpažinimo iš fotografijų momentą, liudytoja O. D. nurodė, kad jeigu V. atpažinimo metu būtų persigalvojus, tai būtų užfiksuota fotografijose ir protokole
Atsakydama į prokuroro klausimus, po liudytojos apklausos, R. V. paaiškino, kad ji yra mačiusi K. ankščiau, todėl ją taip gerai apibūdino. Pareigūnas atpažinimo metu jai parodė, kurioje fotografijoje yra K., ir kurią nuotrauką ji turi nurodyti. Apklausos metu buvo daugiau pareigūnų. Pareigūno nepamena, nes buvo abstinencijoje.
Išklausiusi kaltinamosios paaiškinimą liudytoja O. D. nurodė, kad ji niekam neliepia parodyti konkrečios nuotraukos. Operatyvinių darbuotojų apklausoje nebūna, būna tik konvojus ir tyrėjas. Atpažinime dalyvauja tik tie, kurie įrašyti į protokolą. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad neprisimena, kas sulaikė merginas ir kas jas konvojavo, kratos atlikime, berods, nedalyvavo. Neatsimena ar yra atlikusi pirmąją apklausą. Žino, kad sulaikytos merginos buvo nuvežtos į G. V. ligoninę, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas. Koks girtumo laipsnis buvo nustatytas, neatsimena. Jeigu apklausos metu mato, kad žmogus neadekvačiai reaguoja ir yra apsvaigęs, tada nustatinėja apsvaigimo laipsnį, bet šiuo atveju, nebuvo butinybės tikrinti, nes merginos šnekėjo tiksliai, rišliai.
Liudytojas F. S. teismui nurodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesį, patruliuojant Šopeno gatvėje pamatė iš taksi automobilio išlipančias V. ir L.. Jos išlipo iš tokio taksi, kuris policijos žiniomis, važinėja į taborą. Todėl merginos buvo patikrintos. L. iškart pasakė turinti du čekius, kuriuos jos norėjo suvartoti po naktinės pamainos. Merginos vertėsi prostitucija. L. ištraukė du čekius iš rankinuko, sakė, kad juos pirko tabore ir nurodė iš ko pirko. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus F. S. nurodė, kad jis nedalyvavo atliekant asmens atpažinimą. Jis dalyvavo atliekant kratą. Atsimena, kad kai jie atvažiavo, K. pati atidarė vartelius, sakė, kad nieko nėra, kad galima užeiti. Per kratą name dar buvo R.. Narkotikus rado kiti pareigūnai, nebuvo jis ir tuo momentu, kai pareigūnai aiškinosi kieno narkotikai. Kai buvo daroma krata, žmonės nebuvo laikomi vienoje patalpoje, todėl ir jis buvo kitame kambaryje su K. B. ir vaikais. Kur tuo metu buvo R., neatsimena. Žino, kad kratos metu buvo rasta aukso, bet neprisimena per kurią kratą, nes jos buvo dvi. Jeigu randamas didelis kiekis aukso žiedų, jie būna paimami.
Liudytoja L. G. teismui paaiškino, kad neprisimena, ar yra atlikusi kurios nors iš kaltinamųjų apklausą, kadangi darbo krūvis pakankamai didelis. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus dėl apklausos eigos ir apklausiamo asmens fizinio stovio, bei peržiūrėjusi apklausos protokolus, liudytoja teismui paaiškino, kad sprendžiant pagal tai, kad O. R. apklausos protokolas užima kelis puslapius, ši buvo adekvati, suprato pateikiamus klausimus ir išsamiai aiškino aplinkybes. Priešingu atveju apklausa nebūtų buvusi vykdoma.
Liudytoja K. B. sutiko teismui duoti parodymus ir paaiškino, kad tą dieną, kai jų namuose buvo daroma krata, ji su sese K. ir broliu buvo uždaryti virtuvėje, o narkotikai buvo rasti pečiuje, esančiame koridoriuje. Nežino, kam priklauso surasti narkotikai. Koridoriuje tuo metu gyveno giminaitė Ž.. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus apie aukso supirkimą ir svarstykles auksui sverti, liudytoja buvo nenuosekli, kadangi pradžioje ji nurodė, kad jų namuose buvo superkamas auksas, tačiau neturėjo svarstyklių jam sverti. Vėliau liudytoja nurodė, kad yra mačiusi, kaip K. svėrė žiedą, kad svarstyklės buvo laikomos virtuvėje ir jomis naudotis galėjo bent kas.
Motyvuojamoji dalis
Nors K. B. neigia prekiavusi narkotinėmis medžiagomis, jos kaltę padarius įkaltintą nusikalstamą veiką visiškai patvirtina rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Tokiais įrodymais teismas pripažįsta ikiteisminio tyrimo metu įtariamosiomis apklaustų R. V. ir S. L. parodymus apie tai, kur, kada ir iš ko jos pirko narkotines medžiagas. Abi įtariamosios nurodė, kad narkotines medžiagas joms pardavė K. B., kurią atėjusios prie namo tvoros šaukė vardu, apibūdino jos išvaizdą, atpažino ją nuotraukose, nurodė pastarąją turint kalbos defektą ( 1b.t., 192, 193-196, 201-202 b.l., 2 b.t., 47-50 b.l.). Aplinkybes, kad K. B. pardavė narkotines medžiagas R. V. ir S. L., pirminių apklausų metu patvirtino liudytoja O. R.. Tai, kad R. V. ir O. R. vėliau savo parodymus pakeitė, laikytina bandymu sušvelninti K. B. padėtį. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog R. V. ir O. R. teismui nurodė, kad pirminius parodymus jos davė būdamos narkotinės abstinencijos būsenoje, todėl sakė viską, ko norėjo pareigūnai ir neskaitydamos pasirašė apklausų protokolus. Šiuos teiginius visiškai paneigia policijos pareigūnų, apklaustų teismo posėdyje, parodymai apie apklausiamų asmenų fizinės būklės įvertinimą, atsižvelgiant į tai, kad nei viena iš jų nenurodė esanti abstinencijoje ar išsakomus nusiskundimus ir pan. Nusikalstamos veikos padarymo dieną, asmens atpažinimo iš nuotraukų metu R. V. atpažino K. B., kuri 2013-11-17, apie 9.00 val., čigonų tabore, pardavė jai ir S. L. 2 folijos lankstinukus su heroinu ( 2 b.t., 47-50 b.l.).
Teismas neturi pagrindo netikėti S. L., kuri buvo apklausiama pareiškus jai įtarimą dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo neturint tikslo jų parduoti. S. L. šios apklausos metu nurodė, kad ji visiškai pripažįsta savo kaltę dėl įtarimo neteisėtai įgijus narkotines medžiagas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, bei jos nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad pinigai, už kuriuos jos su R. V. tabore pirko narkotines medžiagas, buvo jų bendri. Kad atvažiavusios prie namo, kuriame gyveno čigonė, būdamos prie vartų, ją pašaukė vardu K., kuriai išėjusiai pro vartus padavė 40 litų, o ši, ištraukusi iš rūbų kišenės padavė du lankstinukus su heroinu. Su čigone kalbėjosi rusiškai. Asmens atpažinimo iš nuotraukų metu, S. L. atpažino K. B. 2013-11-17, pardavusią jai ir R. V. du folijos lankstinukus su heroinu. 2013-11-17 asmens kratos protokole užfiksuota, kad S. L. pateikė 2 folijos lankstinukus su milteliais viduje (1 b. t., 187, 192, 193-196, 201-202 b.l.). 2014-04-28 nutrauktas ikiteisminis tyrimas S. L. mirus ( 2 b.t., 36-37 b.l.).
Kaltinamosios K. B. ir liudytojos K. B. parodymus apie tai, kad narkotikus policijos pareigūnai rado krosnyje, esančioje namo koridoriuje, kad jos narkotikų suradimo momento nematė, kadangi tuo metu buvo virtuvėje, paneigia kratos protokolo duomenys. 2013-11-17 kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą pas K. B. name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) name Nr. (duomenys neskelbtini) , virtuvėje krosnies kamine rastas stiklainis, su jame esančiais 323 vnt folijos lankstinukais, kuriuose yra milteliai. Pakėlus suoliuko dangtį rastas pradėtas naudoti folijos ritinėlis. Kambaryje, kairėje pusėje nuo įėjimo, krosnies apačioje rasti sukarpyti folijos lankstinukai. Iš Kratos protokolo duomenų neginčijamai matyti, kad kratoje dalyvavo ir kaltinamoji K. B. ir liudytojos K. B. bei O. R.. Nežiūrint į tai, kad K. ir K. B. atsisakė pasirašyti kratos protokolo duomenis, kratos metu jos pastabų dėl kratos eigos ar protokolo duomenų neteisingumo, nepareiškė ( 1 b.t , 151-152 b.l.). Kaltinamosios gynybine pozicija teismas pripažįsta jos argumentus apie tai, kad faktas, jog jos rankų nuoplovose nerasta narkotinių medžiagų pėdsakų, visiškai patvirtina jog ji narkotinių medžiagų nepardavė. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad nuo momento, kai narkotinės medžiagos buvo parduotos R. V. (apie 9.00 val.) iki to momento, kai buvo paimtos kaltinamosios rankų nuoplovos (kratos metu apie 14-16 val. ) praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Įrodymais, patvirtinančiais, kad K. B. vertėsi narkotinių medžiagų pardavimu, teismas pripažįsta ir tai, kad asmens kratos metu pastarosios liemenėlėje buvo surastos mažos elektroninės svarstyklės su ant jų likusiais narkotinių medžiagų pėdsakais. Kaltinamosios parodymai apie pas ją rastų svarstyklių panaudojimo paskirtį ir pasirinktą saugojimo vietą bei priežastis yra nenuoseklūs. Juolab, kad kaltinamosios teiginius apie tai, kad svarstykles liemenėlėje ji paslėpė nuo sesers vaikų, paneigė K. B., nurodydama, kad svarstyklės nebuvo slepiamos ir jomis galėjo naudotis bent kas.
Įrodymais, patvirtinančiais, jog kaltinamoji R. V. neteisėjai įgijo narkotines medžiagas, o kaltinamoji K. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, teismas taip pat pripažįsta 2013-12-02 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro spec. išvados Nr. 140-(5804)-IS1-6224 duomenis, kur yra nurodyta, kad šviesių nevienalyčių miltelių iš 2 vnt. folijos lankstinukų, 2013-11-17 paimtų iš S. L., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendroji masė – 0,048 g. ( 1 b.t., 134- 136 b.l.).
2013-11-17 asmens kratos protokole užfiksuota, kad K. B. liemenėlėje rasta: mažos elektroninės svarstyklės „Satrue“, esančios odiniame dėkle ir 1841 Lt (2 b.t. t., 95 b.l.).
2013-12-02 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro spec. išvadoje Nr. 140-(5807)-IS1-6220, nurodyta, kad ant svarstyklių, 2013-11-17 paimtų kratos metu pas K. B. paviršių, rasti narkotinės medžiagos - heroino pėdsakai. 2013-11-17 kratos metu paimtų pas K. B., šviesių nevienalyčių miltelių iš 323 vnt folijos lankstinukų, supakuotų į dangteliu uždengtą bespalvio stiklo stiklainį, sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, kurios bendroji masė yra 6,662 g. (1 b.t., 170-171 b.l.).
Šios ekspertų išvados visiškai sutampa tarpusavyje, vienos kitas papildo ir tuo pačiu patvirtina bylos duomenis apie tai, kad kaltinamoji K. B. narkotines medžiagas 2013-11-17 pardavė R. V. ir S. L..
2013-11-17 specialisto išvadoje Nr. T-N 2453/13 (01) ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1745 konstatuota, kad R. V. šlapime rasta morfino, pėdsakų kodeino ir 1,79 prom. etilo alkoholio. Apsvaigimo nėra (2 b.t. , 88-89 b.l.).
2013-11-18 specialisto išvadoje Nr. T-N 2458/13(01) ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1750, nurodyta, kad K. B. šlapime opiatų, etilo alkoholio nerasta. (2 b.t., 175-176b.l.).
Kaltinamosios R. V. veika ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai – ji 2013-11-17, apie 9.00 val. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo iš K. B. narkotinės medžiagos.
Kaltinamosios K. B. veika ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai – ji neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 27,163g. narkotinės medžiagos- heroino, kurios dalį pardavė R. V., o likusią dalį laikė savo gyvenamojoje vietoje, t.y. name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai R. V. atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo pobūdį, aplinkybes, kaltinamosios asmenybę. Įvykdyta nusikalstama veika priskiriama nesunkų nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. V. anksčiau teista, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikusi ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. R. V. psichiatrinėse ligoninėse negydyta, įrašyta į priklausomybės ligų centro įskaitą, bausta administracine tvarka ( 2 b. t. 78-86, 91, 92-93 b.l. ).Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajai griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę- laisvės atėmimą
Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2014-07-14 iki 2014-10-07 (85 paros).
R. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina nepakeista. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai K. B. atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo pobūdį, aplinkybes, kaltinamosios asmenybę. Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir/ar jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji anksčiau teista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje padarymą. Naują tapačią nusikalstamą veiką padarė neatlikusi ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. K .B. psichiatrinėse ligoninėse negydyta, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta ( 2 b.t., 178, 179-180 b.l.). Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajai BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę- laisvės atėmimą.
BK 260 straipsnio 2 dalyje reglamentuota nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, už kurios padarymą įstatymų leidėjas numato galimybę nubausti kaltinamąjį tik viena, griežčiausia bausmės rūšimi – laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme taip pat yra nurodoma, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, supuonojančios teismui išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti minėtą normą galima tuo atveju, kai nėra BK 62 str. numatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas“). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, bei į tai, kad naują sunkų nusikaltimą kaltinamoji padarė neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, teismas konstatuoja, kad K. B. atžvilgiu BK 54 ir 62 straipsnių nuostatos netaikytinos, nesant šiuose straipsniuose numatytų pagrindų.
Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2013-11- 17 iki 2014-10-07 (325 paras).
Kaltinamajai K. B. paskirtą kardomąją priemonę- suėmimą, palikti galioti.
2014-03-10 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu, nustačius, kad byloje galimas turto konfiskavimas, buvo laikinai apribotos kaltinamosios K. B. nuosavybės teisės į 40 Lt (keturiasdešimt litų) (2 b.t., 181 b.l.).
BK 72 str. nurodo, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pinigų suma, į kurią laikinai apribotos kaltinamosios nuosavybės teisė, yra gauta iš nusikalstamos veikos, todėl 40 litų, konfiskuotini.
2014-09-16 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“, kuriuo prašo priteisti iš R. V. 480 Lt (139,02 Eur) dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Prašymas netenkintinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01). Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Šioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamoji buvo suimta, gynėjo būtinas dalyvavimas yra įtvirtintas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Atsižvelgiant į tai, teismo nutartimi kaltinamajai buvo paskirtas gynėjas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taigi gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Vilniaus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.
BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. V. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2012-05-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams. Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-07-14 iki 2014-10-07 (85 paras).
R. V. paskirtą kardomąją priemonę –suėmimą, palikti nepakeistą.
K. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2011-12-19 Vilniaus apygardos teismo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams šešiems mėnesiams. Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo nuo 2013-11- 17 iki 2014-10-07 (325 paras).
K. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą.
BK 72 str. nustatyta tvarka konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn 40 Lt (keturiasdešimt litų) paimtus asmens kratos metu iš K. B..
Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Daiktinius įrodymus, t.y. antspauduotus vokus su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis (Nr.10-5-IL-235, Nr. 10-5-IL-216, Nr.10-5-IL-235), saugomus Vilniaus apskrities VPK saugykloje nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti (BPK 94 str.).
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.