- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 1-74-594/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00072-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kaltinamasis
- K. V.
- Nukentėjusysis
- A. B.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, kaltinamajam K. V. , nukentėjusiajai A. B. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis 2012-01-31 apie 3 val. Vilkaviškio r. sav. Klausučių sen. Andriškių k., savo buto virtuvėje, tyčia laikė bei tąsė A. B. už plaukų, nuvilko iš virtuvės į kambarį bei sudavė jai rankos kumštimi ne mažiau septynis smūgius į galvos ir kitas kūno sritis, koja spyrė ne mažiau kaip 7 kartus į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas A. B. fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis K. V. kaltu įvykdęs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir parodė, kad gėrė brendžio butelį, susipyko ir apsistumdė. Negali pasakyti kuri valanda buvo. Buvo tamsu. Dienos nepamena. Trečią nakties jis jau miegojo, negirdėjo nei kai policija atvažiavo. Anksčiau viskas buvo. Viskas vyko Andriškių kaime, jo bute. Jis su nukentėjusiąja gyveno kartu. Ji atvažiuoja ir dabar pas jį, valgyti padaro. Į savo namus nukentėjusiąją parsivežė tą pačią dieną, kai vyko konfliktas. Abu buvo blaivūs. Dar malkas pjovė. Paskui gėrė butelį. Gėrė brendį trise. Su jais dar buvo Jurga, kurios pavardės nepamena, ji pakviesta liudyti. Žodis po žodžio begerdami susipyko. Biskį užpešė nukentėjusiajai už plaukų, uždavė nukentėjusiajai rankos kumštimi, bet ne taip jau baisiai. Nepamena kiek smūgių sudavė. Nepamena, kad kojom spardė. Viskas vyko labai greitai. Paskui nukentėjusioji su Jurgita išėjo, o jis nuėjo miegoti. Gal ir spyrė nukentėjusiajai, negali to nei patvirtinti, nei paneigti. Būdamas blaivus taip nebūtų elgęsis. Kai susipešė, nukentėjusioji jį draskė. Galėjo apdraskyti gindamasi. Jis pirmas ją užpuolė. Tą dieną muštynių daugiau nebuvo. Buvo atvykęs pas nukentėjusiąją, jos atsiprašė. Ji jam atleido. Jis labai gailisi. Dabar neturi pinigų civiliniam ieškiniui atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, byloje surinktais kitais įrodymais.
Liudytoja apklausta nukentėjusioji A. B. parodė, kad su kaltinamuoju buvo sugyventiniai. Dabar gyvena atskirai. Grįžo, užkūrė ugnį, atėjo kaimynė. Buvo pasidariusi kavos, pasiūlė ir jai. Pradėjo butelį gerti ir prasidėjo konfliktas. Kai kaltinamasis griebė jai už plaukų, buvo apie pusė trijų nakties. Buvo jau sausio 31 d.. Viskas prasidėjo virtuvėje, o kai spardė, nutempė į kambarį. Iš pradžių griebė už plaukų, laikė rankomis, paskui spardė kojomis. Kaimynė stojo į tarpą. Rankomis kirto sėdint prie stalo. Negali pasakyti kiek kartų kirto, galėjo būti ir septyni kartai. Spyrė daug kartų į įvairias kūno vietas, į šonus, į nugarą, į koją. Buvo išsigandusi pasimetusi. Iš pradžių jautė ne kiek skausmą, kiek baimę. Nuo smūgių buvo lūpa sutrūkusi, mėlynės nugaros srityje. Kaltinamasis jos atsiprašė, verkė, prašė dovanoti. Ji jam dovanoja, tikisi to daugiau nebus, nes nebus galimybės. Palaiko civilinį ieškinį, nes jautė ir skausmą, ir nežmonišką išgąstį.
J. G. apklausta liudytoja parodė, kad dieną parsivežė K. V. nukentėjusiąją iš kitų žmonių, nusipirko parduotuvėje išgerti. Iš pradžių pradėjo žodžiais bartis. Paskui buvo per daug išgerta, nelabai pavyko sutramdyti. V. griebė A. už plaukų, mušė rankomis ir kojomis. Tai vyko naktį, apie pusę trijų. Kai ji buvo, išgėrė tris puslitrius brendžio. Nukentėjusioji ir kaltinamasis buvo neblaivūs. Jie susiginčijo. Pamatė, kaip kaltinamasis stvėrė A. už plaukų. Jie sėdėjo greta vienas kito. Kaltinamasis ir nukentėjusioji sėdėjo virtuvėje prie stalo. Kai ji atsisuko, kaltinamasis buvo atsistojęs. Ji šoko į tarpą tarp jų. Kaltinamasis ją vijo lauk. Kokia dešimt minučių jie virtuvėje tąsėsi. Po to kaltinamasis nuvilko nukentėjusiąją į kambarį ir dar buvo smūgių koja. Į veidą nukentėjusiajai sudavė tarp virtuvės ir kambario. Iš kojos buvo gal keturi – penki spyriai, kai nukentėjusioji gulėjo kambaryje. Smūgiai rankomis buvo suduoti virtuvėje. Nukentėjusiajai buvo sužalota lūpa, paakys, išpešta plaukų. Tai ne pirmas kartas, kai kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją.
2012-01-31 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad smurtas buvo vartotas 2012-01-31 apie 3 val. Ant A. B. kūno buvo stebimos kraujosruvos, patinimai (b.l. 4-5).
2012-01-31 ir 2012-02-01 įvykio vietos apžiūros protokolai patvirtina, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio r. sav. Klausučių sen. Andriškių k. esantis K. V. butas (b.l. 6-7, 8, 9, 10).
2012-02-01 specialisto išvada patvirtina, jog A. B. konstatuotos kraujosruvos veido, kairės mentės, kairio žasto bei kairės krūties srityse padarytos kietais bukais daiktais, galimai 1-1,5 paros laikotarpyje iki teismo med.apžiūros ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti esant bet kokioje padėtyje 14 poveikių. Sužalojimų padarymo metu A. B. galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 19).
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta Vilkaviškio r. Klausučių sen. Andriškių k. esančiame kaltinamojo gyvenamajame bute. Nors prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir nurodyta, kad įvykio vieta yra Andrikių k., tačiau tai laikytina aiškia rašymo apsirikimo klaida, kadangi aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaimas, kuriame buvo įvykdyta nusikalstama veika, vadinasi Andriškių. Tokiu pavadinimu kaimas nurodytas ir pranešime apie įtarimą (b.l. 25). Iš nukentėjusios, kaltinamojo ir liudytojos parodymų seka, kad kaltinamasis fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu vartojo išgertuvių metu kilusio konflikto metu 2012-01-31 naktį, apie 3 val. Toks laikas nurodytas ir netrukus po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, o nežymūs laiko neatitikimai apklaustų asmenų parodymuose dėl veikos padarymo laiko, kaltinamojo veiksmų kvalifikacijai bei teisių užtikrinimui įtakos neturi. Nors kaltinamasis teigė, jog nepamena, kad būtų nukentėjusiąją spardęs, tačiau šios aplinkybės ir neneigė, pripažino atlikęs kitus smurto veiksmus nurodytus kaltinime. Tai, kad kaltinamasis atliko ir visus kitus kaltinime nurodytus smurto veiksmus patvirtino ne tik nukentėjusioji, bet ir liudytoja, kurių parodymais, (juos patvirtina ir specialisto išvada) teismas neturi pagrindo netikėti, todėl konstatuotina, kad kaltinamajam inkriminuota veika yra pilnai įrodyta. Suduotų smūgių skaičius, kiti smurto veiksmai įrodo, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo, tačiau nedetalizavo numatomų ir siekiamų padarinių išraiškos iki atskirame BK straipsnyje ar jo dalyje numatytų padarinių lygio, o siekė tik tam tikros rūšies, šiuo atveju fizinio skausmo sukėlimo ir sveikatos sutrikdymo, padarinių. Kadangi pasekmių atžvilgiu kaltinamojo veika buvo neapibrėžta, todėl padaryta veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius – sukeltą fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis veikdamas tiesiogine tyčia, dėl išgertuvių metu kilusio konflikto (buvus konfliktą, patvirtino kaltinamasis, nukentėjusioji, liudytoja) vartojo fizinį smurtą padarydamas nukentėjusiajai sužalojimus, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą.
Įvykio metu kaltinamasis (pripažino pats kaltinamasis, patvirtino ir nukentėjusioji bei liudytoja) buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė (įvertinant kaltinamojo parodymus) neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo veiką ir nuoširdžiai gailisi, o tai, kad kaltinamasis tiksliai nepamena visų savo smurto veiksmų, nelaikytina savo kaltės neigimu (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis nepriklauso pas psichiatrą ir priklausomybės ligų gydytoją stebimų pacientų grupei (b.l. 35), jo parodymai nuoseklūs ir logiški, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Nusikalstama veika numatyta BK 140 str. 1 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas dėl kurio yra priimtas prokuroro reikalavimas tęsti ikiteisminį tyrimą (b.l. 3, BK 140 str. 3 d., BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b.l. 48, 49). Duomenų charakterizuojamas teigiamai ar neigiamai nėra. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas), atsižvelgdamas ir į tai, kad kaltinamasis nukentėjusios atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, daro išvadą, kad bausmės tikslai geriausiai bus pasiekti paskyrus kaltinajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes numatytas BK 54 str. 2 d., kaltinamajam už veiką numatytą BK 140 str. 1 d. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis, artimesnė minimaliai bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui (BK 11 str. 3 d., 15 str., 41 str., 46 str.1, 2, 3 d., 54 str., 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p., 61 str.).
2012-01-31 tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b.l. 30, BPK 119 str., 139 str.).
Prokuroras pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajai A. B. (b.l. 56-57). Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto sužalojimo jautė skausmą, baimę. Šias aplinkybes patvirtina ir teisme ištirti įrodymai, todėl nors kaltinamasis ir nedirba, (atsižvelgiant į reikalaujamos žalos dydį, kuris teismo nuomone yra netgi minimalus ir nepažeidžia protingumo kriterijų, teisingo žalos atlyginimo principo), ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajai A. B. iš kaltinamojo K. V. priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.250 str., 6.251 str., 6.263 str.).
Vilkaviškio rajono apylinkės prokuroras 2012-02-08 priėmė nutarimą laikinai apriboti ikiteisminiame tyrime Nr. 56-1-00072-12, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, K. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į jam priklausantį turtą 1000 litų sumai. BPK 151 str. 1 d. numato, kad civiliniam ieškiniui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Minimos teisės normos taikymas nėra privalomas, todėl įvertinus byloje esančius įrodymus apie kaltinamojo vardu registruotą turtą bei tai, kad ieškinio suma nėra didelė, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas 2012-02-08 prokuroro nutarimu, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas (BPK 151 str. 1 d., 8 d. ir 152 str. 6 d.).
Proceso išlaidų byloje nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str.
nusprendžia:
K. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
K. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) tyrėjos 2012-01-31 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš K. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2012-02-08 Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 56-1-00072-12, paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą K. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) turtui.
Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registrui.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.